Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui E. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-06-15 teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų papildymo, kuriuo prašo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters E. R., gim. (duomenys neskelbtini), sekančią bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. ir vieną kalendorinį mėnesį (atsakovo pasirinkimu) vasaros atostogų metu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites; nustatyti pereinamąjį 6 kalendorinių mėnesių bendravimo laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir/ar sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val.) dalyvaujant vaiko mamai R. K.. Nurodo, kad kadangi atsakovas su dukra E. R. iki šiol nebendravo, jos gyvenimu, poreikiais, auklėjimu bei auginimu nesidomėjo, mano esant tikslinga nustatyti pereinamąjį 6 mėnesių laikotarpį.

2018-07-09 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti iš dalies: nepilnametei šalių dukrai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisti išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės, 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-04-30. Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prašo tenkinti visiškai. Prašo priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad ieškovės teiginiai apie 600 Eur būtinumą 8 metų vaiko poreikiams yra neprotingi, neatitinka tikrovės ir prieštarauja logikos dėsniams. Kadangi ieškovė tokio išlaikymo su savo pajamomis negalėjo suteikti, todėl akivaizdu, kad vaiko poreikiams reikia žymiai mažiau. Teigia, kad atsakovo darbo užmokestis yra 528 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. „į rankas“ atsakovas gauna mažiau nei 450 Eur. Už šią sumą atsakovas privalo pasirūpinti būsto nuoma, jo išlaikymu, maistu ir kt. Be to, dar priverstinai išieškoma daugiau kaip 36 000 Eur skolos pagal dešimt vykdomųjų dokumentų. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Tokiomis aplinkybėmis nėra protingo pagrindo konstatuoti vaiko poreikiams būtiną 600 Eur sumą, atsakovui paliekant pragyvenimui 150 Eur. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, galinčių patvirtinti, jog šioje byloje nagrinėjamu atveju yra kokios nors išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą išvadai, jog šalių dukros išlaikymui objektyviai būtina didesnė suma. Atsakovas mano, jog 300 Eur per mėnesį suma yra pakankama vaiko poreikiams tenkinti ir iš jo priteistina 150 Eur periodinio išlaikymo suma. Atsakovas pažymi, kad niekada nevengė teikti dukrai išlaikymo, tačiau ieškovė atsakovo pagalbos atsisakydavo. Atsakovas iki lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atliko kelių metų laisvės atėmimo bausmę, iš esmės neturėjo pajamų, todėl atsižvelgiant į tuometinę atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo iš atsakovo priteisti po 150 Eur per mėnesį, be to, kad ir dukros poreikiai buvę mažesni, Vyriausybės patvirtinto minimalios mėnesinės algos dydis per trejus metus ne kartą keitėsi. Tokiomis aplinkybėmis, suprasdamas savo pareigą išlaikyti vaiką, atsakovas sutinka sumokėti 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, t. y. po 100 Eur už mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą – prašė priteisti iš atsakovo po 250 Eur per mėnesį dukters išlaikymui iki jos pilnametystės. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė tenkinti ieškinį iš dalies ir nepilnametei šalių dukrai iš atsakovo priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-05-01 iki vaiko pilnametystės, 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-04-30. Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo prašė tenkinti visiškai.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R.. Ieškovės vidutinis mėnesio atlyginimas darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) yra apie 648,98 Eur, darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini) – 28,26 Eur. Ieškovei ir jos sutuoktiniui R. K. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė duomenis, kad iš jo yra vykdomi išieškojimai 11 vykdomųjų bylų, iš viso išieškoma 36 876,93 Eur suma. Atsakovas nuo 2017-07-28 dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju ekspeditoriumi, per mėnesį gauna apie 500 Eur, su dienpinigiais vidutiniškai 1 467,48 Eur (b. l. 98-99). Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovas 2015-11-24 buvo paleistas iš (duomenys neskelbtini), kur atlikinėjo bausmę. Iš (duomenys neskelbtini) 2018-05-29 pažymos matyti, kad E. R. nuo 2017-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) 1b klasėje. Kiekvieną savaitę ji valgo mokamus pusryčius ir pietus, kurie kainuoja 10,50 Eur per savaitę (pusryčiai – 3 Eur, pietūs – 7,50 Eur). Ieškovė per mėnesį sumoka vidutiniškai po 255,38 Eur mokesčių už butą (t. 1, b. l. 64-65). Ieškovė pateikė teismui kvitus, kad apmokėjo už dukters laisvalaikio pramogas, pirko dukrai drabužius, avalynę, higienos reikmenis, maistą, apmokėjo už dukters vasaros stovyklą (t. 1, b. l. 102-110, 115).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters E. R. gyvenamąją vietą su ieškove, nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol nepilnametė dukra visą laiką gyveno su motina, atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka, jam neprieštarauja. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrą prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams. Byloje išvadą teikusi institucija, dėl šio ieškinio reikalavimo dalies prieštaravimų neteikė. Todėl manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, kaip pagrįstas, nepilnametės E. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina R. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters E. R., gim. (duomenys neskelbtini), sekančią bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. ir vieną kalendorinį mėnesį (atsakovo pasirinkimu) vasaros atostogų metu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites; nustatyti pereinamąjį 6 kalendorinių mėnesių bendravimo laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir/ar sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val.) dalyvaujant vaiko mamai R. K..

