Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, prašė pirmosios instancijos teismo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpis nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. liepos 18 d. yra prilyginamas pensijų socialinio draudimo stažui. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, konstatavęs, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta paviršutiniškai susipažinus su pareiškime išdėstytais faktais, neįsigilinus į pareiškimo turinį, neįvertinus pareiškėjo pateiktų faktų visumos.

10. Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).

11. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu įskaityti pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpį nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. liepos 18 d. į pensijų socialinio draudimo stažą. VSDFV Vilniaus skyrius išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, jo pateiktus dokumentus ir 2019 m. spalio 25 d. raštu informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpį nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. liepos 18 d. VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 25 d. rašte taip pat nurodyta, stažo apskaičiavimą reglamentuoja Socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. Al-670. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede yra nurodyti stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, o Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 1 priede – asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus iki Lietuvos Respublikso valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991 m. birželio 1 d.) turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į socialinio draudimo stažą. Vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priedo 2.4 papunkčio ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 1 priedo 32 punkto nuostatomis, stažui prilyginamas mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, asmenų mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos kėlimo kursuose laikas. Kitokie mokymosi laikotarpiai (mokyklose, technikumuose, institutuose, universitetuose ir t. t.) į stažą neįskaitomi.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpis nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. liepos 18 d. į pensijų socialinio draudimo stažą neįskaitytas ne dėl to, kad nėra išlikusių duomenų apie pareiškėjo mokymąsi nurodytoje įstaigoje, o dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyriaus paminėtuose teisės aktuose nenumatyta, kad mokymasis pareiškėjo nurodytoje mokykloje gali būti įskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių, kadangi teisės aktuose yra aiškiai nustatyta, kokie buvę laikotarpiai prilyginami stažui.

13. Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, kad jo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpis nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. liepos 18 d. pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas buvo įrašytas į darbo knygelę ir prilygintas darbo stažui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatytą reglamentavimą, įrašais darbo knygelėse galėtų būti įrodinėjami tik tie darbo stažui prilyginami laikotarpiai, kurie nurodyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 priede ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 1 priede, bet, kaip minėta, mokymosi pareiškėjo nurodytoje mokykloje laikotarpis paminėtuose teisės aktuose nėra nurodytas.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai asmenys galėjo įstatymų nustatyta tvarka ginčyti administracine tvarka viešojo administravimo institucijų sprendimus ir taip ginti savo teises, tai priimtų viešojo administravimo institucijų administracinių aktų teisėtumo ir jų panaikinimo klausimus jau sprendžia specializuoti administraciniai teismai, kurie yra įsteigti skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (pareigų nevykdymo) nagrinėti; asmenys, nesutinkantys su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu, jį gali skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660/2005; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai asmuo siekia įgyti atitinkamą teisę, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių įtvirtinta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisiškai reikšmingų faktų nustatymas – sudėtinė institucijos sprendimo ginčijimo (skundimo) proceso dalis. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Pareiškėjas turi teisę ginčyti jam nepalankų VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą ir kartu faktus įstatymo nustatyta tvarka, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).

16. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnyje yra numatyta, kad pensijas pagal pateiktus duomenis skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių sprendimai dėl senatvės pensijos skyrimo, darbo stažo įskaitymo į socialinio draudimo stažą senatvės pensijai gauti yra skundžiami VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o šios sprendimai toliau gali būti skundžiami ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka administraciniam teismui (Socialinio draudimo pensijų įstatymo 44 straipsnis, VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 4, 41 punktai). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs VSDFV Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. sprendimą dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui, kuriame buvo nurodyti ne tik pareiškėjui nuo 2023 m. lapkričio 14 d. skirtos senatvės pensijos dydis, socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo tvarka, bet ir informacija, kad pagal iš pareiškėjo gautus dokumentus į stažą neįskaitytas jo mokymosi laikotarpis nuo 1974 m. rugsėjo 2 d. iki 1977 m. liepos 17 d., pareiškėjui išaiškinta, kad šį sprendimą per 6 mėnesius jis gali apskųsti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kad jis skundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 25 d. sprendimą neįskaityti pareiškėjo nurodyto mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpio į pensijų socialinio draudimo stažą ar VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. birželio 6 d. raštą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiškėjo 2024 m. gegužės 31 d. prašymą dėl pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpio nuo 1974 m. rugsėjo 1 d. iki 1977 m. liepos 18 d. įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą, nors pareiškėjui raštuose buvo išaiškinta VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimų apskundimo VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tvarka.

18. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpis, kurio į darbo stažą neįskaitė VSDFV Vilniaus skyrius, prilyginamas pensijų socialinio draudimo stažui, nors pirmiau nurodyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimai nėra panaikinti ar pakeisti, jie yra galiojantys, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Pareiškimas pareikštas bendrosios kompetencijos teismui, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai sprendimai skundžiami ir jo teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas pagal teisės normas, reglamentuojančias ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 40, 44 straipsniai, Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis, ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarką ir pareiškėjas tokiu būdu galėjo ginti savo, kaip jis pats teigia, pažeistas teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kai dėl tokio fakto pagal kompetenciją sprendimus priima Valstybinio socialinio draudimo fondo teritoriniai skyriai ir kai yra priimti pareiškėjui galiojantys nepalankūs nurodytos institucijos sprendimai, reikštų teismo įsiterpimą į nurodytos institucijos įstatymų priskirtą kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).

19. Pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpis prilyginamas pensijų socialinio draudimo stažui, kartu reiškia pareiškėjo nesutikimą su VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, kuriuo, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, įformintas pareiškėjui priešingas faktas, t. y. kad pareiškėjo mokymosi Vilniaus 30-joje vidurinėje profesinėje mokykloje laikotarpis neįskaitomas į pensijų socialinio draudimo stažą. Pareiškėjas prašo teismo įvertinti tuos pačius įrodymus, kuriuos jau įvertino VSDFV Vilniaus skyrius, ir padaryti kitokias išvadas dėl pareiškėjo stažo, negu padarė nurodytas teritorinis skyrius. Tokiu pareiškimu iš esmės siekiama iš naujo įvertinti tuos pačius įrodymus ir persvarstyti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą. Kaip minėta, rašytinių įrodymų vertinimas apskaičiuojant asmens socialinio draudimo stažo laikotarpius yra Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų kompetencija, jų sprendimai skundžiami VSDFV valdybai ir administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

20. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pateikti rašytiniai įrodymai turėtų būti vertinami kartu su pareiškėjo į posėdį atsivestinų liudytojų parodymais ir jų pagrindu būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo darbo stažą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prašomo pripažinti juridinę reikšmę fakto dėl darbo stažo trukmės (laikotarpių įskaitymo į stažą) nagrinėjimui reikšminga yra tai, jog jei darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, tai liudytojų parodymai negali būti vertinami kaip įrodantys darbo santykius, jei nėra rašytinių įrodymų, pagrindžiančių tokių darbų santykių įforminimą. Vien liudytojų parodymai nėra pakankama ir patikima įrodinėjimo priemonė, kai įrodinėjami praeities įvykiai (aplinkybės) dėl asmens tikslaus darbo laikotarpio tam tikroje darbovietėje, darbo užmokesčio dydžio, uždirbto kiekvieną mėnesį, ir pan. Liudytojų parodymais to neįmanoma įrodyti ir jų pagrindu laikyti faktą nustatytu, nes vien liudytojų parodymai paprastai nesuteikia tikslios įrodomosios informacijos, duomenų apie praeities įvykių tikslius skaičius, jų skaitinės (kiekinės) vertės išraišką, ypač kai tie įvykiai atsitiko (galėjo atsitikti) prieš ilgą laiko tarpą (prieš keliolika, keliasdešimt metų). Jei liudytojai, teikdami parodymus ir nenurodydami tokios informacijos šaltinio, nurodytų pareiškėjo tikslų prieš daugiau kaip trisdešimt metų darbo stažo laikotarpį ir gautą darbo užmokestį, šie duomenys teismo negalėtų būti laikomi įtikinamais ir tikrais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-313/2022).

21. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.