Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Lina Švežikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas, skrydis Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 18 d. vykęs maršrutu (duomenys neskelbtini), vėlavo atvykti 7 valandas 39 minutes. Atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 2 145,66 km. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo yra numatyta Reglamente Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju.

7. Ieškovė su P. M. ir V. V. (toliau - keleiviai) 2024 m. liepos 21 bei 2024 m. liepos 31 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartis, kurių pagrindu keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teisę į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, jog už atidėtą Skrydį keleiviams priklausytų atitinkamos kompensacijos pagal Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas ir kad šios kompensacijos keleiviams nebuvo išmokėtos. Tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad jai pagrįstų abejonių kelia ieškovės byloje pateiktos keleivių reikalavimo teisių perleidimo sutartys, mano, jog ieškovė neįrodė su keleiviais sudarytos rašytinės sutarties fakto, pateikia argumentus, jog nėra aišku, ar keleiviai, suvesdami savo asmens duomenis ir pasirašydami reikalavimo teisių perleidimo sutartis, buvo identifikuoti. Mano, jog IP adresas ir informacija apie įrenginį, kuriuo naudodamasis keleivis galimai pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, savaime neleidžia identifikuoti konkretaus sutartį pasirašiusio asmens. Pažymi, kad neginčija ieškovo teisės sudaryti reikalavimo teisės perleidimo sutartis su atsakovo skrydžių keleiviais, nekelia klausimo, ar ieškovo ir keleivio galimai sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis atitinka CK 6.101 straipsnio nuostatas, iškėlė abejones tik dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo / pasirašymo aplinkybių, keleivių parašų autentiškumo, aplinkybių, ar / kaip keleiviai buvo identifikuojami, prieš sudarant sutartis, ir pan., o tokių abejonių ieškovė nepašalino.

9. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromi sandoriai, kuriems šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato privalomą paprastą rašytinę formą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. CK 6.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.

10. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB 3 straipsnio 10 dalis nustato, kad elektroninis parašas yra elektroninės formos duomenys, kurie yra prijungti prie kitų elektroninės formos duomenų arba logiškai susieti su jais ir kuriuos pasirašantis asmuo naudoja pasirašydamas. Reglamento 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad negalima atsisakyti pripažinti elektroninio parašo teisinės galios ir jo tinkamumo naudoti kaip įrodymą teismo procese tik dėl to, kad parašas yra elektroninis arba kad jis neatitinka kvalifikuoto elektroninių parašų reikalavimų; 2 dalyje taip pat nurodyta, kad kvalifikuoto elektroninio parašo teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui. Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninio parašo, neatitinkančio kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų, kurie yra nustatyti Reglamente 910/2014, teisinė galia yra lygiavertė rašytiniam parašui, jeigu tokio elektroninio parašo naudotojai dėl to iš anksto susitaria raštu ir jeigu yra galimybė šį susitarimą išsaugoti patvariojoje laikmenoje.

12. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovė nori paneigti šioje byloje ieškovės reikalavimo teisę, ji turėjo prašyti pripažinti negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, tačiau to nepadarė. Teismui yra pateiktos elektroniniu būdu pasirašytos reikalavimo perleidimo sutartys, kurios nenuginčytos ir galioja. Šiuo konkrečiu atveju taip pat nėra ir pagrindo spręsti, kad reikalavimų perleidimo sutartys yra akivaizdžiai niekinės, kad teismas turėtų pareigą ex officio pripažinti jas negaliojančiomis. Todėl pripažintina, kad sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys suteikia pagrindą konstatuoti ieškovę turint tas teises, kurių ji prašo, t. y. teisių perėmėjas turi reikalavimo teisę į skolininką (oro vežėją), kylančią iš Reglamento (EB) Nr. 261/2004 nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju priteisimo.

13. Reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Keleiviai gali remtis Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Atsakovė šiuo atveju minėtų aplinkybių neįrodinėjo, apsiribojo tik abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo kėlimu. Įvertinęs tai, kad skrydis vėlavo ilgiau nei 3 valandas, skrydžio atstumas – 2 145,66 km, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei kompensacijas dėl minėto skrydžio atidėjimo, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįvardijo jokių priežasčių, kodėl keleiviams nepriklausytų kompensaciją mokėti, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas priteisti 800,00 Eur kompensaciją (400,00 Eur x 2 keleiviai) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

14. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Kadangi atsakovė pažeidė savo įsipareigojimus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir CPK 98 straipsnį, bylinėjimosi išlaidos, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos iš pralaimėjusios šalies, jei sprendimas priimtas kitos šalies naudai, tačiau šiai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklei nėra būdingas absoliutumas. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę taikyti išimtinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdą tais atvejais, kai procesinis šalių elgesys buvo netinkamas arba egzistuoja ypatingos aplinkybės, pateisinančios kitokį šių išlaidų paskirstymą. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 28 punktas).

16. Remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

17. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020 38 punktas).

18. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šiuo atveju ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias prašoma priteisti iš atsakovės, sudaro 23 Eur žyminis mokestis bei 726 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė teismo prašo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atitinkamai sumažinti ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydį.

19. Teismo vertinimu, nors šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau teismo vertinimu atsižvelgus į tai, kad byloje posėdžiai nevyko (Rekomendacijų 2.9), ieškiniu reikalaujama suma yra tik 800 eurų (Rekomendacijų 2.5), iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė teikia analogiško pobūdžio ieškinius, kuriuose iš esmės keičiasi tik anketiniai šalių duomenys ir taikytina kompensacijos suma (Rekomendacijų 2.1, 2.6, 2.7, 2.9), tad byla nėra sudėtina. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi sujungus 4 civilines vienarūšes bylas, kuriose reikšti ieškiniai dėl kompensacijų pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo už sutrikdytą tą patį atsakovės skrydį (2024 m. liepos 18 d. skrydis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Civilinėse bylose paduotų ieškinių teisinis ir faktinis pagrindas sutampa, jie yra iš esmės vienodos formos, pasikartojančio turinio, šalis atstovauja tie patys advokatai, todėl nereikalaujantys ieškovės atstovų didesnių darbo-laiko sąnaudų, taip pat nereikalauja specialių žinių. Ginčai dažniausiai išsprendžiami priimant sprendimą rašytinio proceso tvarka, kadangi ieškinių sumos neviršija 5 000 Eur, todėl šalių atstovams nereikia vykti į bylos nagrinėjimą kitoje vietovėje, nei registruota advokatų darbo vieta (Rekomendacijų 2.4). Bylinėjimosi kaštai neturėtų būti naudojami kaip būdas pasipelnyti ar ekonomiškai „nubausti“ atsakovą.

20. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat konstatavo, jog „ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendrovė, besispecializuojanti sprendžiant skrydžių nesklandumų kompensavimo klausimus visame pasaulyje, joje dirba daugiau nei 30 darbuotojų, todėl šabloninių ieškinių rengimui jai turi pakakti vidinių resursų, o advokato pagalba tokio sudėtingumo bylose jai aplamai nėra būtina.“ Todėl atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, jog ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti ir išversti procesinius dokumentus bei visus ieškinių priedus iš anglų į lietuvių kalbą, todėl ieškinių parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei, yra nepagrįstas.

21. CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jeigu matyti, kad šalių procesinis elgesys buvo nesąžiningas ar sukėlė pernelyg dideles bylinėjimosi išlaidas, kurių galima ir būtina buvo išvengti. Taigi, net ir tuo atveju, kai reikalavimai tenkinami visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos gali būti nepriteisiamos arba priteisiamos tik iš dalies, jeigu teismas nustato, kad dėl ieškovo veiksmų (pavyzdžiui, vienarūšių bylų inicijavimo atskirais ieškiniais, procesinių veiksmų vilkinimo, nepagrįstai didelių advokato honorarų reikalavimo ir pan.) buvo dirbtinai išpūstos išlaidos, pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus.

22. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju teismas nutaria nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir sudaro pagrindą mažinti ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovės priteisinta bylinėjimosi išlaidų suma yra mažintina iki 400 eurų už advokato teisinę pagalbą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 23 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminis mokestis ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą – ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.