Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Teisminis procesas Nr. 1-01-1-34100-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2

2025 m. gegužės 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad tą dieną su drauge atvyko pas jos tėtį į namus, buvo su mamos automobiliu. Draugės tėtis pasiūlė išgerti viskio. Išgėrė 0,7 l talpos butelį viskio, tėtis gėrė labai mažai, jis išgėrė visą, draugė gėrė šampaną. Vėliau draugė išvažiavo, o jis liko vienas. Praėjus maždaug 3 valandoms po alkoholio vartojimo sėdo prie vairo, nuvažiavo kokius 300 m, buvo labai girtas, jautė apsvaigimą nuo alkoholio. Miglotai prisimena, kodėl sėdo prie vairo, kur važiavo. Prisimena susidūrimo momentą ir tolesnius įvykius. Sutinka su kaltinime nurodytu alkoholio iškvėptame ore kiekiu – 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Savo elgesį vertina neigiamai, jaučiasi blogai, jam labai gėda, gailisi dėl tokio poelgio. Šis poelgis turėjo įtakos jo gyvenimui – studijoms, darbui. Yra blogos nuomonės apie žmones, kurie sėda prie vairo išgėrę. Negalvojo, kad jam taip nutiks. Nors iki tol neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau iš karto po įvykio „užsikodavo“ nuo alkoholio. Galėjo atimti kam nors gyvybę, suprato, kad pasielgė labai blogai. Nukentėjo tik automobilis, o galėjo nukentėti žmonės. Mama nežinojo, kad vairuos neblaivus. Kai paėmė jos automobilį, buvo blaivus. Jo šlapime buvo rasti ir antidepresantai, iki įvykio turėjo problemų, kurios buvo šiek tiek susijusios su alkoholio vartojimu įvykio metu, tačiau rizika pakartoti tokį elgesį dėl šių priežasčių nekyla, nes lankosi pas psichiatrą. Ikiteisminio tyrimo metu vadovavosi kito gynėjo patarimais, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Jo pozicija jo gynėjui buvo žinoma. Prašymai, kurie buvo teikiami ikiteisminio tyrimo metu, jam yra žinomi, ne visus iš jų derino su gynėju, gynėjas atsiųsdavo juos jam susipažinti. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jis, ir gynėjas susipažino. Baigiant ikiteisminį tyrimą, tyrėja neklausė, ar norės pakeisti savo parodymus ar duoti papildomus parodymus. Dabar pats nusprendė prisipažinti, nes turi už tai atsakyti, jo prašymu buvo pakeistas gynėjas. Po įvykio su nukentėjusiaisiais nebuvo susisiekęs. Negali įvardinti savo pajamų, nes iš mažosios bendrijos nieko nepasiima, kaupia pinigus didesniems pirkiniams, gyvena su mama, iš stipendijos.

Motyvuojamoji dalis

3. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

4. Kaltinamojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 1.00 val., paprašytas atvyko mamai T. S. priklausančiu automobiliu Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pasiimti draugę A. B. ir jos tėvą. Juos atvežė į tėvo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tai buvo apie 1.30 val., užėjo į svečius. A. B. tėvas pasiūlė išgerti. Gėrė viskį, išgėrė apie 0,5 l. Buvo girtas, nežiūrėjo į laikrodį, kai kartu su A. B. išėjo iš jos tėvo namų. Ji turėjo važiuoti pas savo vaikiną į (duomenys neskelbtini). Ilgai laukė taksi. Įsodino A. B. į taksi automobilį. „Bolt“ programoje pamatė, kad taksi reikia laukti 40 min. Stovėjo ir rūkė prie savo automobilio. Pamatė pro šalį einantį nepažįstamą vyrą, paprašė už atlygį pavairuoti jo automobilį iki jo namų, kad mama galėtų vykti savo reikalais. Vyras sutiko, davė jam 50 Eur. Vyras sėdo prie automobilio vairo, jis sėdo šalia keleivio pusėje. Prisisegė saugos diržą, po to viską prisimena miglotai. Sėdėjo užsimerkęs. Negali pasakyti, kokį atstumą pavažiavus, pajautė smūgį į galvos sritį dešinėje pusėje. Trumpam „atsijungė“, atsigavęs atsimerkė, salonas buvo pilnas dūmų. Telefone buvo nustatyta funkcija „Pagalbos iškvietimas automatiniu būdu“, pamatė, kad pagalba jau iškviesta. Minėto vyro, vairavusio automobilį, nebebuvo. Neprisimena, kad įvykio vietoje buvo tikrinamas jo blaivumas. Automobilį vairavusį vyrą gali apibūdinti tik bendrais bruožais: vidutinio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, kalbėjo rusų kalba. Negali pasakyti, ar atpažintų minėtą vyrą, buvo tamsus paros metas, buvo neblaivus (t. 1, b. l. 179–182).

