Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovo A. J. įmonės „Aidrautė“ atstovei A. J., atsakovei antstolei A. M., trečiųjų asmenų „BTA Insurance Company“ SE atstovui A. B., VSDFV Utenos rajono skyriaus atstovei I. B., trečiajam asmeniui A. J. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. įmonės „Aidrautė“ ieškinį atsakovei antstolei A. M., tretiesiems asmenims „BTA Insurance Company“ SE, VSDFV Utenos rajono skyriui, A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas A. J. įmonė „Aidrautė“, patikslinęs ieškinio reikalavimus ir dalies jų atsisakęs ( 3-4, 7, 16-17, 27, 45-46, 55-57, 126-128, 186-190 b.l., t.1, 29 b.l., t.2), galutinai prašė priteisti iš atsakovės: 84,35 Lt neteisėtai nuskaičiuotą nuo įmonės sąskaitos sumą; 2.082,79 Lt negautų pajamų ir pelno iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 550,55 Lt negautų pajamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4.500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Reikalavimų, keliamų antstolio veiksmams įforminti, laikymasis užtikrina atliktų vykdymo veiksmų teisėtumą, taip pat tai, kad antstolis, sprendžiant jo civilinės atsakomybės klausimą ir nustatinėjant, ar tinkamai vykdė pareigas, galės įrodyti, jog atitinkami veiksmai tikrai buvo atlikti teisėtai. Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės, kaip tokios, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais yra įvertinama tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Atsakovės antstolės civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas (kai žala viršija 1.000 Lt) yra apdrausta „BTA Insurance Company“ SE (36-38 b.l., t.1).

Taigi tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus ir taikyti antstolei civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti žalos padarymo faktą, žalos dydį, jos pobūdį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tenka ieškovui (LR CPK 178 str.).

Pagal LR CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, vadovaujamasi LR CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, yra įvertinama, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma.

Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartimi (palikta galioti Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2011-09-06 civilinėje byloje Nr.2S-550-212/2011) civilinėje byloje Nr. A2-849-356/2011 buvo panaikinta Utenos rajono apylinkės teismo 2010-02-19 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-572-228/2010, kuria buvo priteista iš A. J. įmonės „Aidrautė“ 84,35 Lt vykdymo išlaidų VSDFV Utenos rajono skyriaus naudai ir 359,00 Lt vykdymo išlaidų antstolės A. M. naudai (151-157 b.l., t.1), konstatuota, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo nei pareigos, nei teisės pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant to, kad išieškotojas VSDFV Utenos rajono skyriaus ir pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas teigti, jog buvo akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolė privalėjo atsisakyti jį priimti. Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių. Šių aplinkybių nebereikia įrodinėti iš naujo (LR CPK 182 str. 2p.).

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir teisiniu jų įvertinimu, teismas daro išvadą, kad antstolė neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais (LR CPK 651 str.), turėjo veikti, nevykdė jai nustatytų pareigų prieš priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių jį vykdyti (neteisėtas neveikimas), todėl dvi iš atsakovės antstolės civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai ir kaltė) laikytinos nustatytomis.

Taigi nagrinėjamoje byloje laikytina rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolei priėmus trečiojo asmens VSDFV Utenos rajono skyriaus vykdomąjį dokumentą vykdyti, visi atlikti veiksmai buvo neteisėti, o taip pat ir tie veiksmai, kurie buvo atlikti išieškant priteistas vykdymo išlaidas tiek VSDFV Utenos rajono skyriui, tiek antstolei.

LR CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kadangi nuostoliai yra žalos piniginė išraiška (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis), tai, aiškinant šią nuostatą pažodžiui, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio konkrečiu atveju egzistavimo, įvertina atsiradusios žalos prigimtį. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismas turtinės žalos atlyginimo atveju vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum). Teisingas atlyginimas gali apimti kompensaciją tiek dėl realiai patirtų nuostolių (damnum emergens), tiek dėl galimų nuostolių ateityje (lucrum cessans). Pareiga įrodyti turtinę žalą dėl tariamo pažeidimo tenka ieškovui, jis privalo pateikti dokumentus, įrodančius ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę.

