Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios Jokūbausko įmonės „Jonas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė ieškovės bankrutuojančios Jokubausko įmonės „Jonas“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą dėl nurodyto sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, nes pareiškėjas nėra byloje dalyvaujantis asmuo.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Pareiškėjas atskirajame skunde ir priede prie atskirojo skundo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3.1. Pareiškėjas, kaip trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, teikė į šią civilinę bylą netiesioginį ieškinį, bet jis buvo įregistruotas kitoje byloje (civilinė byla Nr. e2-2243-967/2022). Pareiškėjas prašė ištaisyti klaidą ir priimti netiesioginį ieškinį nagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-987-603/2022.

3.2. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą, neatsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą netiesioginį ieškinį. Teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybą.

3.3. Pareiškėjas turėjo teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, teismas – pareigą išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Pareiškėjas nurodė, kad yra bankrutavusios įmonės kreditorius, nes 2022 m. balandžio 14 d. kreditorinių įsipareigojimų perleidimo sutartimi V. P. J. perleido pareiškėjui 2 445,83 Eur reikalavimą į ieškovę. Šis reikalavimas patvirtintas ieškovės bankroto byloje. Pareiškėjas informavo bankroto administratorių ir teismą apie cesijos sutartį, bet bankroto administratorius nesiėmė jokių veiksmų. Praėjus trims mėnesiams, bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė terminą bankroto administratoriui pateikti nuomonę dėl kreditoriaus pakeitimo.

3.4. Pareiškėjas – bankrutuojančios įmonės kreditorius, todėl turi teisę ne tik reikšti netiesioginį ieškinį, bet ir apskųsti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šios teisės negalima apriboti, paneigti ar kokiu nors būdu apsunkinti. Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimas byloje Nr. KT9-N3/2019, 13 punktas). Akcentuotina tai, kad teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą asmuo įgyvendina ne bet kaip, bet laikydamasis įstatymuose, kuriuose reglamentuotas civilinis procesas, nustatytos tvarkos.

6. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims.

7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. iškėlė civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios Jokūbausko įmonės „Jonas“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-987-603/2022). 2022 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje nurodyta byla išnagrinėta ir atidėtas sprendimo priėmimas bei paskelbimas. Teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė ieškinį.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 14 d., šeštadienį, pateikė teismui netiesioginį ieškinį dėl 165 790,31 Eur skolos priteisimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškinio pirmo lapo viršuje nurodytas civilinės bylos Nr. e2-987-603/2022. Taip pat ieškinyje įrašyta, kad ieškinį teikia trečiasis asmuo įmonės „Jonas“ kreditorius J. J., atsakovė – VšĮ Vilniaus universitetas, trečiasis asmuo – bankrutuojančios įmonės „Jonas“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė „TopConsult“. Pagal šį ieškinį teisme užvesta nauja civilinė byla Nr. e2-2243-967/2022. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytą ieškinį. Pastaroji nutartis 2022 m. gegužės 31 d. įsiteisėjo.

9. Apeliantas 2022 m. gegužės 19 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos procesą (civilinė byla Nr. e2-987-603/2022). Prašyme nurodyta, kad apeliantas, kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, pateikė teismui netiesioginį ieškinį, kuris per klaidą įregistruotas ne šioje, bet kitoje byloje. Teismas 2022 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti nurodytą prašymą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2-767-330/2022). Aptariamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, įstojimu į bylą, netiesioginio ieškinio pateikimu ir įregistravimu kitoje byloje, prašymu perregistruoti ieškinį. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Dėl to šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą asmenims ginčyti teismo nustatytus faktus, iš naujo nevertina nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisako.

10. CPK 305 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės byloje nedalyvavusiam asmeniui apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris priimtas, bylą išnagrinėjus iš esmės. Tai, kad apeliantas cesijos sutartimi įgijo reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, savaime nepagrindžia jo dalyvavimo byloje, kurioje bankrutuojanti įmonė pareiškė ieškinį, taip pat ir teisės apeliacine tvarka ginčyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi, apeliantas, nebūdamas bylos šalimi ar trečiuoju asmeniu, neįgijo procesinės teisės inicijuoti apeliacinį procesą.

11. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apeliacinį skundą, neteisingai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu (teismas atsisako priimti ieškinį, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), bet teisingai išsprendė apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Apibendrinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.