Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui Ž. M., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, R. K. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas ir L. P. 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu L. P. neterminuotai apribota valdžia į jos nepilnametį sūnų Ž. M. Ž. M. šeima dėl nepilnamečių vaikų teisių ir jų interesų pažeidimų yra žinoma nuo (duomenys neskelbtini), kai buvo įrašyta į Lazdijų rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Tuomet atsakovas kartu gyveno su L. P. (iki santuokos – K.). (duomenys neskelbtini) šeima iš šio sąrašo išbraukta šeimoje įvykus teigiamiems pokyčiams, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) vėl į šį sąrašą įrašyta dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Šeimoje lankėsi viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė.

2020 m. gruodžio 21 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu atsakovui tėvo valdžia į nepilnametį sūnų Ž. M. apribota laikinai, priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Nuo (duomenys neskelbtini) nepilnametis Ž. M. auga R. K. šeimoje. 2021 m. vasario 15 d. nutartimi R. K. paskirta nuolatine nepilnamečio Ž. M. globėja (rūpintoja). Po sprendimo laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį sūnų, atsakovo elgesys nepasikeitė, jis nepalaiko su sūnumi artimų socialinių ryšių, neteikia jam išlaikymo, visiškai juo nesirūpina, elgiasi priešingai vaiko interesams, atsakovo bendravimas su vaiku apsiriboja epizodinių žinučių parašymu ir 5 Eur kasmėnesine parama, todėl yra pagrindas jo tėvo valdžią apriboti neterminuotai.

Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad nepilnametis po tėvo laikino valdžios apribojimo su tėvu niekada nebuvo susitikęs, tėvas nerodo iniciatyvos su juo bendrauti, jo nelanko, bendravimas paviršutiniškas apsiriboja žinučių per bendravimo programėlę Messenger rašymu. Tėvas nebendrauja ir su vaiko rūpintoja, nesidomi vaiko gyvenimu ir jo pažanga. Tėvas jokios pagalbos nesikreipė ir į socialinės globos centrą. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktoje informacijoje matyti, kad tėvas nesidomi vaiku ir ugdymo įstaigoje. Nepilnamečiu rūpinasi jo rūpintoja R. K., kuri bendrauja su ugdymo įstaiga, mokinio klasės auklėtoja, matomi teigiami vaiko pokyčiai jo mokslo pažangoje, elgesyje. Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad atsakovas buvo kviečiamas atvykti ir dalyvauti 2020–2021 m. organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose, kur buvo sprendžiamas ir jo sūnaus klausimas, tačiau juose nedalyvavo, nesikreipė pagalbos atkuriant jo ir sūnaus ryšį, nesiekė vaiko susigrąžinti į šeimą.

Iš R. K. pateikto paaiškinimo matyti, kad tėvas visiškai nebendrauja su rūpintoja, nesidomi vaiku, jo auklėjimu ar ugdymu. Nepilnametis Ž. M., pareikšdamas savo nuomonę dėl grįžimo pas tėvą, nurodė, kad netiki, kad tėvas gali pasikeisti, jis jam tik parašo žinutes per Messenger programėlę, tačiau užduoda vis tuos pačius klausimus – kaip laikosi, kaip sekasi, tačiau tie patys klausimai atsibosta. Tėvas žadėjo pasiimti juos, tačiau pažado netesėjo, nors nurodo, kad myli jį, tačiau tai tik žodžiai. Vaikas nurodo bendraujantis su rūpintoja, jam patinka su ja gyventi, todėl pokyčių nenori.

Iš sveikatos priežiūros įstaigos pažymos matyti, kad Ž. M. sveikas, nuolatinių sveikatos sutrikimų neturi, jaunuoliui atlikti visi sveikatos profilaktiniai patikrinimai.

Apibendrindama situaciją ieškovė nurodo, kad jokių teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko, atsakovas nėra motyvuotas keisti savo gyvenimo būdą, susigrąžinti sūnų į šeimą, socialinio ryšio palaikymą užkrauna sūnaus atsakomybėn, prie jo išlaikymo visiškai neprisideda.

