- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- e2S-882-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03309-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- J. Z.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės J. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei J. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. Z. (toliau – ir atsakovė, pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą 2020 m. kovo 31 d. prašymu (2020 m. balandžio 8 d. prašymu pašalinti trūkumai dėl žyminio mokesčio) dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei J. Z. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 tenkino ieškovės ieškinį ir įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 12 d. sužinojo, jog 2018 parengto Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), statybos projekto, numeris P17-48 pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. gegužės 20 d. yra išdavusi leidimą statyti naują statinį, registracijos numeris LSNS-31-190520-00105. Teigia, kad visus želdinius, įskaitant teismo sprendime minėtą aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintą medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pagal Projektą numatyta išsaugoti, siekiant prisidėti prie triukšmo mažinimo gyvenamojoje aplinkoje. Mano, kad teisiškai tokia situacija yra negalima ir kad teismo sprendimas dėl želdinių šalinimo būtų buvęs kitoks, jei projektas būtų buvęs patvirtintas civilinės bylos Nr. e2-5570-911/2017 nagrinėjimo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017.
4. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama šiais motyvais ir argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. kovo 12 d. (užsakymo Nr. 5947) pateikus užklausą per infostatyba.lt sistemą buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, kad 2019 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą statyti naują statinį, registracijos Nr. LSNS-31-190520-00105. Leidimas išduotas 2018 metais parengto projekto „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“ statybos projekto Nr. P17-48 (toliau – ir Projektas) pagrindu. Nors pareiškėja savo prašyme ir nepasisakė dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, teismas laikė, kad pareiškėjos naujų aplinkybių sužinojimo data yra užklausos per infostatyba.lt pateikimo data, t. y. 2020 m. kovo 12 d.
Atsiliepimas
4.2. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėja apie projekto patvirtinimą turėjo sužinoti 2019 m. gruodžio 2 d., kai gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsiliepimą administracinėje byloje Nr. eI-10778-609/2019, taigi, pareiškėja yra praleidusi trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Tačiau teismas nurodė, kad minėto dokumento ieškovė teismui nepateikė. Duomenų apie tai, kad pastarasis dokumentas pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas, byloje nėra, todėl teigti, kad pareiškėja sužinojo apie aplinkybes, galbūt sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, 2019 m. gruodžio 2 d., laikytini nepagrįstais.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju teismo procesinis sprendimas buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 29 d., teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d., o statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-190520-00105 išduotas 2019 m. gegužės 20 d. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad projekto parengimo ir išleidimo data nurodyta 2018 m. rugsėjo mėn., projektas patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. AD1-164, Bendrosios projekto ekspertizės aktas Nr. 562-312(18)/3/2018 priimtas 2018 m. lapkričio 29 d., kompetentingų institucijų projekto tikrinimo pradžia nurodyta 2019 m. vasario 20 d. Tai reiškia, kad priimant procesinį sprendimą pirmosios instancijos teisme neegzistavo aplinkybė, kuria vadovaujantis būtų pagrindas priimti kitokį galutinį sprendimą. Po procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 20 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-190520-00105, Projektas nelaikytini naujai paaiškėjusia aplinkybe.
Žemesnės instancijos teismas
5. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Atkreipė dėmesį, kad teismas sprendime (nutartyje) negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio (pareiškimo) pagrindo, dalyko, šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Pareiškėja J. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – naujai paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
7.1. Teisiškai yra negalima situacija, kai 2019 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi leidimą statyti naują statinį (registracijos Nr. LSNS-31-190520-00105), leidimas išduotas 2018 metais parengto Projekto pagrindu, visus želdinius, įskaitant ir aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintą medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pagal projektą numatyta išsaugoti, siekiant prisidėti prie triukšmo mažinimo gyvenamojoje aplinkoje, o pagal teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 tuos želdinius yra privaloma pašalinti.
7.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visus su prašymu pareiškėjos pateiktus dokumentus, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis. Teismui pateikta projektinė dokumentacija rodo, kad Projektas buvo pradėtas rengti iki procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, tačiau šios aplinkybės nei pareiškėjai, nei teismui, nagrinėjusiam civilinę bylą Nr. e2-5570-911/2017, nebuvo žinomos.
