Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį – Ispanijos Karalystę, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A pareiškimą dėl teismo leidimo grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę išdavimo, suinteresuotas asmuo B, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

14. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2019 m. kovo 14 d. sudarė santuoką Vestminsteryje, Jungtinėje Karalystėje. Šios santuokos sudarymo faktas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruotas kaip santuoka, sudaryta kitoje užsienio valstybėje (Vilniaus m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau CMS) apskaitos registre 2021 m. liepos 2 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

15. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo turi du nepilnamečius vaikus: X, gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo vieta – Jungtinė Karalystė), Lietuvoje Vilniaus m. CMS 2021 m. liepos 2 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Y, gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo vieta – Lietuvos Respublika), Vilniaus m. CMS 2022 m. spalio 31 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjai Socialinių išmokų apskaitos informacinės sistemos „Parama“ duomenimis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmokos vaikui yra paskirtos ir mokamos: 1) už, nuo 2021 m. liepos 21 d.; 2) už Y, nuo 2022 m. rugsėjo 21 d.

17. Pareiškėja ir X 2021 m. rugpjūčio 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nuo 2004 m. gegužės 5 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2023 m. lapkričio 28 d. patalpų nuomos sutartį suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2025 m. sausio 10 d. išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini).

18. X nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2023 m. sausio 30 d. lankė Vilniaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą X taip pat lanko nuo 2023 m. lapkričio 15 d.

19. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2023 m. lapkričio 3 d. raštu, be kita ko, susitarė, kad vaikai su tėvu atvyks į Lietuvą 2, 5 mėn. terminui.

20. Nepilnamečiui vaikui Y 2023 m. lapkričio 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose buvo nustatyta įgimta (duomenys neskelbtini) diagnozė.

21. X nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. gyveno Lietuvos Respublikoje, o po to išvyko į Ispanijos Karalystę, kurioje lankė (duomenys neskelbtini) vaikų mokyklėlę laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.

22. 2024 m. balandžio 22 d. Ispanijos Karalystės sveikatos priežiūros įstaigoje buvo atlikta nepilnametės Y apžiūra ir nuo 2024 m. liepos 2 d. pradėtas gydymas vaistais, fizioterapija ir reabilitacija. 2024 m. liepos 22 d. gydytojos A. P. konsultacijos lape nurodyta, kad jaučiamas pacientės sveikatos būklės pagerėjimas ir rekomenduojama toliau tęsti gydymą ligoninės reabilitacijos skyriuje.

23. Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, kuriai 2023 m. buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Leidimas galioja iki 2026 m. liepos 16 d.

24. Pareiškėja 2024 m. balandžio 8 d. deklaravo savo ir nepilnamečių vaikų X ir Y gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, tačiau savo ir nepilnamečių vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje įrašo nepanaikino (neišdeklaravo). Pareiškėja taip pat turi leidimą gyventi Ispanijos Karalystėje nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2027 m. birželio 6 d. (leidimo rūšis – poilsis ir darbas).

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) suinteresuotas asmuo 2024 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų: Y ir X laikiną gyvenamąją vietą su suinteresuotu asmeniu; 2) uždrausti pareiškėjai išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos teritorijos be atskiro teismo leidimo. Byloje Tarnyba 2024 m. liepos 17 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja suinteresuoto asmens prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024 suinteresuoto asmens prašymą atmetė (nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 2 d.).

27. LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) suinteresuotas asmuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti santuokos, sudarytos 2019 m. kovo 13 d. Jungtinėje Karalystėje, Vestminsteryje, apskaitos įrašą, įregistruotą 2021 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos apskaitos registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie tarp suinteresuoto asmens ir pareiškėjos 2019 m. kovo 14 d. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kitus su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-22497-566/2024). Nurodytoje byloje Tarnyba 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikų motina (pareiškėja) bandė išsivežti abi mergaites (į Rusijos Federaciją), o Y, kurios gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, galbūt neteisėtai, be tėvo sutikimo išvežta į kitą valstybę.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

29. Suinteresuotas asmuo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 1) 2024 m. rugsėjo 27 d. Y medicininių dokumentų išrašus iš E-sveikatos sistemos, kuriuose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo 2024 m. rugsėjo 27 d. buvo atvykęs be vaiko (Y) konsultacijai į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas; 2) vaizdo įrašą su stenograma, kuriame užfiksuotos pareiškėjos ir suinteresuoto asmens konflikto, vykusio 2020 m. gruodžio 13 d., aplinkybės; 3) lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą apie X lankomumą laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal kurią X nurodytu laikotarpiu darželį lankė, iš viso 109 dienas.

30. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. spalio 28 d. gautas suinteresuoto asmens prašymas priimti naujus įrodymus: nuotraukas, kuriose užfiksuotos 2024 m. spalio 26 d. vykusio X gimtadienio akimirkos.

31. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 4 d. gautas suinteresuoto asmens prašymas priimti naują įrodymą – Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1233-459/2024. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22497-566/2024, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (iki įsiteisės teismo sprendimas, nepilnamečių vaikų X ir Y laikina gyvenamoji vieta nustatyta su suinteresuotu asmeniu, jo gyvenamojoje vietoje bei uždrausta pareiškėjai išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro suinteresuoto asmens rašytinio sutikimo).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja teikiamus įrodymus, išskyrus lopšelio – darželio „Kaštonas“ 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymą apie X lankomumą 2024 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jų priėmimas apeliacinės instancijos teisme užvilkins bylos nagrinėjimą, o objektyvių duomenų, kad pareiškėjai buvo apribota galimybė juos pateikti pirmosios instancijos teisme, byloje nenustatyta. Be to, teisėjų kolegija, remdamasi pareiškėjos argumentais, nenustatė, kad pateikti duomenys gali turėti esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Vertinant pareiškėjos pateiktą lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 23 d. pažymą apie X lankomumą 2024 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, pažymėtina, kad šis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia atskirajame skunde nurodytas aplinkybes apie X gyvenimo sąlygas Lietuvoje, todėl šį įrodymą taip pat atsisakoma priimti.

34. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo priimti suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir 2024 m. spalio 28 d. pateiktus naujus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. Y medicininių dokumentų išrašai iš E-sveikatos sistemos, nėra aktualūs sprendžiant X grąžinimo į Ispanijos Karalystę klausimą, nes pateikti duomenys susiję su Y. Taip pat nėra pagrindo priimti ir vaizdo įrašo su stenograma, kuriame užfiksuotas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens konfliktas, nes šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Sprendžiant dėl lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie X lankomumą laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio priėmimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šio įrodymo priėmimas būtų perteklinis, nes byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų X ikimokyklinio ugdymo įstaigos lankymo faktą. Teisėjų kolegija taip pat atsisako priimti suinteresuoto asmens 2024 m. spalio 28 d. pateiktas nuotraukas, kuriose užfiksuotos 2024 m. spalio 26 d. vykusio X gimtadienio akimirkos, nes šių įrodymų priėmimas neturi esmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Atskirai pažymėtina, kad suinteresuoto asmens 2024 m. lapkričio 4 d. pateiktas naujas įrodymas (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1233-459/2024), buvo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, taip pat teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl suinteresuoto asmens pateiktos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1233-459/2024, kaip įrodymo priėmimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar vaiko globos teisių tėvams nustatymo/padalijimo klausimas. Nurodyti klausimai bus išspręsti kitoje byloje, susijusioje su tėvų globos teisių įgyvendinimo tvarka (nutarties 27 punktas). Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl neva neteisėtai laikomo vaiko ir jo grąžinimo į nuolatinės jo gyvenamosios vietos valstybę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertins, ar pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjos prašymą grąžinti X į nuolatinę gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje.

36. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 7 straipsnį bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu jis nuolat gyveno, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal Hagos konvenciją laikomo vaiko grąžinimo nagrinėjamos CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

37. Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 dalies b punktą vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei išvežimo ar laikymo metu tomis teisėmis buvo kartu ar atskirai naudojamasi arba būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar laikomas.

38. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo aplinkybę, jog X grąžinimo klausimas buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjai buvo apsunkinta galimybė naudotis rašytiniais įrodymais, kurie buvo nelietuvių kalba, taip pat nurodo, jog pareiškėjai buvo apsunkinta galimybė rinkti būtinus įrodymus po suinteresuoto asmens atsiliepimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat byla buvo vedama per jos atstovę (advokatę S. B.) ir nepateikė duomenų, kad pareiškėjai buvo apsunkinta galimybė pateikti įrodymus ir su jais susipažinti jai suprantama kalba. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja įrodinėdama aplinkybę, jog X nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje, nepateikė duomenų, kad ji buvo (yra) pasikreipusi į Ispanijos vaiko teisių apsaugos instituciją dėl išvados apie X pateikimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, buvo neužtikrintos pareiškėjos teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimus, taip pat byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju vaikas Lietuvoje neteisėtai laikomas, pažeidžiant Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b punktą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl vaiko (X) buvo dėl laikinos gyvenamosios vietos ir konstatavo, kad X adaptavosi Lietuvoje, o byloje esantys įrodymai patvirtina artimą vaiko X santykį su socialine aplinka ir suinteresuotu asmeniu, artimaisiais giminaičiais, taikydamas pirmenybę vaiko interesų apsaugai.

40. Konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai, o vaiko grąžinimas į kilmės valstybę, o nagrinėjamu atveju, į neva tėvų sutartą valstybę, visais atvejais – nėra prioritetinis. Prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Teismai, vykdydami teisės aktų jiems suteiktus įgaliojimus, šios kategorijos bylose turi išlaikyti pusiausvyrą tarp Hagos konvencijos tikslo, reikalaujančio užtikrinti neteisėtai išvežto ir laikomo vaiko grąžinimą, bei jį įgyvendinančių nuostatų (iš vieno pusės), ir vaiko interesų (iš kitos pusės), o vaiką atsisakyti grąžinti tik išimtiniais atvejais, kai byloje nustatyti faktai aiškiai patvirtina, jog to reikia, siekiant tinkamai apsaugoti vaiko interesus. Hagos konvencijoje apibrėžiant valstybių narių įsipareigojimus dėl vaiko grąžinimo, yra įtvirtinta keletas išimčių, paremtų objektyviu konkretaus vaiko ir jo aplinkos įvertinimu (Konvencijos 12, 13 ir 20 straipsniai), tokiu būdu nustatant, kad būtent bylą nagrinėjančiam teismui kiekvienu konkrečiu atveju yra palikta teisė priimti sprendimą dėl įpareigojimo grąžinti vaiką ar atsisakyti jį grąžinti. Šis sprendimas (grąžinti ar atsisakyti vaiką grąžinti į jo kilmės šalį) turi būti pagrįstas byloje esančių aplinkybių, patvirtinančių į kokią aplinką vaikas bus grąžintas priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės šalį, visuma ir motyvuotas, ką pabrėžė ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (X v. Latvia, Nr. 27853/09, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. didžiosios kolegijos sprendimas).

41. Išimtys, o kartu ir pagrindai, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, yra įtvirtintos Hagos konvencijos 12–13 straipsniuose. Konvencijoje numatytos šios išimtys, kurias gali taikyti valstybės, į kurią neteisėtai išvežtas vaikas, teismai ir kurių bent vienos pakanka, kad būtų atsisakyta grąžinti vaiką į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas: 1) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis (Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba; 2) asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas (Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies a) punktas) arba; 3) yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją (Konvencijos 13 straipsnio 1 dalies b) punktas) arba; 4) vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę (Konvencijos 13 straipsnio 2 dalis) arba; 5) procesas buvo pradėtas praėjus vienerių metų terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteisėtai išvežtas ar laikomas, ir įrodoma, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos (Konvencijos 12 straipsnio 2 dalis).