Ieškovas prašė priteisti jam 84,35 Lt neteisėtai nurašytą nuo sąskaitos sumą. Kaip matyti iš 2010-02-19 ir 2011-06-15 teismo nutarčių (9, 151-153 b.l., t.1), 2008-09-18 išieškotojas VSDFV Utenos rajono skyrius vykdomojoje byloje Nr.0104/08/01443 sumokėjo 84,35 Lt vykdymo išlaidų, todėl tiesiogiai išieškotojui ši suma iš skolininko toje byloje A. J. įmonės „Aidrautė“ ir buvo priteista 2010-02-19 teismo nutartimi Nr.2-572-228/2010, o VSDFV Utenos rajono skyriui perdavus šią nutartį vykdyti, antstolė šią sumą išieškojo ir 2010-04-14 vykdomąją bylą Nr.0104/10/00436 užbaigė. VSDFV Utenos rajono skyriui gavus iš A. J. įmonės „Aidrautė“ išieškotą 84,35 Lt sumą, tokia pati suma liko ir pas antstolę.

Ieškovas nurodė, kad įmonė vykdo individualią veiklą – dažniausiai savo jėgomis siuva darbo drabužius ir realizuoja, o kartais (kai kurias prekes) tik perparduoda. Kad bendradarbiavo su tokiomis įmonėmis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, joms pagal užsakymus tiekė tiek savo pagamintus darbo drabužius, tiek iš kitų gamintojų nupirktas prekes (pavyzdžiui, darbo batus). Ieškovas jam padarytą žalą - 2.082,79 Lt ir 550,55 Lt vertina kaip negautas pajamas, kurių būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų antstolės veiksmų.

Ieškovo paskaičiavimu, 297,38 Lt suma, kurią antstolė 2010-04-01 neteisėtai nurašė nuo ieškovo sąskaitos, ją investavus į įmonės verslą (9 kartus per 18 mėnesių), būtų atnešusi 2.082,79 Lt grynojo pelno. Šį apskaičiavimą grindė faktiniais duomenimis iš verslo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes būtent 2010-03-30 ieškovas patvirtino minėtos įmonės užsakymą darbo drabužiams tiekti, iš šios įmonės užsakymai, ieškovo teigimu, gaunami maždaug kas 2 mėnesius (62-64 b.l., t.1). Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą savo pastangų dėka ieškovas, jo teigimu, įvykdė, tačiau negalėdamas disponuoti 297,38 Lt suma net 18 mėnesių, negavo 2.082,79 Lt grynojo pelno.

Be to, ieškovas, jo teigimu, negalėjo pilnai įvykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo, kurį 1.185,80 Lt (su PVM) sumai teigė patvirtinęs 2010-04-12, nes antstolė 2010-04-19 nuo sąskaitos nurašė 363,35 Lt (55 b.l., t.1), šiai įmonei pateikė tik 7 darbo drabužių komplektus už 635,25 Lt, o 7 poroms darbo batų nupirkti (ir juos perparduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“) neužteko lėšų (24, 65 b.l., t.1). Tokiu būdu, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta turtinė 550,55 Lt dydžio žala (1.185,80 Lt – 635,25 Lt).

Ieškovas siekia nuostolių - 2.082,79 Lt ir 550,55 Lt negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan.

Nors ieškovas ir pateikė negautų pajamų (grynojo pelno -2.082,79 Lt ) paskaičiavimą, tačiau nepateikė jokių kitokių įrodymų (sutarčių, užsakymų ir kt.), nuo kurių atsisakė dėl to, kad įmonė 18 mėnesių negalėjo laisvai disponuoti 297,38 Lt suma. Tai, kad ieškovas, savo žinioje turėdamas 297,38 Lt sumą būtų ją investavęs į savo verslą, nepatvirtina to, kad įmonė turėjo daugiau ar didesnės apimties užsakymų nei įprastai, tačiau jų dalyje (297,38 Lt sumoje) buvo priverstas atsisakyti minėtu pagrindu.

