Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), 10 klasėje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų platinti.

Be to, kaltinamasis V. G., neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016-01-01, redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Baudžiamosios bylos duomenimis remiantis objektyviai nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d., 21.03 val., (duomenys neskelbtini) poste, adresu - (duomenys neskelbtini), muitinės pareigūnai patikrinimo metu siuntoje iš rizikingų šalių - siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), atidarius siuntos voką, aptiko juodo plastiko pakuotę su užklijuotu lipduku su užrašu „ (duomenys neskelbtini)“, kurioje rasta skaidraus plastiko hermetiška pakuotė, kurioje buvo 60 vnt. rožinės spalvos tablečių. Nustatyta, jog siuntos siuntėjas nurodytas - (duomenys neskelbtini) , siuntos gavėjas nurodytas - A. G., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14). Baudžiamosios bylos duomenimis - Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019-01-10 specialisto išvada Nr. 11-2556 (18), remiantis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d., 21.03 val., (duomenys neskelbtini) poste, adresu - (duomenys neskelbtini) siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), aptiktose 60 vienetų violetinės spalvos tablečių yra psichotropinės medžiagos - MDMA (3,4-metilendioksi-N-metamfetaminas). Tablečių masė yra 18,3127 g, jose yra 7,4166 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu) (1 t., b. l. 21-22).

Esant nustatytoms aplinkybėms, byloje neginčytinai konstatuotina, kad 2018 m. lapkričio 26 d., 21.03 val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - (duomenys neskelbtini) postą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo gabenamos psichotropinės medžiagos - 60 tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA (3,4-metilendioksi-N-metamfetaminas).

Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d., 21.03 val., (duomenys neskelbtini) poste, adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytos siuntos gavėjas nurodytas - A. G., (duomenys neskelbtini). Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog 60 vienetų tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA (3,4-metilendioksi-N-metamfetaminas) internetu įgijo ir psichotropinių medžiagų siuntimą nurodytu A. G. adresu inicijavo V. G., būtent šių kaltinamojo V. G. veiksmų pasėkoje, pašto paslaugas teikianti įmonė V. G. įgytas psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą, nurodytu A. G. adresu iš (duomenys neskelbtini) atgabeno į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) postą, kur psichotropines medžiagas surado Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai.

Vertinant tai, kas išdėstyta, byloje konstatuotina, kad 2018 m. lapkričio 26 d., 21.03 val., val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - (duomenys neskelbtini) postą, esantį adresu - (duomenys neskelbtini), psichotropines medžiagas - 60 vienetų tablečių psichotropinės medžiagos - MDMA (3,4-metilendioksi-N-metamfetaminas), kuriose yra 7,4166 g gryno MDMA (skaičiuojant bazės pavidalu), gabeno kaltinamasis V. G..

Neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną yra objektyvusis nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnyje, požymis. Teismų praktikoje gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, nešimas pėsčiomis, transportavimas naudojant vamzdynus, galimas ir siuntimas paštu, ir pan. Teismų praktikoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų siuntimu pripažįstamas tokių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, dažniausiai tokios medžiagos siunčiamos paštu, bagažu ir pan., ir siuntėjas šių medžiagų perkėlimo procese paprastai nedalyvauja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2007, 2K-84/2007 ir kt.). Psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atitinka Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir kvalifikuojamas kaip neteisėtas gabenimas per valstybės sieną.

Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant V. G. veiksmus, įsigyjant psichotropines medžiagas internetu ir nurodant jas siųsti paštu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, konstatuotina, kad nusikalstamas veiksmų pobūdis, atitinkantis nusikalstamos veikos – kontrabandos – objektyviąją pusę, byloje nustatytas objektyviai ir neginčytinai.

Byloje nustatyta, jog veiksmus, be kurių draudžiamų medžiagų gabenimas per valstybės sieną nebūtų įvykęs, atliko būtent V. G., būtent V. G. psichotropines medžiagas įsigijo, susitarė dėl jų siuntimo į Lietuvos Respubliką ir nurodė savo močiutės – A. G. adresą, kuriuo psichotropinės medžiagos turi būti siunčiamos, o siuntėjas psichotropines medžiagas išsiuntė kaltinamojo nurodytu adresu. Taigi V. G. gabeno siuntą su psichotropinėmis medžiagomis iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, (duomenys neskelbtini) postą, kur jas patikrinę Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai psichotropines medžiagas surado. Remiantis bylos aplinkybėmis, akivaizdu, jog kontrabandos dalykas buvo gabenamas naudojantis pašto įstaigų paslaugomis.

