Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui, gynėjui – advokatui Džigintui Žebeliui, viešame teisiamajame posedyje išnagrinėjo haudžiamąją bylą, kurioje G. S.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (nuomojamas butas), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB “(duomenys neskelbtini)" finansų konsultante, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S.-K. 2021 m. sausio 7 d. apie 19 val. 29 min. Vilniuje, Apkasų – Minties g. sankryžoje vairavo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jai 2,68 promilės neblaivumą.

Šiais veiksmais G. S.-K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Apklausta teismo posėdžio metu kaltinamąja G. S.-K. kalta pripažino ir parodė, kad pastaruoju metu išgyvena emociškai sunkų periodą, labai daug ir intensyviai dirba ir kaip nusiraminimo ir atsipalaidavimo priemonę įvykio vakarą vartojo alkoholį. 2021 m. sausio 7 d. po darbo - apie 19 val. išėjusi iš darbo nuėjo į Žirmūnų g. “IKI" parduotuvę, nusipirko 0,35 l trauktinės “Raudonos devynerios". Grįžusi į automobili atsidarė buteli ir parduotuvės aikštelėje vartojo alkoholį. Išgėrė mažiau, nei pusę butelio, nesijautė girta, todėl išvažiavo link namų. Netoli Apkasų - Minties gatvių, sankryžoje ją sustabdė policija. Atėję pareigūnai patikrino blaivumą, tada ją sulaikė ir pristatė į areštinę. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Esant BPK 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. S.-K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta jos pačios kaltės prisipažinimu ir parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi, jie vieni kitus papildo, yra gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo pripažįstami įrodymais.

Liudytojas – policijos pareigūnas A. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. sausio 7 d. apie 19 val. 10 min. darbo metu Apkasų g. sankryžoje su Tuskulėnų g. pastebėjo automobilį “TOYOTA” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, sukdamas iš Tuskulėnų g. į Apsakų g. užvažiavo ant saugumo salelės, nuvažiavo Apkasų g. link Minties g. Kilus įtarimui, kad “TOYOTA”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus, įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius, jie automobilį sustabdė. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo G. S.-K. Moteris sunkiai orientavosi aplinkoje, iš automobilio salono ir nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, moteris kalbėjo nerišliai. Moteris nurodė, kad jokio alkoholio nevartojo, tačiau nurodžius, kad jai alkotesteriu bus atliktas asmens blaivumo testas ji prisipažino, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar. Alkotesteriu bandant atlikti asmens blaivumo testą, tik iš kelinto karto testas buvo atliktas tinkamai. Kelis kartus, moteriai nepavyko tinkamai įpūsti oro. 19,29 val. alkotesteriu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0339 jai buvo nustatytas – 2.93 prom. neblaivumas, o 19,48 val. - 2.68 prom. neblaivumas. Moters vairuotas automobilis “TOYOTA PRIUS”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Vilnius, Eišiškių pl. 127, o vairuotoją nuvežta į areštinę ir sulaikyta (b. l. 39).

2021-01-07 Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 PK vyr. tyrėja V. A. surašė Neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 12-15).

2021-01-07 Vilniaus AVPK Vilniaus meisto 1 PK vyr. tyrėja V. A. surašė Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolą ( b. l. 19).

VĮ REGITRA duomenimis automobilio “TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini) valdytoja ir savininkė yra G. S. -K. (b. l. 21).

VŠĮ EMPREKIS duomenimis automobilio “TOYOTA PRIUS 1.8 HSD Advanced” vidutinė kaina Lietuvoje yra 5810 Eurų su PVM (b. l. 26).

Alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 7510" duomenimis 2021-01-07 19:28 val. vairuotojai G. S.-K. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas, 2021-01-07 19:50 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (b.l. 13, 14).

G. S.-K. neblaivumas nustatytas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, prietaiso Nr.1380040, išduotas 2020-12-07, patikros sertifikatas galioja iki 2021-06-07 (b. l. 15).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021-01-07 19:35 val. pranešta Vilniaus m. OVS, kad Policijos patrulis V1104 sustabdė automobilį “TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja neblaivi, pirmu pūtimu nustatytas 2.93 prom., antrau– 2.68 prom. neblaivumas (b. l. 8).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, tam, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamosios G. S.-K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta pačios kaltinamosios parodymais, liudytojo A. T. parodymais, byloje esančiu neblaivumo nustatymo aktu, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog G. S.-K. 2021 m. sausio 7 d. 19,29 val. Vilniuje, Apkasų – Minties g. sankryžoje vairavo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jai 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai veika, atitinkanti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Veika kvalifikuojama teisingai.

Dėl BK 40 str. taikymo

Kaltinamoji padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,68 promilių neblaivumas. Teismas vertina, jog kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 2 d.).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismui buvo pateikti kaltinamosios ir jos sesers Ž. T. prašymai perduoti kaltinamąją pagal laidavimą be užstato jos seseriai Ž. T..

Kartu su prašymais teismui pateikti Ž. T. charakterizuojantys duomenys. Iš jų turinio seka, kad Ž. T. nebuvo teista ir nebuvo bausta administracine tvarka. Ji dirba, darbdavių charakterizuojama teigiamai.

Teismo posėdžio metu Ž. T. teismui nurodė, kad ji su kaltinamąja yra labai artimos, dažnai susitinka ir bendrauja, jos viena kitą palaiko, sesers elgesys ją šokiravo, tai buvo jai nebūdingas poelgis. Ž. T. teigė, kad ji gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

Ž. T. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Čia numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant keturioms sąlygoms, t.y. jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad kaltinamoji G. S.-K. atitinka visas šias sąlygas: ji niekada nebuvo teista, visiškai prisipažino kalta, dėl savo poelgio ji akivaizdžiai labai išgyvena ir nuoširdžiai gailisi. Taigi yra pagrindas taikyti Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją G. S.-K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato seseriai Ž. T.

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pažymi, kad kaltinamoji, naudodamasi šia teise, padarė labai šiurkštų pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, įvertino visą gausią kaltinamosios pateiktą medžiagą, iš kurios matyti, kad G. S.-K. turi tris nepilnametes dukras, jas augina viena, visos dukros lanko neformalaus ugdymo būrelius, pati kaltinamoji taip pat itin aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, užsiima labdara, be to, ji kartu su sutuoktiniu (past. – kaltinamosios teigimu šiuo metu vyksta sudėtingas skyrybų procesas) turi finansinių prievolių pagal vartojimo kredito sutartį automobilio pirkimui. Be to, kaltinamoji moka už būsto nuomą.

Teismas pažymi, kad visa kaltinamosios pateikta medžiaga, nors ji itin gausi, vis tik nepatvirtina, jog egzistuoja kokios nors ypatingos - išskirtinės aplinkybės, dėl ko baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo – paskyrimas būtų neproporcingas ir neteisingas. Šie duomenys teparodo, jog kaltinamoji gyvena aktyvų socialinį gyvenimą ir tai nelaikytina išskirtine aplinkybe, kaip ir iškirtine aplinkybe nelaikytina tai, kad ji rūpinasi savo dukterimis. Kaltinamosios padarytas teisės pažeidimas yra labai šiurkštus, byloje yra duomenų, leidžiančių numanyti, kad kaltinamoji turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, ji 2017 m. buvo bausta administracine tvarka dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams, nes savo visų dukterų akivaizdoje buvo neblaivi (nustatytas sunkus girtumas), be to, ir šio proceso metu ji nebuvo labai nuosekli: ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad šiuo gyvenimo periodu ji vartoja alkoholį (teisme tvirtino, kad tai buvo vienintelis poelgis), nurodė, kad parduotuvėje pirko 0,5 l talpos trauktinės (teisme tvirtino, kad 0,35 l), kaltinamoji melavo policijos pareigūnams, kad nevartojo alkoholio, o kai buvo demaskuota – išsisukinėjo, sakydama, kad alkoholį vartojo prieš dieną. Pažymėtina, kad kaltinamosios teikiami apie save duomenys yra labai prieštaringi. Viena vertus, ji deklaruoja veiklumą, rūpestį vaikais , propaguoja sveiką gyvenimo būdą, kita vertus, ji demonstruoja visišką emocinį išsekimą, kurį, kaip pati teigia, malšina vartodama alkoholį. Kaltinamoji buvo tris kartus bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taigi ji nėra drausiminga vairuotoja. G. S.-K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti baudžiamojo poveikio priemonės tikslo įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad G. S.-K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį “TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini), taigi ši transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2 d.). Bylos duomenimis, automobilis “TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso pačiai kaltinamajai, todėl taikytinas automobilio konfiskavimas natūra.

Iš kaltinamosios išieškotinos proceso išlaidos - 24,00 Eur už transporto priemonės „TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini) nugabenimą bei saugojimą ( BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atleisti G. S.-K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant ją pagal laidavimą vieneriems metams be užstato Ž. T.

uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 8 d. (BK 68 str.);

konfiskuoti G. S.-K. nuosavybės teise priklausantį automobilį “TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (BK 72 str. 5 d.).

G. S.-K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimas bei specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti įsiteisėjus nuosprednžiui.

G. S.-K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011-06-03 VĮ „Regitra“ specialiosios teisės atėmimo laikotarpiui perduoti VĮ „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „TOYOTA PRIUS”, v/n (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Išieškoti iš G. S.-K. 24,00 Eur (dvidešimt keturi eurai) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.