Kas liečia ieškinio reikalavimą dėl 550,55 Lt žalos atlyginimo, tai ieškovas nepateikė įrodymų, kokia kaina ketino pirkti darbo batus ir kokia kaina juos parduoti, nes 550,55 Lt sudaro ne tik ieškovo grynasis pelnas, tačiau ir išlaidos batams nupirkti bei mokesčiai, nes ieškovas neįrodinėjo, kad darbo batus gamina pats. Grynojo pelno dydžio ieškovas neatskleidė. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo įvykdymo 2010-05-04 negavo jokių pajamų, iš kurių būtų galėjęs užsakymą įvykdyti. Kaip matyti iš pateiktos ieškovo sąskaitos už 2010 m. balandžio 19 dieną, tą dieną buvo pervesta į sąskaitą 2.000,00 Lt iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (59 b.l., t.1), iš šių gautų lėšų buvo ne tik nuskaičiuota 363,35 Lt suma pagal antstolės nurodymą, tačiau ieškovas savo paties sprendimu apmokėjo TEO, LT sąskaitą (128,57 Lt), padengė susidariusią skolą už prekes AB (duomenys neskelbtini) (500,00 Lt), papildė įmonės savininkės sąskaitą (100,00 Lt), apmokėjo už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ (900,00 Lt). Šis išrašas patvirtina, kad už prekes iš kitų įmonių ieškovas atsiskaitydavo ne tą pačią prekių gavimo dieną, t.y. prekes gaudavo be išankstinio apmokėjimo. Taip pat jis patvirtina tai, kad pats ieškovas, jei jam buvo labai svarbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymas, priimtas 2010-04-12, sprendė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų lėšų apmokėti jau susidariusias skolas, o ne skirti lėšų užsakymo vykdymui. Ieškovui nepateikus įrodymų apie jo įmonės lėšų judėjimą sąskaitoje už laikotarpį nuo užsakymo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo 2010-04-12 iki užsakymo dalinio įvykdymo 2010-05-04, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog neturėjo lėšų nupirkti darbo batus ir juos perparduoti pagal užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovas teigė, kad užsakymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformindavo tokiu būdu, t.y. žodžiu susitardavo, įmonė pateikdavo sąrašą kiek ir kokio dydžio darbo drabužių ir batų reikia, o ieškovas raštu patvirtindavo užsakymą. Taigi ieškovas ir minėtos įmonės raštu nesitardavo dėl prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo teisinių pasekmių (delspinigių ar baudos). Kaip matyti iš ieškovo atstovės ir trečiojo asmens A. J. paaiškinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti darbo batus būtent iš ieškovo nebuvo svarbu, nes jie (ieškovui jų nepateikus) pareiškė, kad batus gali nusipirkti ir patys, kadangi ne ieškovas pats juos gamina, o tik perparduoda.

Pažymėtina, kad ieškovas, neįskaitant ieškovo atstovės ir trečiojo asmens, įmonės savininkės sutuoktinio, paaiškinimų nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeteikia ieškovui užsakymų būtent dėl dalinio prievolės neįvykdymo, kada ieškovas šiai įmonei nepateikė 7 porų darbo batų. Taigi ieškovas nėra įrodęs, kad prarado verslo klientą dėl jo nurodytų priežasčių (LR CPK 178 str.).

Tai, kad ieškovas neįrodė (LR CPK 178 str.) patyręs didesnio - 2.082,79 Lt ir 550,55 Lt dydžio nuostolių, nepaneigia jo teisės gauti patirtus minimalius nuostolius dėl to, kad antstolei atlikus neteisėtus vykdymo veiksmus ieškovas negalėjo savo nuožiūra disponuoti tam tikrais laikotarpiais tam tikromis areštuotų, pervestų į antstolės depozitinę sąskaitą piniginių lėšų sumomis.

LR CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kreditorius, dėl laiku neįvykdytos prievolės patyręs didesnių nuostolių nei išieškotinos palūkanos, gali jų, kiek nepadengia palūkanos, prisiteisti iš skolininko. Šiuo atveju, minėta, ieškovas neįrodė patyręs didesnio dydžio nuostolių, nei minimalūs.

Remiantis LR CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto.

Nurodytas palūkanų dydis taikytinas tada, kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo. Pirmiau aptarta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas privačiai veikiantis fizinis asmuo ir vykdantis profesinę veiklą, todėl jis negali būti prilyginamas verslininkui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nurodytus atvejus, kai palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo mokėtinos vadinamosios procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kurios taip pat atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos nėra nustatytos, todėl priteistinos. Palūkanų dydis yra toks pat, kaip ir taikytinas apskaičiuojant susidariusias palūkanas iki bylos iškėlimo teisme (CK 6.210 straipsnis).

