- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 2SP-13462-848/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07322-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Užkuraičiui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje vykdoma 2015-12-28 Kauno apylinkės teismo nutartis Nr. 2-1009-896/2016. Pareiškėjas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuoja.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymas. Pareiškėjas skundu, adresuotu antstoliui Sauliui Užkuraičiui, prašo sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.
Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui paduotas Lietuvos Respublikos CPK 510 str. nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos CPK 510 str. 2 d. nustato, kad „jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą, o jeigu patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui.“
Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems pareiškėjo turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos CPK144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 str.) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas (CPK18 str., 281 str., 584 str.). Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.).
Antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę juos apskųsti teismui (CPK 512 str.). Tai viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją).
Vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
Kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą ir pagrįsti šių priemonių taikymo būtinumą (CPK 178 str.). Spręsdamas dėl šių priemonių taikymo, teismas privalo vadovautis ekonomiškumo principu ir siekti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyros, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Pareiškėjas teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje, prašydamas stabdyti vykdymo veiksmus, tačiau nenurodo motyvų, pagrindžiančių tokių priemonių taikymo būtinumą – nenurodė visiškai jokių aplinkybių, pripažintinų svarbiomis sprendžiant klausimą dėl galimai atsirasiančios žalos nesustabdžius vykdymo veiksmų. Pareiškėjas nenurodo visiškai jokių argumentų, jog nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Asmuo, prašantis taikyti šias priemones, turi teismui nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, t. y. aplinkybes, patvirtinančias realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei pateikti jas patvirtinančius duomenis. Pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesudaro pakankamo pagrindo varžyti išieškotojo teises. Pažymėtina, jog vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai, dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu nepažeisti ir kitų proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Todėl teismas preliminariai įvertinęs pareiškėj skunde dėl antstolio veiksmų bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 144 str., 178 str.). Vien tai, kad pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų, nėra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymą. Pažymėtina, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų apsunkintas bet kokių tarpinių procesinių sprendimų priėmimas vykdomojoje byloje, o tai prieštarautų vykdytino dokumento privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principui bei išieškotojo interesams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 510, 290, 291, straipsniais, teismas
nutarė:
prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.