Pateikdama teisinius argumentus ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Tai apima ne tik su savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Šių pareigų vykdymas įmanomas nuolat bendraujant su vaikais, rūpinantis jų materialine ir dvasine gerove. Šios pareigos nevykdant, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, galimas tėvų valdžios ribojimas CK 3.180 straipsnyje nustatytais pagrindais. Nors atsakovas minimalius santykius su sūnumi palaiko, tačiau apsiriboja tik formaliu bendravimu, nesistengia, kad esama situacija pasikeistų. Atsakovo abejingas požiūris į tėvo pareigas, įsipareigojimų nevykdymas lėmė, jog nepilnametis Ž. M. auga rūpintojos šeimoje ir nėra pagrindo tikėtis, jog padėtis ateityje gali pasikeisti, todėl prašo taikyti neterminuotą tėvo valdžios ribojimą atsakovui.

Atsakovas su ieškiniu sutinka. Nors pripažįsta, kad Ž. M. bendrauja su sūnumi parašydamas jam žinutes per pokalbių programą, perveda jam kas mėnesį po 5 Eur žaidimams įsigyti, tačiau toks bendravimas nepakankamas konstatuoti, kad atsakovas turi ryšį su sūnumi ir geba tinkamai juo pasirūpinti. Pažymi ir tai, kad įvairių tarnybų pagalba atsakovui buvo per maža ugdant jo tėvystę, todėl mano, kad tokį rezultatą įtakojo ir ši problema.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovas Ž. M. yra nepilnamečio Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas nevykdo tėvo pareigų: vaiku visiškai nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Nepilnamečiui nustatyta nuolatinė rūpyba, jis gyvena pas rūpintoją – R. K. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Iš gimimo įrašo matyti, kad Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – Ž. M. ir L. K. (t. 1, el. b. l. 8). Iš vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto ir globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto matyti, kad nepilnametis nuo (duomenys neskelbtini) gyvena su rūpintoja R. K., kuri 2021 m. vasario 15 d. nutartimi paskirta nuolatine nepilnamečio globėja (rūpintoja). Vaikas laimingas augdamas rūpintojos šeimoje, nurodo, kad su ja jo santykiai puikūs, jis puikiai sutaria ir su globėjos vyru, su kuriuo turi bendrų veiklų. Iš rūpintojos pateiktų argumentų matyti, kad rūpintinio tėvas su vaiku visiškai nebendrauja, parašo tik žinutes bei sūnaus sąskaitą papildo kas mėnesį 5 Eur, kuriuos vaikas išleidžia žaidimams. Tėvas sūnui išlaikymo neteikia, su juo tinkamai nebendrauja. R. K. rūpinasi vaiku, mato teigiamus pokyčius jo elgesyje, savivertėje. Po peržiūros konstatuota, kad rūpintoja tinkamai rūpinasi nepilnamečiu, jam sudarytos puikios sąlygos augti ir vystytis, užtikrinami jo interesai ir poreikiai (t. 1, el. b. l. 12–15, 35–42). (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateikta informacija apie nepilnametį Ž. M. patvirtina, kad jam nustatyti specialieji ugdymo poreikiai, moksleivis į mokyklą atvyksta laiku, lankomumas geras. Moksleivio elgesys atitinka elgesio taisykles, ugdymo pasiekimai geri, jis dalyvauja gimnazijos, klasės renginiuose, lanko sporto būrelį. Mokiniu rūpinasi jo rūpintoja R. K., kuri tinkamai atlieka savo pareigas (t. 1, el. b. l. 16–17). Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2021 m. vasario 15 d. atsakovas nebuvo nė karto susitikęs su savo sūnumi, iniciatyvos bendrauti nerodo, bendrauja per pokalbių programėlę, išlaikymo nėra teikęs nei vieną mėnesį. Atsakovas dėl vaiko poreikių nebendrauja ir su rūpintoja, nėra kreipęsis pagalbos, siekdamas atkurti ryšį su vaiku (t. 1, el. b. l. 18). Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro pateikta informacija patvirtina, kad atsakovas buvo kviečiamas dalyvauti 2020–2021 m. vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose, kai buvo sprendžiamas jo vaikų klausimas, tačiau į juos nevyko, jokios pagalbos nesikreipė, nesiekė susigrąžinti savo vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 47). Nepilnametis Ž. M. nuolatinių susirgimų neturi, prižiūrimas rūpintojos, profilaktiniai sveikatos patikrinimai atlikti (t. 1, el. b. l. 20). 2020 m. gruodžio 21 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu laikinai apribota Ž. M. tėvo valdžia į sūnų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Šiuo sprendimu, be kita ko, apribota atsakovo valdžia ir į jo dukrą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė. Šiuo sprendimu neterminuotai apribota L. P. motinos valdžia į jos nepilnamečius vaikus Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 25–29). 2021 m. vasario 15 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta nuolatinė globa R. K. šeimoje. Globėjai (rūpintojai) pavesta uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio pinigines lėšas (t. 1, el. b. l. 21–24). Nepilnametis Ž. M. nurodė, kad labai gerai, linksmai gyvena pas R. K., atostogų metu buvo trejose stovyklose, kuriose jam labai patiko. Jo santykiai su rūpintoja artimi, ji išklauso jį, subara, jei reikia. Nurodo, kad tėvas rašinėja kiekvieną dieną, klausdamas ką jis veikia, kaip gyvena sesuo M. Žinutės tos pačios, vienodo turinio, jis jo pas save nepakviečia, pas jį neatvažiuoja ir nelanko. Kiekvieną mėnesį tėvas jam papildo telefono sąskaitą 5 Eur, kuriuos panaudoja kompiuteriniams žaidimams. Tėvas žadėjo pasiimti juos su sese, tačiau pažado netesėjo, jau nebetiki juo, jis rašinėja jam tą patį per tą patį, jį tai net piktina. Nori toliau gyventi su rūpintoja (t. 1, el. b. l. 32–33). R. K. pateikti paaiškinimai patvirtina, kas tėvas su jos rūpintiniu Ž. M. nepalaiko jokio ryšio, neskambina, sūnumi nesidomi, neteikia priteisto išlaikymo. Tėvas rašo sūnui žinutes, tačiau jos vienodos, jis nesiekia gilintis į vaiko vidinį ar išorinį pasaulį (t. 1, el. b. l. 43–44). 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pranešta nepilnamečiui Ž. M. apie galimybę dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo (t. 1, el. b. l. 48–49). Ž. M. neįgalumas nenustatytas, jis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 1, el. b. l. 9–11, 58). Administracinių nusižengimų per pastaruosius trejus metus nėra padaręs (t. 1, el. b. l. 34). Iš atsakovo paaiškinimo matyti, kad jis rašo sūnui žinutes, tačiau jis jam labai retai atrašo, nerodo noro su juo bendrauti, todėl jis neprieštarauja, kad jo tėvo valdžia būtų apribota. Jis sutinka bendrauti su sūnumi ateityje, jei šis panorės (t. 1, el. b. l. 46–47).