2010-03-25 patvarkymu vykdomosiose bylose Nr.0104/10/00436, 0104/10/00385, 0104/10/00384 (10 b.l., t.1) antstolė areštavo ieškovo sąskaitoje pinigines lėšas bendrai 450,87 Lt sumai. Vykdomoji byla Nr.0104/10/00436 buvo užvesta gavus VSDFV Utenos rajono skyriaus pateiktą prašymą išieškoti 84,35 Lt vykdymo išlaidų, priteistų teismo nutartimi Nr.2-572-228/2010. Kaip matyti iš šios vykdomosios bylos dokumentų bei išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, priimto 2010-04-02 (71 b.l., t.1), mokėjimo nurodymo (12 b.l., t.1), t.y. po to, kai 2010-04-01 450,87 Lt suma buvo nurašyta nuo ieškovo sąskaitos (12 b.l., t.1), ieškovas nuo 2010-03-25 negalėjo laisvai disponuoti neteisėtai areštuotų 297,38 Lt lėšų suma: 84,35 Lt iki šiol, o 213,03 Lt suma iki 2011 m. rugsėjo. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje Nr.2S-550-212/2011 (154-157 b.l., t.1) byloje įsiteisėjo 2011-09-06.

Taip pat ieškovas neturėjo galimybės laisvai disponuoti ir 366,50 Lt suma, kuri vykdomojoje byloje Nr.0104/08/01443 (11 b.l., t.1) 2010-04-07 antstolės patvarkymu buvo neteisėtai areštuota, o 2010-04-19 ir 2010-04-15 nurašyta nuo ieškovo sąskaitos: 363,35 Lt nurašyti 2010-04-19, o 3,15 Lt – 2010-04-15 (20-21 b.l., t.1). Šiomis lėšomis ieškovas neturėjo galimybės disponuoti nuo 2010-04-07 iki 2011 m. rugsėjo.

Taigi ieškovas laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2012-04-06 (teismo sprendimo priėmimo) negalėdamas laisvai disponuoti 84,35 Lt suma, patyrė 7,27 Lt dydžio nuostolių (5 proc. metinės palūkanos : 365 dienų = 0,0137 proc. x 84,35 Lt x 629 d. = 7,27 Lt) ir patiria minimalius nuostolius toliau, t.y. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dalyje dėl 84,35 Lt dydžio žalos atlyginimo. Taip pat, negalėdamas laisvai disponuoti 213,03 Lt suma laikotarpiu nuo 2010-03-25 iki 2011-09-07, patyrė 15,53 Lt dydžio nuostolių (5 proc. metinės palūkanos : 365 dienų = 0,0137 proc. x 213,03 Lt x 532 d. = 15,53 Lt). Be to, negalėdamas laisvai disponuoti 366,50 Lt suma laikotarpiu nuo 2010-04-07 iki 2011-09-07, patyrė 26,06 Lt dydžio nuostolių ( 5 proc. metinės palūkanos : 365 dienų = 0,0137 proc. x 366,50 Lt x 519 d. = 26,06 Lt).

Laikytina nustatyta, kad šie minimalūs ieškovo nuostoliai bei 84,35 Lt dydžio tiesioginė turtinė žala yra susiję su antstolės neteisėtais veiksmais ir yra jų rezultatas (LR CK 6.247 str.). Šioje byloje darytina išvada, kad ieškovas įrodė 84,35 Lt dydžio tiesioginės turtinės žalos ir minimalių nuostolių - 48,86 Lt padarymo faktą, priežastinį ryšį, atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, tačiau neįrodė, kad būtų patyręs didesnio, t.y. 2.082,79 Lt ir 550,00 Lt dydžio nuostolių negautų pajamų (grynojo pelno) forma (LR CPK 178 str.).

Ieškovas, remdamasis LR CK 6.250 str. nuostatomis, buvo pareiškęs ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 4.500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes, jo teigimu, dėl iš dalies neįvykdytos prievolės prarado verslo klientą UAB „(duomenys neskelbtini)“, be teisėto pagrindo buvo paskelbta apie vykdymo procesą viešai, dėl viso to pablogėjo taip sunkiai puoselėjama įmonės reputacija.

Asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra įteisinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos II skirsnio ,,Žmogus ir valstybė“ 30 straipsnyje. LR CK 6.250 str. 1d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.

Ieškovas yra juridinis asmuo (LR CK 2.33 str.). Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta LR CK 2.24 str. 8 dalyje. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. LR CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys.

