- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2-54-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00342-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „EG Doors“
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „EG Doors“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo V. K. prašymas dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į civilinę bylą Nr. e2-1341-480/2021 (aktualus civilinės bylos Nr. e2-492-480/2022) pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios bendrovės „Aliuvita“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo valdymas“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Aliuvita“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumo valdymas“ (toliau – ieškovė), 2021 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti iš atsakovo V. K. (toliau – atsakovas) 20 519,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Aliuvita“ vadovo pareigas ėjo atsakovas. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2026-436/2018 buvo iškelta bankroto byla UAB „Aliuvita“ (nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 17 d.). Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-317-555/2020 pripažino UAB „Aliuvita“ bankrotą tyčiniu (nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 9 d.). Ieškovės vertinimu, atsakovas, kaip buvęs UAB „Aliuvita“ vadovas, privesdamas įmonę prie bankroto, kuris teismų sprendimais yra pripažintas tyčiniu, nevykdė jam įstatyme nustatytų pareigų, t. y. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai UAB „Aliuvita“ buvo nemoki.
3. Atsakovas 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Kauno skyrių, valstybės įmonę (toliau – VĮ) Turto banką, A. Š., UAB „EG Doors“, Alytaus miesto savivaldybės administraciją. Nurodė, kad būsimo teismo sprendimo įtaka nurodytų asmenų teisėms pasireikš tuo, jog, jeigu bus priimtas teismo sprendimas tenkinti ieškinį, visi minėti kreditoriai praras teisę asmeniškai reikšti tapačius reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į civilinę bylą.
5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo konkrečiu atveju bankrutuojančios bendrovės, taip pat jos kreditorių interesai ginami bei jiems atstovaujama įstatymo numatytu pagrindu, o nemokumo administratorė veikia bankrutavusios bendrovės bei jos kreditorių naudai.
6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas asmenų įtraukimas dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, neabejotinai apsunkintų ir lėtintų bylos procesą, sudarytų prielaidas nepagrįstoms bylinėjimosi išlaidoms atsirasti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Pareiškėja UAB „EG Doors“ (toliau – pareiškėja) atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti pareiškėją į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Nurodo, kad ieškovė pareikštu ieškiniu, iš esmės šešių konkrečių kreditorių vardu, prašo priteisti įmonei padarytą žalą, tačiau žalą prašoma priteisti ne šiems kreditoriams tiesiogiai, nors tokią teisę nemokumo administratorė turi, o pačiai skolininkei (ieškovei), todėl nemokumo administratorei pareiškus reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kai žalos dydis buvo išreikštas labai konkrečių šešių iš dvylikos kreditorių finansiniais reikalavimais, šie konkretūs šeši kreditoriai privalėjo būti įtraukti į bylą, nes būsimas teismo sprendimas turės įtaką ne visiems kreditoriams kaip grupei, o tik individualiems šešiems kreditoriams.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
8.1. Priešingai nei nurodo pareiškėja, ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, kurį sudaro visi ieškovės bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, kurie susiformavo arba padidėjo nuo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo momento.
8.2. Pareiškėja turi tiesioginį suinteresuotumą šioje civilinėje byloje tik dėl to, kad atsakovas yra jos vadovas ir savininkas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, ieškinius dėl atlyginimo žalos, padarytos įmonei, reiškia nemokumo administratorius, o ne kreditoriai (išskyrus netiesioginio ieškinio atvejus) ar administratoriaus ir kreditorių junginys. Tuo atveju, jei bankroto byloje iš dalies būtų patenkinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas pagal ĮBĮ nuostatas, pareiškėja įgytų teisę reikšti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo bankroto byloje nepadengtos finansinio reikalavimo daliai.
8.3. Pareiškėja nenurodo jokių argumentų, kaip tiesiogiai teismo sprendimas būtent šioje civilinėje byloje turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, o vien aplinkybė, kad ji yra ieškovės kreditorė, nesudaro teisinio pagrindo ją įtraukti į šią civilinę bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
9. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą pareiškė atsakovas, nes bylos išnagrinėjimas ir ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimas neįtraukus konkrečių kreditorių trečiaisiais asmenimis turės įtaką ne tik šių asmenų, bet ir atsakovo teisėms bei pareigoms, galbūt dvigubai atsakomybei už tą pačią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).
9.2. Ieškovės kreditorių neįtraukimas į bylą pažeidžia proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes įtraukti į procesą ir sužinoję, kad jų asmeninių kreditorinių reikalavimų pagrindu ieškovės nemokumo administratorė reiškia ieškinį, tačiau nuostolius prašo priteisti ne kreditoriams tiesiogiai, o ieškovei, konkretūs kreditoriai turėtų galimybę byloje reikšti prašymus netinkamą ieškovę pakeisti tinkama, tokiu būdu išvengiant būtinybės kelti savarankiškas naujas bylas ateityje pagal kiekvieno konkretaus kreditoriaus ieškinius, tokiu būdu atsakovui pašalinant grėsmę dėl galimos dvigubos jo atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymo dėl pareiškėjos įtraukimo į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Teismas kartu su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą gavo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie pareiškėją (Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija). Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos pateiktą VĮ Registrų centro išrašą. Pažymėtina, kad VĮ Registro centro duomenys yra vieši, teismai turi prieigą prie jų, todėl, esant reikalui, gali jais naudotis savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl ginčo esmės
14. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises ir naudotis jomis gindamas savo poziciją.
15. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009 ir kt.). Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
17. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018).
18. Taigi, iš anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo, kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad teismas gali įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik nustatęs pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą ir įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su nagrinėjamos bylos dalyku.
19. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2021 m. lapkričio 10 d. pateikė teismui prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje V. K., VSDFV Kauno skyrių, VĮ Turto banką, A. Š., UAB „EG Doors“ (pareiškėją), Alytaus miesto savivaldybės administraciją. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju bankrutavusios bendrovės, taip pat jos kreditorių interesai ginami bei jiems atstovaujama įstatymo numatytu pagrindu, o nemokumo administratorė veikia bankrutavusios bendrovės bei jos kreditorių naudai.
20. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).
21. Kasacinio teismo praktikoje aiškiai suformuluotos nagrinėjamai bylai aktualios nuostatos dėl teismo pareigos įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylą procesinių pasekmių. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-602-381/2017).
22. Pareiškėja savo teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje išimtinai sieja su ieškovės bankroto byloje finansinio reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Pareiškėja negali ginčyti ieškovės nurodomo ieškinio faktinio pagrindo aplinkybių ir dalyko (CPK 47 straipsnio 2 dalis), nes nėra tiesiogiai susijusi materialiaisiais teisiniais santykiais su atsakovo galbūt padaryta žala būtent ieškovei kaip įmonei, kuri turėtų atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju, pareiškėjos argumentai, kad ji turėtų teisę dalyvauti byloje ieškovės pusėje vien dėl to, kad ieškinio suma grindžiama ir pareiškėjos finansinio reikalavimo dydžiu, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį atsakovui dėl pareiškėjos kaip kreditorės interesų gynimo. Priešingai, tokia pareiškėjos pozicija patvirtina, kad ji nėra tiesioginio tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektas, tačiau taip pat nėra susijusi su viena iš šalių tokiais materialiaisiais teisiniais santykiais, dėl kurių kilęs ir nagrinėjamas byloje ginčas galėtų lemti pareiškėjos teises ar pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytas suinteresuotumo vertinimas neatitiktų CPK 47 straipsnio paskirties. Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, laikytina, kad nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje.
23. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai pasisakydamas dėl civilinėje byloje priimtino teismo sprendimo reikšmės pareiškėjos finansinio reikalavimo patenkinimui ieškovės bankroto byloje, pažymi, kad bankrutuojanti įmonė yra atstovaujama nemokumo administratorės, kuri, vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto nuostatomis, kurios iš esmės įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte, gina tiek ieškovės, tiek ir visų jos kreditorių interesus. Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, kuri taip pat yra nustatyta JANĮ 94 straipsnyje. Todėl, jei nagrinėjamoje byloje galutiniu teismo procesiniu sprendimu ir būtų priimtas bankrutavusiai įmonei palankus teismo sprendimas, išieškotos piniginės lėšos būtų pervestos bankrutavusiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamos atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais ĮBĮ 35 straipsnyje (JANĮ 94 straipsnis) nustatyta tvarka, o ne išimtinai pareiškėjos finansinio reikalavimo patenkinimui. Atskirai pažymėtina, jog atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju pareiškėja nesutinka su ieškovės pozicija, todėl pareiškėja negalėtų veikti prieš šalies, kurios pusėje būtų interesus (CPK 47 straipsnio 4 dalis). Ši nutartis neužkerta pareiškėjai kelio savo teises ginti kitais įstatymo numatytais teisų gynybos būdais.
24. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
25. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais, pripažįstama, kad keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį dėl atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.