- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- e2KT-14-790/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- G. B.
susipažinęs su ieškovo G. B. prašymu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-1245-275/2021 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti ieškovo G. B. prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1245-275/2021 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti Šiaulių, Panevėžio ar Klaipėdos apygardos teismui.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad teisėja R. B. net 4 kartus atsisakė tenkinti jo prašymą skirti byloje ekspertizę, nurodydama ieškovui abejonių keliančius tokio sprendimo motyvus. Ieškovas pareiškė teisėjai nušalinimą, tačiau teisėja nenusišalino, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė N. Š. taip pat netenkino ieškovo prašymo nušalinti šią teisėją. Pakartotinai bylą nagrinėjusi teisėja D. K. 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, o ieškovui pateikus dėl šios nutarties atskirąjį skundą, ją panaikino ir tęsė bylos nagrinėjimą. 2020 m. gruodžio 28 d. teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylos dalį nutraukė, tačiau ieškovas nebuvo pareiškęs, kad atsisako dalies savo reikalavimų. 2021 m. sausio 5 d. ieškovas pateikė dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą. Atsakovai E. R., L. R. ir M. E. jau 2021 m. sausio 7 d. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė sustabdyti bylą iki tol, kol apeliacinės instancijos teismas išnagrinės ieškovo pateiktą atskirąjį skundą, nors Vilniaus apygardos teismas tik 2021 m. sausio 25 d. nutarė perduoti šį atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Ieškovui kilo klausimas, kaip atsakovai, teikdami atsiliepimą į atskirąjį skundą, galėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismas pats nepanaikins savo priimtos nutarties ir perduos atskirąjį skundą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Ieškovas nurodo, kad jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydamas imtis priemonių, kad nebūtų daromas poveikis teismų veiklai, taip pat jis kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydamas atkreipti dėmesį į teisėjų R. B., D. K. ir N. Š. elgesį byloje.
Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
4. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
6. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
7. Kaip matyti iš ieškovo pateikto prašymo nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo jo inicijuotos civilinės bylos nagrinėjimo, abejonių dėl teismo ir atskirų jo teisėjų nešališkumo ieškovui sukėlė konkretūs byloje atlikti teisėjų procesiniai veiksmai ir jų priimti procesiniai sprendimai. Ieškovas, be kita ko, nesutinka su bylą nagrinėjusios teisėjos sprendimu netenkinti ieškovo kelis kartus teiktą prašymą skirti byloje ekspertizę ir kvestionuoja atsisakymo skirti ekspertizę motyvus, nurodo, kad teismas nepagrįstai buvo palikęs jo ieškinį nenagrinėtą, ginčija teismo sprendimą priimti jo atsisakymą nuo pareikštų reikalavimų dalies ir šią bylos dalį nutraukti. Tačiau pažymėtina, kad, kaip buvo ne kartą nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019), teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Tai, kad bylą nagrinėjantis teismas kitaip, nei ieškovas, vertina ir interpretuoja tam tikras ginčo aplinkybes ar jų pagrindu padaro kitokias, nei ieškovas, išvadas, netenkina tam tikrų ieškovo pareikštų prašymų ar, priešingai, patenkinta atsakovo prašymus, su kuriais ieškovas nesutinka ir pan., savaime nereiškia, jog teismas yra šališkas ir nesiekia objektyviai išnagrinėti pareikštus reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo nušalinti teisėją ar visą teismą, kuriam yra teisminga byla. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, ieškovas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus ar nesutikimo su konkrečiais procesiniais veiksmais motyvus išdėstyti apeliaciniame skunde.
8. Įvertinus ieškovo prašymo nušalinti Vilniaus apygardos teismą turinį taip pat matyti, kad ieškovo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas negali nagrinėti šios bylos, nes kiti asmenys (atsakovai) galimai daro poveikį teismui, be to, atsakovai jau iš anksto žinojo apie teismo dar nepriimtus procesinius sprendimus ir pan. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, bent tikėtinai patvirtinančių, kad tokios ieškovo iškeltos abejonės yra pagrįstos. Ieškovo argumentai dėl galimo poveikio teismui yra grindžiamos tik prielaidomis ir ieškovo subjektyviu vertinimu, todėl nesudaro pagrindo suabejoti bylą nagrinėjančio teismo nešališkumu.
9. Be pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovas nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių Vilniaus apygardos teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad kuris nors šio teismo teisėjas turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad ieškovo inicijuota byla galėtų būti tinkamai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti ieškovo G. B. prašymo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-1245-275/2021 nagrinėjimo.