Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
1-149-298/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17311-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
S. P.
Nukentėjusysis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-298/2020Teisminio proceso Nr.1-01-1-17311-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.5.4.1; 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., vertėjai A. S.,

dalyvaujant prokurorui J. S.,kaltinamajam S. P., jo gynėjai advokatei S. B.,nukentėjusiajai V. P. ir jos atstovui advokatui G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. P. (S. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2019-04-26 apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.20 promilės girtumas), žodinio konflikto su savo sutuoktine V. P. metu, griebė šią už rankų žastų srityje, stipriai suspaudė ir tempė, dėl ko V. P. kakta atsitrenkė į duris, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, kairio žasto užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje. S. P. 2019-05-01 apie 23.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino savo sutuoktinei V. P., sakydamas, kad šią nužudys bei panaudojo fizinį smurtą - nukentėjusiąją smaugė, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į dešinę veido pusę, smogė į krūtinę, bei sutuoktinės galvą ne mažiau kaip 3 kartus pakaušiu trenkė į sieną, paėmęs kėdę metė į šią, kliudydamas kairę šlaunį, taip pat smurto metu pakartojo, kad nukentėjusiąją nužudys, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat S. P. 2019-05-01 apie 23.15 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš sutuoktinę V. P., šią smaugė, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu V. P. į dešinę veido pusę, nagu įdrėksdamas dešinį skruostą, smogė į krūtinę, taip pat sutuoktinės galvą ne mažiau kaip 3 kartus pakaušiu trenkė į sieną, paėmęs kėdę metė į šią, kliudydamas kairę šlaunį, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės plaštakos trečiame piršte, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. S. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta kuo kaltinamas. Dėl 2019-04-26 įvykio prisipažįsta, bet dėl 2019-05-01 neprisipažįsta. Atsakydamas į klausimus parodė, kad 2019-04-26 užėjo į namus pasiimti daiktų, o sutuoktinė pradėjo rėkti. Norėjęs važiuoti pas motiną į Vilnių, buvo maždaug apie 20 val. vakare. Kaip visada įvyko konfliktas, nes sutuoktinė pradeda rėkti ir kelti skandalus, dėl ko kyla pykčiai ir todėl vartoja alkoholį; paaiškino, kad jis su alkoholiu problemų neturi. Paaiškino, kad sutuoktinė išėjo į kiemą ir grįžo iš jo su pagaliu, užsimojusi buvo, bet jis ją sugriebęs už rankos. Sutuoktinė sakiusi, kad kvies policiją, tai jie atvažiavę ir jį sulaikę; buvo pradėtas tyrimas, jam uždrausta lankytis šiuo adresu. Parodė, kad 2-3 kartus atvažiavo pasiimti daiktus ir įrankius, nes gyvena su motina (duomenys neskelbtini); atvažiavęs apie 21 val., kadangi buvo tame kaime pas draugus, vartojo alkoholį, kiek išgėręs – nepamena. Tada sutuoktinės nebuvo, nes ji mėnesį dirba, paskui išeina. Jis pats dirba neoficialiai (turi autobusiuką, užsiima krovinių pervežimu), niekada nesėda už vairo išgėręs, niekas jo nebuvo stabdęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kai gegužės 1 d. atvyko susirinkti daiktų, sutuoktinė į namus grįžo apie 21.30 val., įvyko žodinis konfliktas, nes jam buvo priekaištaujama dėl buvimo, kad nėra liudytojų, kurie patvirtintų daiktų paėmimą. Po konflikto jis išvažiavo su taksi; motina paskambinusi liepė važiuoti, kadangi jis visada viską pasakoja motinai ir jos klauso, jai 87 metai. Paaiškino, kad tai jo 3 santuoka. Parodė, kad buvo kaimynė V. T. savo kieme. Jo sutuoktinė nukrito ant žemės ir vaidino, kad būtų kviečiama ši kaimynė, jis nežino, kas jo sutuoktinei nutiko. Galimai V. P. atsitrenkė ir jis išėjo kviesti kaimynės, tačiau ši atsisakiusi ateiti, nes nenori bėdų, žino kokia yra V. P.. R. Č., kuris tame kaime gyvena apie 200 m nuo jų namų, stovėjo prie įvažiavimo, nes atvyko taksi ir pastarasis nebuvo užėjęs į vidų. Jis pasiėmęs daiktus, sėdo į taksi ir išvyko pas mamą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad norėjęs tik atimti telefoną, bet ji neatidavė jo ir jis telefono neatėmė, galimai buvo tik prisilietęs prie telefono, bet prie pačios nukentėjusiosios – nebuvo prisilietęs; jis yra apkalbamas jos. Negalėjęs galva trenkti į sieną, mesti kėdės, jai negrasinęs, kad užmuš, nužudys, tokių jo žodžių ir įraše negirdėti. Nebuvo toks girtas, kad neatsimintų; jei būtų agresyvus – tai jau ne kartą būtų buvęs policijoje. Paaiškino, kad ir anksčiau vartodavęs alkoholį, tai darydavęs su draugais, bet tokių konfliktų su V. P. nebuvo; kol turėjęs pinigų – buvo viskas gerai, jos prašymu pardavęs 2 butus ir iki tol buvo geri santykiai. Su V. P. pragyvenęs apie 3,5 metų, kai sudaužė 2018 m. žiemą automobilį „T. V.“ ir jai apie tai pranešęs, tai ši pasakiusi, kad geriau būtų pats užsimušęs. Parodė, kad kaltas yra tik dėl pirmo epizodo, o dėl antro – nieko nebuvo ir yra išgalvota. Bet rankų kėlimo nebuvo, dėl pirmo epizodo prisipažįsta, dėl antro nieko nebuvo. Pagal antrą epizodą prašo išteisinti.

