Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1624-450/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-11
Bylos Nr.
2S-1624-450/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
A. I.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė Swedbank
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1624-450/2015Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00146-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys: akcinė bendrovė Swedbank, bankrutavusi akcinė bendrovė „Snoras“, uždaroji akcinė bendrovė „MCB Finance“, akcinė bendrovė DNB bankas ir Z. I., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti jai bankroto bylą, administratoriumi paskirti Eriką Sinickį.

Nurodė, kad ji ir sutuoktinis Z. I. 2008 m. gegužės 27 d. sudarė su AB DnB NORD kreditavimo sutartį Nr. K-2405-2008-21, pagal kurią buvo gautas 72 405 EUR kreditas gyvenamojo namo, esančio Tribilų k., Vilniaus r., statybai. Sutartis buvo nutraukta 2010 m. gruodžio 13 d. Įsiskolinimas bankui sudaro 86 192,24 EUR ir yra didžiausias iš visų įsiskolinimų. Visiems kreditoriams be delspinigių ir palūkanų ji skolinga 88 928,61 EUR. Nemokumo priežastimis nurodė tai, kad jai gaunamų pajamų nepakako turimiems įsiskolinimams padengti. Pasaulinė recesija turėjo įtakos ne tik jos nemokumui, nekilnojamojo turto vertei, bet ir sąlygojo pradėto verslo nesėkmę. Nesėkmingas verslas taip pat įtakojo jos nemokumą, nes buvo išnaudoti resursai (įskaitant pinigus). Ji šiuo metu (iš viso 7 m.) dirba Informatikos ir ryšių departamente prie VRM, pareigos – teisėtumo informacijos skyriaus inspektorė, jos vidutinis darbo užmokestis apie 325 EUR (šiuo metu apie 267 EUR). Jos galimybės gauti didesnį darbo užmokestį yra ribotos. Pareiškėja apie 2 m. negyvena kartu su savo sutuoktiniu, tačiau nėra išsiskyrusi; jos vyras prie vaikų išlaikymo neprisideda, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų priteistas iš jo vaikams išlaikymas. Dėl turto ir jos vertės nurodė, kad jos su vyru turimo žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0046-7807, su priklausiniais, miškų ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. 4400-0046-7830, ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0046-7818, bendra rinkos vertė – 27 243 EUR. Ji yra vienintelė BUAB „Auto Deimantas“ akcininkė. Įmonės kapitalas yra 2 896,20 EUR. Ji turi sąskaitą AB Swedbanke, tačiau joje lėšų nėra. Ji asmeniškai skolininkų neturi. Teigė, kad visos namo statybai skirtos išduoto kredito lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę kredito paskirtį, t. y. namo statyboms. Ji išlaiko du nepilnamečius vaikus. Jai kiekvieną mėnesį asmeniniams būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 300 EUR. Be to, pažymėjo, kad studijuoja MRU, tačiau jau 5 metus sustabdžiusi mokslus. 2013 m. už 50 000 Lt nupirko UAB „Auto Deimantas“ su skolomis, kurios buvo susidariusios už komunalines paslaugas ir įrangą. Visgi verslas žlugo, nes patalpų savininkas pakeitė spynas ir nebeįsileido į patalpas. Įsigyta įmonė teikė automobilių remonto paslaugas; ji pati neturėjo specialių žinių, susijusių su automobiliais ir jų remontu. Turi 2 ha ūkį, kuriame augina avietes, todėl tikisi jas artimiausiu metu realizuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Dėl pareiškėjos nemokumo. Byloje esančių duomenų pagrindu teismas nustatė, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu turi nekilnojamojo turto, kurio vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis sudaro apie 40 000 EUR. Kita vertus, VĮ Registrų centro masiniu būdu vertinamas turtas, kuris turi specifinę paskirtį, neatspindi realios rinkos kainos. Tai iš esmės patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Nekilnojamojo turto bendrovės „Domus optima“ 2008 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. 08-12-28 įrodo, kad minėtų turto vienetų vidutinė rinkos vertė yra 320 000 Lt. Nors ši minėto turto vertė buvo nustatyta 2008 m. gruodžio 15 d., tačiau šiuo metu visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto kainos, buvusios iki pakilimo (ekonominės krizės), iš esmės yra atkilusios su nedidele paklaida. Be to, pareiškėja teigė, kad visą gautą paskolą iš banko (virš 70 000 EUR) panaudojo pagal paskirtį, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1030-7027, statybai. Tad vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad minėto nebaigto statyti namo (baigtumas 63 proc.) vertė negali būti 18 709 EUR, ji turi būti žymiai didesnė, tuo labiau, jog pareiškėja nurodė, kad prie namo statybų ji ir sutuoktinis prisidėjo savo jėgomis, tuo atpigindami statybas. Priešingu atveju, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo ir gautos paskolos panaudojimo pagal tikslinę paskirtį. Be to, kyla ir pagrįstų abejonių dėl šiuo metu minėto turto realaus baigtumo procento (63 proc.), nes 2008 m. gruodžio 15 d. atliekant minėto nebaigto statyti namo vertinimą jo baigtumas taip pat buvo 63 proc., nors pareiškėja dar nebuvo panaudojusi viso gauto kredito namo statybai. Iš antstolės V. Meškauskienės rašto nustatyta, kad šiuo metu antstolė yra nustačiusi bankui įkeisto turto vertę, kuri lygi 39 100 EUR, anksčiau šis turtas buvo parduodamas iš varžytinių už 160 00 Lt, tai reiškia, kad šio turto rinkos vertė buvo nustatyta dar didesnė, nes iš varžytinių parduodamas turtas yra mažinamas 20 arba 40 proc. jo rinkos vertės priklausomai nuo to, kurios varžytinės vyksta, t. y. ar pirmosios, ar antrosios (CPK 718 str., 722 str.). Pareiškėjos turimo kito žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0046-7818, kurio plotas beveik 1 ha, nurodoma vertė 496 EUR yra nereali. Iš esmės visuotinai žinomas faktas, kad tokio dydžio žemės sklypo, esančio Vilniaus rajone, rinkos vertė yra iki dešimties ir daugiau kartų didesnė, tuo labiau, jeigu galimas tokio žemės sklypo naudojimo tikslinės paskirties keitimas. Rinkos vertė yra žymiai didesnė ir kito pareiškėjos turimo žemės sklypo, kurio paskirtis miškų ūkio (2.4500 ha), unikalus Nr. 4400-0046-7830. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie šio turto individualų vertinimą.

Pareiškėjos vardu yra registruota viena transporto priemonė – MERCEDES BENZ E200, 1990 m. gamybos. Pareiškėjos sutuoktinio vardu taip pat yra registruota viena transporto priemonė – (duomenys neskelbtini) 1991 m. gamybos. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų apie šių transporto priemonių rinkos vertę.

Pareiškėja yra vienintelė akcininkė UAB „Auto Deimantas“; šiai įmonei iškelta bankroto byla. Pareiškėja teigia, kad šios įmonės vertė 2 896,20 EUR.

Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turimo turto rinkos vertė galimai yra artima jos su sutuoktinio turimiems solidariems įsipareigojimams – apie 88 000 EUR. Pareiškėja turi galimybę imtis priemonių ir siekti, jog jos turimas turtas būtų realizuotas kuo aukštesne kaina, pvz., aktyviai ieškoti turto pirkėjų, antstoliui pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją ir pan.

Pareiškėja šiuo metu dirba Informatikos ir ryšių departamente prie LR VRM, jos vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra apie 325 EUR. Pareiškėjos sutuoktinis Z. I. dirba UAB „Lekansa“ vadovo pareigose, jo nurodomas darbo užmokestis yra minimalus. Pareiškėjos darbas valstybinėje institucijoje yra pakankamai stabilus, darbas su garantijomis; darbo valandos yra normuotos ir aiškiai apibrėžtos, o tai, teismo nuomone, leidžia pareiškėjai, kuri yra pakankamai jauna ir darbingo amžiaus (34 m.), laisvu nuo pagrindinio darbo laiko susirasti kitą darbą antraeilėse pareigose, taip gauti daugiau pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad ji realiai būtų siekusi šia galimybe pasinaudoti. Pareiškėjos bandymas užsiimti verslu (įsigijimas įmonės, kuri verčiasi automobilio remonto paslaugų teikimu), apie kurį neturi pakankamai žinių, labiau vertintinas kaip neatsakingas elgesys, o ne racionalus būdas susirasti papildomą darbą, kuris leistų sugrąžinti skolas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji 2013 m. pabaigoje įsigijo UAB „Auto Deimantas“ už 50 000 Lt. Tuo metu, kai buvo įsigyta įmonė, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumokėjimo terminai jau seniai buvo suėję, jos turtui buvo taikytas areštas. Ši aplinkybė leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja turi ir kitų pajamų ar finansavimo šaltinių, kurių tinkamai teismui nėra atskleidusi. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad ji augina avietes, turi apie 2 ha, tikisi jas artimiausioje ateityje realizuoti ir gauti pajamų.

Pareiškėja nurodė, kad ji su savo sutuoktiniu jau keletas metų negyvena kartu, tačiau jis neteikia vaikams išlaikymo. Todėl pareiškėja turi ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti iš savo sutuoktinio, jog jis prisidėtų prie vaikų išlaikymo, jeigu jis atsisako tai daryti – tai ji privalo kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Priešingu atveju kyla klausimas dėl tinkamo jos motinos valdžios įgyvendinimo vaikų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014) ir įvertinęs pareiškėjos skolas, jų dydį, pareiškėjos kartu su sutuoktiniu, kuris yra solidarus skolininkas, turimą turtą, kuris, teismo nuomone yra vertingas, bei gaunamas tam tikras stabilias pareiškėjos pajamas (apie 1 122,16 Lt kas mėnesį), į tikėtinas pajamas iš aviečių ūkio, taip pat jos turimus, bet tinkamai teismui neatskleistus kitus pajamų (finansavimo) šaltinius, darytina išvada, kad pareiškėjos skolos iš esmės gali būti padengiamos vykdymo proceso nustatyta tvarka ar kitu būdu per protingą terminą. Kita vertus, realizavus pareiškėjos kartu su sutuoktiniu turimą turtą vykdymo proceso tvarka ir vis tik paaiškėjus, kad likusi skola yra didelė, kuri negali būti pareiškėjos faktiškai (objektyviai) padengiama per protingą terminą, tai pareiškėja neprarastų galimybės inicijuoti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo nuomone, pareiškėjos šiuo metu bandymas inicijuoti bankroto procesą yra išankstinis; ji iš esmės šiuo metu siekia priverstinį vykdymo procesą pakeisti bankroto procesu, tačiau tokia situacija yra negalima.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatavo, kad pareiškėja nėra nemoki. Pareiškėjos situacija vertintina kaip laikinas mokėjimų sutrikimas arba gresiantis nemokumas, arba tam tikra prasme ir nenoras atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl pareiškėjos sąžiningumo. Teismas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis nemokumo priežastinis, pripažindamas, kad tokios priežastys yra formalios. Kad pareiškėja nuo 2013 m. gruodžio mėn. yra UAB „Auto Deimantas“ akcininkė įrodo VĮ Registrų centro išplėstinis išrašas. Tuo metu, kai buvo įsigyta įmonė (2013 m. gruodžio mėn.), dargi už 50 000 Lt, pareiškėjos skolinių įsipareigojimų sumokėjimo terminai jau seniai buvo suėję, jos turtui buvo taikytas areštas. Ši aplinkybė leido teismui padaryti išvadą, kad pareiškėja turi ir kitų pajamų ar finansavimo šaltinių, kurių tinkamai teismui ir kreditoriams nėra atskleidusi. Toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu į teisėjo klausimus bandė nerišliai ir sunkiai paaiškinti apie šių lėšų kilmę, iš pradžių nurodydama, kad tuos pinigus paskolino sesuo, vėliau teigė, jog dvi seserys ir mama, nepaneigia teismo padarytų išvadų apie jos nesąžiningumą. Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad buvo sudaryti paskolos, dovanojimo ar kitokie sandoriai su minėtais asmenimis, jeigu taip – tai kada, kokiomis sąlygomis ir pan. Kita vertus, pareiškėjos įsigyta įmonė užsiima transporto priemonių remontu ir technine priežiūra. Pareiškėja teismo posėdžio metu pripažino, kad ji šioje srityje neturi jokių reikiamų žinių, įmonė buvo perkama su skolomis, turtinė ir finansinė įmonės padėtis iki galo jai nebuvo žinomos, taip pat nebuvo išsiaiškinusi kitų sąlygų. Taigi, pareiškėjos elgesys įsigyjant minėtą įmonę buvo ypač neatsakingas, neapdairus ir neracionalus, vertinant pagal protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, o turint omenyje tai, kad tuo metu pareiškėja jau turėjo visus pradelstus savo skolinius įsipareigojimus, ir nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Tokioje situacijoje turėjo dominuoti kreditorių interesai, tačiau pareiškėja juos visiškai ignoravo ir turimą ženklią pinigų sumą (50 000 Lt) panaudojo ne su kreditoriais atsiskaityti, bet ypač neatsakingai sudaryti abejotinos naudos sandorį dėl įmonės įsigijimo. Tokie neatsakingi pareiškėjos veiksmai, kaip parodė praktika, privedė prie logiškos pabaigos, t. y. pareiškėjos įsigytai įmonei 2014 m. rugsėjo 25 d. (nepraėjus nei metams po įmonės įsigijimo) buvo iškelta bankroto byla. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonės patalpų savininkas nebeįleido į patalpas dėl ko įmonės veikla sustojo, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių priemonių, siekdama apginti teisėtus įmonės interesus, kylančius iš nuomos ir kitų teisinių santykių. Toks pareiškėjos elgesys įsigyjant įmonę, vėliau tinkamai neginant jos interesų, neabejotinai yra nesąžiningas, kuris daro tiesioginę įtaką jos nemokumui.

