Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos, Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės G. S.-K. ir jos gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. S.-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. S.-K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, ją perduodant pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato Ž. T.

G. S.-K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); 2) automobilio TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

G. S.-K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) VĮ „A“, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu perduotinas VĮ „A“.

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Iš G. S.-K. išieškotini 24 Eur (dvidešimt keturi eurai) proceso išlaidų (duomenys neskelbtini) naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. G. S.-K., 2021 m. sausio 7 d. apie 19.29 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jai 2,68 promilių neblaivumą, t. y. šiais savo veiksmais ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

7. Apeliaciniu skundu neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sutinkama su atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygomis, tačiau prašoma sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis) bei remiasi pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas apeliantę nuo baudžiamosios atsakomybės, jos atžvilgiu taikė savo pobūdžiu ir apimtimi per griežtas baudžiamojo poveikio priemones. Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija iš esmės nesutinka.

9. BK 67 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir manydamas, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis, be kita ko, ir specialiosios prevencijos siekis (paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), nebus įgyvendinta, sprendžia dėl asmeniui taikytinų mažiau jo teises nei bausmė varžančių baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių taikymo. Ar skirti baudžiamojo poveikio priemones, kokias ir kelias, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

10. Nagrinėjamu atveju G. S.-K. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas – skirtos atsižvelgiant į šių priemonių prevencinę paskirtį, t. y. siekį padėti užkirsti kelią ir (arba) pašalinti sąlygas naujų nusikalstamų veikų padarymui. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, tačiau privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą.

11. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, nurodė, kad apeliantė padarė labai šiurkštų KET pažeidimą, atsižvelgė, kad G. S.-K. viena augina (duomenys neskelbtini) dukras, kurios lanko (duomenys neskelbtini), pati apeliantė taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, užsiima (duomenys neskelbtini), turi finansinių prievolių pagal vartojimo kredito sutartį automobilio pirkimui, moka už būsto nuomą, kita vertus, įvertino ir tai, jog apeliantė turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu (2017 m. buvo bausta administracine tvarka dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams, nes savo dukterų akivaizdoje buvo neblaivi), proceso metu nebuvo nuosekli (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad šiuo gyvenimo periodu vartoja alkoholį, o teisme tvirtino, kad tai buvo vienintelis poelgis, nurodė, kad parduotuvėje pirko 0,5 l talpos trauktinės, o teisme tvirtino, kad 0,35 l, melavo policijos pareigūnams, kad nevartojo alkoholio, o nustačius jos neblaivumą nurodė, kad alkoholį vartojo prieš dieną, dar vėliau teigė, jog išgėrinėjo po darbo), pateikti apie save duomenys prieštaringi (deklaruojamas veiklumas ir sveiko gyvenimo būdo propagavimas, tačiau demonstruojamas emocinis išsekimas, malšinamas vartojant alkoholį), apeliantė tris kartus bausta už KET pažeidimus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliantei skirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas bei nustatytas artimas minimaliam draudimo naudotis specialia teise terminas, t. y. 1 metams ir 6 mėnesiams, kai pagal BK 68 straipsnio 2 dalį šis terminas gali būti nustatytas nuo 1 iki 5 metų.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas 281¹ straipsniu buvo papildytas, siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, taigi toks kriminalizavimas susijęs su griežtesne atsakomybe už KET pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimu. Pastebėtina, kad atsakomybę už transporto priemonės vairavimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, o to paties straipsnio 6 dalis numato už šio nusižengimo padarymą skirti nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą. Nagrinėjamu atveju G. S.-K. buvo nustatytas sunkus 2,93 promilių (pakartotinio patikrinimo metu – 2,68 promilių) neblaivumas, kuris ženkliai viršija minėtame straipsnyje numatytą 1,5 promilės ribą. G. S.-K. paskyrus minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą, jis prilygtų asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo kaip administracinio poveikio priemonės termino minimaliai ribai už gerokai mažiau pavojingą nei nusikaltimas veiką – administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, tokia situacija keltų pagrįstų abejonių, ar šiuo konkrečiu atveju iš tiesų buvo įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo bei proporcingumo teisės principai. Priešingai, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas padaryto nusikaltimo aplinkybes, manytina, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas specialiosios teisės atėmimo terminas yra pakankamai privilegijuotas.

13. Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su jai paskirto turto konfiskavimo proporcingumu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą laikyti pertekline priemone. BK 72 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė, taigi minėtų baudžiamojo įstatymo normų prasme yra privalomai konfiskuotinas turtas.

14. Minėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį į formuojamą kasacinio teismo jurisprudenciją, pagal kurią turto konfiskavimas gali būti skiriamas privalomai arba teismo nuožiūra, remiantis dviem pagrindais: privalomai – nuteistam asmeniui kartu su bausme pagal BK 72 straipsnį, ir teismo nuožiūra – atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, atleistam nuo bausmės arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos asmeniui. Šiuo atžvilgiu kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020).

15. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

16. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei mano apeliantė, minėtos teisinės nuostatos nereiškia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas gali būti taikomas tik kaip išimtis ar grindžiamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Teismo diskrecija dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės reiškia, kad toks sprendimas priimamas visapusiškai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos turto konfiskavimo tikslingumo, suderinamumo ir proporcingumo klausimui spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020). Pabrėžtina, kad privalomas turto – nusikalstamos veikos įrankio arba priemonės – konfiskavimas arba tokio turto vertės išieškojimas, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir kasacinio teismo jurisprudencija, gali būti netaikomas tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principo reikalavimus, t. y. išimtis iš minėtos taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

17. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiau nepasisakė dėl turto konfiskavimo taikymo proporcingumo šioje byloje, tačiau atsižvelgė į jau anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias tiek su konkrečia nagrinėjama nusikalstama veika, tiek su G. S.-K. asmenybe, be kita ko, tai, kad G. S.-K. padarė labai šiurkštų KET pažeidimą, jai buvo nustatytas 2,93 promilių (pakartotinio patikrinimo metu – 2,68 promilių) sunkus neblaivumas, ji tris kartus bausta už KET pažeidimus, taip pat bausta ir už tai, kad buvo neblaivi savo vaikų akivaizdoje, taigi apeliantė dėl alkoholio vartojimo pažeidžia įstatymą ne pirmą kartą, taip pat negali būti laikoma atsakinga vairuotoja. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ir nepažeisdamas proporcingumo principo reikalavimų, nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus padės įgyvendinti būtent kartu taikomi draudimas naudotis specialiąją teise vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius bei transporto priemonės konfiskavimas, o apeliantės nurodytos aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties bei automobilio reikalingumo padarytos nusikalstamos veikos kontekste nėra pakankamas pagrindas daryti kitokiai išvadai. Be to, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde prašoma vietoje konfiskavimo sumokėti 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismo vertinimu, nusikalstamų veikų prevencijos prasme šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga priemonė.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir paskyrė G. S.-K. neproporcingą ir teisingumo tikslų neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės (automobilio) konfiskavimą, ar kad jos atžvilgiu nustatytas per ilgas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) – taikymo terminas, todėl apeliantės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį netenkintinas, ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos G. S.-K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.