N. V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie (kaltinamasis ir nukentėjusioji) santuokoje gyveno 3,5 metų, dabar oficialiai, nuo 2020-01-22, yra išsituokę. Paaiškino, kad Vilniuje gyvena jos teta, kuriai ji atvažiavusi padėjo dėl remonto. Teta jai pasakiusi, kad yra geras vyriškis, bet jis laikinai tik užgėręs. Ji Ukrainos pilietė, turi leidimą gyventi Lietuvoje, savo gyvenamos vietos neturi. Tame name visada gyveno S. P. ir dar 2017 m. ji su motina buvo išvarytos; nuomojosi būstą Vilniuje; atvažiavusi ji su vaikais, kurie pilnamečiai, jie taip pat buvo išvaryti. Nuomojosi būstą, bet ateidinėdavo į tą namą. Kai S. P. būdavo blaivus – su juo galima būdavo susikalbėti, būdamas išgėręs – jis agresyvus. Dažnai važinėdavo į Ukrainą, buvęs sutuoktinis visą dieną gerdavęs su draugais, tuose namuose būdavo kaip pagalbininkė, su ja nesiskaitė ne tik vyras, bet ir jo motina. Paaiškino, kad jų santuoka sudaryta 2016 m., kaip žmogus S. P. geras, bet kad nedirba ir pastoviai geria alkoholį – jai nepatinka; bandė, kad jis pasikeistų, niekas nepadėjo; pastoviai žmogus negali gerti, nedirbti, tapo agresyvus, su motina savo ėmė jai grasinti, jis be savo motinos negali priimti jokių sprendimų. Gal kokius 2-3 kartus dirbo, bet ne daugiau kaip savaitę, gyveno už mamos pinigus, nors sakiusi, kad taip gyventi negalima. Du kartus abu dirbo su S. P., gal kokį mėnesį dirbo abu valytojais, bet paskui ji išvažiavo į Ukrainą, nes mama jos sirgo. Parodė, kad iki 2019-04-26 įvykio, S. P. gėrė, buvo agresyvus, net būdamas blaivus ją gąsdinęs, kad neva ją deportuos. Ji to bijojusi, nes jai čia patiko ir norėjo gyventi. Visas konfliktas įvyko dar 2019 m. sausio mėn., kai jos mama susirgo; ir anksčiau situacija buvo konfliktiška, bet dar vidutiniškai. Paaštrėjus tarpusavio santykiams, ji išeidinėdavo, kad neaštrinti situacijos. 2019-04-17 grįžo iš Ukrainos, prašė leidimo pagyventi tame name, nes neturėjo pinigų nuomai; kol ieškojo darbo, tame name ir gyveno. Pirmą savaitę buvo gerai, bet paskui pradėjęs S. P. gerti; ji grįždavo iš darbo tik nakvoti. Prasidėjo grasinimai, kad ji neturi teisės čia gyventi, eidavo namo su baime, kad vyras išgėręs. Bendradarbiai patarė kviestis policiją, kad niekas jos nedeportuos. 2019-04-26 grįžus namo buvo šalta, norėjo įjungti šildytuvą, S. P. sėdėjęs girtas prie stalo, ėmė ją kaltinti. Norint jai įjungti šildytuvą, S. P. užsimojo ranka, kad nejungti; supratusi, kad jis labai girtas ir išbėgo į kiemą kviestis 112 pagalbos. Stovėdama lauke maniusi, kad jis apsiramins; kai pasakė jam, kad iškviesta policija, jis ją sugriebė už rankos ir rėkęs, kad užmuš. Ji buvo pastumta į duris, buvo padaryti sužalojimai - poodinės kraujosrūvos kaktoje ir kairiojo žąsto užpakaliniame vidiniame paviršiuje. Nepamena, kiek užtruko pareigūnai ir kur kambaryje ji sėdėjusi. Atvykus pareigūnams ji viską papasakojusi, norėjo tik stabdyti S. P. veiksmus, bet ne jam kenkti. Iki gegužės 1 d. nežinojusi, kad buvo pradėtas tyrimas, bet apklausos metu sužinojo, kad jam uždrausta užeiti į tuos namus. Į namus ji nepateko, nes jie buvo užplombuoti, bet vėliau buvo leista patekti. 2019-05-01 ji grįžo į namus apie 23 val., S. P. girtas į kažką žiūrėjo planšetėje. Įjungė šildytuvą. Pasakė, kad jis girtas negali čia lankytis. S. P. supyko, išjungė ir išmetė šildytuvą, prasidėjo konfliktas. Atsisėdusi buvo nugara į S. P., jis šaukė, paėmusi telefoną drebėjo, bet įjungė diktofoną, nes jis rėkė užmuš, išvarys iš namų; rinko 112. Ją puolė ir bandė atimti telefoną; puolimo metu sugebėjo iškviesti pagalbą; ją paėmė už galvos ir trenkė į sieną, nepamena kiek kartų, gal kokius 3 kartus. S. P. supratęs, kad iškviesti pareigūnai, pabėgo, išbėgdamas mesdamas į ją plastiko kėdę, nepataikydamas, bet gerai to nepamena. Nubėgo pas kaimynus; atbėgo su Romanu ir vėl jis pradėjo ją mušti. Girdėjusi, kad jis sakęs, jog mama liepusi kviesti taksi ir važiuoti namo. Atvykus pareigūnams pamatė, kad jos veidas sudraskytas, skaudėjo krūtinę. Su kuo S. P. išvažiavo ji nežino, tik kad su R. Č. tai tikrai. Atvykus pareigūnams S. P. nebuvo jau, tik jo mama įnirtingai skambino. Paaiškino, kad S. P. jai tą kartą grasinęs užmuš ir kad ji nieko negaus. Palaikydama civilinį ieškinį (dėl neturtinės žalos) parodė, kad tuo metu, kai įvyko tas įvykis, bijojo už savo gyvybę, neturėjo pinigų nusipirkti vaistams, iki šiol baimės jausmas, kad ją užmuš, bijo, kad S. P. sudegins su namu. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) bijanti būti. Atsakydama į klausimus parodė, kad gegužės 1 d. konflikto metu kaimynės V. T. nematė ir vėliau su ja nekalbėjusi. Po 2019-04-26 įvykio buvo pas ją mėlynės, nes griebė ją, stūmė, jai skaudėjo visas kūnas, rankos, turėjo dirbti; ekspertizę atliko 2019-05-03. Viskas buvo taip, kaip parašyta parodymuose. Paaiškino dėl kėdės, kad ji buvo balta. Taip pat parodė, kad ji norėjusi taikytis su S. P., bet jis nenorėjęs, siūlė abiem pailsėti Lenkijoje.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad dirba VPK PR 1-osios kuopos 2-o būrio vyriausiuoju patruliu ir nieko nepamena dėl šio įvykio, tačiau jei pasirašė protokolą, tai vadinasi pasakęs tiesą ir protokolas buvęs teisingai surašytas.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo E. P. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad 2019-04-26 budėdamas su vyr. patruliu E. U. iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras smurtauja prieš pranešėją. Į įvykio vietą atvyko 23.29 val. Juos pasitiko pranešėja - kaip vėliau paaiškėjo V. P., kuri buvo susijaudinusi. Pranešėja paaiškino jiems, kad šios vyras S. P. sugriebė už rankų ir bandė išvaryti iš namų, sugriebimo metu šiai labai skaudėjo. Bendraujant su galimu smurtautoju S. P., šis konkrečiai apie įvykį nieko paaiškinti negalėjo, nuo šio sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Paklausus ar šis smurtavo prieš sutuoktinę, tai neigė. V. P. buvo blaivi. Apie jokį V. P. smurtą, naudojamus daiktus prieš S. P. niekas nekalbėjo, su asmenimis buvo bendrauta kieme. Galimas smurtautojas nenurodė, kad V. P. būtų sukėlusi konfliktą, būtų ėmusi kokį nors daiktą. Bendraujant su S. P., šis buvo agresyviai nusiteikęs savo sutuoktinės atžvilgiu, nuolat ant šios rėkė. Atsižvelgiant į pranešėjos išdėstytas aplinkybes, S. P. elgesį, nustačius galimo smurto artimoje aplinkoje faktą, S. P. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 P. K. E. U. surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Pranešėja V. P. taip pat buvo pristatyta į 1 PK įvykio patikslinimui. Prie ROIK buvo pridėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos (T. 1., b. l. 27-29).

(duomenys neskelbtini) teisme parodė, kad jei jis neklysta, tuo adresu gavo pranešimą, kad smurtautojas šalinasi, nes vyras prieš žmoną panaudojo fizinį smurtą. Protokole tikrai nurodė, kad vyras metė į ją daiktus, vyko tarp jų grumtynes. Buvo nuvykę tuo adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo butą, bet įtariamojo ten nebuvo. Jei ant pareiškėjos būtų buvę mėlynių, tai bet kokiu atveju būtų prijungtos nuotraukos iš įvykio vietos.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo L. S. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad dirbant pagal patvirtintą grafiką 2019-05-01 23.32 val. iš VA VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją namuose sumušė vyras, GMP nereikia. Pranešime nurodoma, kad šiuo metu vyras ruošiasi taksi važiuoti pas motiną. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo tai V. P.. Moteris buvo susijaudinusi, išsigandusi, paklausus šios ar moka, supranta lietuviškai, ši nurodė, kad moka, supranta, vertėjas nereikalingas. Name buvo pažeista bendra tvarka, ant moters veido bei kaklo buvo matomi smurto požymiai, todėl įvykio vietoje nustačius galimą smurto artimoje aplinkoje faktą pradėjo ikiteisminį tyrimą, užpildydamas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą. Pareiškėja paaiškino, kad namuose neblaivus vyras šiai grasino nužudymu, kad sudegins namus bei panaudojo fizinį smurtą. Vyras šią smaugė, galvą daužė į sieną, moteris patyrė fizinį skausmą. Taip pat nukentėjusioji paaiškino, kad smurtautojas yra sutuoktinis S. P., kuris iki jiems atvykstant, pasišalino iš įvykio vietos, galimai pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Buvo nuvykta šiuo adresu, galimo smurtautojo mama įsileido į butą ir nurodė, kad sūnaus namuose nėra (T. 1, b. l. 133-136).

Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad smurtas ir tie žodžiai buvo vienu metu, jie taip suprato. Tvirtina savo parodymus.

(duomenys neskelbtini) teisme parodė, kad gyvena šie asmenys jai kaimynystėje. Dėl konflikto parodė, kad S. P. ėjos su draugu, kai jis jai šūktelėjęs „žiūrėk koks bardakas vyksta“. Jis su vietiniais buvo namuose, nors kurį laiką jo nebuvo mačiusi. Ji paklausė, kodėl jo nematanti, tas atsakęs, kad turįs bėdų. Esmė ta, kad V. P. grįžo po 1,5 metų ir viskas įvyko per 2 mėn., matė, kad V. P. grįžta, ateina, ji nebuvo patenkinta S. P. kaimynyste. Jis nėra konfliktiškas, jei pasiskolinti ateidavusi - tai skolindavo. Buvo daugiadienės (užgėrimai) tai su vietiniais, užsidarydavo savo namuose, bet niekada nebuvo garsų, triukšmo, tačiau jei konfliktuodavo su V. P. - tai darydavo lauke. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad buvo tarpų, kai S. P. negėrė iki 2 mėn. ir tai gal vasaros metu 2019 m.; kai nebuvo (duomenys neskelbtini) – gerdavo. Jai neteko jo pagauti girto su autobusiuku, net buvo perspėjus ji pati, kad kvies policijos pareigūnus; jos pastabas jis gerai priimdavo. Nieko jai nėra žinoma, kad jis dirbo, nekvietė jos pažiūrėti į namus; ji net durų neatidariusi, nors buvo namuose ir nueidamas S. P. pasakė: „žiūrėk“. Dabar namas tuščias. Priimdavo pastabas ir dėl išgertuvių, jis ramus, nenorintis problemų; dėl grasinimų iš jo pusės ji net nepatikėtų, kad jis gali nužudyti, užmušti; jis konflikto metu išeidavęs.

L. R. Č. teisme parodė, kad jis su kaltinamuoju yra pažįstami. Jam einant iš draugo namo, net nežiūrėjo kiek valandų buvo, paskambino (duomenys neskelbtini) motina, kad paimtų (duomenys neskelbtini) iš jo namų (duomenys neskelbtini) ir nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Iškvietė taksi pati S. P. motina. 10-15 m likus iki namų, išgirdo, kad barasi (duomenys neskelbtini). Užėjęs namo pastebėjęs, kad (duomenys neskelbtini) gulėjo ant lovos, o S. P., buvo truputį išgėręs, stovėjo šalia jos ir jie tik barėsi, smurto nenaudojo. Išėjo (duomenys neskelbtini) į lauką, kaip tik lauke buvo atvažiavęs taksi, (duomenys neskelbtini) įlipo į mašiną. Jis neklausė, o S. P. nesakė nieko kodėl jie pykosi. Be to, jau praėjo metai laiko, gali visko ir neprisiminti. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad V. P. buvo susinervinusi, nebuvę jokių sumušimų, nedalyvavo jų barniuose, o atvažiavus taksi – beveik iš karto išėję.

2019-04-27 V. P. protokolu-pareiškimu matyti, kad 2019-04-26 apie 23 val. namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras S. P. įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, stipriai sugriebė rankomis jai už rankų ir bandė išvaryti iš namų, taip jai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-3).

2019-04-27 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – namas (t. 1, b. l. 12-16).

2019-08-14 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius informacija apie tai, kad 2019-04-26 Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas. Skaitmeninė garso įrašo kopija išsiųsta elektroninio pašto adresu. V. P. skambino 2019-04-26, 22.55 val. Pokalbio trukmė 1.42 min. Buvo padaryta šio įrašo suvestinė, kurioje V. P. nurodė, kad S. P. jau kelintą dieną girtas veja ją iš namų, muša, neleidžia užeiti į namus, taip pat puola ją mušti (t. 1, b. l. 17-20).

2019-04-27 tarnybiniame pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja V. P., kuri paaiškino, kad girtaujantis sutuoktinis S. P. nuolat geria, neduoda ramybės, smurtauja. Paklausus kaip buvo smurtauta, pranešėja dėl didelio susijaudinimo paaiškinti negalėjo, bet pasakė, kad kai jos vyras sugriebė ją už rankos ir bandė išvaryti iš namų, ji labai išsigando ir jai skaudėjo. Nuo S. P. sklido stiprus alkoholio kvapas, šneka buvo neaiški. S. P. buvo agresyvus, nuolat šaukė, tačiau sakė, kad nieko blogo nedarė (t. 1, b. l. 21-24).

2019-05-03 VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1368/2019 (01), kad V. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, kairio žasto priekiniame ir užpakaliniame-vidiniame paviršiuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės plaštakos trečiame piršte, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos kaktoje, kairio žasto užpakaliniame-vidiniame paviršiuje padarytos prieš 6 - 10 parų iki apžiūros, kiti sužalojimai prieš 1 - 3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 41, 42).

2019-08-21 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad atliktas nukentėjusiosios V. P. parodymų patikrinimas vietoje dėl 2019-04-26 ir 2019-05-01 įvykių. V. P. nurodė kur ir kaip jos atžvilgiu smurtavo vyras S. P. (t. 1, b. l. 45-54).

2019-08-27 akistatos protokolu, kad buvo atlikta nukentėjusiosios V. P. ir įtariamojo S. P. akistata. Akistatos metu V. P. parodė, kad S. P. 2019-05-01 23.15 val. smurtavo prieš ją, varė iš namų, tą dieną buvo viskas agresyviau. Ji atėjo į namus, įjungė šildytuvą, nes buvo šalta, paprašė, kad 5 minutes pasišildys ir išjungs, vyras sėdėjo už stalo, buvo pakankamai išgėręs. Šis atsakė, kad ji neturi jokios teisės čia jungti, jeigu jai šalta, tegul eina iš namų. Vyras pašoko nuo lovos, paėmė tą šildytuvą ir išmetė į lauką. Kai ji norėjo nueiti pasiimti, vyras griebė ją už rankų, pradėjo stumdyti, griebė už krūtinės, ji išsigando, atsisėdo ant lovos, norėjo iškviesti policiją. K. S. tai pamatė, pradėjo ją pulti, šaukė, kad išvarys, kad neturi čia teisės gyventi, kad ją nužudys. Ji pradėjo šaukti, bet vyras nesiliovė, ji bandė prisidengti ranka, kita ranka kvietė policiją. Vyras metė į ją kėdę, su nagu jai įdrėskė veidą, mušė rankomis į krūtinę, stūmė jos galvą į sieną, kad ji negalėtų paskambinti į policiją. Smurto metu pas juos į namus atėjo S. P. draugas, vardu (duomenys neskelbtini), kuris gyvena šalia. S. P. buvo agresyviai nusiteikęs, (duomenys neskelbtini) norėjo padėti S. P. tvarkytis su ja, bet suprato ir pradėjo raminti S. P.. Įkalbinėjo, kad pasitrauktų nuo jos, nes ji iškvietė policiją, S. P. nenorėjo trauktis, vis grasino, kad ją nužudys. (duomenys neskelbtini) įtikinus S. P., šis kartu su šiuo išėjo ir išvažiavo su taksi. Ji buvo visiškai blaivi, nes negeria, S. P. buvo pakankamai neblaivus, todėl ir pabėgo iš įvykio vietos. Priežastis ta pati, S. P. nenori, kad ji gyventų šiame name. Jai nuolat grasinama, todėl paskutiniu metu ir negyveno šiame name, o nuomojosi butą. 2019 m. balandžio mėnesį ji grįžo iš Ukrainos, kur sunkiai serga jos mama, todėl kreipėsi į savo vyrą S. P., kad šis leistų bent laikinai, apie mėnesį pagyventi, nes tuo metu neturėjo finansinių galimybių nuomotis butą. 2019-05-01 grasinimas nužudyti buvo realus ir grasinimai tęsiasi iki šiol. S. P. pasamdė savo draugus, kurie nuolat stebi jos judėjimą, kai ji gyvena šiame name, nes S. P. uždrausta būti minimame name. S. P. nurodė, kad 2019-05-01 jis iš viso nebuvo užėjęs į namus, stovėjo tarpduryje, norėjo, kad ši įleistų jį persirengti, žmona sukėlė skandalą. Kai jis stovėjo, ši pasakė, kad jam padarys, pati nukrito ant grindų ir pradėjo specialiai žaloti save, šonu nukritusi muistėsi. Jis pakvietė kaimynę, kad ši pasižiūrėtų, tačiau ši žinojo, kad V. P. yra skandalinga moteris, todėl neatėjo. Jokios kėdės - taburetės jis nemetė, nes stovėjo tarpduryje. V. P. nemušė, jokio (duomenys neskelbtini) įvykyje nebuvo. Jis buvo išgėręs, o V. P. buvo blaivi. Jis žmonai negrasina, grasinančių žinučių nerašė (t. 1, b. l. 63-66).

