Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-11-08 · Civilinė byla Nr. e2A-1567-479/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
e2A-1567-479/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13408-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
D. G.
Ieškovas
S. S.
Civilinė byla Nr. e2A-1567-479/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13408-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1409-794/2012 buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti sūnui D. G. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2011-02-01 iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė teigė, kad po teismo nutarties priėmimo padidėjo vaiko poreikiai ir pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė paaiškino, kad sūnus yra mokyklinio amžiaus, lanko Klaipėdos krepšinio mokyklą bei robotikos būrelį. Be to, per ketverius metus pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikui išlaikyti būtinų prekių ir paslaugų kainos, padidėjo infliacija. Vaikui reikia pirkti knygas, pratybų sąsiuvinius, priemones, sportinę aprangą, avalynę, rūbus, vaistus ir vitaminus, todėl priteistas 115,85 Eur išlaikymo dydis šiuo metu nebėra pakankamas net būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad siekdama užtikrinti normalias vaiko gyvenimo sąlygas, per mėnesį sūnui išlaikyti ieškovė vidutiniškai išleidžia apie 664 Eur, todėl atsakovas privalo mokėti po 332 Eur per mėnesį periodinių išmokų vaikui išlaikyti. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė dirba Olandijoje, jos darbo užmokestis sudaro apie 800 Eur per mėnesį, iš jų 400 Eur sudaro išlaidos būstui. Tikslių duomenų apie atsakovo darbo užmokestį ieškovė pateikti negali, tačiau jos žiniomis, atsakovas jau penkeri metai dirba Švedijoje. Ieškovė nurodė ir tai, kad nuo pat gyvenimo skyrium su atsakovu pradžios, sūnus gyvena su ieškove, jis yra išreiškęs norą gyventi su ieškove, vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Dėl to ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1409-794/2012 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo po 332 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui D. G. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat nustatyti nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamąją vietą su ieškovei ir priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nustatyta tvarka atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-05 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, nustatė D. G. gyvenamąją vietą su ieškove, pakeitė iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisė iš atsakovo po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamų išmokų nepilnamečiui sūnui D. G. išlaikyti nuo 2016-10-11 iki vaiko pilnametystės, taip pat priteisė iš atsakovo 557,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei 36 Eur žyminio mokesčio valstybei. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su ieškove neatitiktų vaiko interesų, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl šio ieškinio reikalavimo, todėl teismas sprendė, jog vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškove. Teismas nustatė, kad šiuo metu vaikui yra reikalingos papildomos išlaidos robotikos būreliui, krepšinio užsiėmimams. Be to, nuo 2012 metų padidėjo išlaidos vaiko maistui, aprangai, laisvalaikiui, mokyklinėms reikmėms. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas konstatavo, kad šiuo metu teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatyto 115,85 Eur išlaikymo dydžio nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti, todėl iš atsakovo priteista išlaikymo suma turi būti padidinta. Vertindamas šalių turtinę padėtį teismas nustatė, kad šalys nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto neturi, ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra apie 1 100 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra apie 500 Eur. Teismas įvertino tai, kad atsakovas yra komandiruojamas dirbti į Švediją, už tai gauna dienpinigius, todėl teismas pripažino, jog atsakovo realiai gaunamos pajamos yra didesnės, nei jo darbo užmokestis. Įvertinęs padidėjusius vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas privalo teikti sūnui 250 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. G. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą ir nepilnamečiui sūnui D. G. priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 160 Eur per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apeliantas paaiškino, kad su kita moterimi atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko, kurį taip pat privalo išlaikyti. Kadangi atsakovas nuosavo būsto neturi, jo darbo užmokestis per mėnesį yra 500 Eur, vaikui išlaikyti per mėnesį jis galėtų skirti tik 160 Eur.Teismo nustatyta išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suma yra per didelė. Apelianto teigimu, vaikui išlaikyti skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos racionaliai, todėl brangių daiktų ir paslaugų pirkimas neatitinka atsakovo finansinių galimybių teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą savo vaikui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad teismas pagrįstai sprendė, jog taikos sutartimi nustatytos 115,85 Eur išlaikymo sumos šiuo metu nebepakanka padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė nurodė ir tai, kad padidėjusiems vaiko poreikiams patenkinti taip pat neužteks ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos 160 Eur sumos. Ieškovės teigimu, atsakovo realiai gaunamos pajamos yra žymiai didesnės, nes atsakovas yra komandiruojamas dirbti į Švediją, gauna dienpinigius, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui nėra per didelė. Ieškovė taip pat nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, jog vaikui yra perkami per brangūs daiktai ir pažymėjo, kad piniginės lėšos vaikui išlaikyti yra naudojamas racionaliai, o atsakovas apie vaikui skirtus pirkinius yra informuojamas trumposiomis žinutėmis. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra tokia bloga, jog jis negalėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantas skunde nurodė, kad teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apeliantas paaiškino, kad su kita moterimi atsakovas (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko, kurį taip pat privalo išlaikyti. Kadangi atsakovas nuosavo būsto neturi, jo darbo užmokestis per mėnesį yra 500 Eur, vaikui išlaikyti per mėnesį jis galėtų skirti tik 160 Eur. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė paaiškino, kad jos darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 1 100 Eur, su sūnumi ji gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovas savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Iš byloje esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas 500 Eur dydžio darbo užmokestis. Būtina įvertinti ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovas vyksta į ilgalaikes komandiruotes dirbti į Švediją. Šios aplinkybės atsakovas savo apeliaciniame skunde neneigė. Pažymėtina, kad darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos numato, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai (Darbo kodekso 107 straipsnio 3 dalis). Nors atsakovas apeliaciniame skunde neigė, kad jo pajamos yra didesnės nei 500 Eur per mėnesį, tačiau teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jam išmokėtas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad realiai atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei nurodoma jo apeliaciniame skunde. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo. Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, jeigu jo gaunamų pajamų nepakanka vaikams išlaikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms vien nepakankamai didelės gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį.Atsakovas savo nesutikimą su padidinto išlaikymo suma grindžia ir tuo, kad atsakovui (duomenys neskelbtini) su kita moterimi gimė dar vienas vaikas. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų šiai faktinei aplinkybei patvirtinti (CPK 178 straipsnis). Kartu kolegija pažymi ir tai, kad net ir esant apelianto nurodytai aplinkybei apie pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip turinti esminės reikšmės nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad poreikis išlaikyti dabartinę šeimą nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. G. bei užtikrinti būtinas sąlygas jam visapusiškai augti ir vystytis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 250 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui suma nėra per didelė, todėl apeliacinio skundo argumentais mažinti šios sumos nėra teisinio pagrindo. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismo nustatyta išlaidų vaiko poreikiams patenkinti suma yra per didelė. Apelianto teigimu, vaikui išlaikyti skiriamos lėšos turėtų būti naudojamos racionaliai, todėl brangių daiktų ir paslaugų pirkimas neatitinka atsakovo finansinių galimybių teikti ieškovės nurodyto dydžio išlaikymą savo vaikui. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Ieškovė nurodė, kad iš viso sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 664 Eur. Ieškovė ieškinyje pateikė sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog maistui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 180 Eur, maitinimas mokykloje – 63 Eur, buities, higienos priemonėms – 25 Eur, transporto išlaidoms – 15 Eur, rūbams, avalynei – 55 Eur, mokymosi priemonėms – 30 Eur, vaistams, vitaminams – 50 Eur, laisvalaikiui – 30 Eur, užklasinei veiklai – 80 Eur, vaikui tenkanti komunalinių paslaugų išlaidų dalis sudaro apie 50 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad vaikas lanko robotikos būrelį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (30 Eur per mėnesį), taip pat mokamus krepšinio užsiėmimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Dėl to kolegija pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad dalis išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos rūbams, avalynei, vaistams nėra patiriamos kiekvieną mėnesį arba jų dydis gali būti mažesnis, nei nurodyta ieškinyje. Įvertinusi vaiko amžių ir jo poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumą iki 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra MaškevičienėAlbina Pupeikienė