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

CK 3.155 straipsnio, reguliuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai valdžią įgyvendina prieš vaiko interesus ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020, 25 punktas). CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2020 m. gruodžio 21 d. teismo sprendimu atsakovo tėvo valdžia į nepilnametį sūnų Ž. M. buvo laikinai apribota, tačiau nepilnametis nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena rūpintojos šeimoje. Iš 2020 m. gruodžio 21 d. sprendime nurodytų argumentų matyti, kad atsakovo valdžia laikinai apribota, nes jis nusišalinęs nuo rūpinimosi vaikais, jo bendravimas su jais paviršutiniškas. Sprendimo priėmimo metu atsižvelgta į tai, kad atsakovas buvo neseniai sugrįžęs iš užsienio į Lietuvą, išsakė siekį atkurti ryšius su vaikais, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindo tikėtis pokyčiais atsakovo elgesyje. Nuo laikino atsakovo tėvo valdžios apribojimo praėjo daugiau nei du metai, tačiau aukščiau aptarti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad padėtis iš esmės nepasikeitė. Iš ieškovės išdėstytų argumentų, R. K. paaiškinimų bei paties nepilnamečio išsakytų aplinkybių matyti, kad atsakovo bendravimas su vaiku pasireiškia pasiteiravimu pokalbių programėlėje kaip vaikui sekasi ir kaip jis gyvena bei telefono sąskaitos papildymu 5 Eur kas mėnesį. Iš R. K. paaiškinimų matyti, kad tėvas nesidomi nei vaiko sveikata, nei mokslais, nesiaiškina, ar materialiai sūnui nieko netrūksta, jo visiškai nelanko nei gyvenamojoje vietoje, nei mokykloje, neleidžia su juo laisvalaikio ir nesirūpina jo pomėgiais, nepadeda formuotis jo pasaulėžiūrai ar spręsti kitų sūnaus rūpesčių jo kasdieniniame gyvenime. Tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažinti kaip tinkamas teisės ir pareigos – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, realizavimas. Priešingai, teismas daro išvadą, kad tokie atsakovo veiksmai, vertintini kaip visiškas nesirūpinimas savo sūnumi ir vengimas atlikti savo pareigas vaiko atžvilgiu.

Atsakovo nepilnametis sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini). Pagal jo amžių ir brandą jam ypač būtina užtikrinti jo psichinį saugumą, o tėvo elgesys, kai vaikas apleidžiamas, nesirūpinama jo fiziniais poreikiais, psichine sveikata, nesidomima mokslais, žaloja nesubrendusios asmenybės psichiką, menkina savivertę. Pats nepilnametis pažymėjo, kad jį erzina atsakovo tie patys paviršutiniškai klausimai, kuriais nesiekiama įsigilinti į vaiko išgyvenimus ir jausmus. Visos šios aplinkybės kenkia nepilnamečio vaiko raidai, besiformuojančiam požiūriui į visuomenėje priimtas vertybes, mažina jo savivertę, o tuo pačiu apriboja jo galimybes tobulėti, siekti išsilavinimo. Iš ugdymo įstaigos pateiktos informacijos akivaizdu, kad nepilnamečiui jau kurį laiką gyvenant globėjos (rūpintojos) šeimoje, Ž. M. elgesys ir įpročiai pasikeitė: geresni mokymosi rezultatai, jaunuolis puikiai save realizuoja visuomeniniame mokyklos gyvenime, puikiai bendrauja su aplinkiniais, rūpintoja tinkamai kontroliuoja jaunuolio ugdymo procesą. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovo veiksmai, kai jis apleidžia sūnų, kenkia jo brandai ir vystymuisi, savivertei ir psichiniam saugumui, tuo tarpu gyvendamas su rūpintoja nepilnametis auga visavertiška asmenybe.

Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, tačiau nededa pastangų nuolatiniam darbui susirasti, visiškai nesirūpina, kad jo sūnus gautų iš jo priteistą 100 Eur išlaikymą. Atsakovas nėra sumokėjęs nė vienos įmokos, nors kurį laiką dirbo užsienyje, todėl turėjo realią galimybę bent epizodiškai mokėti išlaikymą. Tokie jo veiksmai taip pat parodo jo nenorą rūpintis vaiku ir vengimą atlikti savo, kaip tėvo, pareigas.

Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovas visiškai nevykdo tėvo pareigų: visiškai nesirūpina sūnumi, neteikia išlaikymo, nepakankamai bendrauja ir nededa jokių pastangų sukurti nuolatinę saugią aplinką sūnui augti ir vystytis jo gyvenamojoje vietoje, t. y. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir nesirūpina vaiku, kas sudaro CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytus pagrindą riboti jo valdžią. Kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo valdžią riboti neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnis). 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiui sūnui priteistas, 2021 m. vasario 15 d. nutartimi jam nustatyta globa (rūpyba), paskirta globėja (rūpintoja) ir nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta, todėl sprendime papildomai šie klausimai nespręstini.

2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu (t. 1, el. b. l. 62–63) atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl 9,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, 134 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnis).

Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdytini skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 406 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo – Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį sūnų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus. Apeliacinio skundo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo padavimas sprendimo vykdymo nesustabdo.