Kontrabandos subjektyvusis veikos požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustus ar ribotos apyvartos daiktus, nepateikdamas jų kontrolei, kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo, ir nori taip veikti. Teismų praktikoje, nustatant asmens suvokimą, kad įgyjama medžiaga yra psichotropinė, nereikalaujama, jog asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, kad ši medžiaga priskiriama psichotropinių medžiagų kategorijai. Asmuo už disponavimą psichotropine ar narkotine medžiaga atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-72/2007). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. G. neabejotinai suprato, kad medžiagos, kurias jis įgijo ir kurias nurodė paštu siųsti į Lietuvos Respubliką, yra psichotropinės medžiagos, suprato ir žinojo, kad šios psichotropinės medžiagos Lietuvoje yra draudžiamos, suprato ir žinojo, kad psichotropinių medžiagų siuntimas iš kitos valstybės yra nelegalus ir draudžiamas, ir kad leidimo psichotropines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną jis neturi. Šių aplinkybių visuma pagrįstai suponuoja, jog V. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. V. G. neabejotinai suvokė, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena uždraustas psichotropines medžiagas ir norėjo taip veikti.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda visais atvejais sukelia baudžiamąją atsakomybę, nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ar kiekio, kontrabandos nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Taigi šiame kontekste vertinant kaltinamojo veiksmus, konstatuotina, jog V. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenus psichotropines medžiagas, įrodyta visa apimtimi. V. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, jos sukeliami pavojingi padariniai baudžiamajame įstatyme nenurodyti. Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia (be kita ko) nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, turintys savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Į veikų padarinius atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl padarytų veikų pavojingumo laipsnio ir individualizuojant bausmę, o ne dėl nusikalstamos veikos stadijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2009, 2K-P-218/2009 ir kt.). Subjektyvusis minėtos nusikalstamos veikos požymis – kaltė – taip pat pasireiškia tiesiogine tyčia,

V. G. veiksmus - disponuojant psichotropinėmis medžiagomis, tai yra psichotropines medžiagas tikslingai ir apgalvotai įgijus internetu, aktyviais veiksmais inicijavus šių psichotropinių medžiagų siuntimą, ko pasėkoje, pašto paslaugas teikianti įmonė įgytas psichotropines medžiagas, supakuotas į pašto siuntą, iš (duomenys neskelbtini) atgabeno V. G. nurodytu adresu į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną- vertinant išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, akivaizdu, jog nusikalstami kaltinamojo veiksmai V. G. vienareikšmiškai atitinka ir Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

Byloje nustatyta, jog V. G. neabejotinai suprato, jog jis neteisėtai įsigijo psichotropines medžiagas, neteisėtai jas siunčia, neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ir nori taip veikti, taigi, V. G. ir šiuo atveju vienareikšmiškai veikė tiesiogine tyčia. Tai, kad kaltinamasis V. G. veikė tiesiogine tyčia nagrinėjamoje byloje pagrindžia ir paties V. G. parodymai. Byloje nustatyta, kad psichotropines medžiagas kaltinamasis įgijo ir siuntė savo vartojimui, ir tikslo minėtas psichotropines medžiagas platinti neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms, byloje konstatuotina, kad V. G. neteisėtai įgijo ir siuntė psichotropines medžiagas - 60 tablečių psichotropinės medžiagos - 7,4166 g MDMA (3,4-metilendioksi-N-metamfetaminas), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti.

Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, be kontrabandos, padaro ir kitus nusikaltimus, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį, kaltam asmeniui inkriminuojant kelis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Tokiu būdu, psichotropinių medžiagų siuntimas bei jų gabenimas per Lietuvos valstybės sieną nagrinėjamu atveju kvalifikuotinas pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, taip pat nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą nepilnamečiams, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Taip pat teismas atsižvelgia ir į Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo įtvirtintas aplinkybes.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, traktuotina kaip nesunkus nusikaltimas, tuo tarpu kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – psichotropinių medžiagų kontrabanda, numatyta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, traktuotina kaip sunkus nusikaltimas.

V. G. kaltu padarius baudžiamajame įstatyme numatytas ir jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, ir, kaip suponuoja kaltinamojo pozicija, jo parodymai bei elgesys tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš tiesų nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste pažymėtina, kad V. G. savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, visas bylos kontekste reikšmingas aplinkybes nurodė vos pareigūnams atvykus į jo namus, nuoseklius parodymus davė viso baudžiamojo proceso metu. Tokia kaltinamojo pozicija, nurodytos aplinkybės, neabejotinai turėjo įtakos tiesos nustatymui byloje ir palengvino baudžiamosios bylos ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme. Tai kaltinamojo asmenybę charakterizuoja teigiamai, kaip suvokusią nusikalstamą savo veiksmų pobūdį ir nevengiančią atsakomybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaltinamasis V. G. anksčiau nėra teistas. Yra nepilnametis. V. G. vėl pradėjo mokytis, mokosi 10 klasėje, siekia gerų rezultatų, mokyklos administracijos yra charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, gerai besimokantis, užklasinėje veikloje dalyvaujantis, draugiškas moksleivis. V. G. planuoja mokytis ir toliau, įgyti išsilavinimą. Nustatyta, jog V. G. savaitgaliais dirba pas ūkininką.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismų praktikoje laikomasi ir nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

