Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2023 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 10-TE-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei J. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad pagal Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pranešimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl 2022 m. spalio 8 d. įvykio, medžiagą (Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėjo Vilniaus AVPK Švenčionių rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjas P. V. (toliau – ir P. V.), kuris tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2022 m. spalio 8 d. 12.03 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie baro sužeistas vyras kraujuoja, galbūt (duomenys neskelbtini), pranešė barmenė. Pareiškėja teigė, kad į įvykį reagavę pareigūnai nurodė, jog įvykio vietoje nustatyta pranešėja A. B. (toliau – ir A. B.) nurodė, kad jai dirbant alaus bare prie jos atėjo vyras, kuris prašė jam iškviesti medikus, nes kraujuoja, pati A. B. kraujo ant to vyro ar baro patalpoje nematė, bet paskambino telefonu Nr. 112, atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada minėtą vyrą – T. N. (toliau – ir T. N.) apžiūrėjo vietoje; T. N. pasirašytinai kategoriškai atsisakė medicinos darbuotojų pagalbos, teigė, jog jaučiasi gerai ir neturi laiko, nes vyksta darbintis. T. N. teigė, jog (duomenys neskelbtini), ties alaus baru, gatvėje jį užkalbino nepažįstamasis, prašė 6 eurų, o T. N. atsakius, kad neturi, pastarasis jam sudavė į pilvą ir išėjo, kuo sudavė T. N. nematė ir kategoriškai atsisakė smulkiau dėstyti aplinkybes, atsisakė teikti rašytinį skundą. Vietoje, kurią nurodė T. N. ((duomenys neskelbtini)), ant betoninio grindinio dangos neaptikta jokių pėdsakų (kraujo ir pan.), T. N. drabužiai buvo nepažeisti, kuprinė ir rankos švarūs. Pareiškėja teigė, kad pagal požymius buvo patikrinta stoties rajono teritorija, minėto vyro neaptikta, kraujo neaptikta, o BPC pranešimo kortelėje papildomai nurodyta, jog T. N. blaivus, nustatyta, jog nepaieškomas. Pareiškėja pažymėjo, kad pareigūnas P. V., atvykęs į įvykio vietą, įvykių eigą filmavo vaizdo kamera „BODY CAM“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), o apžiūrėjęs įvykio vietą, 2022 m. spalio 8 d. surašė įvykio vietos apžiūros protokolą.

3. Pareiškėja nurodė, kad patikslinti šio įvykio aplinkybes bei priimti procesinį sprendimą buvo pavesta jai, o pareiškėja, tikslindama įvykio aplinkybes savo grupės pareigūnui E. S. (toliau – ir E. S.) pavedė apklausti T. N., tačiau jo tyrėjui surasti ir apklausti nepavyko. Pareiškėja teigė susipažinusi su pareigūnų P. V. bei E. S. surašytais dokumentais, peržiūrėjo minėtą vaizdo kameros vaizdo įrašą, tikrino informaciją Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir Registras), nustatė, kad T. N. pareiškimo ar kreipimosi dėl šio įvykio negauta, taip pat negauta pranešimo iš medikų dėl smurtinių sužalojimų. Pareiškėja nerado Registre informacijos, kad T. N. būtų kreipęsis į gydymo įstaigą.

4. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. spalio 14 d. viršininkui pateikė patvirtinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

5. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. spalio 8 d. apie 19 val. į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) Priėmimo skyrių buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl agresyvaus neblaivaus vyriškio, į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai nustatė, jog agresyvus neblaivus vyras yra T. N., su (duomenys neskelbtini), jam suteikta pirmoji pagalba, jis išleistas namo, pats T. N. niekam pretenzijų neturėjo, kategoriškai atsisakė pasakoti apie įvykį, įvykis nufilmuotas vaizdo kameromis „BODY CAM“ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šis įvykis perduotas Vilniaus AVPK Švenčionių rajono policijos komisariatui, kur šio komisariato pareigūnas 2022 m. spalio 11 d. 10.17 val. pažymėjo rezoliuciją palikti pranešimą apie įvykį nenagrinėtą.

6. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. spalio 17 d. apie 11.52 val. į RVUL iš (duomenys neskelbtini) buvo atvežtas T. N. su (duomenys neskelbtini), paguldytas į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apie 18.50 val. T. N. dėl (duomenys neskelbtini) komplikacijų ((duomenys neskelbtini)) mirė, pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. 2022 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras priėmė nutarimą iškelti drausmės bylą pareiškėjai ir jos viršininkui, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkui R. K. (toliau – ir R. K.).

7. Pareiškėja nesutiko su tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymu. Pareiškėjos teigimu, ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi buvo aiškios BK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pareiškėja pažymėjo, kad iš surinktų įrodymų (pareigūnų P. V. bei E. S. tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolo, kameros ,,BODY CAM“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašo, BPC pranešimo ROIK (duomenys neskelbtini) kortelės) matyti, kad T. N. kategoriškai atsisakė rašyti pareiškimą, o tikslinant įvykio aplinkybes su juo susisiekti nepavyko, susisiekimo su juo galimybės buvo labai ribotos, kadangi asmuo bedarbis, benamis.