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, laikytina, jog ieškovės siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra tinkama, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. R. po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu, sutinka mokėti periodinį išlaikymą po 150 Eur per mėnesį.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametė E. R. yra 8 metų amžiaus, duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialiuosius poreikius byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės dukra gyvena su ja, ieškovė rūpinasi dukters gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnametės dukters neaugina, kasdienine jos buitimi bei poreikiais nesirūpina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgiant į atsakovo amžių, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Nors atsakovas ir teigia, kad jam mokamas 500 Eur atlyginimas per mėnesį, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad jo gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis ir komandiruočių dienpinigiai, vidutiniškai per mėnesį jo pajamas sudaro 1 467,48 Eur. O tai yra ženkliai daugiau nei ieškovės gaunamos pajamos.

Ieškovė dukters E. R. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 600 Eur suma. Maistui dukrai reikia apie 230 Eur per mėnesį (įskaitant 48,50 Eur pietums mokykloje bei 40 Eur užkandžiams bei gėrimui nusipirkti, po 2 Eur kiekvienai darbo dienai). Sveikatos priežiūros išlaidoms ir gydymui vidutiniškai reikia apie 15 Eur per mėnesį. Ligų ar būklių, sąlygojančių didesnes nei įprasta sveikatos priežiūros išlaidas, dukrai nėra diagnozuota. Aprangos ir avalynės poreikio užtikrinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 50 Eur (apie 600 Eur per metus). Dukra lanko (duomenys neskelbtini) 1 klasę, kurioje sustiprintas dailės mokymas, tad reikalingos lėšos vaiko edukacijai (prailgintos dienos grupė, pratybų sąsiuviniai, kanceliarinės prekės, uniforma, ekskursijos ir kt.) - apie 60 Eur per mėnesį. Šventėms, gimtadieniams taipogi skirtina apie 40 Eur per mėnesį suma, todėl minėtiems tikslams lėšas irgi būtina numatyti bei įskaityti į išlaikymo sumą. Dukters laisvalaikiui reikia apie 80 Eur per mėnesį (po 10 Eur kiekvienai savaitgalio dienai). Taip pat reikalingos lėšos ir prisidėjimui prie būsto išlaikymo (elektra, dujos, būsto šildymas, vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą ir kiti komunaliniai mokesčiai), vidutiniškai būsto išlaidų dalis, tenkanti vaikui per mėnesį sudaro apie 140 Eur (ieškovei ir sutuoktiniui priklausančiame būste gyvena trys asmenys, tad dukrai tenkanti dalis sudaro 1/3 visų būsto išlaidų, neskaičiuojant kiekvieną mėnesį mokamos 216 Eur kredito įmokos už būstą). Dukters higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, kirpyklos paslaugoms, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia maždaug po 15 Eur kiekvieną mėnesį. Mobiliojo ryšio paslaugai užtikrinti reikia apie 7,50 Eur kas mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino prašomo priteisti išlaikymo dydį nuo 300 Eur iki 250 Eur per mėnesį, nurodė, kad pati turi galimybę teikti dukrai po 250 Eur per mėnesį. Atsakovas sunkią savo materialinę padėtį grindžia tuo, kad jo darbo užmokestis yra 528 Eur neatskaičius mokesčių, t. y. „į rankas“ atsakovas gauna mažiau nei 450 Eur, be to, dar priverstinai išieškoma daugiau kaip 36 000 Eur skolos pagal dešimt vykdomųjų dokumentų. Atsakovas neginčija, kad neteikia išlaikymo dukrai.