Kaip minėta, kaltinamojo V. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, iš kurių vienas priskirtinas sunkių nusikaltimų kategorijai. Tačiau nagrinėjamoje byloje manytina, kad tyčinis nusikaltimų pobūdis ir vienos iš veikų sunkumo laipsnis, nors ir turintys svarią reikšmę, negali iš esmės lemti V. G. skirtinų bausmių, jos rūšių ir dydžių.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą yra numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaip minėta V. G. anksčiau nėra teistas, mokosi, planuoja mokytis toliau, charakterizuojamas vienareikšmiškai teigiamai, būdamas moksleiviu, savaitgaliais dirba, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo padaryto nusikaltimo – psichotropinių medžiagų gabenimo, neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – pavojingumas, palyginus su rūšiniu narkotinių, psichotropinių medžiagų kontrabandos pavojingumu, atsižvelgiant į kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdį, turint omeny, jog psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne platinimui, yra žymiai mažesnis. Kaltinamasis siuntos su psichotropine medžiaga realiai negavo. Jo padaryta veika laikytina nulemta lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus pačios nei veikos pavojingumo, nei iš jos kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Akivaizdu, kad šiuo metu kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina itin kritiškai ir iš tiesų padarė reikiamas išvadas.

Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės šiuo atveju nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei nepilnamečiui V. G. paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Manytina, kad paskyrus ir sankcijoje, už nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, visi Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tikslai nebūtų pasiekti, būtų pasiektas iš esmės tik vienas tikslas – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, ir nagrinėjamu atveju šio tikslo pasiekimas nebūtų adekvatus norimam pasiekti teisingumui byloje.

Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, paskyrimas V. G. už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Manytina, jog tokiu atveju V. G. kaip asmenybės prigimtiniai, socialiniai ryšiai, aplinka ir interesai, turint omeny jog V. G. yra nepilnametis, būtų tik betiksliai apriboti. Todėl nagrinėjamoje byloje V. G. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, ir kaltinamajam skirtina švelnesnė nei sankcijoje padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Laikytina, kad laisvės apribojimo kaip bausmės paskyrimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, įvertinus V. G. jauną, bet orientuotą, įvertinusią savo įstatymui priešingus veiksmus asmenybę, objektyviai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006 ir kt.). Laisvės apribojimo bausmės dydis, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nustatytinas mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taip pat atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą (nesunkus nusikaltimas), kaltinamajam V. G. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas 20 MGL (Baudžiamojo kodekso 90 straipsnis).

Nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikytinas bausmių apėmimo principas (Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

kanapių augalai žemės puodeliuose, paimti 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-47, 53-54), saugomi MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje ( 1 t., b. l. 62),

popierinė dėžė - auginimo vieta, paimta 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-47), saugoma MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje ( 1 t., b. l. 87),

dėžutė su sėklomis, paimta 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., 37-47), saugoma MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje ( 1 t., b. l. 87),

smulkintuvas, paimtas 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., 37-47, 53-54), saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 62),

siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vokas (kuriame yra tušti juodos spalvos ir bespalvio plastiko paketai), pateiktas 2019-01-17 Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. 14.38/58-2V-981 (1 t., b. l. 12), saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 75),

vokas su po tyrimo likusiais psichotropinės medžiagos MDMA milteliais 18,1103 g ir pakuote, pateiktas 2019-01-17 Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. 14.38/58-2V-981 (1 t., b. l. 12, 1821-22), saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 75),

nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis numato turto konfiskavimą – priverstinį neatlygintinį bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalis, 3 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl kompiuterio sisteminis blokas su įjungimo laidu, paimtas 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) (1 t., 37-47), saugomas MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674, įsigaliojusio 2016-01-01, redakcija), 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio, tai yra 1 000 Eur bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas V. G. paskirti - laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį V. G. paskirti - laisvės apribojimą aštuoneriems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį, mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

kanapių augalus žemės puodeliuose, paimtus 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), saugomus MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje,

popierinę dėžę - auginimo vietą, paimtą 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje,

dėžutę su sėklomis, paimtą 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje,

smulkintuvą, paimtą 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje,

siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) voką (kuriame yra tušti juodos spalvos ir bespalvio plastiko paketai), pateiktą 2019-01-17 Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. 14.38/58-2V-981, saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje,

voką su po tyrimo likusiais psichotropinės medžiagos MDMA milteliais 18,1103 g ir pakuote, pateiktą 2019-01-17 Vilniaus teritorinės muitinės raštu Nr. 14.38/58-2V-981, saugomą MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje,

nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –

kompiuterio sisteminį bloką su įjungimo laidu, paimtus 2019-01-08 kratos protokolu V. G. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini), saugomus MD prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje - nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.