Pareiškėjos nemokumui įtaką darė ir kitas jos neveikimas. Minėta, kad pareiškėja nesiima realių veiksmų, jog susirastų papildomą darbą ar geriau apmokamą kitą darbą (nors tokią galimybę turi; yra pakankamai jauna, darbingo amžiaus, neturi jokių sveikatos problemų ir pan.); nesiima jokių priemonių dėl vaikams išlaikymo prisiteisimo iš jos sutuoktinio; nesiima jokių priemonių, kad jos turimas turtas būtų greičiau ir už didesnę kainą realizuotas ir pan. (FABĮ 16 str. 10 p.). Todėl pripažintina, kad pareiškėja nepakankamai dėjo ir deda pastangų, jog su kreditoriais būtų atsiskaityta. Toks pareiškėjos elgesys (neveikimas) leidžia daryti išvadą, kad ji sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasi, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti; bet kokiu atveju toks pareiškėjos elgesys neatitinka protingumo ir teisingumo principų reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėja savo pareiškime prašo patvirtinti būtinų išlaidų sumą – 300 EUR, tuo tarpu jos atlyginimas – apie 325 EUR. Taip pat pareiškėja numato administratoriui iki plano patvirtinimo skirti apie 580 EUR. Taigi, pareiškėjos būtinų išlaidų suma ir lėšos skiriamos administratoriui iš esmės viršija jos gaunamas pajamas. Pareiškėja nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie tvirtintų, kad jos pajamos gali realiai padidėti. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji augina avietes, kurias ketina realizuoti, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šias jos aplinkybes. Teismui kilo abejonių dėl pareiškėjos siekio vykdyti prievoles kreditoriams ir tuo pačiu jos sąžiningumo.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad FABĮ taikymo prasme pareiškėja nelaikytina sąžininga, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimo dėl jai bankroto bylos iškėlimo. Priešingu atveju nebūtų pasiektas vienas iš bankroto proceso tikslų – užtikrinti teisingą skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą (FABĮ 1 str., 5 str. 8 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Dėl nemokumo ir turto vertės. Kaip teismo teisingai nustatyta, jos įsiskolinimų suma be delspinigių bei palūkanų sudaro 88 928,61 EUR, todėl viršija 25 LR Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl ji pripažintina nemokia. Teismo argumentas, kad jos žemės sklypo nurodyta vertė 496 EUR yra nereali, nepagrįsta jokiais konkrečiais dokumentais. Vertindamas ir kitą jos turtą, teismas rėmėsi vien prielaidomis. Teismas nevertino situacijos pagal objektyvųjį vertinimo kriterijų ir nesivadovavo FABĮ 4 str. 4 d. 3 p., kuriame numatyta, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo privalo pateikti duomenis apie turimą turtą ir nurodyti turto vertę. Ji pateikė teismui duomenis apie turimą turtą bei jo vertę pagal patvirtintą išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, nepaisant to, kad įstatyme jai nėra nustatyta pareiga įrodinėti turimo turto vertę ir to patvirtinti rašytiniais įrodymais, gautais iš registrų ir kitų įstaigų. Ji atliko savo turto analizę pagal turimus dokumentus ir prie savo pareiškimo pridėjo tai patvirtinančius dokumentus, kurie patvirtina, kad bendra turto vidutinė rinkos kaina yra 27 243 EUR. Tikslios jai priklausančio turto vertės, atitinkančios jai priklausančio turto dalis, gali būti išsiaiškintos tolimesniame bylos nagrinėjimo etape, todėl jos turimo turto netinkamos vertės pateikimas nesudarė esminių kliūčių tolesnei bylos eigai ir bankroto bylos iškėlimui. Kaip jau buvo nurodžiusi pareiškime, tiksliausiai jai priklausančio žemės sklypo su statiniais (esančių Rukainių sen., Tribilų k.) vertę galima nustatyti pagal įvykusių varžytinių dėl šio turto pardavimo pateiktas kainas. Varžytinių duomenys (pirkėjai nebuvo rasti) paneigia teismo argumentus, kad jos turto bendra rinkos kaina gali siekti 320 000 Lt (92 678,41 EUR). Duomenų apie savo automobilio vertę nepateikė, nes jis sudaužytas ir dėl nusidėvėjimo nėra eksploatuojamas. Dviprasmiška teismo pozicija apie jos išankstinį bankroto procesą. Teismas faktiškai jau dabar neatmeta galimybės, kad po turto realizavimo ji vis tiek negalės įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų ir kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. jau dabar galima nustatyti, kad apeliantė savo turtu (pajamomis) negali padengti visų prisiimtų įsipareigojimų, o tai dar kartą įrodo jos nemokumą. Teismo pozicija dėl bankroto bylos iškėlimo atidėjimo įtakotų padidėjusių skolų sumą, o turtas sumažėtų arba jo visiškai neliktų. Šiuo metu realizavus visą turtą, bet nepadengus visų įsipareigojimų, skolos kreditoriams ir toliau augtų, palūkanų ir delspinigių našta apeliantei būtų visiškai nepakeliama.

2) Dėl sąžiningumo. Konstatuodamas jos nesąžiningumą, teismas tinkamai neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o savo išvadas grindė tik prielaidomis. Priešingai nei konstatavo teismas, ji su pareiškimu pateikė įrodymus apie visas savo pajamas, kurias tuo metu buvo gavusi, bei pateikė su tuo susijusius įrodymus. Byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio apeliantės, kaip sąžiningo asmens, prezumpciją. Ji nesiekė bloginti savo padėties, tiesiog, prasidėjus ekonominei krizei, dar buvo sudėtinga nustatyti bei įvertinti, kokio masto ji bus ir kaip įtakos jos turtinę padėtį. Situacijos vertinimas bei jos priimti sprendimai nepriklausė nei nuo turimo išsilavinimo, nei nuo turimos patirties, kadangi įvykę ekonominiai reiškiniai visada yra sunkiai prognozuojami. Su atskiruoju skundu pateikti dokumentai įrodo, kad pagal 2013 m. lapkričio 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ji įsigijo 100 proc. UAB „Auto deimantas“ akcijų už 10 000 Lt. Tuo metu jai nebuvo nustatyti jokie apribojimai įsigyti materialų ar nematerialų turtą, todėl negalima teigti, kad akcijų įsigijimas buvo nesąžiningas kreditorių atžvilgiu. Atvirkščiai, ji šioje srityje tikėjosi savo pajamų padidinimo, ko pasėkoje turėtų galimybę atsiskaityti pagal prisiimtas prievoles iš gautinų ūkinės komercinės veiklos pajamų.

3) Dėl būtinų išlaidų sumos. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji prašo didesnės sumos pragyvenimui, nei ji realiai uždirba, tačiau nepaisant to, nesiima jokių veiksmų pajamoms padidinti. Tai, kad ji prašo nustatyti didesnę sumą jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, nei jos gaunamos pajamos, jokiu būdu negali būti sietina su jos nesąžiningumu. Prašoma suma yra nurodyta atsižvelgiant į penkerių metų perspektyvą, nes ji yra jauna ir turi siekti didesnio gaunamo atlyginimo, todėl manytina, kad jos pajamos gali kisti. Ji sieks algos padidinimo, kad turėtų pakankamai pajamų šaltinių, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas ne tik jai pačiai, bet ir jos vaikams. Iki 2015 m. birželio 1 d. yra susistabdžiusi savo studijas Mykolo Romerio universitete, tačiau po šios datos planuoja pratęsti savo 5 kurso studijas. Baigus studijas, imsis visų įmanomų galimybių rasti geriau apmokamą darbą. Kita vertus, jos nepilnamečiam vaikui yra diagnozuotos dažnos kvėpavimo takų infekcijos, dėl ko vaikui reikalinga papildoma jos priežiūra, o dėl šių aplinkybių ji negali visą savo laiką skirti vien tik darbui, nes tai būtų priešinga tinkamam motinos valdžios įgyvendinimui vaiko atžvilgiu. Dar teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu savo ūkyje (2 ha) augina avietes tam, kad vėliau jas parduotų ir tokiu būdu gautų papildomų pajamų, todėl teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad ji nesiima jokių pastangų padidinti savo pajamas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su juo nesutiko, prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

1) Aplinkybė, kad pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA, savaime nėra pagrindas iškelti bankroto bylą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja negali būti pripažinta nemokia (FABĮ 2 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ir solidariam bendraskoliui pagal kreditavimo sutartį Z. I. priklauso nekilnojamasis turtas. Vykdant išieškojimą antstolė nustatė iš varžytynių parduodamo įkeisto turto kainą - 39 100 EUR. Turto įkainojimas atliktas CPK 681 str. nustatyta tvarka. Tuo tarpu pareiškėja, nurodydama nekilnojamojo turto vertę, vadovaujasi nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis. Šios vertės nustatomos neapžiūrėjus nekilnojamojo turto, todėl akivaizdu, jog pareiškėjos nurodoma turto vertė nėra tiksli ir turi būti vadovaujamasi antstolės nustatyta turto verte. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pačios pareiškėjos nurodoma turto vertė neatitinka realios rinkos kainos. Be to, pareiškėjai su sutuoktiniu taip pat nuosavybės teise priklauso ir kitas nekilnojamasis turtas - žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės sklypai. Pareiškėja, nurodydama šių sklypų vertę, taip pat vadovaujasi nekilnojamojo turto vidutinėmis rinkos vertėmis, o tai taip pat kelia abejonių dėl tikrosios jų vertės. Kadangi pagal kreditavimo sutartį (sudarytą su banku) kredito gavėjai yra pareiškėja ir Z. I., kurių atsakomybė yra solidari, todėl abu kredito gavėjai turi pareigą padengti įsiskolinimą bankui. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjos negalėjimo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, turi būti vertinamos ir sutuoktinio pajamos. Juolab, pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė, o pardavus jai ir Z. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą, įkeistą AB DNB bankui, bus padengta didelė dalis pareiškėjos skolos kreditoriams. Turint omenyje, kad pareiškėja yra jauna, darbinga ir gauna nuolatines pajamas, įsiskolinimą bankui turi pareigą padengti ne viena asmeniškai, banko manymu, pareiškėja gali pilna apimtimi įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Todėl pareiškėjai negali būti keliama bankroto byla.

2) Bankas sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjos veiksmai, susiję su UAB „Auto Deimantas“ įsigijimu ir valdymu, turėjo įtakos jos nemokumui. Su atskiruoju skundu ji pateikė duomenis, jog įmonės įsigijimo sandorio kaina 10 000 Lt, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog šio sandorio kaina buvo 50 000 Lt. Tokia situacija suponuoja išvadą, kad pirkimo-pardavimo sutartyje galimai nurodyta ne ta sandorio kaina, už kurią buvo įsigytos įmonės akcijos. Ši aplinkybė taip pat kelia abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo. Pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu taip pat rodo ta aplinkybė, kad pareiškėja būdama darbingo amžiaus (34 m.) nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo, tokiu būdu pagerinant savo finansinę būklę ir užtikrinant skolinių įsipareigojimų savo kreditoriams vykdymą. Kreditavimo sutartis buvo nutraukta dar 2010 m. gruodžio 13 d. dėl įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį nevykdymo ir byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja iki kreditavimo sutarties nutraukimo ar po jo bandė susirasti geriau apmokamą darbą ar ėmėsi realių pastangų, siekdama mažinti turimus skolinius įsipareigojimus (CPK 178 str.). Taigi pareiškėja ne negalėjo, o nenorėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl ji negali būti pripažinta sąžininga (FABĮ 1 str. 1 d.).

3) Pareiškėjos būtinųjų išlaidų suma ir lėšų suma skiriama administratoriui iš esmės viršija jos gaunamas pajamas. Šiuo atveju pareiškėjai iškėlus bankroto bylą, jos mokumas galėtų būti atkurtas tik nurašius skolas, o tai iš esmės pažeistų FABĮ 1 str. 1 d. įtvirtintą įstatymo paskirtį. Akivaizdu, kad iš pareiškėjos gaunamų pajamų negalėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, todėl pareiškėjai bankroto byla neturėtų būti keliama, kadangi iškėlus bankroto bylą nebūtų galimybių užtikrinti, jog bus įgyvendintas FABĮ 1 str. 1 d. įtvirtintas įstatymo tikslas - atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, pasiekus teisingą fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantė A. I. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; medicininį pažymėjimą; duomenis iš varžytynių; duomenis apie studijas). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliantės įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo sąlygų. Fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 str. 8 d. 2-4 p.); mokus (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.); kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.); paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 str. 8 d. 6 p.). Taigi FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsisakė iškelti apeliantei (pareiškėjai) bankroto bylą iš esmės dviem pagrindais, t. y. nenustačius pareiškėjos nemokumo (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.) ir jai buvus nesąžiningai (FABĮ 1 str. 1 d.). Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl pareiškėjos nemokumo. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos ir jos sutuoktinio, kaip solidaraus skolininko, pradelstų įsiskolinimų kreditoriams suma viršija 88 000 EUR, atitinkamai ši suma viršija 25 MMA (FABĮ 2 str. 2 d.), tačiau dėl turimo skolininkų vertingo nekilnojamojo turto nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja yra nemoki, t. y. iš turimo turto negali įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Sprendžiant dėl pareiškėjos nemokumo, akivaizdu, kad aktuali jos turimo turto vertė. Nors, kaip teisingai nurodo apeliantė, įstatymų leidėjas tiesiogiai pareiškėjai nenustatė pareigos įrodyti jos turimo turto vertę (FABĮ 4 str. 4 d. 3 p.), tačiau teisingas turto vertės nustatymas neatsiejamai susijęs su bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl nepriklausomai nuo pareiškėjos pateiktos jos turto vertės, fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą nustatyti realią besikreipiančio į teismą asmens turto sudėtį ir jo vertę.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kaip visuotinai žinoma aplinkybė, jog dabartiniu metu nekilnojamojo turto kainos panašios į prieš krizę buvusias turto kainas (CPK 182 str. 1 d.), todėl pagrįstai, spręsdamas apie pareiškėjai priklausančio turto vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi UAB „Domus optima“ 2008 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. 08-12-28, pagal kurią pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Tribilų k., Vilniaus r., vertė sudaro 92 678 EUR (320 000 Lt), likvidacinė tokio turimo turto vertė – 63 716 EUR (220 000 Lt). Iš to darytina išvada, kad, realizavus šį turtą nurodyta verte, būtų visiškai arba didžiąja dalimi patenkinti pareiškėjos kreditorių finansiniai reikalavimai. Aplinkybė, kad ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu šis turtas nebuvo parduotas priverstine tvarka ir už mažesnę vertę (CPK 718 str.), savaime neįrodo tokio turto netinkamai nustatytos vertės, nes sėkmingas turto pardavimo procesas priklauso nuo daugelio priežasčių.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turi ir kito nekilnojamojo turto, t. y. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0046-7818, kurio plotas beveik 1 ha, ir miško ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0046-7830. Įvertinus tokių žemės sklypų paskirtį, plotą ir vietą (Vilniaus raj.), yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jie gali būti realizuoti daug didesne nei vidutine rinkos verte (1 086 EUR). Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ėmėsi aktyvių priemonių šį turtą realizuoti ir jos pastangos nedavė teigiamų rezultatų.

Dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pastaruoju atveju nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliantės (pareiškėjos) elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas jos kreditorių atžvilgiu. Nuo 2010 m. turėdama pradelstus apie 86 000 EUR įsiskolinimus AB DNB bankui ir negalėdama jų padengti, pareiškėja 2013 m. pabaigoje įsigijo abejotinos vertės UAB „Auto Deimantas“. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu apeliantė sunkiai galėjo paaiškinti šios įmonės įsigyjimo aplinkybes, tačiau patvirtino, kad už įmonės akcijas sumokėjo 50 000 Lt ir pirkimo metu įmonė turėjo panašaus dydžio įsiskolinimų. Visgi su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2013 m. lapkričio 5 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Auto Deimantas“ akcijas ji pirko už ženkliai mažesnę kainą (10 000 Lt). Šioje situacijoje neįrodytas apeliantės lėšų 50 000 Lt šaltinis (įrodymų, kad pinigus paskolino mama ar sesuo, nepateikta) bei aplinkybių, susijusių su UAB „Auto Deimantas“ slėpimu, tikėtinai atbuline data sudarytos sutarties pateikimu, leidžia spręsti apie apeliantės nesąžiningumą, siekį nuslėpti bylai reikšmingas faktines aplinkybes ar jas pateikti sau naudinga linkme.

Apeliantės nesąžiningumą įrodo ir jos pasyvus elgesys, nesiimant aktyvių priemonių pagerinti savo finansinę padėtį, realizuoti kuo didesne kaina jai priklausantį turtą, tikslu kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Byloje neįrodyta, kad apeliantė aktyviai siekė susirasti geriau apmokamą darbą ir išnaudojo visas galimybes gauti papildomų lėšų. Argumentas, kad ji, siekdama gauti papildomų pajamų, ėmėsi aviečių verslo, byloje neįrodytas (CPK 178, 179 str.). Apeliantė vis dar yra sustabdžiusi teisės studijas Mykolo Romerio universitete. Dėl aukščiau nurodytų argumentų aplinkybė, kad apeliantė įsigijo UAB „Auto Deimantas“, nepaneigia teismo įsitikinimo, kad apeliantė nebuvo reikiamai aktyvi, priešingai, jos elgesys buvo neracionalus ir finansiškai nuostolingas. Tokiu savo neapdairiu, nerūpestingu elgesiu su finansais apeliantė tik prisidėjo prie dabartinės finansinės situacijos.

Be to, anot apeliantės, jai kas mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 300 EUR, tačiau teismo posėdyje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nurodė, kad šiuo metu jos darbinės pajamos sudaro apie 267 EUR, todėl akivaizdu, kad jos darbinių pajamų neužtenka ne tik jos būtiniesiems poreikiams tenkinti, bet ir neužtektų administravimo išlaidoms padengti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė prašo didesnės sumos pragyvenimui, nei ji realiai uždirba, buvo teisinga. Nurodytos aplinkybės taip pat įrodo, kad apeliantė turi ir kitų pajamų šaltinių, apie kuriuos neatskleidžia.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė