Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2014-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-361-2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
1A-42-361-2014
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00908-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Stasys Valužis
Nuteistasis
P. L., Ž. L., V. V.
Advokatai
Rimvydas Kairys, Irmantas Motužis, Danguolė Žilinskienė
Kategorijos
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-361/2014

Teisėja N. Šimkienė Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00908-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.; 1.2.20.11.; 2.4.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,dalyvaujant prokurorui Dainiui Motužiui,gynėjams advokatams Rimvydui Kairiui, Irmantui Motužiui ir Danguolei Žilinskienei,nuteistiesiems P. L., Ž. L. ir V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Rimvydo Kairio, nuteistojo Ž. L. gynėjos advokatės Danguolės Žilinskienės, nuteistojo P. L. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalimi pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką tęsti darbą ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-10-10 iki 2012-10-12;

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-10-10 iki 2012-10-11;

Ž. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 241 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2013-01-18 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-03-09 iki 2012-03-10 ir nuo 2011-05-04 iki 2011-05-05, nuo 2012-10-10 iki 2012-10-11 ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012-10-11 iki 2013-10-30.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. L. ir P. L., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir platino psichotropines medžiagas, o būtent: 2012 m. spalio 8 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), Ž. L. paprašius P. L. padėti įsigyti 15 tablečių psichotropinės medžiagos, vadinamų ,,ratų“, po to P. L., tuo tikslu telefonu susisiekus su juo, V. V., bei jo paprašius nupirkti psichotropinės medžiagos, jis, V. V., nurodė iš anksto jam pervesti pinigus už psichotropines medžiagas – 200 litų, tai P. L. pranešė Ž. L., kuris 2012-10-09, apie 13.00 val., telefonu N. R. paprašė paskolinti 200 Lt, kuriuos N. R. 2012-10-09 13.52 val. įnešė (duomenys neskelbtini), į AB SEB banke esančią V. V. sąskaitą, po to jis, V. V., 2012-10-09 po pietų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu (duomenys neskelbtini), už 180 Lt nupirko ir taip neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 15 tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,6592 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,015 g metamfetamino, bei ją neteisėtai gabeno iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė šią psichotropinę medžiagą bei tą pačią dieną, apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje, iš anksto nupirktos psichotropinės medžiagos dalį – 10 tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,3749 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,0085 g metamfetamino, neteisėtai perdavė atvykusiam P. L., taip ją platindamas, o 5 tabletes psichtropinės medžiagos, kuriose yra ne mažiau kaip 0,2843 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,0065 g metamfetamino, pasiliko savo namuose turint tikslą ateityje jas perduoti P. L. bei taip neteisėtai jas laikė, kol 2012-10-10, apie 11.00 val., asmens kratos metu jo vilkėtos striukės kišenėje rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

P. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. L. ir V. V., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, platino ir gabeno psichotropines medžiagas, o būtent: 2012 m. spalio 8 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Ž. L. jo paprašius padėti įsigyti psichotropinės medžiagos, vadinamų ,,ratų“, jis, P. L., tuo tikslu telefonu susisiekė su V. V. bei pastarojo paprašė nupirkti psichotropinės medžiagos, o V. V. nurodžius iš anksto jam pervesti pinigus už psichotropines medžiagas – 200 litų, apie tai jis, P. L., pranešė Ž. L., kuris 2012-10-09, apie 13.00 val., telefonu N. R. paprašė paskolinti 200 Lt, kuriuos N. R. 2012-10-09 13.52 val. įnešė į SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią V. V. sąskaitą, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, P. L., kartu su Ž. L. 2012-10-09, apie 21.35 val., V. A. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Klaipėdą paimti nupirktos psichotropinės medžiagos, kur jis, P. L., iš V. V. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo 15 vnt. tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,6592 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,015 g metamfetamino, iš kurių 5 vnt. tablečių paliko bute pas V. V. turint tikslą vėliau jas pasiimti sau, o likusias iš V. V. įgytas psichotropines medžiagas – 10 vnt. tablečių – atnešė ir perdavė Ž. L., ir tokiu būdu jis, P. L., perduodamas tabletes Ž. L., neteisėtai platino psichotropinę medžiagą – 10 tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,3749 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,0085 g metamfetamino ir kurią tuo pačiu V. A. vairuojamu automobiliu neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), kol 2012-10-09 22.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikyti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų.

Ž. L. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. V. ir P. L., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino psichotropines medžiagas, o būtent: 2012 m. spalio 8 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, su P. L. susitarė, kad pastarasis suras asmenį, iš kurio jam nupirks psichotropinės medžiagos, vadinamų „ratų“, o P. L. tokį asmenį – V. V. –suradus ir P. L. paprašius už psichotropines medžiagas iš anksto sumokėti 200 Lt, jis, Ž. L., 2012-10-09, apie 13.00 val., telefonu N. R. paprašė jam paskolinti 200 Lt ir juos įnešti (duomenys neskelbtini) į AB SEB banke esančią V. V. sąskaitą ir N. R. pinigus įnešus, Ž. L., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-10-09, apie 21.35 val., V. A. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kartu su P. L. atvyko į Klaipėdą paimti nupirktos psichotropinės medžiagos p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir metamfetamino, kurią jam iš V. V. buto (duomenys neskelbtini), atnešė ir perdavė P. L. ir taip jis, Ž. L. netesėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 10 tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,3749 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,0085 g metamfetamino, bei vykstant V. A. vairuojamu automobiliu į (duomenys neskelbtini) 1 tabletę pats suvartojo, o 1 tabletę realizavo – davė suvartoti kartu važiavusiam N. R., o likusias 8 tabletes įsidėjęs į savo apatines kelnaites, neteisėtai jas laikė ir gabeno, kol 2012-10-09, apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnų ir asmens kratos metu iš jo, Ž. L., buvo paimtos 8 tabletės psichotropinės medžiagos, kuriose yra 0,3749 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir 0,0085 g metamfetamino.

Be to, jis nuteistas už tai, kad būdamas suimtas, pabėgo iš jo laikymo vietos, o būtent: 2012 m. spalio 11 d., apie 14.15 val., po kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parvežtas iš Šilutės rajono apylinkės teismo į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą, Lietuvininkų g. 31, Šilutėje, ir operatyvaus valdymo poskyryje imant jo kaip suimtojo rankų pirštų lyginamuosius pavyzdžius (daktiloskopuojant), turėdamas tikslą pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ir išvengti galimos bausmės bei paskirtos kardomosios priemonės, iššokdamas pro valdymo poskyrio patalpos langą, pabėgo iš laikymo vietos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. gynėjas advokatas Rimvydas Kairys prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendžio dalį dėl V. V. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pripažinus jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, jog iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių visumos matyti, kad visi teisiamieji veikė kartu, turėdami tikslą bendrai įsigyti narkotinių medžiagų ir tarpusavyje jas pasidalyti. O Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato Nutarimo 2002-06-21 Nr. 36 išaiškinime nurodoma, kad negalima laikyti platinimu, kai keli asmenys pagal susitarimą narkotines medžiagas vartoti sudėję tam tikrą pinigų sumą paveda jas nupirkti ir išdalija kuriam vienam iš jų. Tokios identiškos aplinkybės ir buvo nustatytos nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje.

