Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoja, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus, laikoma neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. P. 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryža vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje, policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 14.35 val. atvyko į įvykio vietą ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šiais veiksmais R. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamoji R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad iš vakaro išgėrė pora butelių alaus, o iš ryto apie 10 val. važiavo į parduotuvę įsigyti daugiau alkoholio. Važiavo klausydama muzikos. Tuo metu jautėsi blaivi. Moteris, važiavusi baltos spalvos „VW Polo“ automobiliu, „braukėsi“ pro ją. Negirdėjo, kad būtų naudotas garsinis signalas, nematė įjungtų avarinių šviesų. Minėta moteris tiesiog sustojo, o ji nuvažiavo į parduotuvę, apsipirko ir vyko namo. Namuose gėrė likerį. Tuomet jai į mobilųjį paskambino asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu, teiravosi, ar ji važiavo (duomenys neskelbtini) sankryžoje, liepė jai grįžti į nurodytą vietą. Į įvykio vietą ją pavežė kitas asmuo, nes jau buvo vartojusi alkoholio. Įvykio vietoje jai buvo surašytas protokolas, buvo du kartus patikrintas jos blaivumas. Jai nustatytas neblaivumo laipsnis, su kuriuo ji sutiko. Važiuodama neįtarė, kad kažkas įvyko. Apsipirkusi važiuodama atgal į namus matė minėtą „VW Polo“. Jai tikrai niekas „nesignalino“, avarinio posūkio nerodė. Kad sukėlė eismo įvykį suprato tik tada, kai jai paskambino iš policijos. Kad buvo kilęs eismo įvykis nesuprato, tai suprato tik po to, kai atvažiavusi apžiūrėjo automobilį. Kad į jos automobilį buvo atsitrenkta, nematė, tik pravažiavo labai arti jos. Vis dėlto, įtarė, kad įvyko apibraižymas, jautė susilietimą, tačiau nuvažiavo. Nemanė, kad įvyko kažkas rimto. Žinojo, kad po tokio įvykio negali vartoti alkoholio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau vartojo alkoholį, išgėrė apie 3–4 stikliukus likerio. Labai gailisi. Automobilis, kurį vairavo, tuo metu priklausė jai, ji juo naudojosi, mamai nupirkus, nes pati mama teisės vairuoti neturi. Jį perrašė motinai iš karto po įvykio, nes motina labai supyko ir pasakė, kad ji jo daugiau negaus. Teisę vairuoti įgijo 2023 m. rugpjūčio mėn. Jai teisė vairuoti ir automobilis yra reikalingi, vyksta į skirtingus darbo objektus. Su motina santykiai geri, ji jai yra autoritetas, klausosi jos patarimų. Motina nedirba, jos gyvena dviese. Be to, ji taip pat gavo žinutę iš darbdavio, kad yra atleista, į darbą nebeina.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytoja N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.20-12.30 val. vairavo lengvąjį automobilį „Volkswagen Polo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Važiavo (duomenys neskelbtini) pl., kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. Nusileido nuo kalno, važiuodama (duomenys neskelbtini) g. antra eismo juosta. Privažiavo nusukimą link (duomenys neskelbtini) g. ir pasuko kairėn. Visą laiką važiavo antra eismo juosta. Kuomet atlikinėjo posūkio manevrą, vairuojamas automobilis važiavo arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Negali pasakyti, iš kur atsirado pirmoje eismo juostoje tamsios spalvos automobilis, tačiau jis važiavo jai iš dešinės. Vieną akimirką tamsios spalvos automobilis tiesiog trenkėsi į jos važiuojančio automobilio priekinę dešinę pusę. Matė, kad tamsios spalvos automobilio vairuotojo vietoje sėdi šviesių plaukų moteris. Vairuotoją matė vos akimirką ir tik šonu. Iš karto sustabdė savo vairuojamą automobilį, o tamsios spalvos automobilis nesustojęs nuvažiavo. Iš asmeninio mobilaus ryšio telefono paskambino 112, pranešė apie įvykį ir pasakė, kad kitas automobilis iš įvykio vietos pasišalino, nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu nesusižalojo, patyrė tik išgąstį. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo, kas jai yra žinoma. Girdėjo policijos pareigūnus po kažkiek laiko su kažkuo bendraujant. Kaip suprato, pareigūnai nustatė pasišalinusio iš eismo įvykio vietos automobilio vairuotoją, tarėsi, kad vairuotoja atvyktų į įvykio vietą. Teko gan ilgokai palaukti, kol į eismo įvykio vietą atvažiavo tas pats tamsios spalvos automobilis, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Pastarąjį automobilį vairavo vyras. Matė, kad iš atvykusio automobilio išlipo du vyrai ir mergina. Tuo metu į įvykio vietą buvo atvykusi jos dukra. Į įvykio vietą atvykusi moteris su dviem vyrais aiškino, kad jos automobilio nepastebėjo, paskui sakė, kad tai ji kalta dėl eismo įvykio. Mergina prisipažino, kad tai ji vairavo automobilį, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kai įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos transporto priemonės. Paaiškino, kad kažkur nuvažiavusi ir sustojusi tik tada pastebėjo, kad jos automobilis apgadintas. Jos dukra bendravo su ta vairuotoja. Tik atvykusi moteris elgėsi gan agresyviai, neadekvačiai, todėl jai nesinorėjo su ja bendrauti. Matė, kad policijos pareigūnai tikrino atvykusią moterį alkotesteriu. Policijos pareigūnai pasakė, kad prietaisas parodė apie dvi promiles girtumo. Eismo įvykio metu savo automobilyje važiavo viena, o automobilyje „BMW“ matė tik vairuotoją (b. l. 91-92).

