Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-80-404/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-11Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
1-80-404/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43684-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
A. M.
Civilinis ieškovas
V. B.
Advokatai
Algis Staškūnas, Vladimiras Tiurinas
Kategorijos
Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1-80-404/2018
Proceso Nr. 1-01-1-43684-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.2; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2 (S)
PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUOSPRENDISLIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU2018 m. spalio 29 d.Plun­gė
Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vi­lijai Budrikienei,da­ly­vau­jant pro­ku­ro­rui B. R.,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Algiui Staškūnui,

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – valdybos pirmininko pavaduotoju gamybai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 14 d., apie 23.00 valandą, žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ grūdų džiovinimo ir valymo teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto po V. B. patekimo į teritoriją metu, kaltinamasis A. M. norėdamas išstumti iš teritorijos V. B., tyčia sugriebė pastarajam už dešinės rankos ir užlaužė rankos pirštus, ko pasėkoje plyšo dešinės plaštakos penkto piršto tiesiamoji sausgyslė, taip nukentėjusiajam V. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. M. duodamas parodymus teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo antra javapjūtės diena, dirbo su traktoriumi ir vežė grūdus į bendrovės sandėlį, kai prie pastato keliuko pastebėjo besiblaškantį V. B., kurio rūbai buvo be atšvaitų. Įvažiavęs į svarstyklių pastatą paprašė jo palikti įmonės teritoriją, nes jis kėlė pavojų tuo metu grūdus vežantiems aštuoniems traktoriams, bet jis nesutiko, prašė išjungti džiovyklą, užgesinti traktorių, jam tai trukdė. Tada jis apsuko V. B. paėmęs jam už pečių ir liepė palikti teritoriją, pasiūlė kviesti policiją jeigu jam tai nepatinka. Paskambino bendrovės valdybos pirmininkui - savo tėvui, kuris buvo laukuose, pasakė apie V. B. buvimą teritorijoje. Vėliau buvo atvykusi policija. Jis V. B. už piršto nebuvo paėmęs ir jo nesužalojo. Kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė, todėl prašo išteisinti, o V. B. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. teisme parodė, kad tada gydėsi po infarkto, jam reikėjo ramybės, tuo tikslu nuėjo į bendrovės teritoriją ir paprašė, kad sumažintų triukšmą. A. M. parvažiavo su traktoriumi, pradėjo šaukti „dink, nutrenksiu“, skambino tėvui, po to sugriebė už dešinės jo rankos pirštų ir suko ranką į vidų, iš teritorijos išvarė. Grįžus namo mažasis dešinės rankos pirštas pradėjo mėlynuoti, tada nusprendė kviesti pagalbą ir paskambino 112. Buvo atvykę du pareigūnai, liepė rašyti pareiškimą. Į medikus kreipėsi kai praėjo kelios dienos po įvykio. Šitas pirštas anksčiau nėra buvęs traumuotas. Piršto skausmas buvo tas penkias dienas kol kreipėsi į gydytoją, bet gėrė vaistus ir kentėjo, manydamas, kad praeis. Pagal jo pareikštą ieškinį iš A. M. prašo priteisti 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

V. B. teismui pateikė išrašus iš medicininių duomenų apie gydymąsi po ūmaus miokardo infarkto (b. l. 151), apie tai, kad iki 2017-08-14 dešinės rankos V-to piršto traumos neturėjo (b. l. 177).

Specialisto išvadoje Nr. G 1645/2017(03) konstatuota, kad V. B. nustatytas dešinės plaštakos penkto piršto tiesiamosios sausgyslės plyšimas. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką, padarytas buka jėga, galėjo gautis sukant, laužiant pirštą. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 20).

Plungės rajono PK buvo nufotografuotas V. B. pirštas tuoj po įvykio (b. l. 32).

Liudytoja V. B. teisme parodė, kad buvo rugpjūčio mėnuo - žolinės, jos sutuoktinis – V. B. gydėsi namuose po infarkto, triukšmas neleido net užmigti, todėl jis nuėjo prašyti, kad išjungtų tą triukšmą. Bendrovės pastatai nuo jų namų yra gal už 50 metrų, tuo metu ji buvo išėjusi į lauką ir matė kaip jos vyras įėjo į tą pastatą, kur yra svarstyklės, ir greitai išėjo, išgirdo riksmą, šaukimą. Grįžęs papasakojo kas nutiko, vyrui sukilo spaudimas, pamėlo pirštas, ištino, iškvietė policiją. Atvažiavo du pareigūnai, ji už vyrą parašė pareiškimą, jis tik pasirašė. Pareigūnai patarė tą pirštą nusifotografuoti.