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad nepilnametės X nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2019 m. kovo 14 d. sudarė santuoką Jungtinėje Karalystėje, kuri Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruota kaip santuoka sudaryta kitoje užsienio valstybėje. Santuokos metu šalims gimė vaikai X, gim. (duomenys neskelbtini), ir Y, gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, iki 2026 m. liepos 16 d. turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat turinti leidimą nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2027 m. birželio 6 d. laikinai gyventi Ispanijos Karalystėje. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai išduotame leidime gyventi Ispanijos Karalystėje nurodyta leidimo rūšis: „Poilsis ir darbas“. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja duomenų apie darbinius (ilgalaikius) santykius Ispanijoje nepateikė. Pareiškėja pati šios bylos pareiškime nurodė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio su šeima apsigyveno Lietuvoje. Ji 2021 m. rugpjūčio 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Šalys santuokos registracijos ir pirmojo vaiko gimimo registracijos duomenis išviešino Lietuvoje dar 2021 m. liepos 2 d. Antrasis vaikas jau gimė Lietuvoje, šalys naudojosi Lietuvos Respublikoje teikiamomis socialinėmis garantijomis (išmokomis, sveikatos priežiūros ir ugdymo paslaugomis). X nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. gyveno Lietuvos Respublikoje, po to išvyko į Ispanijos Karalystę, kurioje lankė (duomenys neskelbtini) vaikų mokyklėlę laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo 2023 m. lapkričio 3 d. raštu, be kita ko, susitarė, kad vaikai su tėvu atvyks į Lietuvą 2,5 mėn. Pareiškėjai Socialinių išmokų apskaitos informacinės sistemos „Parama“ duomenimis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išmokos vaikui yra paskirtos ir mokamos: 1) už X, nuo 2021 m. liepos 21 d.; 2) už Y, nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. X nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2023 m. sausio 30 d. lankė Vilniaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Šią ikimokyklinio ugdymo įstaigą X taip pat lanko nuo 2023 m. lapkričio 15 d.

43. Taip pat nustatyta, kad suinteresuotas asmuo 2024 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų: Y ir X laikiną gyvenamąją vietą su suinteresuotu asmeniu; 2) uždrausti pareiškėjai išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos teritorijos be atskiro teismo leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-15352-534/2024 suinteresuoto asmens prašymą atmetė (nutartis įsiteisėjo 2024 m. spalio 2 d.) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo taip pat 2024 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti santuokos, sudarytos 2019 m. kovo 13 d. Jungtinėje Karalystėje, Vestminsteryje, apskaitos įrašą, įregistruotą 2021 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos apskaitos registre (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išspręsti kitus su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-22497-566/2024) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

44. Šios nutarties 42-43 punktuose nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos atskirajame skunde įrodinėjamą faktą, kad X nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje susitarimo su suinteresuotu asmeniu pagrindu, ir to esą tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas. Tiek iš faktiškai nustatytų bylos aplinkybių, tiek iš suinteresuoto asmens pozicijos, matyti, kad susitarimas buvo dėl laikino buvimo Ispanijoje ir jo šalys tinkamai nesilaikė dėl įvairių priežasčių. Iš minėto susitarimo turinio matyti, kad jis buvo sąlyginis, apėmė ne tik vaikų buvimo vietą, bet ir šalių tarpusavio konfliktinius santykius. Tai, kad pareiškėja deklaravo vaikų gyvenamąją vietą Ispanijoje, nepatvirtina vaikų nuolatinės (pagrindinės) gyvenamosios vietos pakeitimo, nes neišdeklaravo duomenų iš Lietuvos. Tai, kad pareiškėjai buvo išduotas leidimas darbui ir poilsiui Ispanijos Karalystėje, taip pat nepatvirtina vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, nes pareiškėja neinicijavo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pabaigos, neteikė įrodymų dėl darbinių (ilgalaikių ar terminuotų) santykių Ispanijoje egzistavimo. Kaip matyti iš susitarimo turinio ir suinteresuoto asmens nurodomų aplinkybių, pareiškėja, neturėdama suinteresuoto asmens sutikimo, bandė išvežti X į Rusijos Federaciją iš Ispanijos, šalys sutarė dėl atsisakymo pareiškimo policijai dėl vaiko grobimo fakto, dėl skyrybų proceso inicijavimo. Šios aplinkybės ir suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė, jog pareiškėja inicijavo antro paso kaip prarasto dukrai išėmimą, kai dokumentas buvo pas suinteresuotą asmenį, leidžia padaryti išvadą, jog suinteresuotam asmeniui buvo pagrindas kritiškai vertinti vaiko galimybes laikinai gyventi Ispanijoje.

45. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu plačiai sutariama, jog, priimant visus su vaikais susijusius sprendimus, svarbiausi turi būti vaiko interesai. Vaiko interesai, atsižvelgiant į jų prigimtį ir svarbą, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tačiau nors Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje reikalaujama atsižvelgti į vaikų nuomonę, ši nuomonė nebūtinai yra nepakeičiama, o vaikų prieštaravimai, kuriems turi būti skiriamas tinkamas dėmesys, nebūtinai yra pakankami, kad būtų viršesni už tėvų interesus, ypač už jų interesą reguliariai bendrauti su savo vaiku. Tai, kad vaikai turi teisę pareikšti savo nuomonę, neturėtų būti aiškinama kaip besąlygiškos veto teisės vaikams suteikimas, neatsižvelgiant į jokius kitus veiksnius ir neatlikus tyrimo siekiant nustatyti geriausius vaiko interesus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Zavridou prieš Kiprą, bylos Nr. 14680/22).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko Lietuvoje aplinka buvo tirta iki šios bylos iškėlimo, t. y. dėl suinteresuoto asmens inicijuotų bylų, duomenys pateikti Tarnybos, nurodant atitinkamas aplinkybes dėl išvados pateikimo. Nuomonės išklausymo 2024 m. liepos 5 d. akte nurodyta, kad vaiko santykis su abiem iš tėvų yra vienodai artimas, Lietuvoje mergaitė turi „draugą Arturčiką“. Vilniaus lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ parengtame rašte nurodyta, kad vaikas gerai adaptavosi ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Vaikas ilgiausiai gyvena Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pilietis, saugiai ir patikimai yra įsikūręs bendruomenėje ir aplinkoje. X santykis su močiute yra artimas, mergaitė yra emociškai saugi su tėvu (suinteresuotu asmeniu), kuris garantuoja stabilią aplinką, jai užtikrintos tinkamos sveikatos priežiūros ir ugdymo sąlygos. Taigi, atsižvelgus į vaiko amžių ir Tarnybos surašyto akto turinį matyti, kad vaikas buvo išklausytas pagal brandos lygį, vaiko santykiai su tėvais artimi, pareiškėjos palaikomi vaikui esant Lietuvoje. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai esminę reikšmę suteikė vaiko interesams, tiek vertindamas faktines aplinkybes pagal nacionalinę teisę vaiko gyvenamosios vietos nustatymą reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymo teisminę praktiką, tiek ir pagal Konvencijos nuostatas, reglamentuojančias neteisėtai laikomo vaiko grąžinimą į nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad X nuolatinė (pagrindinė)gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą leisti grąžinti nepilnametį vaiką į Ispanijos Karalystę.

47. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

22. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

23. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis apie tai, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jis patyrė 1 650 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Už advokato teisines paslaugas sumokėta 2024 m. IV ketvirtį (2024 m. spalio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidoms apskaičiuoti imamas 2024 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 196,40 Eur. Vadinasi, pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 878,56 Eur (2 196,4 Eur x 0,4 (8.16 papunktis)). Suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinama iki 878,56 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 878,56 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.