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Pažymėtina, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad dalis išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos rūbams, avalynei, vaistams nėra patiriamos kiekvieną mėnesį arba jų dydis gali būti mažesnis, nei nurodyta ieškinyje (Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1567-479/2017). Įvertinus vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių nurodytus argumentus, konstatuotina, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, papildomo ugdymo poreikius, ieškovės pateiktus vaiko poreikių įvertinimo apskaičiavimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, į šalių gaunamas pajamas kas mėnesį, laiko, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo dukrai E. R. išlaikymo įsiskolinimą 5400 Eur už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-04-30, t. y. už 36 mėnesius, po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka su prašomo įsiskolinimo dydžiu, sutinka mokėti įsiskolinimą vaiko išlaikymui po 100 Eur per mėnesį.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo jos gimimo, dėl šios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Nurodė, kad vaiko gyvenimu nesidomėjo, auklėjime nedalyvavo. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovas prisidėjo prie dukters išlaikymo. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė aštuonių metų vaikui prašo priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį iš atsakovo, ir pati nerealizavo kreiptis dėl išlaikymo priteisimo anksčiau, nors tokią galimybę turėjo, laikytina, kad ieškovės prašomas priteisti 5 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2018-04-30, t. y. už 36 mėnesius, po 150 Eur per mėnesį, kai šalių dukrai buvo 5-7 metai, laikytinas per dideliu, nes apsunkins atsakovo galimybes teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, ir, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais mažintinas iki 125 Eur per mėnesį už nurodytą laikotarpį. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai skaičiuojant po 125 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 36 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 4500 Eur. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina R. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018-04-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 50 proc. atleista. Byloje pateikta 2018-07-27 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 208 Eur.

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino pilnai. Reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 150 Eur (75 Eur × 2) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 68 Eur dydžio žyminis mokestis (250 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 101 Eur dydžio žyminis mokestis (5 400 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Iš viso iš atsakovo priteistinas 319 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai.

Kadangi iš esmės ieškovės ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatyto, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo yra tenkintas, laikytina, kad teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovo aptirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos už advokato pagalbą ieškovei – iš atsakovo priteistini 208 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. D. bendravimo su nepilnamete dukra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas E. D. su dukra E. R. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. ir vieną kalendorinį mėnesį (atsakovo E. D. pasirinkimu) vasaros atostogų metu su galimybe išskaidyti bendravimo laikotarpį po dvi savaites; pereinamuoju 6 kalendorinių mėnesių bendravimo laikotarpiu atsakovas E. D. su dukra E. R. bendrauja kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir/ar sekmadienį nuo 11 val. iki 15 val.), dalyvaujant vaiko mamai R. K..

Priteisti iš atsakovo E. D. nepilnametės dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę R. K..

Priteisti iš atsakovo E. D. 4 500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą ieškovei R. K..

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti iš atsakovo E. D. 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo E. D. 208 Eur (du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.