8. Pareiškėjos teigimu, vertinti situacijos kitaip nebuvo pagrindo ir dėl to, kad ant T. N. nebuvo matyti jokių sužalojimo požymių (nebuvo kraujo nei ant žmogaus, nei įvykio vietoje, drabužiai, turimi daiktai nepažeisti, švarūs, rankos švarios), su šiomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko ir pats tarnybinį patikrinimą atlikęs tyrėjas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad tyrėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40211-22 medžiaga ir nustatė T. N. mirties priežastį bei tai, jog 2022 m. lapkričio 22 d. ikiteisminis tyrimas prijungtas prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39673-22, nustačius galimą įtariamąjį T. N. sužalojimu. Pareiškėja pažymėjo, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) T. N. (duomenys neskelbtini) sužalojimas buvo padarytas 2022 m. spalio 8 d. apie 12 val., o atvirkščiai, visi turimi duomenys įrodo, jog tokio sužalojimo tuo metu nebuvo, nes T. N. nurodė, kad jam buvo suduota į pilvą, ne krūtinę, (duomenys neskelbtini) būtų palikusi akivaizdžias žymes ant rūbų bei sukėlusi kraujavimą, nuo pranešimo iki jo atvykimo į RVUL praėjo 7 valandos, per tą laiką galėjo nutikti kitų įvykių, nes atvykęs į RVUL T. N. buvo neblaivus ir agresyvus, o RVUL medikai iškvietė policiją ne dėl smurtinio sužalojimo, o būtent dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apie smurtinį sužalojimą nustatyta tvarka policijai nepranešė.

9. Pareiškėja nurodė, kad nutarimą priėmė remdamasi reagavusių pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas), kadangi buvo aiškios BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pareiškėja akcentavo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 1 dalyje, kurią neva pareiškėja pažeidė, išvardintas nebaigtinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti atlikti gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą duomenų patikslinimui, t. y. šioje teisės normoje nėra nurodyta, jog tokie veiksmai yra būtini, kaip teigiama tarnybinio patikrinimo išvadoje, ši teisės norma nėra imperatyvi.

10. Pareiškėja pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 90 punktu, A. B. parodymai užfiksuoti pareigūno P. V. tarnybiniame pranešime, daugiau jokių liudytojų įvykio vietoje nenustatyta, be to, Rekomendacijų 90 punkte nenurodyta, kokie konkrečiai neatidėliotini veiksmai atliekami įvykio vietoje. Pareiškėjai neaišku, kokiu būdu ji pažeidė teisės akto reikalavimus, keliamus pareigūnui, dirbančiam įvykio vietoje, nes šiuo atveju įvykio vietoje dirbo pareigūnas P. V..

11. Pareiškėja nurodė, kad pagal Rekomendacijų 107 punktą nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas, kai yra pagrindas manyti, kad veikoje yra nusikalstamos veikos požymių ir jei pareiškėja būtų turėjusi pagrindą manyti, jog veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, ji neabejotinai būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja pažymėjo, kad per 2022 metus pareiškėjai buvo pavesti tirti 823 pareiškimai, prašymai, pranešimai ir skundai, per 10 mėnesių ji nutraukė 22 ikiteisminius tyrimus, pradėjo 133 ikiteisminius tyrimus, iš jų 73 atvejais ikiteisminių tyrimų metu nustatyti įtariamieji, pareiškėjos, kaip pareigūnės, charakteristikoje išdėstyta ir daugiau informacijos, atskleidžiančios, kad ji nevengia pradėti ikiteisminių tyrimų ir tinkamai atlieka savo darbą.

12. Pareiškėja pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra ginčijamo Įsakymo pagrindas, todėl būtent išvadoje turi būti išdėstytos visos nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kurių pagrindu siūloma skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas vadovavosi abstrakčiais argumentais, jog pareiškėja, nors turėdama ilgametę darbo patirtį dėl aplaidumo galėjo atlikti pirminius procesinius veiksmus, tačiau nepateikė jokių motyvų dėl tariamo aplaidaus veikimo bei įrodymų, kurių pagrindu daroma išvada dėl pareiškėjos veiksmų neteisėtumo tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu. Pareiškėjos teigimu, jos priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą savaime nesudaro pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, taip pat tokio pagrindo nesudaro ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išvardinti pirminiai veiksmai, kuriuos neva reikėjo atlikti, nebuvo vertinta bei nepagrįsta kiekvieno iš veiksmų reikšmė ir būtinybė, o tiesiog konstatuoti teisės aktų pažeidimai. Pareiškėjos vertinimu, visos nurodytos tariamai pažeistos teisės aktų nuostatos nėra imperatyvios, jose nenustatytos aiškios ir konkrečios elgesio taisyklės, kokius būtinus veiksmus pareiškėja turėjo atlikti, todėl pareiškėjos kaltė, kuri yra vienas iš būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, neįrodyta, o visos abejonės pagal bendrąjį atsakomybės principą turi būti vertinamos pareigūno naudai. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje nevertinti jos paaiškinime nurodytos aplinkybės bei argumentai, dėl jų išvadoje niekaip nepasisakyta. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas neįrodė pareiškėjai paskirtos nuobaudos pagrįstumo, dėl to Įsakymas nepagrįstas ir naikintinas.