Liudytoja R. B. teisme parodė, kad tada gavo pranešimą dėl keliamo triukšmo bendrovėje. Buvo parašytas pareiškimas dėl keliamo triukšmo ir medžiaga perduota tirti toliau. Moteris sakė, kad jai skauda galvą, vyras sakė, kad buvo konfliktas, jam griebė už rankos, skauda pirštą, dėl kurio žadėjo į medikus kreiptis kitą dieną jei dar skaudės, todėl piršto sužalojimo fakto nefiksavo. Buvo nuvykę į bendrovę pasikalbėti dėl keliamo triukšmo, galimai su R. M.. Pareiškimą rašė moteris, vyras pasirašė. Nukentėjusiojo girtumo netikrino, jis buvo akivaizdžiai blaivus.

Liudytojas P. R. teisme davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir R. B..

Liudytojas R. M. teisme parodė, kad B. nei raštu, nei žodžiu iki to įvykio nesikreipė dėl triukšmo. Tada jam paskambino sūnus A. ir pasakė, kad atėjęs V. B. liepia viską išjungti ir nešdintis iš įmonės teritorijos. Jis grįžo iš laukų, bet jo nebebuvo, vėl išvažiavo. Už pusvalandžio paskambino kitas sūnus J., pasakė, kad yra atvykusi policija. Grįžęs susitiko su pareigūnais kurie pasakė, kad yra kaimynų skundas dėl triukšmo. Teritorija specialiai aptverta nuo V. B., nes jis atėjęs savavališkai išjunginėdavo ventiliatorius. Jis tiki sūnaus pasakymu, kad suėmė jį už pečių ir pasakė eiti lauk. Jei kas buvo nutikę, galėjo palaukti jo ir pasiskųsti dėl sūnaus elgesio.

Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė rašytinius duomenis apie atliktus patikrinimus dėl grūdų džiovyklos keliamo triukšmo, iš kurių matyti, kad tyrimą inicijavo V. B., kurių rezultatai palankūs jam (b. l. 108, 109-110, 116-117).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis A. M. kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį atsakomybė numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusysis V. B. nurodė aplinkybes kaip buvo sužalotas jo pirštas, nurodė asmenį kuris jam pirštą sužalojo, sužalojimas patvirtintas specialisto išvada, teisme liudiję policijos pareigūnai, nukentėjusiojo sutuoktinė patvirtino, kad nukentėjusysis skundėsi piršto skausmais, patirtais konflikto su kaltinamuoju dieną, laiku ir vietoje, ikiteisminio tyrimo metu buvo nufotografuotas sužalotas pirštas tuoj po įvykio. Teisme kaltinamasis ir jo gynėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamojo iškeltą versiją, kad nukentėjusysis pirštą galėjo susižaloti pats, kitu laiku, kitomis aplinkybėmis, kitoje vietoje. Kaltinamasis teisme pripažino buvusį fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju. V. B. vengė triukšmo po patirto ūmaus miokardo infarkto, kurio triukšmo lygis viršijo Lietuvos higienos normas, jo patekimas į bendrovės teritoriją nebuvo tyčinis ar chuliganiškas. Priešingu atveju, esant pakankamam pagrindui manyti, kad V. B. trukdė darbui ar kėlė pavojų eismui, nebuvo A. M. apribota galimybė kreiptis į policiją. Kaltinamojo deklaratyvi ir jokiais įrodymais nepagrįsta versija, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitur, vertintina gynybine taktika, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės bei žalos atlyginimo.

Šie nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamojo A. M. kaltę dėl nukentėjusiajam V. B. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Liudytojo R. M., kaip tiesiogiai nemačiusio konfliktinės situacijos, parodymai neinformatyvūs, todėl teismas jais nesiremia.

Iš nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusįjį V. B. kaltinamasis A. M. sužalojo tiesiogine tyčia, tokia jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam A. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54, 61 straipsniai).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. M. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 59, 61), dirba, darbovietės bei medžiotojų būrelio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 60, 118, 119), yra vedęs ir su žmona augina du mažamečius vaikus (b. l. 149).

Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis)), teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas sprendžia, kad valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, yra tinkama.

Civilinis ieškinys

V. B. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 3000,00 Eur. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nebuvo gydomas stacionariai, tačiau, neabejotinai patyrė skausmą ir laikinus nepatogumus.

Įvertinus šias reikšmingas žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, teismo manymu prašomos priteisti žalos dydis yra per didelis. Ieškovui nenustatytas nedarbingumo lygis, nepateikta medicininių duomenų apie liekamuosius reiškinius po sužalojimo. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sudarančius prielaidas siekti protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, todėl nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Ieškinio reikalavimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkinamas visiškai. Advokatas Algis Staškūnas teikė konsultacijas ir paruošė civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus teisme keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiojo turėtų 800,00 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas (b. l. 90, 94, 176).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams. Įpareigoti nuteistąjį 1 (vienerius) metus tęsti darbą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

V. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš A. M. V. B. priteisti 1000,00 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmus.

Tei­sė­jas (parašas) Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis