Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, O. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2016-12-13 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti teismui (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme antstolis nurodė, kad įkalinimo įstaiga nėra pervedusi 2100,00 Eur sumos į antstolio depozitinę sąskaitą. Atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis Jonas Petrikas užtikrindamas V. B. interesus būtiniems, esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti 2016-10-31 surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje", kuriame akcentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsniu, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, areštavo iš viso 17312,53 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) užvestos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-22 vykdomuosius raštus dėl turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš V. B. O. S., baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-380/2013 (vykd. b.l. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 3,4; vykd. b.l. Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 3,4; vykd. b.l. Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 3,4). Antstolio 2014-09-23 patvarkymu minėtose vykdomosiose bylose areštuotos V. B. priklausančios piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nurodant jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b.l. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 88). Antstolio 2016-10-31 patvarkymu nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 straipsniu, areštavo iš viso 17312,53 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumai (vykd. b.l. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 182). Pareiškėjas pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų nesutinka su 2016-10-31 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, 2016-11-25 patvarkymu dėl informacijos pateikimo, kuriuo netenkino skolininko prašymo dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo, 2016-11-28 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu, kuriuo buvo paskirstytos 11,07 Eur suma, išieškota iš skolininko.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau- Įstatymas) nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (Įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.

2016-10-31 patvarkymu buvo nuspręsta vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant pareiškėjui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios mėnesinės algos sumai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvusios (yra) CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Pareiškėjas prašo įpareigoti antstolį Joną Petriką grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigoje 380 Eur. Skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis). Nustatyta, kad 2016-04-26 iš pareiškėjo sąskaitos buvo pervesta 708,91 Eur suma į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2016-12-09, t. y. padavė vėliau nei per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, nors galėjo apie tai sužinoti anksčiau, todėl šis pareiškėjo reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, praleidus terminą paduoti skundą. Pažymėtina, kad į pareiškėjo sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), 2016-03-22 buvo pervesta 2100 Eur iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žalai atlyginti. Ši suma buvo areštuota, iš jos 708,91 Eur suma 2016-04-26 mokėjimo pavedimu buvo pervesta antstoliui Jonui Petrikui. Šiuo atveju nėra pagrindo laikyti antstolio veiksmus neteisėtais.

Vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos yra vykdomi išieškojimai iš skolininko, yra galiojantys, nepanaikinti, antstolis, laikydamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdo minėtus vykdomuosius dokumentus.

Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl patvarkymų panaikinimo nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. B. reikalavimą dėl antstolio Jono Petriko įpareigojimo grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, esančią laisvės atėmimo vietos įstaigoje, 380 Eur palikti nenagrinėtu, praleidus terminą šiam antstolio veiksmui apskųsti.

Pareiškėjo V. B. skundo dėl antstolio veiksmų kitoje dalyje netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.