Šioje byloje ieškovas neįrodinėjo, kad jam neturtinė žala dėl įmonės reputacijos pablogėjimo būtų buvusi padaryta atsakovei paskleidus įmonę žeminančius, neatitinkančius tikrovės duomenis. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kokia ieškovo reputacija buvo ir kaip ji pablogėjo.

Duomenys, antstolės paskelbti viešai apie vykdymo procesą, tuo metu atitiko tikrovę, vykdymo procesas buvo pradėtas, šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolė būtų turėjusi tyčią neteisėtai pradėti vykdymo procesą, kad po to viešai paskelbti apie jį, tikslu pažeminti ieškovą ar paskleisti neatitinkančius tikrovės duomenis apie jį.

Ieškovas neįrodė, kad yra sąlygos atsakovės atžvilgiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti civilinę atsakomybę LR CK 2.24 str. numatytais pagrindais, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.).

Iš atsakovės antstolės, ginant ieškovo pažeistas teises LR CK 1.138 str. 2p., 6p. numatytais civilinių teisų gynimo būdais, priteistina viso 133,21 Lt turtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 84,35 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-04-07 iki teismo sprendimo dalyje dėl 84,35 Lt dydžio žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.).

Ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus pareikšdamas apie atsisakymą ieškinio dalyje dėl 579,53 Lt sumos, kuri buvo pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą, o 2011 m. rugsėjį grąžinta, dėl 1.333,19 Lt (528,79 Lt + 804,40 Lt) negautų pajamų, nes klaidingai apskaičiavo (528,79 Lt suma žyminiu mokesčiu apmokėta nebuvo). Ieškovui buvo paaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos LR CPK 293 str. 4p., 294 str. 2d., atsisakymas ieškinio dalyje dėl 1.912,72 Lt priimtinas, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42 str. 2d.).

Ieškinį patenkinus iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė ieškinį apmokėjo galutine 264,00 Lt žyminio mokesčio suma (70,00 Lt mokėjimo nurodymas 2010-05-27 (5 b.l., t.1), kai ieškinio suma - 8.804,24 Lt, 194,00 Lt mokėjimo nurodymas 2011-02-10 (107 b.l., t.1), kai ieškinio suma – 8.804,24 Lt).

Minėta, kad ieškovas ieškinį, pareikštą 2010-05-27, tikslino 9 kartus ( 3-4, 7, 16-17, 27, 45-46, 55-57, 126-128, 186-190 b.l., t.1, 29 b.l., t.2), galutinai, ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus, teismas sprendė dėl ieškinio, kurio suma - 7.217,69 Lt, žyminis mokestis - 216,53 Lt. Ieškinys nuo šios sumos patenkintas 1,85 proc., atmestas - 98,15 proc. Iš atsakovės ieškovui priteistina 4,00 Lt žyminio mokesčio.

Šioje byloje susidarė 54,49 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė privalėtų padengti 1,85 proc. šių išlaidų – 1,00 Lt, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jei jų suma yra mažesnė nei 10,00 Lt, neišieškomos.

Likusią dalį šių išlaidų – 53,49 Lt privalo padengti ieškovas (LR CPK 92 str., 96 str. 2d.).

Pagal LR CPK 87 str. 2d. nuostatas, ieškovui ieškinio atsisakius, grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, ieškovui iš valstybės biudžeto grąžintina žyminio mokesčio dalis - 36,00 Lt (75 proc. nuo 47,47 Lt). Kadangi iš ieškovo į valstybės biudžetą yra išieškoma 53,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl užskaitytina, kad ieškovas į valstybės biudžetą 36,00 yra jau sumokėjęs, o likusi dalis – 17,49 Lt priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. J. įmonės „Aidrautė“, įmonės kodas 184207664, atsisakymą ieškinio dalyje dėl 1.912,72 Lt priteisimo iš atsakovės antstolės A. M. priimti ir civilinę bylą Nr.2-1-356/2012 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės antstolės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. J. įmonei „Aidrautė“, įmonės kodas 184207664, 133,21 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 84,35 Lt sumos už laikotarpį nuo 2012-04-07 iki teismo sprendimo dalyje dėl 84,35 Lt dydžio žalos atlyginimo visiško įvykdymo, 4,00 Lt žyminio mokesčio.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. J. įmonės „Aidrautė“, įmonės kodas 184207664, į valstybės biudžetą 17,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

(Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.