7.3. Iš teismui pateiktos „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“ techninio darbo projekto bendrosios dalies dokumentacijos matyti, kad statinio projektavimo užduotis (techninė užduotis) buvo patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. AD1-777. Vienas iš techninės užduoties 11 punkto reikalavimų – esamos padėties įvertinimas, užfiksuojant: želdinius, kelio ženklus, informacinius stendus, kitus statinius sklype ir gretimybėse. Dalyvaujant statytojo atstovams, surašyti aktus, pateikti išvadas dėl būklės ir tolesnio naudojimo tinkamumo.
7.4. Iš teismui pateiktos dokumentacijos matyti, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas Projektui pritarė tik su sąlyga, kad siekiant prisidėti prie triukšmo mažinimo gyvenamojoje aplinkoje bus išsaugoti esami želdiniai, o esant techninėms galimybėms bus sodinamos naujos želdinių juostos: krūmų (sedula baltoji) gyvatvorė ir medžių (mažalapė liepa) juostos taip pat spygliuočiai (juodoji pušis).
7.5. Projekto rengimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui nebuvo žinoma informacija apie Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, ši institucija nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5570- 911/2017 valstybinėje žemėje šalia sklypo (duomenys neskelbtini) augančių želdinių klausimu galėjo būti visai kitoks, jei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas būtų dalyvavęs bylos nagrinėjime ir turėjęs galimybę nurodyti argumentus, susijusius su triukšmo mažinimu gyvenamojoje aplinkoje.
7.6. Galima daryti išvadą, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui turint informaciją apie Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, Projekte būtų buvę papildomi reikalavimai dėl triukšmo lygio mažinimo gyvenamojoje aplinkoje, o patvirtinus projektą ir išdavus statybos leidimą dubliuojančios gatvės statybai, naujų augalų sodinimas nebebus galimas, o įvykdžius Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 ir pašalinus sprendime nurodytus augalus, bus pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai gyventi netriukšmingoje aplinkoje.
7.7. Teismui pateiktais įrodymais pagrįsta, kad Projektas buvo pradėtas rengti nagrinėjant bylą ir apie šio projekto rengimo faktą bei projekte esančius dokumentus pareiškėjai tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Projekte esanti dokumentacija patvirtina, kad visi želdiniai, augantys valstybinėje žemėje šalia sklypo (duomenys neskelbtini) (įskaitant ir tuos, kuriuos privaloma pašalinti vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017), teisėtai auga pagal apželdinimo projektą ir negali būti sunaikinti.
Atsiliepimas
8. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu apskritai nebuvo atsakovo nurodytų aplinkybių, taigi, jos negalėjo turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
9.2. Atsakovė ir toliau klaidiną teismą, teigdama, kad visus želdinius įskaitant ir aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintą medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pagal Projektą numatyta išsaugoti. Atsakovės pateiktose dokumentuose niekur nėra pasisakyta apie želdinių išsaugojimą, kurie pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 privalo būti pašalinti. Pačio Projekto ribos neapima atsakovės užimtos ir neatlaisvintos valstybinės žemės teritorijos, todėl Projekto sprendiniai negali turėti jokios įtakos atlaisvinant valstybinę žemę. Priešingai, atsakovės užimta valstybinė žemė privalo būti atlaisvinta, kad būtų galima suformuoti naują žemės sklypą, kuris būtų parduodamas aukcione.
9.3. Atsakovė klaidina teismą, kad į užimtą valstybinę žemę galima nevaržomai patekti. Tokius atsakovės teiginius paneigia antstolio nustatytos aplinkybės, kurios pateiktos civilinėje byloje Nr. 2VP-75-512/2020. Neteisėtai užimta žemė iki šiol nėra atlaisvinta, nepašalinti želdiniai, tvoros stulpai ir segmentai. Jeigu valstybinė žemė būtų atsakovės atlaisvinta, tai apskritai nebūtų jokios būtinybės atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dėl žemės užėmimo, nes teismo sprendimas būtų visiškai įvykdytas.
9.4. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, atsakovės skundas yra nepagrįstas, nurodytos aplinkybės nėra susijusios su išnagrinėta byla ir šios aplinkybės apskritai neegzistavo bylos nagrinėjimo metu.
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo dėl bylos atnaujinimo netenkinti.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais motyvais ir argumentais:
11.1. Atsakovės 2020 m. kovo 31 d. prašymas buvo motyvuojamas atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštu antstoliui ir gautu antstolio 2018 m. lapkričio 2 d. atsakymu, iš kurio turinio akivaizdu, jog kilo ginčas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi palikto nepakeisto Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo įvykdymo apimties. Ginčas dėl antstolio veiksmų (atsakovės prievolių pagal teismo sprendimą įvykdymo vertinimas) nebuvo prašomos atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-5570-911/2017 ginčo dalykas ir nesudaro pastarosios atnaujinimo pagrindų. Atsakovės nepritarimas antstolio 2018 m. lapkričio 2 d. atsakymui-patvarkymui yra savarankiškas ginčo objektas, kuriam seniai suėjęs apskundimo senaties terminas.
11.2. Atsakovė įžūliai tik pakeitė prašymo formą-pavadinimą, nekeisdama ankstesnio prašymo turinio-esmės. Šiuo atveju atsakovės prašymo motyvai ir dokumentai identiški atsakovės 2018 m. gruodžio 17 d. prašymui dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, su kuriuo jau buvo pateiktas tiek minėtas atsakovės 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštas antstoliui, tiek antstolio 2018 m. lapkričio 2 d. atsakymas, tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. spalio 3 d. raštas bei kiti dokumentai. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atsakovės prašymų netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (8.2.)-J2-79 pateikė skaitmenines 2019 m. sausio 31 d. skaitmenines nuotraukas ir kitus duomenis, paneigiančius atsakovės faktinėms aplinkybėms neatitinkančius teiginius dėl teismo sprendimo tariamo įvykdymo.
Šalies argumentai
11.4. Atsakovė 2019 m. sausio 31 d. atskiruoju skundu jau prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą kol bus baigtas (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimas, motyvuojant tuo, kad, pvz., Projekte gali būti numatytas įvažiavimas toje vietoje, kur atsakovė šiuo metu įsirengusi skalda dengtą įvažiavimą, be to, bus aiškiau, ar gatvės įrengimui trukdo atsakovės savavališkai užimta žemės dalis. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė atsakovės skundą, įvertinant visus atsakovės motyvus dėl projektuojamos (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl faktas, kad (duomenys neskelbtini) gatvės projektas yra baigtas, nesudaro bylos atnaujinimo pagrindų.
11.5. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. gegužės 20 d. išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-190520-00105 pagal Projektą, kurio įgyvendinimas prasidės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai skyrus finansavimą. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo faktas reiškia, jog buvo gauti visi suderinimai. Sunkiai suvokiama, kodėl tarpinės procedūros metu gautas vienos institucijos pastabas atsakovė vertina kaip leidimo išdavimo tariamą nepagrįstumą. Atsakovei manant, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas nepagrįstai, ji gali kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri privalo atlikti atitinkamą patikrinimą vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi. Statybą leidžiantis dokumentas turimais duomenimis nebuvo ir nėra ginčijamas, be to, nėra prašomos atnaujinti bylos ginčo dalykas ar tiesiogiai susijęs su byla, ar turintis įtakos bylos sprendimui.
11.6. Atsakovė 2020 m. kovo 31 d. prašymu ne tik nepateikia jokių naujų duomenų, o vėl, jau anksčiau pateiktų ir įvertintų tų pačių duomenų pagrindu kartoja tuos pačius teiginius, kurie įsiteisėjusiais sprendimai jau buvo įvertinti kaip neatitinkantys faktinėms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos J. Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 tenkino ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei J. Z.. Teismas įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. 2101/0002:501), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę – pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Pareiškėja J. Z. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą 2020 m. kovo 31 d. prašymu (2020 m. balandžio 8 d. prašymu pašalinti trūkumai dėl žyminio mokesčio) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017.
17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Kitaip tariant, atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).
18. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo, o prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 20 ir 21 p.).
19. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja būtent šiuo pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011 ir kt.). Jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
21. Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 įsiteisėjo 2018 m. balandžio 9 d. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pareiškėja prašyme pirmosios instancijos teismui konkrečiai neįvardijo aplinkybės ar aplinkybių, kurias pareiškėja laikė naujai paaiškėjusiomis ir kurių pagrindu turėtų būti atnaujintas procesas išnagrinėtoje byloje. Pareiškėja abstrakčiai ir apibendrintai nurodė, kad prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas atnaujinti procesą. Kita vertus, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo pirmosios instancijos teismui, terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo ji siejo būtent su sužinojimu (2020 m. kovo 12 d.) apie statybos projektą „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“ Nr. P17-48 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. gegužės 20 d. leidimą statyti naują statinį (registracijos Nr. LSNS-31-190520-00105).
22. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėja atskirajame skunde neginčija, kad statybos projektas „Gatvės, dubliuojančios (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiuojamojo kelio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)“ Nr. P17-48 (toliau – ir Projektas) buvo baigtas ir patvirtintas, o jo pagrindu statybą leidžiantis dokumentas išduotas jau po to teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017. Vadinasi, Projekto pabaiga ir patvirtinimas, taip pat statybos leidimo Projekto pagrindu išdavimas neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą.
23. Atskirajame skunde pareiškėja akcentuoja, kad Projektas buvo pradėtas rengti iki procesinio sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017. Pareiškėja mano, kad tai yra aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą.
24. Vertindamas anksčiau paminėtą aplinkybę, kaip galimą proceso atnaujinimo pagrindą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 25 ir 26 p.).
26. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. gruodžio 17 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 vykdymo atidėjimo. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė Projekto rengimo dokumentaciją ir susirašinėjimą. Be to, kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raštą, kuris patvirtina, kad prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo maksimalus garso slėgio lygis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 didžiausią leistiną triukšmo ribinį lygį. Vadinasi, aplinkybes apie rengiamą Projektą, taip pat kad prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo maksimalus garso slėgio lygis viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 didžiausią leistiną triukšmo ribinį lygį, pareiškėja žinojo jau 2018 m. gruodžio 17 d. Tai reiškia, kad šios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą, nes pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, per kurį ji galėjo prašyti atnaujinti procesą minėtų aplinkybių pagrindu. Šio termino pareiškėja atnaujinti neprašė, o bylą nagrinėjantis teismas jo atnaujinti savo iniciatyva pagrindo nemato.
27. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad Projekto rengimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui nebuvo žinoma apie Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, ši institucija nedalyvavo bylos nagrinėjime, todėl teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 valstybinėje žemėje šalia sklypo (duomenys neskelbtini) augančių želdinių klausimu galėjo būti visai kitoks, jei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas būtų dalyvavęs bylos nagrinėjime ir turėjęs galimybę nurodyti argumentus, susijusius su triukšmo mažinimu gyvenamojoje aplinkoje.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentui sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 nesuteiktos jokios teisės ir nenustatytos jokios pareigos. Vadinasi, dėl minėtos institucijos teisių ir pareigų minėtu sprendimu nebuvo nuspręsta. Savo ruožtu tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas nedalyvavo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi apie šią aplinkybę buvo žinoma jau nagrinėjant civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (ne)dalyvavimo civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 kaip proceso atnaujinimo pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.
29. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teisiškai yra negalima tokia situacija, kai 2019 m. gegužės 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išduoda leidimą statyti naują statinį, leidimas išduotas 2018 metais parengto Projekto pagrindu, visus želdinius, įskaitant ir aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintą medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, pagal projektą numatyta išsaugoti, siekiant prisidėti prie triukšmo mažinimo gyvenamojoje aplinkoje, o pagal teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, tuos želdinius yra privaloma pašalinti.
30. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako dėl anksčiau paminėtų pareiškėjos argumentų. Minėta, kad pareiškėjos nurodomas statybos leidimas ir Projektas negali būti pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes minėti dokumentai neegzistavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5570-911/2017. Vadinasi, ir minėtuose dokumentuose nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis ir sudaryti pagrindą ginčyti civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017 priimtus sprendimus, prašant atnaujinti procesą minėtoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pareiškėjos nurodomo Projekto ir statybos leidimo teisėtumas, be kita ko, nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.