Apeliaciniu skundu P. L. gynėjas advokatas Irmantas Motužis prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu netinkamai surašyto kaltinamojo akto, trukdančio nagrinėti bylą, o šio reikalavimo nepatenkinus, prašo pakeisti minėto nuosprendžio dalį dėl P. L. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, pripažinus jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. O šių abiejų reikalavimų nepatenkinus, prašo pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti P. L. švelnesnę, nei įstatymo numatyta, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad teismas, pripažindamas P. L. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, bei netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, be to, byloje surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, trukdantis nagrinėti bylą. Teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, jog P. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su Ž. L., platino narkotines medžiagas, t. y. perdavė jas tam pačiam Ž. L., o vėliau kartu su tuo pačiu Ž. L. ir V. V. jas dar ir gabeno, tuo pat metu turėdamas tikslą jas platinti tam pačiam Ž. L.. Tokie teismo teiginiai prieštarauja BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytai bendrininkavimo nusikalstamoje veikoje prasmei. Teismas buvo saistomas byloje netinkamai surašyto kaltinamojo akto, tai teismui sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą. Todėl kaltinamasis aktas turėtų būti grąžintas prokurorui, siekiant sukonkretinti ir patikslinti kaltinimą jo ginamajam P. L.. Teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad P. L. įgijo, o tiksliau, pirko narkotines medžiagas iš V. V.. P. L. nieko nepirko iš V. V. ir nieko neplatino, t. y. negavo jokių pinigų už tai. Visų nuteistųjų parodymais nustatyta, jog pischotropines medžiagas jie bendrai už bendrus pinigus susitarė įsigyti sau, t. y. siekdami dalytis tarpusavyje ir jas vartoti, todėl platinimo šiuo atveju nėra. Teismas neįvertino ir įsigytų narkotinių medžiagų nedidelio kiekio. Be to, teismas nepagrįstai tvirtino, kad P. L. ir V. V. patys nevartoja psichotropinių medžiagų. Šie nuteistieji tokių parodymų teisme nedavė. P. L. teisme parodė, kad tą dieną jis narkotinių medžiagų nevartojo, o ne apskritai nevartoja, tą patį nurodė ir V. V.. Tai, jog tiek P. L., tiek V. V. yra vartojantys psichotropines ir narkotines medžiagas asmenys, įrodo specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog tokių medžiagų liekanų rasta jų šlapime, be to, tiek pas P. L., tiek pas V. V. namuose buvo aptikta šių medžiagų. Todėl P. L. veika, nenustačius tikslo platinti ir platinimo, turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o už šį nesunkų nusikaltimą turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimo bausme. Teismas nepagrįstai nekonstatavo P. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jo ginamasis nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino narkotinių medžiagų įsigijimo faktą, tik nesutiko dėl tikslo jas platinti. Todėl ne V. V., kaip teigiama teismo nuosprendyje, o P. L. pripažino savo kaltę (dėl narkotinių medžiagų įsigijimo) ir padėjo atskleisti šią nusikalstamą veiką, tad jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turi būti pripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės. Teismas nepagrįstai netaikė ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi net ir minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė P. L. yra aiškiai neproporcinga ir neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka jo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui. P. L. psichotropinėmis medžiagomis disponavo turėdamas tikslą jas vartoti pats ir neturėdamas tikslo jas perduoti kam nors kitam, išskyrus bendrininką Ž. L., be to, teismas nustatė tik teigiamai P. L. charakterizuojančius duomenis, (neteistas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gerai, dirba UAB (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos). Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba nuolatinėje darbovietėje, yra saistomas socialinių ryšių, kurie, pasiuntus jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, nutrūks.

Apeliaciniu skundu Ž. L. gynėja advokatė Danguolė Žilinskienė prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti Ž. L. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, pripažinti Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi, bei paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat prašo perkvalifikuoti Ž. L. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnį ir 241 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi bei kad veika padaryta dėl psichinės ir fizinės prievartos bei žmogaus teisių pažeidimo ir kankinimo, todėl paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Taip pat prašo atlikti įrodymų tyrimą, kurio metu išsiaiškinti, kokiu laiku (kurią valandą) 2012-10-10 ir 2012-10-11 Ž. L. iš Tauragės apskrities VPK areštinės buvo išvežamas į Šilutės r. PK ir kada grąžinamas į areštinę, taip pat su kokiais asmenimis (jų anketiniai duomenys ir amžius) Ž. L. buvo laikomas minimoje areštinėje ir kur buvo Ž. L. 2012-10-09 nuo 22.30 val., kai policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į Šilutės r. PK. Nurodo, kad Ž. L. tiek ikiteisminiam tyrime, tiek teisme parodė, kad įgijo ir gabeno psichotropines medžiagas ne platinimo tikslais, o dėl jų vartojimo, vieną tabletę suvalgė grįždamas į (duomenys neskelbtini). Faktą, jog jis pats vartoja psichotropines medžiagas, patvirtino specialisto išvada. Pažymi, jog nei pas vieną iš nuteistųjų nebuvo rasta pinigų, o tai patvirtina, jog jie nėra psichotropinių medžiagų platintojai. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek Ž. L., tiek P. L. abu norėjo pavartoti psichotropinę medžiagą ir tarėsi susidėti pinigus abu kartu ir net vienas kitam buvo skolingi. Ž. L. prisipažino kaltu ir gailisi, todėl tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, skirdamas bausmę, nepakankamai atsižvelgė į jį charakterizuojančius duomenis: į jo jauną amžių, kad jo šeima gyvena ūkiškai ir jis yra vienintelis mamos pagalbininkas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes jam turi būti sušvelninta paskirta bausmė. Jis iš visų nuteistųjų buvo jauniausias, o nuteistas griežčiausiai, todėl mano, jog taip pažeidžiamas teisingumo principas. Nebuvo atsižvelgta į Ž. L. laikymo areštinėje sąlygas, kur jis buvo marinamas badu ir laikomas su pilnamečiais asmenimis, todėl ir pabėgo iš jo sulaikymo vietos. Ž. L. nebaigė nusikalstamos veikos, numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje, kadangi jis, supratęs savo veiksmų pasekmes, sustojo ir leido policijos pareigūnams jį sulaikyti. Todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnį ir BK 241 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai švelninama bausmė. Be to, pažymi, kad Ž. L. buvo sulaikytas 2012-10-09 22.30 val., vyko jų apklausos ir buvo reiškiami įtarimai, todėl į bausmės laiką turi būti įskaičiuojama ir ši diena, o ne tik laikotarpis nuo 2012-10-10 iki 2012-10-11.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė Ž. L. gynėjos D. Žilinskienės apeliacinį skundą atmesti, o P. L. ir jo gynėjo advokato I. Motužio bei V. V. ir jo gynėjo advokato R. Kairio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. gynėjo advokato R. Kairio apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo Ž. L. gynėjos advokatės D. Žilinskienės bei nuteistojo P. L. gynėjo advokato I. Motužio apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad nuteistasis V. V. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

V. V. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė išsamius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme (b. l. 59,62, 65, t. II, b. l. 68A, t. III), o kritiškas savo nusikalstamų veiksmų vertinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo buvo įvertintas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir į ją atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Tai, kad V. V. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, patvirtina ne tik jo paties nuoširdus prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys: kito nuteistojo P. L. parodymai (b. l. 68, t. III), liudytojo A. U. parodymai (b. l. 40, t. III), liudytojų M. B. ir M. K. parodymai (b. l. 41, t. III), liudytojo N. R. parodymai (b. l. 67, t. III), liudytojos J. N. parodymai (b. l. 66–67, t. III), 2010-10-10 asmens kratos protokolas (b. l. 57, t. I) ir 2010-10-10 gyvenamosios vietos ir pagalbinių patalpų kratos protokolas (b. l. 81–82, t. I).

Apeliaciniu skundu prašoma perkvalifikuoti V. V. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi visi nuteistieji veikė kartu, turėdami tikslą bendrai įsigyti narkotinių medžiagų ir tarpusavyje jas pasidalyti, todėl tokių jų veiksmų negalima laikyti platinimu. Iš tiesų esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat – ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, ar buvo susitarimas su vartotoju ir objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-503/2013, 2K-24/2014). Platinimo tikslo nebuvimas reiškia, kad minėtus veiksmus asmuo atlieka norėdamas patenkinti tik savo asmeninius vartojimo poreikius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. įgijo medžiagas iš asmens, vardu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą perduoti jas savo pusbroliui P. L.. Pažymėtina, jog narkotinių medžiagų perdavimo momentu P. L. 5 vnt. tablečių liepė V. V. pasilikti sau, o tiksliau, ateityje ketino dviese jas suvartoti, tuo tarpu 10 vnt. tablečių V. V. perdavė P. L., žinodamas, kad jos bus perduotos dar kitiems asmenims, t. y. laukusiems automobilyje apačioje. Todėl akivaizdu, kad V. V., įsigydamas narkotines medžiagas, ketino jas perduoti kitiems asmenims, o ne pasilikti sau, t. y. turėjo tikslą jas platinti. Tačiau, pripažindamas V. V. kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgė į tai, kad V. V. teisiamas pirmą kartą, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas labai gerai, yra profesinės karo tarnybos karys, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, savo kaltę visiškai pripažino bei padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos bausmės minimumas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. V. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką bei paskyrė nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančią bausmę.

Tačiau kitokia sitiacija yra susiklosčiusi dėl P. L. ir Ž. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats įvertinęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo P. L. ir Ž. L. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kadangi šių asmenų veikoje nėra nustatytas tikslas platinti narkotines medžiagas.

Teismų praktikoje yra suformuluoti tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas nustatymo kriterijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-159/2011, 2K-113/2011, 2K-166/2010, 2K-618/2010). Nusikalstamos veikos padarymo tikslas apibūdina kaltininko siekius, susijusius su nusikalstamos veikos padarymu. Tikslas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą atlygintinai (parduodant) ar neatlygintinai (kitaip platinant) perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas kitiems asmenims. Kaltininko tikslas parduoti ar kitaip platinti gali susiformuoti jau įgijus narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba prieš įsigyjant šias medžiagas. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. BK 260 straipsnyje numatytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti bent vienam asmeniui. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad P. L. 2012-10-08, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), Ž. L. jo paprašius padėti įsigyti psichotropinės medžiagos, vadinamų ,,ratų“, tuo tikslu telefonu susisiekė su V. V. bei pastarojo paprašė nupirkti psichotropinės medžiagos, o V. V. nurodžius iš anksto jam pervesti pinigus už psichotropines medžiagas – 200 litų, apie tai jis, P. L., pranešė Ž. L., kuris 2012-10-09, apie 13.00 val., telefonu N. R. paprašė paskolinti 200 Lt, kuriuos N. R. 2012-10-09 13.52 val. įnešė į SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią V. V. sąskaitą, ir jis, P. L., kartu su Ž. L. 2012-10-09, apie 21.35 val., V. A. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) paimti nupirktos psichotropinės medžiagos, kur jis, P. L., iš V. V. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo 15 vnt. tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,6592 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,015 g metamfetamino, iš kurių 5 vnt. tablečių paliko bute pas V. V. turėdamas tikslą vėliau jas pasiimti sau, o likusias iš V. V. įgytas psichotropines medžiagas – 10 vnt. tablečių, kuriose yra ne mažiau kaip 0,3749 g p-metoksimetamfetamino (PMMA) ir ne mažiau kaip 0,0085 g metamfetamino, atnešė ir perdavė Ž. L., ir V. A. vairuojamu automobiliu neteisėtai gabeno į (duomenys neskelbtini), kol 2012-10-09 22.30 val. (duomenys neskelbtini) gyvenvietės ribose, buvo sulaikyti Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pareigūnų. Akivaizdu, kad P. L. ir Ž. L. buvo iš anksto susitarę kartu įsigyti narkotinių medžiagų ir, pasidalijus jas tarpusavyje, suvartoti, o tai pagal formuojamą teismų praktiką nelaikoma platinimu.

Be to, pažymėtina tai, kad įsigytos iš V. V. narkotinės medžiagos kiekis buvo nedidelis, optimalus patenkinti savo asmeninius poreikius, Ž. L. ir P. L. organizmuose rasta narkotinių medžiagų liekanų (b. l. 45, 49, t. I), o tai reiškia, jog jie patys yra vartojantys narkotines medžiagas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Ž. L. vieną narkotinių medžiagų tabletę suvartojo dar automobilyje, tai tik patvirtina, jog narkotinės medžiagos buvo įsigytos ne platinimui, o asmeniniam suvartojimui. Tai, kad N. R., kartu važiavęs automobiliu taip pat iškart suvartojo vieną narkotinių medžiagų tabletę, neįrodo Ž. L. tikslo platinti šias narkotines medžiagas, atsižvelgiant į jau minėtus teismų praktikos suformuotus tikslo platinti nustatymo kriterijus.

Remiantis 2003-04-23 Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų I sąrašo 62 punktu, daugiau kaip 0,1 g psichotropinės medžiagos – PMMA – įsigijimas yra didesnis nei nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos. Todėl P. L. ir Ž. L. atlikta veika perkvalifikuojama iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, t. y. konstatuojama, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropines medžiagas neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Be to, apeliaciniu skundu Ž. L. jo gynėja prašė perkvalifikuoti Ž. L. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 241 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnį ir 241 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino kaltu ir gailisi bei kad veika padaryta dėl psichinės ir fizinės prievartos bei žmogaus teisių pažeidimo ir kankinimo, todėl paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Ši apeliacinio skundo dalis atmestina, kadangi apeliacinės instancijos teismo manymu, Ž. L. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 241 straipsnio 1 dalį, kadangi jis realiai pabėgo iš sulaikymo vietos- policijos komisariato. Apeliacinio skundo argumentai, kad nusikaltimas padarytas dėl psichinės ir fizinės prievartos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nuteistasis galėjo naudotis savo procesinėmis teisėmis, skųsti neteisėtus pareigūnų veiksmus prieš jį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad to nepadarė, todėl tokie apeliacinio skundo motyvai laikytini siekimu išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.

Perkvalifikavus nuteistųjų P. L. ir Ž. L. veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, spręstinas jiems paskirtų bausmių klausimas. Nustatyta, jog P. L. neteistas, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gerai, dirba, galiojančių administracinių baudų neturi, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad narkotinės medžiagos kiekis nedidelis, ji nebuvo skirta tolimesniam platinimui, laikytina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti paskyrus P. L. BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią iš bausmių – baudą.

Skiriant bausmę Ž. L., atsižvelgiama į tai, kad jis (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas gerai, galiojančių administracinių baudų neturi, tačiau teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, nesimoko, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi prasikaltęs, o sunkinančia aplinkybe – bendrininkavimą, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už numatytą sankcijoje vidurkį.

Ž. L. sulaikymo protokole (b.l.115, t. II) yra nurodyta, jog jis buvo sulaikytas 2012 m. spalio 9 d. 22 val. 35 min. Nors sulaikymo protokolas surašytas jau 2012 m. spalio 10 d. 00 val. 55 min., laikytina, jog Ž. L. faktiškai buvo sulaikytas 2012 m. spalio 9 d., būtent nuo šios dienos, o ne protokolo surašymo dienos, turi būti skaičiuojamas jo faktinio sulaikymo terminas (BPK 140 straipsnio 4 dalis). Šią klaidą apylinkės teismas ištaisė 2013-11-22 nutartimi. Beje, tokia pat klaida padaryta įskaitant į bausmę ir P. L. sulaikymo laiką (b. l. 43, t. II), tačiau ji liko neištaisyta, todėl ji ištaisoma skiriant jam baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistųjų P. L. ir Ž. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Nuteistojo P. L. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies pekvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 100 MGL, t. y. 13000 Lt baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-09 iki 2012-10-11 ir laikyti, kad jam paskirta 96 MGL, t. y. 12480 Lt dydžio bauda.

Išaiškinti P. L., jog jis baudą privalo sumokėti į Teritorinės mokesčių inspekcijos kasą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, priešingu atveju paskirta bauda bus išieškota priverstinai.

Nuteistojo Ž. L. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies pekvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 241 straipsnio 1 dalį ir bausme, paskirta 2013 m. sausio 18 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir Ž. L. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-03-09 iki 2012-03-10, nuo 2011-05-04 iki 2011-05-05, nuo 2012-10-09 iki 2012-10-11, kardomajame kalinime išbūtą laiką bei laisvės atėmimo bausmę, iš dalies atliktą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. nuosprendį nuo 2012-10-11 iki 2014-03-13.

Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Aurelija SadauskaitėStasys Valužis