Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, Valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Zenas Zenkevičius 2019 m. gruodžio 5 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad nutraukti priverstinį baudos išieškojimą pasibaigus baudos išieškojimo terminui pagrindo nėra, trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas taip pat nėra praleistas.

Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis Zenas Zenkevičius vykdomojoje byloje Nr. 0017/08/00924 (Nr. 0014/16/06258) vykdo išieškojimą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2-340-460/2008 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojos valstybės naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. A2-340-460/2008, išduotas 2008 m. balamdžio 11 d., antstolio kontorai perduotas vykdyti 2008 m. gegužės 9 d. Vykdomosios bylos antstolio surašyti vykdomieji dokumentai skolininkui siųsti registruota pašto siunta adresu, (duomenys neskelbtini) (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) ir kitu žinomu adresu, (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte, skolininko adresas nurodytas - (duomenys neskelbtini)).

Dėl skundo

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Remdamasis šia teisės norma, pareiškėjas mano, jog antstolis privalėjo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi senaties terminas jau suėjo, todėl antstolio vykdymo veiksmai neteisėti. Antstolis nurodo, kad tiek vykdomojo dokumento padavimo vykdyti, tiek dviejų metų laikotarpis, kai antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų, nebuvo pažeisti.

Kadangi vykdomasis raštas, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla, priimtas 2008 metais, t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Iki 2015 m. liepos 1 d. paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki nurodytos datos galiojusia tvarka (2013 m. lapkričio 19 d. LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatymo Nr. XII-601 18 str. 1, 3 d.). Išieškoma bauda skolininkui paskirta 2008 m. kovo 3 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. A2-340-460/2008 išduotas 2008 m. balandžio 11 d. Taigi skolininkui turi būti taikoma baudos išieškojimo tvarka, galiojusi iki 2015 m. liepos 1 d. Iki nurodytos datos formuotoje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad, vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo bauda nėra išieškoma ir jei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (2010 m. balandžio 22 d. Lietuvis Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. A2-340-460/2008, išduotas 2008 m. balandžio 11 d., antstolio kontorai perduotas vykdyti 2008 m. gegužės 9 d., tai yra nutarimas skirti pareiškėjui administracinę nuobaudą – baudą pateiktas vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti termino. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad vykdomojo dokumento padavimo vykdyti terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos, nebuvo pažeistas. Antstolis teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

Vertinant 2 metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, iš vykdomojoje byloje Nr. 0017/08/00924 (Nr. 0014/16/06258) esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomojoje byloje atlikti šie vykdymo veiksmai: antstolis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 9 d. reguliariai teikė užklausas visiems užklausų pateikimo metu Lietuvoje veikusiems bankams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, siekdamas nustatyti, ar skolininkas gauna kokias nors pajamas iš darbinės veiklos, tikrinti skolininko duomenys apie jam paskirtas socialines išmokas, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys. Antstolis taip pat sistemingai tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų, Kelių transporto priemonių registrų duomenis, t. y. visus registrus dėl skolininko turtinės padėties nustatymo. Priimti patvarkymai areštuoti lėšas, priimti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Vykdymo proceso eigoje nustatyta, kad skolininko vardu yra registruotas žemės sklypas. Paskelbtos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Prisijungta prie kitų antstolių vykdomų išieškojimų iš skolininkui priklausančio turto.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, kadangi nustatyta, jog per visą vykdymo laikotarpį nėra 2 metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs vykdymo veiksmų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs vykdomosios bylos vykdymo senaties terminas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Antstolis patvarkyme nurodė, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, prašymo išdėstyti jos mokėjimą neteikė, todėl mano, kad pareiškėjas vengė mokėti baudą.

Vadovaujantis CPK 644 straipsnio 2 punktu, numatyta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio išsiųsti procesiniai vykdomosios bylos dokumentai skolininkui grįždavo neįteikti, todėl laikytina, kad tiksli pareiškėjo gyvenamoji vieta nebuvo žinoma. ATPK 313 straipsnyje įtvirtinti nutarimo skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnio 4 punktas įtvirtinta, kad skolininkas privalo pats aktyviai domėtis vykdymo eiga. Šios pareigos skolininkas nevykdė. Vykdomajame rašte ir vykdomojoje byloje nurodytais adresais pareiškėjui vykdomosios bylos dokumentų įteikti nepavyko, todėl skolininkui procesinių dokumentų nuorašai išsiųsti CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas per įstatyme nustatytą terminą paskirtos baudos geranoriškai pats nesumokėjo, nesidomėjo tolimesne baudos išieškojimo eiga, nesikreipė į antstolį dėl skolos sumokėjimo, t. y. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Teismas vertina ir tą aplinkybę, kad išieškoma suma vykdomojoje byloje iš esmės nėra didelė, ir dėl to mažai tikėtina, kad skolininkas nuo 2008 m. kovo 3 d. niekada nedisponavo nurodyta suma (ar jos dalimi) ir objektyviai negalėjo sumokėti išieškomos baudos (ar jos dalies) geruoju. Remiantis tuo, pripažintina, kad skolininkas vengė baudos mokėjimo, slėpė savo tikrąją turtinę padėtį, dėl ko baudos nebuvo galimybės išieškoti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su paskirta bauda skolininkas buvo susipažinęs, jos neginčijo, taigi apie jam paskirtas baudas neabejotinai žinojo. Pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolų išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pastebėtina, kad skolininkas skunde dėl antstolio veiksmų net nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad jis nevengė mokėti baudos ir nekliudė antstoliui įvykdyti vykdomojo dokumento. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad baudos sumokėti negalėjo dėl svarbių ar pateisinamų priežasčių. Remiantis išdėstytais argumentais, pagrindo nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui nėra (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas pažymi, jog civilinio proceso kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko turi būti įvykdytas teismo sprendimas ar jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, t. y. nėra nustatyta vykdymo proceso dėl priverstinio skolos išieškojimo senatis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą. Pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Dėl baudos ir kitų pareiškėjo prašymų

Pareiškėjas prašo skirti antstoliui baudą už neteisėtą vykdymo išlaidų reikalavimą, nes vykdymo senaties terminui vykdomojoje byloje pasibaigus, antstolis yra praradęs teisę reikalauti vykdymo išlaidų apmokėjimo. Pareiškėjas taip pat prašo grąžinti jam po 2015 m. balandžio 3 d. vykdomojoje byloje galimai neteisėtai išieškotas lėšas (nusavintą nuosavybę).

Kadangi skolininko skundo dalis dėl vykdomosios bylos nutraukimo netenkinta, todėl prašymas dėl neteisėtai išieškotų sumų grąžinimo negali būti tenkinama. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės, teismui, sprendžiant antstolio atliktų procesinių veiksmų teisėtumo klausimą ypatingosios teisenos tvarka, skirti vykdymo veiksmus atliekančiam anstoliui baudą, todėl toks prašymas atmestinas.

Duomenų apie antstolio civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką išreikalavimas nėra susijęs su šioje byloje pareikštais ir nagrinėjamais reikalavimais, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepareikštas, nes tokio pobūdžio reikalavimai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka reiškiant ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0017/08/00924 (Nr. 0014/16/06258) grąžinti antstoliui Zenui Zenkevičiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.