5. Liudytojos R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji vairuoja dukterėčiai priklausantį automobilį Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą automobilį matė 2024 m. rugpjūčio 31 d., apie 16.00 val., kai paliko jį prie savo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo šalia važiuojamosios kelio dalies, prie pat namo tvoros. 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 3.15 val., išgirdo didelį triukšmą lauke, lyg kažkas būtų sprogę. Kažkur po 5 min. pas ją į kambarį atėjo tėvas R. (R.) D., kuris pasakė kviesti policiją, nes į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis. Į kiemą išbėgo po 3 min., kai tėvas tai pasakė. Išgirdo avarinių šviesų mirksėjimo garsą nuo gatvės. Priėjusi prie savo kiemo vartų, pamatė, kad į jos vairuojamą automobilį Fiat yra atsitrenkęs kitas automobilis, jos automobilis buvo sudaužytas. Priėjusi arčiau, pamatė, jog kitas automobilis yra tamsiai pilkos spalvos Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o ant jo vairuotojo sėdynės sėdi vienas asmuo. Jis prie ausies laikė mobiliojo ryšio telefoną, automobilyje buvo išsiskleidusios oro pagalvės, rėmėsi į šio vaikino kūną, jis nebuvo prisisegęs diržo. Priėjo prie automobilio Opel vairuotojo pusės, lango stiklas buvo nuleistas. Vizualiai matėsi, kad vaikinas apsvaigęs, laikydamas prie ausies telefoną kažką nerišliai kalbėjo. Prie automobilio ir automobilyje pašalinių asmenų nebuvo, niekas neišlipo ir niekur nebėgo. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė policijos pagalbos. 3.45 val. vairuotojas pasuko raktą spynoje, įjungė variklį, spaudė greičio pedalą. Tai pamačiusi pagalvojo, kad jis nori pasprukti, todėl antrą kartą paskambino numeriu 112 ir apie tai pranešė. Ant vairuotojo nematė sužalojimų ir kraujo. Automobilyje ant priekinės keleivio sėdynės matė kraujo dėmes. Priekinis lango stiklas dešinėje pusėje buvo įskilęs tarsi nuo smūgio atsitrenkus. Vėliau tėvas pasakojo, kad iki smūgio jau buvo atsikėlęs. Jis pro atidarytus langus, kurie išeina į gatvę, išgirdo važiuojantį automobilį, kuris į kalną važiavo normaliu greičiu, o jau paskutinius metrus automobilio greitis buvo didelis ir iš karto išgirdo smūgį. Pro langą pamatė į jų automobilį įvažiavusį kitą automobilį, šviečiančius automobilio žibintus, todėl iš karto išėjo iš namo, negalėjo atidaryti vartų, palipęs ant betono paviršiaus per vartų viršų pamatė automobilyje ant vairuotojo sėdynės sėdintį vaikiną. Tėvas grįžo namo ir pranešė jai apie eismo įvykį. Jai belaukiant policijos, atėjo kaimynai, kurie taip pat teigė girdėję sprogimo garsą (t. 1, b. l. 48–50, 53–54).

6. Liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena nuosavame name, (duomenys neskelbtini), kartu su dukra R. D. 2024 m. rugsėjo 1 d. naktį nemiegojo. Kažkur po 3.00 val. keletą minučių išgirdo gatve važiuojantį automobilį, girdėjosi stiprus garsas spaudžiant akseleratorių. Po kelių sekundžių išgirdo labai stiprų smūgį. Jo kambario langas išeina į gatvės pusę, iš kur ir pasigirdo tas garsas. Iš karto išėjo į kiemą, priėjo prie tvoros, bet negalėjo išeiti pro vartelius, nes buvo prispaustas dukros R. D. automobiliu, į kurį buvo įvažiavęs kitas automobilis. Smūgis buvo toks stiprus, kad į dukros automobilį atsitrenkęs automobilis pastūmė jį iš vietos apie 3 m, nes stovėjo toliau nuo tvoros. Pro kitą išėjimą išėjo į gatvę, priėjo prie įvažiavusio automobilio vairuotojo pusės lango. Vairuotojo vietoje sėdėjo jaunas vaikinas, kuris buvo prispaustas oro pagalve. Vaikinas rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, buvo apsvaigęs. Ant priekinės keleivio sėdynės pamatė kraujo dėmes, ant vaikino veido ar kūno nepastebėjo kraujo, bet jo neapžiūrinėjo. Neatkreipė dėmesio, ar veikė automobilio variklis. Grįžo namo, pasakė dukrai kviesti policiją. Tada nuėjo pas kaimyną M. S. (M. S.), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasakė, kas įvyko, ir paprašė eiti kartu į įvykio vietą, kad vairuotojas nepabėgtų. Atėjus automobilio Opel vairuotojas sėdėjo vietoje. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie tikrino vairuotojo blaivumą, apžiūrėjo automobilį. Girdėjo, kad vairuotojas ginčijosi su pareigūnais. Netrukus atėjo dar vienas kaimynas su šunimi, kuris pasakojo, kad matė, kaip iš automobilio išlipo 3 ar 4 žmonės (t. 1, b. l. 73–74).

7. Liudytojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 1 d., po 3.00 val., būdamas savo namuose išgirdo stiprų garsą gatvėje. Po kelių minučių pasibeldė kaimynas R. D. ir paprašė išeiti į lauką, pranešė, kad gatve važiavęs automobilis, kurio vairuotojo vietoje yra vaikinas, sudaužė jo dukros automobilį. R. D. automobilis stovėjo gatvėje šalia jų namo, (duomenys neskelbtini). Į R. D. automobilį priekiu buvo atsitrenkęs automobilis Opel, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo jaunas vaikinas. Jis buvo priėjęs prie vairuotojo pusės lango, vairuotojas kažką darė su telefonu, matėsi, kad yra nuo kažko apsvaigęs. Gatvėje taip pat buvo ir R. D.. Prie jų priėjo dar vienas kaimynas M., gyvenantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis jiems pasakė, kad vedžiodamas šunį (duomenys neskelbtini) gatve matė pravažiuojantį šį automobilį Opel. Sulaukė atvykusių policijos pareigūnų. Vaikinui buvo nustatytas girtumas (t. 1, b. l. 65–67).

8. Liudytojo M. U. (M. U.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 3.30 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), pavedžioti šunį. Einant (duomenys neskelbtini) gatve į kalną, iš nugaros išgirdo važiuojantį automobilį. Atsisuko, pamatė, kaip automobilis stabdė už parduotuvės. Iš automobilio galinių vietų išlipo 3 vaikinai, vienas nubėgo į krūmus, o du stovėjo prie automobilio ir garsiai kalbėjo. Jis stabtelėjo prie (duomenys neskelbtini) pastato. To automobilio variklis buvo išjungtas, garsiai grojo muzika rusų kalba. Jis pamatė pas kaimyną lange šviesą, pasibeldė paprašyti cigaretės. Kaimynas davė cigaretę, jis parūkė ir išėjo. Nuo kaimyno namo ėjo į kalną, kai gatve dideliu greičiu pravažiavo automobilis, negali pasakyti, ar tai tas pats automobilis, iš kurio išlipo asmenys. Maždaug po minutės išgirdo smūgio garsą. Nuo asmenų išlipimo iki šio smūgio buvo praėję ne daugiau nei 10 min. Kai buvo sankryžoje su posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę, pamatė (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynus – moterį ir du vyrus. Prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kaimynės automobilis, į kurio priekį iš kairės pusės priekiu buvo įvažiavęs kitas automobilis. Prie automobilių nebuvo priėjęs, stovėjo nuošaliau, todėl nematė automobilyje sėdinčio asmens. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kaip pareigūnai iš automobilio vairuotojo pusės išlaipino vaikiną. Tada jis priėjo arčiau. Girdėjo, kaip pareigūnas pasakė automobilio savininkei, kad vairuotojas pripūtė virš 2 promilių. Jis pareigūnams pasakė, kad einant (duomenys neskelbtini) gatve matė greitai pravažiuojantį automobilį ir likus apie 70 m iki eismo įvykio vietos išgirdo smūgį, eismo įvykio nematė (t. 1, b. l. 69–71).

9. Liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pirmojo skyriaus tyrėju. 2024 m. rugsėjo 1 d. 3.46 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) girtas vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Į įvykio vietą atvyko 3.55 val. Tą dieną dirbo su tyrėju D. B. (D. B.). Įvykio vietoje pamatė važiuojamojoje kelio dalyje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį Fiat Crema, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),. atsitrenkusį automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie namo tvoros stovėjo automobilio Fiat naudotoja R. D. kartu su pagyvenusiu vyru ir dar vienas vyras. Pirmas prie automobilio Opel priėjo kolega D. B.. Kai jis atidarinėjo minėto automobilio vairuotojo pusės dureles, jis girdėjo metalo girgždesį. Mano, kad prieš kolegą vairuotojo pusės durelių niekas neatidarė, nes jas atidaryti reikėjo jėgos, kadangi jos buvo deformuotos po smūgio eismo įvykio metu. Priėjus prie automobilio Opel, pamatė ant vairuotojo sėdynės sėdintį N. S., kuris rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną. Vizualiai matėsi, kad N. S. yra apsvaigęs. Vairuotojas sunkiai orientavosi aplinkoje, nesuprato, kas jo prašoma, iš burnos sklido alkoholio kvapas, sunkiai reiškė savo mintis, kalbėjo nerišliai, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. N. S. buvo nurodyta pasitikrinti blaivumą. Jam sunkiai sekėsi pūsti į alkotesterį, nesurado savo dokumentų. Pirmo blaivumo patikrinimo metu N. S. nustatytas 2,30 promilės girtumas. Vairuotojo klausė, su kuo jis važiavo. Jis paminėjo vardą R., po to – A. Antro patikrinimo metu N. S. buvo nustatytas 2,15 promilės girtumas. Automobilio Fiat naudotoja R. D. paaiškino, kad 3.35 val. miegant išgirdo garsą, panašų į sprogimą. Išėjusi į lauką atkreipė dėmesį į avarinių žibintų šviesas ir atėjo prie gatvės pasižiūrėti, kas įvyko. Priėjusi prie automobilių ji pastebėjo ant automobilio Opel vairuotojo sėdynės sėdintį N. S., kuris automobilyje buvo vienas. Vėliau į įvykio vietą atėjo vyras, vedžiojęs šunį, kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje buvo sustojęs panašus į Opel automobilis, iš kurio išlipo 4 asmenys. Asmenims išlipus, automobilis nuvažiavo toliau ir tada jis išgirdo smūgio garsą. Apžiūrint automobilį Opel, ant priekinės keleivio sėdynės buvo užfiksuotos raudonos galimai kraujo dėmės (t. 1, b. l. 97–99).

