Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį ieškovė grindė tokiais argumentais ir aplinkybėmis:

2.1. 2023 m. liepos 18 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – daugiabutis namas), per nesandarias daugiabučio namo konstrukcijas, kurios siejasi su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) pateko vanduo ir butas buvo apgadintas. Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 500 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

2.2. UAB „Šilėja“ draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratoriumi, kuris, be kita ko, buvo atsakingas už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų priežiūrą. Atsakovė, atsisakydama tenkinti ieškovės pateiktą pretenziją dėl 500 Eur žalos atlyginimo, neneigė, jog administruoja daugiabutį namą, tačiau nurodė, jog vanduo į butą pateko dėl statytojo netinkamai įrengtų palangių ir atitvarų.

2.3. Ieškovė pažymi, kad daugiabutis namas baigtas rekonstruoti 2009 m., atitinkamai, daugiabučio namo konstrukcijoms nebegalioja Lietuvos Respublikos statybų įstatyme nustatyti garantiniai terminai, o už daugiabučio namo išorines konstrukcijas, jų tinkamos būklės palaikymą, vadovaujantis 2016 m. gruodžio 12 d. LR Aplinkos ministro įsakymu patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, buvo atsakinga būtent atsakovė, kuri tinkamai ir laiku nenustatė ir neištaisė palangių ir atitvarų trūkumų. Dėl to, pasak ieškovės, ji turi teisę iš atsakovės reikalauti grąžinti 500 Eur draudimo išmoką subrogacijos tvarka (2023 m. lapkričio 6 d. CBP-16140).

4. Teismas 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nustatė terminą, per kurį šalys turi teisę pateikti papildomus įrodymus, rašytinius paaiškinimus, prašymus. Šalys papildomų dokumentų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

5. Iš ieškovės į bylą pateikto būsto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – draudimo liudijimas) nustatyta, kad E. V. pastatų draudimu, taip pat turto valdytojo civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudęs butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. spalio 17 d. Būsto draudimo liudijime nurodyta, kad turtas inter alia (be kita ko) apdraustas nuo vandens (skysčio) rizikos, pvz. vandens išsiliejimo iš įrenginių, stacionarių talpų, prasiskverbimo per lauko išorines konstrukcijas.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 18 d. atsakovės administruojamame name vanduo iš išorės prasiskverbė į ginčo butą ir jį apgadino. Tai patvirtina bylos medžiaga, be kita ko – 2023 m. liepos 19 d. ginčo buto apžiūros aktas, nuotraukos, remonto sąmata ir kt.

7. Atsižvelgiant į tai, kad apdraustam draudėjo E. V. turtui – ginčo butui, buvo padaryta žala, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, draudikui ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, remiantis draudimo liudijimu, kilo pareiga atlyginti šiuo įvykiu padarytą žalą. Nustatyta, kad ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjui 500 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnį, atlyginusi žalą, ieškovė įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į už žalos atsiradimą atsakingą asmenį, t. y. reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka.

9. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

10. CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, su vėlesniais pakeitimais (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Pagal Nuostatų 4.3 papunktį, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir valdomo žemės sklypo priežiūrą. Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-340-1043/2023).

11. Ieškovės teigimu, draudžiamojo įvykio metu daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore buvo atsakovė. Atsakovė šio fakto neginčijo, su atsiliepimu teikė dokumentą, patvirtinantį, kad 2023 m. liepos 21 d. vykdė darbus, susijusius su butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) .

12. CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Ieškovė privalo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą, turi įrodyti atsakovė.

13. Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

14. Nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 19 d. ginčo buto apžiūros akte, surašytame E. V., patvirtintame žalų eksperto M. V., nurodyta: „Skverbiasi vanduo pro išorines konstrukcijas <..> Atsikėlus ryte pastebėjau lubose dėmes, o ant grindų vandenį“.

15. Atsakovė teigia, kad vandens pratekėjimo priežastys galėjo būti kelios. Nurodė, kad po 2023 m. liepos 21 d. kraiginės juostos priklijavimo darbų vandens pratekėjimas į ginčo butą nepasikartojo. Atsakovės teigimu, vanduo į ginčo butą prasiskverbė pro viršutinę namo stogo dalį. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai nepaneigia atsakovės, kaip daugiabučio namo administratoriaus, atsakomybės už ginčo buto apgadinimą iš išorės prasiskverbusiu vandeniu. Atsakovės teismui pateiktas 2023 m. liepos 21 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, kad darbai buvo atlikti jau po 2023 m. liepos 18 d., t. y. po užliejimo. Laikytina, kad administratorė neįvykdė pareigos Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai, naudos gavėjų interesais, laikantis nuostatų 7.7 papunkčio reikalavimų, nurodančių, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Šiuo atveju atsakovė priemonių ėmėsi po įvykio. Laikytina esant nustatyta, kad ginčo buto apgadinimo priežastis buvo 2023 m. liepos 18 d. per nesandarias daugiabučio namo konstrukcijas prasiskverbęs vanduo.

16. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė įrodė žalos padarymo faktą bei už žalos atsiradimą atsakingą asmenį – namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorių atsakovę UAB „Šilėja.

17. Dėl žalos dydžio pažymėtina, kad nors atsakovė teigė, kad kai kurios darbų kategorijos (daiktų panešimas, grindų apsauga) ieškovės buvo įvertintos per brangiai, tačiau pastebėtina, kad šie darbai apimta ir meistrų atvykimą į objektą du kartus (išmontuoti, išnešti ir po dažymo vėl sumontuoti, sunešti), todėl nurodytos sumos, įvertinus sugaištamą laiką, laikytinos realiomis. Be to, pačios atsakovės pateiktoje alternatyvioje lokalinėje sąmatoje brangiau yra įvertinti pagrindiniai remonto (lubų dažymo) darbai. Ieškovės pateiktoje Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatoje bendra darbų kaina nurodyta 520,66 Eur, o atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje – 556,52 Eur. Kaip jau nurodyta šiame sprendime, nustatyta, kad ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjui 500 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti (2023 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. CL23 99420 AB SEB banke). Laikytina, kad atsakovė nepaneigė ieškovės patirto 500 Eur nuostolio, kurį ieškovė prašo atsakovės atlyginti subrogacijos tvarka.

18. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą, kurią patyrė ieškovė, išmokėdama draudėjui apskaičiuotą ginčo buto užliejimu padarytų nuostolių pašalinimo sumą (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 500 Eur žalos tenkintinas.

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, o kai šalys yra privatūs juridiniai asmenys ar verslininkai – šešių procentų dydžio metines palūkanas. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esant pareikštam atitinkamam ieškovės reikalavimui, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteisiamos 500 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio (2023 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0000835214 AB SEB banke). Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir būtinomis, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“, j. a. k. 121462961, 500 Eur (penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.