2019-04-27 asmens blaivumo testo duomenimis, kad 2019-04-27 00.04 val. S. P. buvo nustatytas 2.20 promilių girtumas (t. 1, b. l. 69).

Šalies argumentai

2019-05-02 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimą, kur nurodyta, kad V. P. nurodė, jog 2019-05-01 apie 23.15 val., namuose jos vyras S. P. panaudojo fizinį smurtą, tai yra smaugė ją, paėmęs abiem rankomis už galvos keletą kartų trenkė galvą į sieną, griebdamas ją, su nagais įdrėskė veidą, dėl ko iki šiol jaučia skausmą dešinėje veido pusėje prie lūpos, metė į ją kėdę. Dėl šių vyro veiksmų pajuto fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, taip pat vyras grasino, kad ją nužudys. Prašo dėl vyro veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi smurtas kartojasi ne pirmą kartą, bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (t. 1, b. l. 94).

2019-08-14 Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius informacija, kad 2019-05-01 Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas. Skaitmeninė garso įrašo kopija išsiųsta elektroninio pašto adresu. Buvo padaryta šio įrašo suvestinė, kurioje V. P. nurodė, jog S. P. ją sumušė ir dabar išvažiuoja su taksi pas savo motiną. Nustatyta, kad V. P. skambino 2019-05-01, 23.29 val. Pokalbio trukmė 1.17 min. (t. 1, b. l. 113-116).

2019-09-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kad V. P. pateikė USB laikmeną (t. 1, b. l. 140).

2019-10-02 apžiūros protokolu, kuriuo nurodyta, kad USB laikmenoje yra 2019-05-01 garso įrašai, kur V. P. įrašė kaip S. P. jai grasina ir smurtauja (t. 1, b. l. 141-148).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikacija

Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019-04-26 epizodas)

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė, jog savo kaltę dėl 2019-04-26 įvykio pripažįsta, paaiškino, kad tos dienos vakare buvo neblaivus, kai tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas ir jis sugriebęs jai už rankos suspaudė, kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo pagalį ir buvo užsimojusi jam suduoti. Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. N. V. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei teisme paaiškino, kad tos dienos vakare jai grįžus iš darbo namo, norint įjungti šildytuvą, neblaivus S. P. pradėjo smurtauti prieš ją: norint jai įjungti šildytuvą S. P. užsimojo ranka ir ji išsigandusi išbėgo į lauką kviesti pagalbą, o jai pasakius, jog ji iškvietė policiją – S. P. ją sugriebė už rankos ir rėkęs, kad užmuš, buvo pastumta į duris ir padaryti sužalojimai, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys, todėl teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl įvykio aplinkybių iš esmės sutampa. Be to, nukentėjusiosios bei kaltinamojo parodymus patvirtina alkotesterio kvitas, kuriame nurodyta, kad 2019-04-27 00.04 val. S. P. nustatytas 2.20 promilių girtumas; BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose nurodyta, kad 2019-04-26 22.58 val. pranešėja V. P. iškvietė policiją, paaiškino, kad jos nuolatos girtaujantis vyras S. P. pastoviai geria, neduoda jai ramybės, smurtauja, dėl labai didelio susijaudinimo negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, bet pasakė, kad jos vyras griebė už rankų ir bandė išvaryti ją iš namų, ji labai išsigando ir jai skaudėjo; atvykus pareigūnams, kaip užfiksuota pareigūnų, S. P. nuolat rėkė ant sutuoktinės, buvo agresyvus; pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat 2019-05-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1368/2019 (01) patvirtina, kad V. P. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, krūtinėje, kairio žasto priekiniame ir užpakaliniame-vidiniame paviršiuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairės plaštakos trečiame piršte, kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos kaktoje, kairio žasto užpakaliniame-vidiniame paviršiuje padarytos prieš 6 - 10 parų iki apžiūros, kiti sužalojimai prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais.