10. Liudytojo D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pirmojo skyriaus tyrėju. 2024 m. rugsėjo 1 d. 3.46 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) girtas vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Į įvykio vietą atvyko 3.55 val. Tą dieną dirbo su tyrėju J. S.. Atvykus į įvykio vietą pamatė važiuojamojoje kelio dalyje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilį Fiat Crema, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkusį automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Opel variklis veikė, girdėjosi jo garsas, akseleravo, iš duslintuvo matėsi išmetamos dujos. Prie namo tvoros stovėjo automobilio Fiat naudotoja R. D. kartu su pagyvenusiu vyru ir dar vienas vyras. Jis priėjo prie automobilio Opel, atidarė minėto automobilio vairuotojo pusės dureles. Jas atidaryti reikėjo jėgos, kadangi jos buvo deformuotos po smūgio eismo įvykio metu. Ant vairuotojo sėdynės sėdėjo N. S., kuris rankose laikė mobiliojo ryšio telefoną. Vizualiai matėsi, kad N. S. apsvaigęs, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, nesuprato, kas jo prašoma, iš burnos sklido alkoholio kvapas, sunkiai reiškė savo mintis, kalbėjo nerišliai, akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. N. S. buvo nurodyta pasitikrinti blaivumą, jam sunkiai sekėsi pūsti į alkotesterį. Jis buvo išlaipintas ir įsodintas į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą. Tuo metu pastebėjo ant N. S. kūno kraują. N. S. buvo nustatytas 2,30 promilės girtumas. Antro patikrinimo metu – 2,15 promilės girtumas. Apžiūrint automobilį Opel, ant priekinės keleivio sėdynės buvo užfiksuotos raudonos galimai kraujo dėmės. Automobilio Fiat naudotoja R. D. paaiškino, kad 3.35 val. miegant išgirdo garsą, panašų į sprogimą. Išėjusi į lauką atkreipė dėmesį į avarinių žibintų šviesas ir atėjo prie gatvės pasižiūrėti, kas įvyko. Priėjusi prie automobilių, pastebėjo ant automobilio Opel vairuotojo sėdynės sėdintį N. S., kuris automobilyje buvo vienas. Vėliau į įvykio vietą atėjo vyras, vedžiojęs šunį, kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pradžioje buvo sustojęs panašus į Opel automobilis, iš kurio išlipo 4 asmenys. Asmenims išlipus, automobilis nuvažiavo toliau ir tada jis išgirdo smūgio garsą (t. 1, b. l. 101–102).

11. Liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad su N. S. yra draugai. 2024 m. rugpjūčio 31 d. buvo susitikusi su savo tėčiu T. K.. Iki 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 1.00 val., kartu su tėčiu buvo restorane „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Prieš restorano uždarymą ji paskambino N. S., ar jis galėtų juos paimti iš restorano ir nuvežti pas tėtį namo, adresu (duomenys neskelbtini), gal Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 1.00 val. su tėčiu išėjo iš restorano. N. S. jų laukė automobilyje priešais išėjimą. Jis vairavo mamos automobilį Opel, jokių kraujo pėdsakų automobilyje nematė. Atvažiavo pas tėtį į svečius. Tėtis buvo pavargęs, apie 2.00 val. nuėjo miegoti. Jie liko dviese, gėrė viskį, ji gėrė ir šampaną. Nusprendė važiuoti pas draugą, kartu su N. S. apie 3.00 val. išėjo iš tėčio namų. Draugas jai iškvietė taksi. Jos akivaizdoje N. S. nekvietė taksi. „Bolt“ pavežėjas prie tėčio namų privažiavo 3.33 val. Ji įsėdo į „Bolt“ automobilį ir išvažiavo. N. S. liko, pagal jų susitarimą jis irgi turėjo važiuoti taksi, jokių sužalojimų ant jo kūno nematė. Gal apie pusvalandį važiavo iki draugo namų. Kai buvo vietoje, ką tik išlipus, paskambino N. S., paprašė atvažiuoti, nes jam reikia pagalbos. Šį kartą pati kvietė taksi. Dar kelis kartus skambino N. S., bet jis neatsiliepė. Apie 4.57 val. atvažiavo „Bolt“ pavežėjas, važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Išlipo prie tėčio namo, N. S. nerado, todėl paėjo į kalną, pamatė policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Matė eismo įvykį – vienas automobilis stovėjo prie namo tvoros, o N. S. mamos automobilis buvo įvažiavęs priekiu, labiau kairiu šonu į tą automobilį. N. S. jau nebuvo. Po įvykio N. S. sakė, kad neprisimena, kaip įvyko eismo įvykis (t. 1, b. l. 77–79, 85–87).

12. Liudytojos T. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. 2024 m. rugpjūčio 31 d. vakare sūnus, būnant namuose (duomenys neskelbtini), pasakė, kad paims jos automobilį. Jam paskambino draugė A., kad iš kažkokios kavinės ją parvežtų namo į (duomenys neskelbtini). A. su N. S. pažįstami nuo vaikystės. N. S. buvo blaivus, leido jam paimti automobilį. Jai atrodo, kad N. S. iš namų išėjo po 00.00 val. 2024 m. rugsėjo 1 d. 2.57 val. į jos telefoną, į Viber atėjo žinutė iš N. S. telefono. N. S. rašė, kad bus vėliau, jis pas A. tėvą, atsiprašo, prašo nepergyventi. 3.39 val. jai atėjo automatinė SMS žinutė iš N. S. telefono, kad užfiksuotas eismo įvykis su lokacija (duomenys neskelbtini) gatvėje, be pastato numerio. Skambino N. S. kelis kartus, tačiau jis neatsiliepė. Paskui N. S. jai perskambino, paklausė, ar jis pateko į eismo įvykį, jis atsakė, kad taip. Paskambino A., kuri pasakė, kad N. S. paliko prie savo tėvo namo, pati išvažiavo taksi. A. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę prie tėvo namo, tačiau N. S. ir automobilio nerado, nuėjo ieškoti, pamatė kažkur aukščiau policijos automobilį. A. toje vietoje buvo 5.30 val., nes atsiuntė automobilio nuotrauką. N. S. iki šiol nieko neprisimena (t. 1, b. l. 91–93).

13. Liudytojos A. B. el. paštu pateikta ekrano nuotrauka, kad (duomenys neskelbtini) į „Bolt“ pavežėjo automobilį įsėdo 2024 m. rugsėjo 1 d. 3.33 val. (t. 1, b. l. 80–83).

14. 2024 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai:

14.1. garso įraše, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92302288818, skambu io prad ia_ 2024-09-01 03_39_16)“, girdėti, kaip pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, į jos automobilį Fiat atsitrenkė kitas automobilis, prie kurio vairo jaunas berniukas;

14.2. garso įraše, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92302288818, skambu io prad ia_ 2024-09-01 03_52_01)“, girdėti, kaip pranešėja nurodo, kad skambina dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini), automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas visiškai girtas, bando pasišalinti;

14.3. garso įraše, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92302288818, skambu io prad ia_ 2024-09-01 03_45_41)“, girdėti, kaip pranešėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje pateko į eismo įvykį, jis kaltininkas, važiavo vienas ir stovėjo automobilis (t. 1, b. l. 115–119).

15. 2024 m. rugsėjo 3–4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

1.1. iš vaizdo įrašo, pavadinimu ,,PSS-20240901-035448UTC+0300“, matyti, kaip pareigūnas, atidaręs automobilio vairuotojo pusės dureles, sako vyrui Nr. 1 išjungti automobilio variklį ir pateikti savo dokumentus. Vyras Nr. 1 nepateikia savo dokumentų. Ant važiuojamosios kelio dalies netoli automobilių stovi vyras Nr. 2 (itin trumpais plaukais, vilkintis pilkos spalvos palaidinę ilgomis rankovėmis, juodos spalvos kelnes), vyras Nr. 3 (trumpais plaukais, vilkintis tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos juostomis krūtinės srityje megztinį, šviesios spalvos kelnes ir avintis šviesios spalvos sportinius batelius) ir moteris (šviesiais iki pečių plaukais, vilkinti mėlynos spalvos ilgą suknelę, avinti juodos spalvos šlepetes). Moteris aiškina, kad Fiat automobilis, kuris priklauso jos dukterėčiai, stovėjo ant kelio. Pareigūnas apžiūri pilkos spalvos automobilio Opel vidų, randa juodos spalvos vyrišką rankinuką su asmens dokumentais. Kitas pareigūnas tikrina vyro Nr. 1 blaivumą. Šis pareigūnas aiškina kolegai, kad vyras Nr. 3 (kaimynas) sakė vedžiojęs šunį ir matęs pravažiavusį automobilį. Moteris sako, kad eismo įvykis įvyko apie 3.35 val.;

1.2. iš vaizdo įrašo, pavadinimu ,,PSS-20240901-052640UTC+0300“, matyti, kaip į įvykio vietą atėjo automobilio Opel vairuotojo vietoje sėdėjusio vyro Nr. 1 draugė, kuri kalba telefonu su vairuotojo mama. Pareigūnas paklausia jos, ar ji važiavo kartu, mergina atsako, kad ne (t. 1, b. l. 113–114).

16. 2024 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti pareigūno kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

1.1. iš vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240901-035508UTC+0300“, matyti, kaip du pareigūnai prieina prie dviejų automobilių, stovinčių vienas priešais kitą. Automobilių priekiai apgadinti. Pareigūnai prieina prie viename iš automobilių ant vairuotojo sėdynės sėdinčio vyro. Pareigūnas klausia vyro vardo, šis prisistato Nikita. Tikrinamas jo blaivumas. Pareigūnas klausia vyro, keliese buvo automobilyje, vyras atsako, kad dviese – jis ir draugė. Vyras įpučia 2,30 promiles. Pareigūnas klausia kartu buvusios draugės vardo, vyras atsako, kad R., pareigūnui tikslinantis, nurodo kitą vardą – A., teigia nežinantis jos pavardės, nes pirmą kartą matė klube;

1.2. iš vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20240901-042508UTC+0300 (1)“, matyti, kaip teismo nuosprendžio 16.1. punkte nurodytam vyrui antro tikrinimo metu nustatomas 2,15 promilės girtumas (t. 1, b. l. 106–108).

17. N. S. mobiliojo ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 31 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d., iš kurios matyti, kad pirmas signalas outEmergencyCall 112 buvo 2024 m. rugsėjo 1 d. 03:36:18; antras signalas outSMS 112 – 2024 m. rugsėjo 1 d. 03:36:31 (t. 1, b. l. 145).

18. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2025 m. sausio 17 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėją L. L. pagal pateiktas įvykio vietos nuotraukas paaiškinti, ar galėjo smūgio metu iššokti dvi pagalvės, jeigu automobilyje buvo tik vairuotojas. 2025 m. sausio 17 d. gautas ekspertės L. L. el. laiškas, kuriame nurodoma, kad nustatyti konkretaus automobilio modelio komplektacijos, o būtent, ar yra svorio daviklis sėdynėje ar ne, negalima, tačiau šiuo atveju matyti, kad keleivio nebuvo, nes ant keleivio saugos pagalvės nėra jokių kontakto pėdsakų – pagalvė gražiai išsiskleidusi tolygiai iki pat sėdynės, nesulamdyta, nes neturėjo jokio pasipriešinimo, susidūrimo su kūnu – palyginti su vairuotojo (t. 1, b. l. 168, 169).

19. 2024 m. rugsėjo 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, iš kurių matyti, kad alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 pirmo tikrinimo metu – 2024 m. rugsėjo 1 d. 4.11 val. – N. S. buvo nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu – 2024 m. rugsėjo 1 d. 4.27 val. – 2,15 promilių neblaivumas. Jam nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Kaltinamasis nenurodė, kada vartojo alkoholį, atsisakė pasirašyti (t. 1, b. l. 29, 30, 31).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

23. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

24. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad N. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis N. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2024 m. rugsėjo 1 d. vartojo viskį, vienas išgėrė beveik 0,7 l talpos butelį, jautėsi apsvaigęs, nepaisant to, vairavo mamos automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, nors nepripažino vairavęs, tačiau taip pat pripažino tą naktį vartojęs viskį ir buvęs neblaivus. Kartu su N. S. laiką leidusi liudytoja A. B. patvirtino savo tėvo namuose, esančiuose netoli eismo įvykio vietos, su kaltinamuoju gėrusi viskį. Liudytojai R. D. ir R. D. iš karto po transporto priemonių susidūrimo matė prie automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdintį apsvaigusį kaltinamąjį ir apie tai nedelsiant pranešė BPC, ką patvirtina byloje esantys garso įrašai. Kaltinamąjį prie vairo matė ir šiek tiek vėliau į įvykio vietą atėję liudytojai M. U. ir M. S., gyvenantys kaimynystėje. Nei vienas liudytojas įvykio vietoje nematė daugiau jokių pašalinių asmenų. Policijos pareigūnai J. S. ir D. B., apklausti liudytojais, taip pat patvirtino, kad kaltinamąjį N. S. išlaipino būtent iš automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos, jam buvo nustatytas girtumas, vizualiai taip pat matėsi akivaizdūs neblaivumo požymiai, D. B. atidarant vairuotojo pusės dureles prireikė jėgos, nes jos buvo deformuotos nuo smūgio eismo įvykio metu, kas reiškia, kad prieš tai jų niekas nebuvo atidaręs. Visas šias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų kūno kameromis fiksuoti vaizdo įrašai. Etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore (mažiausiai 2,15 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. 2,10 promilės etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta ir N. S. šlapime, paimtame praėjus daugiau nei 5 val. po vairavimo fakto (2024 m. rugsėjo 1 d. 8.50 val.). Kaltinamojo motina T. S. nurodė tą naktį gavusi iš sūnaus telefono numerio pranešimus, pirmiausia, kad jis yra pas A. B. tėvą, o vėliau, kad yra fiksuotas eismo įvykis, tai, kad pateko į eismo įvykį, sūnus jai patvirtino ir skambučio metu. Iš N. S. mobiliojo ryšio telefono numerio išklotinės matyti, kad iš jo telefono buvo siunčiami ir pagalbos signalai numeriu 112. Viename iš BPC pateiktų garso įrašų girdėti ir tai, kaip kaltinamasis nurodo, kad įvyko eismo įvykis ir jis esantis jo kaltininkas, važiavo vienas, stovėjo automobilis. Kad N. S. vairavo automobilį ir jame buvo vienas patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėjos L. L. paaiškinimai, kad šiuo atveju keleivio automobilyje nebuvo, nes ant keleivio saugos pagalvės nėra jokių kontakto pėdsakų – pagalvė išsiskleidusi tolygiai iki pat sėdynės, nesulamdyta, nes neturėjo jokio pasipriešinimo, susidūrimo su kūnu, lyginant su vairuotojo saugos pagalve. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis N. S. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

26. Teisme gautas kaltinamojo motinos T. S., kaltinamojo bei jo gynėjo prašymas perduoti N. S. motinos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

27. BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Taikyti laidavimo institutą yra teismo teisė, o ne pareiga.

28. Kaltinamasis N. S. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, Nr. 2K-108-697/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-176-303/2018), kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. Į šiuos aspektus atkreiptas dėmesys, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017. Kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-261-489/2018).

29. Kaltinamasis N. S. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant jo pasirinktam gynėjui, buvo apklaustas 2024 m. rugsėjo 5 d., t. y. praėjus 4 dienoms po nusikaltimo padarymo. Apklausos metu jis pozicijos dėl kaltės neišreiškė, vis tik iš jo duotų parodymų turinio matyti, kad teisėsaugos pareigūnams kaltinamasis nurodė melagingą gynybinę versiją, kad automobilį vairavo ne jis, o nepažįstamas asmuo (už 50 Eur atlygį). Iš kaltinamojo gynėjo ikiteisminio tyrimo metu teiktų procesinių dokumentų (prašymų ir skundų) matyti, kad pozicijos, jog automobilio nevairavo, gynyba laikėsi ir 2024 m. rugsėjo 11, 19, 20, 25 d., 2024 m. spalio 1, 3 d. Negana to, buvo prašoma atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, siekiant nustatyti, kam priklauso ant automobilio priekinės keleivio sėdynės buvę kraujo pėdsakai, taip stengiantis patvirtinti pasirinktą gynybinę poziciją, kad kaltinamasis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, o automobilį vairavo kitas asmuo, tokiu būdu klaidinant teisėsaugos institucijas. Kaltinamajam nepripažįstant savo kaltės, buvo renkami duomenys, paneigiantys jo gynybinę versiją, todėl ikiteisminis tyrimas užtruko daugiau nei 5 mėnesius. Kaltinamasis N. S. teisme patvirtino, kad jo gynėjui ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma jo pozicija, gynėjas siuntė jam rengiamus procesinius dokumentus susipažinti, kai kurių iš jų turinį jie derino tarpusavyje. Teismas visiškai pritaria dabartinio kaltinamojo gynėjo teiginiams, kad įtariamasis turi teisę duoti arba neduoti parodymus, taip pat duoti juos teisingus arba neteisingus. Vis tik, nepaneigiant tokios jo teisės, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jo parodymų bei pozicijos ikiteisminiame tyrime ir teisme nuoseklumas turi esminę reikšmę ir neabejotinai turi būti vertinamas. Kaltinamasis teisme paaiškino, kad tokios jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu pasirinktą lėmė gynėjo teikti patarimai, nes jis pats su tokia situacija yra susidūręs pirmą kartą, vis dėlto teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis, atsižvelgiant į jo amžių, turimą išsilavinimą, einamas pareigas, neabejotinai suprato, kokią reikšmę turi tokios pozicijos pasirinkimas ir kad taip yra siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors, kaltinamojo teigimu, galiausiai, jis pats nusprendė teisme pripažinti savo kaltę, nes turi atsakyti už savo veiksmus, teismas tokių jo teiginių nelaiko nuoširdžiais. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad tiek N. S., tiek jo gynėjas, baigiant ikiteisminį tyrimą, susipažino su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, prašė pateikti elektroninės bylos kopiją. Taigi, kaltinamojo pozicijos pasikeitimui, teismo vertinimu, įtakos neabejotinai turėjo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, iš kurių kaltinamajam ir jo gynėjui tapo akivaizdu, kad N. S. kaltė yra aiškiai pagrįsta bylos duomenų visuma.

30. Teismas neabejoja tuo, kad kaltinamasis šiuo metu išgyvena neigiamas emocijas dėl susiklosčiusios situacijos, patiria tam tikrus nepatogumus, jam nesmagu dėl to, kas įvyko, vis tik nuo nusikalstamos veikos padarymo momento jis taip ir nebuvo susisiekęs su trečiaisiais asmenimis, kurių turtas, kaip jis pats nurodo, nukentėjo dėl jo neteisėtų veiksmų. Tik kaltinamojo motina teisiamojo posėdžio metu nurodė mananti, kad su sūnumi turi nuvykti pas tuos žmones, kurių automobilį sūnus sudaužė, ir jų atsiprašyti. Vis tik, teismas pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo jau daugiau nei 8 mėnesiai. Nors šioje baudžiamojoje byloje ir nėra nukentėjusiųjų bei nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, tačiau kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius taip pat yra vienas iš aspektų, kuris turi būti vertinamas nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos buvimą.

31. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, o būtent kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ir teisme nenuoseklumą, jo kaltės pripažinimo momentą ir aplinkybes, jo pastangų sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius nebuvimą, teisėsaugos institucijų klaidinimo faktą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad N. S. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas reiškia, kad kaltinamasis neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumos. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jo elgesys viso baudžiamojo proceso metu leidžia daryti išvadą apie jo nuoširdumą, savo neteisėto elgesio pripažinimą ir gailėjimąsi dėl savo veiksmų, atsakomybės už tokį elgesį prisiėmimą, o ne siekį rasti būdus išvengti tokios atsakomybės ir galinčių kilti neigiamų padarinių. Nagrinėjamu atveju laidavimo instituto taikymas sukurtų prielaidas kaltininkams tikėtis, kad bet kokios pozicijos baudžiamojo proceso metu pasirinkimas galiausiai vis tiek gali lemti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kas paneigtų nuoseklaus prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi prasmę.

32. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

33. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad kaltinamojo N. S. laiduotoja siekia būti jo motina T. S.. Vis tik, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, teismas negali pripažinti jos vertu teismo pasitikėjimo asmeniu. T. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta liudytoja, jai buvo išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narius, taip pat išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Duoti parodymus ji sutiko, apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos sūnus iki šiol (2024 m. rugsėjo 16 d.) neprisimena, kas įvyko. Teisme duodama paaiškinimus kaip galima laiduotoja T. S. nurodė, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio sūnus pradėjo suprasti, ką padarė, ji pripažino žinojusi, kad N. S. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, tačiau į tai nesikišo, jis viską sprendė su savo gynėju. Taigi, akivaizdu, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu T. S. žinojo tikrąsias įvykio aplinkybes, žinojo ir tai, kad sūnus teisėsaugos pareigūnams neatskleidžia tiesos, tačiau į tai nesikišo. Teismas jokiu būdu nekvestionuoja to, kad motina turi teisę neduoti parodymų prieš savo sūnų, vis dėlto, sprendžiant, ar ji kaip galima laiduotoja gali būti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, visos šios aplinkybės yra reikšmingos, jos atskleidžia pačios T. S. požiūrį į kaltinamojo padarytą veiką, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimo reikšmę, parodo, kad motina, sūnui padarius nusikaltimą, nesikišo į šį procesą, kas neleidžia teismui pripažinti, kad jų tarpusavio ryšys yra artimas ir nuoširdus ir kad ji galėtų jam daryti teigiamą įtaką neteisėto elgesio kontekste. Be kita ko, ir pati T. S. per pastarąjį pusmetį yra tris kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi nagrinėjamu atveju kaltinamasis N. S. negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dar ir dėl to, kad galima laiduotoja negali būti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, galinčiu daryti kaltinamajam teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 4 dalis).

V. Bausmės skyrimo motyvai

34. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

35. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

36. N. S. vairavo neblaivus ir tokiu būdu padarė vieną baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, praeityje neteistas, administracine tvarka per pastaruosius trejus metus baustas du kartus, baudos sumokėtos, nevedęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tęsiantis magistrantūros studijas, dirbantis (vadovauja MB „(duomenys neskelbtini)“). Taigi teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti N. S. skyrus prokurorės pasiūlytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui galimam skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

37. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

38. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad N. S. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano esant tikslinga N. S. skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

40. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

41. Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju N. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog šio automobilio savininkė yra T. S., t. y. turtas priklauso trečiajam asmeniui. Duomenų, jog šis asmuo žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimui iš trečiojo asmens nėra sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, dėl to iš kaltinamojo gali būti išieškoma tik konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, kad analogiškų automobilių vidutinė vertė Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu skaičiuojant su PVM buvo 8 010 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, mano, jog automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės išieškojimas yra proporcinga ir būtina teisinė priemonė, todėl iš kaltinamojo N. S. išieškotina automobilio vertė, t. y. 8 010 Eur.

42. Ikiteisminio tyrimo metu N. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

43. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 1) 2 vnt. kompaktinių diskų, laikomų vokuose, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2) nuoplova, perduota saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos ir Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. S. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti N. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš N. S. valstybės naudai konfiskuotino turto (automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 010 Eur.

N. S. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti AB „Regitra“.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. S. 1 000 Eur sumą, 2025 m. balandžio 14 d. sumokėtą į Vilniaus miesto apylinkės teismo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis: N. S., 1-1646-1201/2025).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti: 2 vnt. kompaktinių diskų, laikomų vokuose, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje; nuoplovą, perduotą saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos ir Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Šiuo nuosprendžiu jam paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos Nr. 1-1646-1201/2025), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.