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 27 d. buvo darbo diena. Dirbo su tyrėju E. Z.. Pastarasis vairavo policijos skiriamaisiais ženklais žymėtą tarnybinį automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Patruliuojant nustatytame maršrute iš budėtojo gautas pranešimas, kad ties (duomenys neskelbtini) sankryža yra įvykęs eismo įvykis, vienas iš dalyvių su automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Laikas galėjo būti apie 13.00 val., kai vyko į nurodytą eismo įvykio vietą. Atvykus nurodytu adresu, rastas baltos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Polo“. Automobilis stovėjo priekine dalimi link (duomenys neskelbtini) g., antroje eismo juostoje, netoli kairės pusės važiuojamosios dalies krašto. Prie automobilio stovėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri prisistatė pastarojo automobilio vairuotoja. Nustatyta moters asmenybė. Moteris parodė, kad eismo įvykio metu apgadintas jos automobilis – priekinis dešinės pusės sparnas. Vairuotoja paaiškino, kad kiti toje pačioje automobilio pusėje esantys apgadinimai padaryti daug anksčiau. Moteris papasakojo eismo įvykio kilimo aplinkybes, nurodė, kad pirma eismo juosta važiavęs tamsios spalvos automobilis buvo vairuojamas moters šviesiais plaukais. Įvykus transporto priemonių susidūrimui kitas automobilis nesustojęs iš eismo įvykio pasišalino kartu su vairuotoja. Automobilio „Volkswagen Polo“ vairuotoja nurodė, kad eismo įvykis įvyko toje vietoje, kur šiuo metu stovi jos vairuotas automobilis. Moteris nurodė iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Nustatinėjant automobilį, pasišalinusį iš įvykio vietos, pagal pateiktus valstybinius numerius nustatyta, kad tai automobilis „BMW“. Policijos duomenų bazėse nustatytas automobilio savininkas – R. P., kurios nuotrauka buvo pateikta registruose. Moteris buvo šviesių plaukų. Pagrįstai manydama, kad ši moteris ir galėjo būti eismo įvykio dalyvė, susisiekė su ja mobilaus ryšio telefonu. Laikas tuo metu buvo 13.24 val. Telefonu atsiliepė moteris. Paklausė, ar ji yra R. P.. Moteris patvirtino, kad taip. Klausė, ar jai priklauso automobilis „BMW“, ar ji jį vairuoja. Į šiuos užduotus klausimus moteris davė teigiamus atsakymus. Tada pasiteiravo moters, ar tam tikru laiku ji važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini), vairuodama tamsios spalvos automobilį „BMW“. Moteris patvirtino, kad ji vairavo automobilį „BMW“ ir paklausė: „ar jūs čia skambinate dėl to eismo įvykio?“. Pareikalavo, kad moteris nedelsiant su automobiliu atvyktų į įvykio vietą. Pradžioje moteris nurodė, kad šiuo metu yra išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau, nurodžius kokia gresia atsakomybė, sutiko atvykti. Laukti reikėjo ganėtinai ilgai. Paskutinį kartą telefonu moteriai skambino 14.31 val., klausė, kada ji atvyks į įvykio vietą. Gavo atsakymą, kad ji netrukus atvyks, jau yra pakeliui. Praėjus nedaug laiko, į įvykio vietą atvažiavo tamsios spalvos automobilis „BMW 5ER Reihe“, valstybinis numeris atitiko automobilio „VW Polo“ vairuotojos nurodytą valstybinį numerį. Automobilį vairavo vyras, o automobilyje dar buvo moteris šviesiais plaukais ir vyras. Iš pastarojo automobilio išlipo moteris, kuri priėjo. Tuo metu įvykio vietoje buvo ir automobilio „VW Polo“ vairuotojos dukra. Iš automobilio „BMW“ išlipusi ir priėjusi moteris buvo nusiteikusi agresyviai, šaukė, kad tai automobilis „VW Polo“ atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį „BMW“. Į įvykio vietą atvykusi moteris atitiko moters nuotrauką, kurią prieš tai ji matė informacinėse policijos duomenų bazėse ieškant pasišalinusio vairuotojo iš eismo įvykio vietos – R. P., gimusi (duomenys neskelbtini) m. Paprašė, kad moteris pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Moteris atsakė, kad pateikti negali, nes su savimi jokio dokumento neturi. Bendraujant su moterimi buvo akivaizdu, kad ji supranta, jog kontaktas tarp jos vairuojamo automobilio „BMW“ ir automobilio „VW Polo“ tikrai buvo, kad eismo įvykis tikrai įvyko. Pasiteiravo, ar moteris yra blaivi. R. P. nurodė, kad yra vartojusi alkoholinius gėrimus. Pradžioje sakė, kad gėrė nedaug konjako, o paskui aiškino, kad yra gėrusi šampano. R. P. paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui, t. y. įvykus kontaktui tarp transporto priemonių, ji nesureikšmino to, todėl nesustojo įvykio vietoje, o nuvažiavo tolyn. Moteris paaiškino, kad nuvyko į sodybą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Ji patikino, kad eismo įvykio momentu buvo blaivi, o alkoholinius gėrimus vartojo tik gerokai vėliau po įvykio. Dabar ji atvažiavo automobiliu „BMW“, tačiau nevairavo dėl tų pačių priežasčių. R. P. sutiko pasitikrinti blaivumą. Du kartus moteris buvo patikrinta alkoholio kiekio matuokliu. Prietaisas parodė apie dvi promiles girtumo. Su prietaiso parodymais R. P. sutiko, pasirašė Neblaivumo nustatymo aktą. Apžiūrėjo automobilio „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) saloną. Priekinėje automobilio salono dėtuvėje rado R. P., gimusios (duomenys neskelbtini) m., vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Iš dokumento buvo aišku, kad moteris neseniai yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones. Dėtuvėje rado ir automobilio „BMW“ registracijos liudijimą, kurį pridėjo prie renkamos medžiagos. Automobilio salone, ant priekinio galinio vaizdo veidrodėlio pastebėjo vaizdo registratorių. Iš prietaiso išėmė atminties kortelę ir pridėjo prie surinktos medžiagos. Vairuotojo pažymėjimą taip pat pridėjo prie eismo įvykio medžiagos (b. l. 94-96).

2024 m. gegužės 27 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-čio skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.50 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. žiedinėje sankryžoje, nusileidus nuo (duomenys neskelbtini) kalno, į pranešėjos automobilį „VW Polo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) atsitrenkė tamsios spalvos automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Tikslinant įvykio aplinkybes nuvyko kartu tyrėju E. Z. nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje pastebėtas stovintis automobilis „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apgadintas. Pastarojo vairuotoja nurodė įvykio kilimo aplinkybes, paaiškino, kad pirma eismo juosta važiavo tamsios spalvos automobilis, kliudė jos vairuojamą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pasišalinusį automobilį vairavo šviesių plaukų moteris, tikslių valstybinių numerių neįsiminė, tik fragmentą. Tikslinant pasišalinusio automobilio valstybinį numerį policijos informacinėje sistemoje, iš pateiktų variantų, nustatyta, kad tai, galimai, yra automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininkė R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. Susisiekus telefonu su moterimi, ji nurodė, kad važiavo minėtu automobiliu ir į ją atsitrenkė baltos spalvos automobilis. Vairuotoja to susidūrimo nesureikšmino, dėl to nesustojo, nors girdėjo, kai kito automobilio vairuotoja jai signalizavo garsiniu signalu. Pareikalauta, kad moteris atvyktų į įvykio vietą. Į įvykio vietą R. P. atvyko automobiliu, tačiau sėdėjo keleivio vietoje. R. P. patikrinta alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810” Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmu tikrinimu R. P. nustatytas 2,07 promilės neblaivumas, antru tikrinimu – 1,90 promilės neblaivumas (b. l. 54-56).

2024 m. gegužės 27 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryža, (duomenys neskelbtini), fotografuota, sudaryta fotolentelė. Apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir „Volkswagen Polo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Fiksuoti transporto priemonių sugadinimai, sudarytos fotolentelės. Apžiūros metu paimtas automobilis „BMW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktas, pastarojo automobilio registracijos liudijimas, R. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas bei atminties kortelė iš vaizdo registratoriaus (b. l. 15-49).

2024 m. gegužės 27 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. P. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 27 d. 14:38 val. nustatytas 2,07 promilės girtumas, 14:55 val. nustatytas – 1,90 promilės girtumas (b. l. 61-63).

2024 m. gegužės 28 d. VĮ „Regitra“ išraše nurodyta, jog automobilio „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas R. P.. Transporto priemonės valdytojo/savininko keitimas atliktas 2024 m. kovo 18 d. (b. l. 65-66).

2024 m. birželio 4 d. VĮ „Regitra“ išraše matyti naujas įrašas, kad 2024 m. gegužės 28 d. registruota Pirkimo-pardavimo sutartis, automobilio savininkas A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 67-68).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „BMW 525d Touring“, gamybos periodas 2004-2007, pasirinkti metai 2006, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 3 428,60 Eur, su PVM yra 4 340 Eur (b. l. 73).

2024 m. birželio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėti vaizdo registratoriumi, įrengtu automobilyje „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) fiksuoti vaizdo įrašai. Užfiksuotos eismo įvykio kilimo aplinkybės. Sudaryta fotolentelė (b. l. 78-83, 84-89).

Kaltinamoji R. P. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas: 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju R. P. inkriminuota tai, kad ji, dalyvavusi eismo įvykyje, iki šio įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį ir jai buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmu tikrinimu R. P. nustatytas 2,07 promilės neblaivumas, antru tikrinimu – 1,90 promilės neblaivumas.

Kaip jau minėta, kaltinamoji neneigė ir aplinkybės, kad po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ji vartojo alkoholį, suvokdama, kad tą daryti draudžia Kelių eismo taisyklės. Tai, kad kaltinamoji, sugrįžusi į eismo įvykio vietą, buvo neblaivi, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, taip pat policijos pareigūnės R. K. bei kitos liudytojos N. K. parodymai apie tai, jog atvykusi į įvykio vietą kaltinamoji elgėsi neadekvačiai, agresyviai. Be kita ko, policijos pareigūnams iš karto eismo įvykio vietoje ji patvirtino, kad po eismo įvykio ji vartojo alkoholį. Kaltinamajai pasišalinus iš eismo įvykio vietos ir dėl šios priežasties nesant galimybės nustatyti, koks jos neblaivumo laipsnis galimai buvo eismo įvykio metu, jai į įvykio vietą atvykus po eismo įvykio praėjus pakankamai ilgam laiko tarpu nėra pakankamo pagrindo abejoti tuo, jog alkoholinius gėrimus kaltinamoji vartojo po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo. Nors kaltinamoji tvirtino, kad alkoholį ji vartojo ir iš vakaro, o įvykio dieną išgėrė tik 3–4 stikliukus likerio, tačiau galimybės nustatyti, kada jos neblaivumo laipsnis pasiekė 1,51 prom. viršijantį neblaivumą, nėra. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog R. P. 2024 m. gegužės 27 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryža vairavusi motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir dalyvavusi eismo įvykyje, policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau apie 14.35 val. atvyko į įvykio vietą ir jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šie jos veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai, kadangi baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji šio kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo požymiai.

III. Dėl laidavimo instituto netaikymo

Teismo vertinimu, pritariant prokuroro argumentams, šioje byloje pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas nėra.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, R. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, ji nėra teista (teistumas išnykęs), o civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau vis dėlto, sprendžiant dėl galimybės taikyti jai laidavimo institutą, pažymėtina tai, jog ji neabejotinai buvo linkusi savo kaltę minimizuoti, tik uždavus pakartotinius klausimus teisiamojo posėdžio metu ji patvirtino, kad vis dėlto ji jau įvykio vietoje juto, jog įvyko eismo įvykis. Teismo vertinimu, kaltinamoji tik formaliai nurodė, jog labai gailisi dėl šio įvykio. Kaip matyti iš byloje esančių vaizdo registratoriumi darytų įrašų, ji netgi po eismo įvykio praėjus kuriam laikui, važiuodama atgal tuo pačiu keliu iš parduotuvės, nesustojo prie sankryžoje stovėjusio „VW Polo“ automobilio ir buvo visiškai abejinga eismo įvykio metu galimai kilusiems padariniams. Su ja susisiekusiems po eismo įvykio pareigūnams iš pradžių ji melagingai tvirtino esanti (duomenys neskelbtini) ir tik vėliau sutiko sugrįžti į įvykio vietą, kai jai buvo išaiškintos teisinės pasekmės. Vėliau teigė, kad buvo išvykusi į sodybą, kur vartojo alkoholį, galiausiai, teisme nurodė, kad alkoholį vartojo grįžusi į namus. Be to, teisme ji tvirtino negirdėjusi, kaip automobilis „VW Polo“ jai signalizavo, kai tuo tarpu visiškai priešingai nurodė į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, kaltinamoji, atvykusi į eismo įvykio vietą, nuo pareigūnų skambučio praėjus ilgam laiko tarpui, jos laukiant, elgėsi agresyviai, neadekvačiai. Iš registratoriaus vaizdo įrašų girdėti, kaip asmeniui, esančiam automobilyje paklausus „negali negėrus pabūt?“ kaltinamoji sako: „tai koks skirtumas“, minėtas asmuo sako: „gatava prisivažinėja, b... (necenzūrinis žodis), paskui bėdas srėbt reikia jos“, į ką kaltinamoji atsako: „gerai! Taip nutinka. Tai va turėjom progą susitikti, o rytoj važiuosim kitais reikalais, jei man teisių neatims“, į ką minėtas asmuo atsako: „atims ir spakaina būsi“, į ką kaltinamoji atsako keiksmažodžiu „byb... (necenzūrinis žodis), neatims <...>, ko tu čia nervinies, zuiki, jinai į mane atsitrenkė, gi aš tai neatsitrenkiau į ją“. Cituodama, ką jai nurodė pareigūnė: „grįžkit į įvykį, mes ilgai nelauksim, formuojam įvykį taip, kaip turi būti“, ji automobilyje esantiems asmenims nurodo: „nu ir formuokit, sakau, paleisk muziką“. Paklausus automobilyje esančio asmens: „ko toks piktas?“, pastarasis atsako: „nes tu dap... (necenzūrinis žodis) išgėrusi važinėt“. Į ką kaltinamoji atsako: „nu aš nebuvau išgėrus“, o minėtas asmuo nurodo: „ne, nebuvau, tiktai pachmielinga buvau, b... (necenzūrinis žodis). Prisilaka ant tiek, kad paskui nežino, kas darosi“. Į ką kaltinamoji sako: „taigi ji į mane atsitrenkė, aš gi ne durna“. Jos asmeniui pasiteiravus: „O tai kodėl tu pabėgai? Kad išgėrus buvai?“, kaltinamoji atsako: „jo, tai man būtų pripūtę <...>, ką aš darysiu, jeigu aš norėjau nusipirkti konjako b... (necenzūrinis žodis) ir kažkokia k... (necenzūrinis žodis) į mane atsitrenkė, tai ką aš kalta. <....> bet tai k... (necenzūrinis žodis), problemų prisidariau, bet tai s.... (necenzūrinis žodis), k... (necenzūrinis žodis), į mane įp... (necenzūrinis žodis)“. Pamačius policijos pareigūnų ekipažus, asmuo, važiuojantis su kaltinamąja automobilyje, jai sako: „tai gerai, dabar normaliai atsisėsk, diržą užsisek“. Kaltinamoji atsako: „kokį diržą dar, nėra diržo“. Asmuo, esantis automobilyje, kaltinamajai sako: „ir nesakyk, kad buvai išgėrus, b... (necenzūrinis žodis)“, į ką kaltinamoji atsako: „nieko nesakysiu“. Minėtas asmuo sako: „va tada tai stopudovai atims teises“. Kaltinamoji atsako: „surašys aktą ir viskas“. Asmuo kaltinamosios klausia: „ką sakysi, kodėl pabėgai“, į ką kaltinamoji atsako: „sakysiu, aš nieko negirdėjau vapšče <....> sterva, aš jai kaip p... (necenzūrinis žodis) į galvą <...> aš noriu jai p... (necenzūrinis žodis) į ausį, n... (necenzūrinis žodis) tuos mentus iškvietė s... (necenzūrinis žodis)“. Asmuo sako: „nes tu pabėgai“, į ką kaltinamoji atsako: „nu taip, bet jinai mane <...>, aš k... (necenzūrinis žodis) jiems išaiškinsiu“.

Teismo vertinimu, nors remiantis teismų praktika asmuo savo kaltę gali pripažinti bet kurioje proceso stadijoje, tačiau aptartus kaltinamosios teiginius vertinant jos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kontekste, kuomet ji buvo linkusi minimizuoti savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog ji ne tik savo kaltę pripažino visiškai, tačiau ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajai pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas net 2 prom. viršijantis neblaivumo laipsnis, jos neblaivumą tikrinant 14.38 val. Teisiamojo posėdžio metu ji tvirtino išgėrusi vos 3-4 stikliukus likerio ir pora butelių alaus iš vakaro. Teismo vertinimu, tiek aptartos aplinkybės, tiek ir šie kaltinamosios teiginiai sudaro pagrindo abejoti kaltinamosios nurodomų aplinkybių nuoširdumu, juolab kad ir sau artimiems asmenims iš karto po įvykio ji nurodė, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes jai „būtų pripūtę“, o pareigūnams ji ketino sakyti, kad eismo įvykio ji „negirdėjo vapšče“, ką, akivaizdu, ji iš pradžių ir bandė daryti, taip pat duodama savo parodymus teisme. Tai konstatavus, darytina išvada, kad kaltinamoji nuoširdžiai dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nesigaili, dėl to nėra formaliųjų sąlygų visumos laidavimo institutui taikyti, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji negali būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamoji R. P., veikdama tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remiantis argumentais, kurie išdėstyti sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepaisant to, kad ji savo kaltę teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai, nėra pagrindo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamoji baudžiamojon atsakomybėn yra traukiama pirmą kartą (ankstesnis teistumas jai yra išnykęs), bausta administracine tvarka dėl turtinio pobūdžio administracinio nusižengimo, kurį padarė artimu inkriminuotai nusikalstamai veikai metu. Nors nusikalstama veika buvo padaryta dėl kaltinamosios alkoholio vartojimo po eismo įvykio, tačiau priklausomybės ligų centro įskaitoje ji nėra registruota. Pakankamai ilgą laiką vykdžiusi darbo veiklą, paskirtą baudą už administracinį nusižengimą ji taip pat yra sumokėjusi. Duomenų, kurie kaltinamąją charakterizuotų neigiamai, byloje nėra gauta. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu pačios kaltinamosios bei jos motinos nurodytų aplinkybių, jų santykiai yra geri, motina jai yra autoritetas, o šios aplinkybės vertinamos kaip apsauginis veiksnys nuo tolesnio nusikalstamumo. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajai gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jai paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jos neizoliavus nuo visuomenės. BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, kaltinamajai už jai inkriminuoto nusikaltimo padarymą skirtina švelniausios rūšies – baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos, galimos skirti už nesunkų nusikaltimą, dydžiui. Taikyti BK 54 ar 62 straipsnio nuostatų bei kaltinamajai skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, įvertinus, be kita ko, ir kaltinamajai nustatytą apsvaigimo laipsnį, nėra teisinio pagrindo.

Kadangi kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji dalyvavo eismo įvykyje, automobilį vairuodama naudodamasi jai suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones, o iš eismo įvykio vietos pasišalino, po to vartojo alkoholį ir jai nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršijo 1,51 prom. neblaivumą, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad teisę vairuoti kaltinamoji buvo įgijusi pakankamai neseniai, tačiau naudodamasi ja įvykdė aptariamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 29 d., vairuotojo pažymėjimą, išduotą kaltinamosios vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant VĮ „Regitra“. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybę bei jos veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje. Kaltinamoji teigė, kad jai teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į skirtingus darbo objektus, tačiau kartu nurodė gavusi pranešimą iš darbdavio, kad yra atleista. Be kita ko, kaltinamoji nenurodė jokių aplinkybių, kurios neleistų jai darbo vietas pasiekti naudojantis Kauno mieste pakankamai gerai išplėtotu viešuoju transportu.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikyta nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje netaikomas ir netaikytinas. 2024 m. gegužės 31 d. nutarimu jis buvo pritaikytas automobiliui „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nutarime nurodytas transporto priemonės savininkas neatitiko registruose esančių duomenų, be to, VĮ „Registrų centras“ pranešimu turto areštų registre jis nebuvo įregistruotas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 135), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- 32 GB atmintinė, išimta iš vaizdo registratoriaus (b. l. 133), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina R. P.;

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 132), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė po to, kai naudodamasi transporto priemone dalyvavo eismo įvykyje, be transporto priemonės šie objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai (teisinis faktas – eismo įvykis, nuo kurio kilimo įvykyje dalyvavusiam asmeniui kyla pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį, iki įvykio aplinkybių nustatymo) negalėtų būti realizuojami, automobilis „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone (analogiškos pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2022). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Šiuo atveju, transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajai, ji pati teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad būtent šiuo automobiliu naudojosi tik ji. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. gegužės 28 d. VĮ „Regitra“ išrašas, kuriame nurodyta, jog automobilio „BMW 5ER Reihe“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas R. P.. Transporto priemonės valdytojo/savininko keitimas atliktas 2024 m. kovo 18 d. (b. l. 65-66). Tačiau 2024 m. birželio 4 d. VĮ „Regitra“ išraše matyti naujas įrašas, kad 2024 m. gegužės 28 d., tai yra kitą dieną po šio įvykio, registruota Pirkimo-pardavimo sutartis, o automobilio savininke nurodoma kaltinamosios motina A. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 67-68). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji aiškino, jog automobilį motinai perrašė, nes jį pirko motina jai, už savo lėšas, o šiai padarius nusikalstamą veiką, A. R. nenorėjo, kad ji šiuo automobiliu daugiau naudotųsi. Pažymėtina, kad transporto priemonė buvo priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę iš karto po įvykio. Taigi automobilio perrašymas kaltinamosios šeimos nariui, neturinčiam teisės vairuoti, buvo atliktas paskubomis – jai kitą dieną, juo fiziškai nedisponuojant.

BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. R. vardu registruota transporto priemonė – automobilis „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomi UAB „Augenas“ saugojimo aikštelėje, Kaune, Technikos g. 18A, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamosios gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, jai paskirtą finansinio pobūdžio bausmę, taip pat tai, kad kaltinamajai gynėjas paskirtas esant būtiniems gynėjo dalyvavimo pagrindams, iš jos nepriteistinos.

Kitų proceso išlaidų, kurios nebuvo aptartos šiame nuosprendyje, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. sumažintą bausmę – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. gegužės 29 d., R. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

R. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilio „BMW 5ER Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 135), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai;

- 32 GB atmintinę, išimtą iš vaizdo registratoriaus (b. l. 133), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. P.;

-kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 132), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.