Visi aptarti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma, konstatuoja, kad S. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-04-26 apie 23 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2.20 promilės girtumas, žodinio konflikto su savo sutuoktine V. P. metu, griebė šią už rankų žastų srityje, stipriai suspaudė ir tempė, dėl ko V. P. kakta atsitrenkė į duris, taip padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, kairio žasto užpakaliniame-vidiniame paviršiuje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukėlė fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis ištirtų įrodymų visetu, teismas daro išvadą, kad S. P. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies nusikalstamą sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Dėl pareikštų kaltinimų, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (2019-05-01 epizodas)

Išanalizavęs ir įvertinęs teisme ištirtų įrodymų visumą, teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis S. P. nežymiai sužalojo sutuoktinę V. P., sužalojimus jis jai padarė grasindamas nužudyti ir smurtaudamas prieš ją, t. y. 2019-05-01 apie 23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino savo sutuoktinei V. P., sakydamas, kad šią nužudys bei panaudojo fizinį smurtą - šią smaugė, taip pat ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu V. P. į dešinę veido pusę, nagu įdrėksdamas dešinį skruostą, smogė į krūtinę, taip pat sutuoktinės galvą ne mažiau kaip 3 kartus pakaušiu trenkė į sieną, paėmęs kėdę metė į šią, kliudydamas kairę šlaunį, taip padarydamas poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės plaštakos trečiame piršte, taip pat smurto metu pakartojo, kad nukentėjusiąją nužudys, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. S. P. veiksmai sudarė nukentėjusiajai V. P. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas bei S. P. smurtaudamas padarė nukentėjusiajai V. P. poodines kraujosruvas krūtinėje, kairio žasto priekiniame paviršiuje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kairės plaštakos trečiame piršte, kas sukėlė V. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

N. S. P. neigia savo kaltę, jo kaltė pilnai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis pripažįsta, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, tik pastarojo įvykių seką kaltinamasis nurodo skirtingai nei nukentėjusioji. Kaltinamasis teigia, kad jis atvyko kaltinime nurodytu adresu pasiimti savo daiktų ir įrankių, kadangi jam po 2019-04-26 įvykio ten uždrausta lankytis. Taip pat kaltinamasis nurodo, kad kaime, bet ne namuose gėręs alkoholinius gėrimus. Atvykus jam pasiimti daiktų į namus, tarp jo ir sutuoktinės kilo konfliktas, nes pastaroji ėmė priekaištauti, tačiau jis pasiėmęs daiktus ir su iškviestu taksi išvykęs iš įvykio vietos, kadangi liepusi taip jo motina. Parodė, jog jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pati nukrito ant lovos ir ėmė vaidinti, jo manymu kad pati sutuoktinė galimai atsitrenkė ir nukrito, o kaimynas R. Č., neužeidamas į namus, jį pakvietė į taksi važiuoti. Tokie kaltinamojo parodymai yra tik jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios sankcijos už padarytas nusikalstamas veikas. Nors įvykio metu ir vietoje buvo tik kaltinamasis, nukentėjusioji ir liudytojas R. Č., nukentėjusiosios nuoseklius parodymus patvirtina net tik liudytojų, apklaustų teisiamajame posėdyje parodymai, garso įrašo medžiaga, parodymų patikrinimas vietoje, bet ir specialisto išvada dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų bei kiti netiesioginiai įrodymai: kaip skambinimas į pagalbos centrą, nukentėjusiąją mačiusių iš karto po įvykio pareigūnų parodymai apie nukentėjusiosios būklę ir žymes ant kūno. Tuo tarpu paties kaltinamojo versija apie nukentėjusiosios susižalojimą yra paneigta specialisto išvada ir jokiais kitais įrodymais nepatvirtina. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiosios sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui; sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Be to, garso įrašo medžiaga akivaizdžiai girdėti, kaip kaltinamasis smurtaudamas nuketėjusiosios atžvilgiu, du kartus skirtingu laiku grasina nukentėjusiajai, kaip kaltinamąjį, atliekantį smurtinius veiksmus, ima raminti sugėrovas liudytojas R. Č. ir tik atvykus iškviestam taksi automobiliui, kaltinamasis su R. Č. pasišalina iš gyvenamųjų patalpų.

K. S. P. veika dėl V. P. sužalojimo kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes S. P. tyčia, smurtiniais veiksmais, nežymiai sužalojo nukentėjusiąją, suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją gali jai sukelti sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti. Nors bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji yra buvusi kaltinamojo sutuoktinė (ištuoka registruota 2020 m. pradžioje), tačiau iki santuokos nutraukimo jie gyveno viename būste, todėl pagrįstai laikytina, kad kaltinamasis smurtavo šeimos nario atžvilgiu ir jo padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip kvalifikuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, aiškiai išreikštas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis S. P. 2019-05-01 apie 23.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino nužudyti sutuoktinę V. P., dėl ko V. P. buvo realus pagrindas manyti, kad S. P. grasinimus gali įvykdyti.

Apklausiamas teisme kaltinamasis S. P. savo kaltę dėl šios veikos neigė ir teigė, kad konfliktą iniciavo nukentėjusioji, jis jos atžvilgiu nesmurtavo, nesmaugė ir negrasino. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamojo grasinimas nužudyti kaip ir viso įvykio bei smurto aplinkybes patvirtina aukščiau nurodyti ir išanalizuoti įrodymai bei nelieka abejonių, jog S. P. grasino nužudyti V. P..

Faktą, kad V. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, įrodo ne tik jos parodymai, bet ir kiti įrodymai. (duomenys neskelbtini) parodė, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo išsigandusi, susijaudinusi, ant nukentėjusiosios kūno (veido ir kaklo) buvo matyti smurto žymės. Nukentėjusiosios parodymais matyti, kad S. P. dažnai vartoja alkoholį ir nukentėjusiąją nuolat varo iš namų, o nagrinėjamo įvykio vakarą, pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis buvo labai girtas, be to anksčiau ne kartą buvo smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, bet ji nesikreipdavo pagalbos; tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus pripažino ir pats kaltinamasis. Kad nukentėjusioji paniškai galėjo bijoti kaltinamojo, rodo ir liudytojos V. T. parodymai apie tai, jog ji pastebėjusi S. P. priklausomybę nuo alkoholio ir kad jis nuolat būdavo girtas, taip pat, kad šioje šeimoje nuolat vyko konfliktai.

Įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, nelieka abejonių, kad V. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog S. P. grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas, nes žodinius grasinimus S. P. išsakė atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. pačiais veiksmais parodydamas grasinimo realumą.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

K. S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). S. P. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltę dėl vienos iš jų padarymo jis pripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, žalos neatlygino, anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Sprendžiant dėl bausmės rūšies kaltinamajam parinkimo, atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijose nurodytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį ir nukentėjusį nuo jų asmenį, kaltinamojo gyvenimo būdą, S. P. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis) bei skirtinas uždraudimas vartoti, turėti, saugoti alkoholinius gėrimus (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), kas teismo nuomone, drausmins kaltinamąjį ir padės koreguoti jo elgesį.

Skiriant subendrintą bausmę kaltinamajam pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-05-01 epizodo), taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nes šie du nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais ir tai yra ideali nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2019-04-26 23.29 val., paleistas 2019-04-28 11.15 val. Šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Dėl civilinio ieškinio

N. V. P. kaltinamajam pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl S. P. nusikalstamų veikų ji patyrė didžiulius emocinius ir psichologinius išgyvenimus, pačio kaltinamojo elgesys – išsisukinėjimas, jog nesmurtavo – nukentėjusiąją skaudina, kelia neigiamas emocijas ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 140 straipsnio 2 dalis (2 epizodais), BK 145 straipsnio 1 dalis), tai yra pažeista ir kėsintasi į pačią aukščiausią žmogaus vertybę – sveikatą ir gyvybę. Nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei grasinta nužudyti, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vertina aplinkybes, susijusias su asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytais nusikaltimais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ir padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas bei grasinama nužudyti, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismui nekyla abejonių, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiajai išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog įvykiai paliko ir kitas pasekmes, dėl ko reikėjo ir/ar reikia tęsti gydymą. Dėl medicininės pagalbos suteikimo nukentėjusioji nesikreipė, dėl patirto streso nukentėjusioji pas psichologą ar pan. nesilankė, tačiau vis gi teismo vertinimu, nukentėjusiosios nesaugumo jausmas įtakotas ne tik dėl nagrinėjimų padarytų nusikaltimų, bet ir nenusisekusio santuokinio gyvenimo su kaltinamuoju, pastarojo elgesio su nukentėjusiąja, kas šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šių konkrečių nusikalimų padarymo atveju, neįtakoja. Tokiu būdu laikytina, kad nukentėjusiajai prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka formuojamą teismų praktiką bei proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimus. Esant minėtoms aplinkybėms, civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas ir priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitoje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.

Dėl proceso išlaidų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ir paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą.

Byloje nukentėjusiajai suteiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-05-11 sprendimu antrinės teisinės pagalbos paslaugos, nukentėjusiąją atstovavo advokatas G. S.. Nukentėjusiosios atstovas aktyviai dalyvavo procese, domėjosi bylos medžiaga ir eiga, byloje pareikštas 2000 Eur dydžio civilinis ieškinys. Dėl nurodytų aplinkybių, byloje pareikštas reikalavimas dėl 454,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant 454,50 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas valstybės naudai iš kaltinamojo.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - garso įrašo laikmena, pridėta ir saugoma byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. P. (S. P. ) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje ir:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-04-26 epizodo) paskirti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019-05-01 epizodo) paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-05-01 epizodo) paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. P. paskirtas bausmes pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2019-05-01 epizodo) subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, S. P. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 2 (dviejų) metų trukmės laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant per visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti S. P. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-26 23.29 val. iki 2019-04-28 11.15 val., kai viena para lygi dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

V. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš S. P. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti V. P. naudai; kitoje dalyje civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Priteisti iš S. P. 454,50 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos paslaugų išlaidų atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso įrašo laikmeną, pridėtą ir saugomą byloje – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis