- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-15
- Bylos Nr.
- N1-3-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00135-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- R. K., P. P.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Jolantai Stanelienei, dalyvaujant prokurorams Sigitui Dobiliauskui, Irenai Zgierskytei- Strumilaitei, Aurelijai Rakštienei, kaltinamiesiems R. K., P. P., kaltinamojo įstatyminiam atstovui A. K., gynėjams advokatams Stanislavai Šulcaitei, Alfonsui Daukantui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Virgilijui Tavorui, Aurimui Bagavičiui, Rūtai Janulienei, Eglei Bikinienei, neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis Šiaulių profesinio rengimo centre II kurse, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis Šiaulių profesinio rengimo centre II kurse, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
R. K., P. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (1 t., 4-5 b. l.), 2011 m. rugsėjo 11 d., apie 1.30 val., Šiauliuose, ties Žaliūkių - Tilžės gatvių sankryža, veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius R. R. ir K. N., o būtent: mėtydami akmenis į nukentėjusiuosius R. R. ir K. N. bei akmeniu pataikydami nukentėjusiajam K. N. į nosį, pargriaudami K. N. ant žemės, rankų kumščiais ir kojomis suduodami nukentėjusiajam K. N. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami nubrozdinimą nosies srityje, kraujosruvą dešiniame žaste, nosies kaulų lūžį, ir padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia pargriaudami nukentėjusįjį R. R. ant žemės ir rankų kumščiais bei kojomis suduodami daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami muštines žaizdas pakaušio srityje, kraujosruvas su nubrozdinimais dešinio peties srityje, krūtinės dešinėje, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais bendrais veiksmais atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančius du 2 l talpos plastikinius butelius alaus „Blindos“ 7 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Vadafone“ 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono pakrovėją 16 Lt vertės, K. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 200 Lt vertės su UAB „Tele2“ pildyk SIM kortele 10 Lt vertės, viso pagrobė 340 Lt vertės svetimo turto.
Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, ėjo iš P. P. pirtelės nusipirkti dar alaus. Jie buvo penki – jis, P. P., J. J., J. K., J. B. Buvo išgėrę. Einant atgal, susitiko 2 nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji ėjo ta pačia kelio puse, priešais juos. Kažkas iš jų grupelės su jais sukonfliktavo. Nukentėjusieji nešėsi du alaus bambalius. Nematė, ar jie turėjo mobilaus ryšio telefonus. J. B. ėmė į juos mėtyti akmenis, kai vienas iš nukentėjusiųjų užsikišęs ranką už striukės pagąsdino, kad šaus. Apsižodžiavimas gal ir galėjo būti, tačiau jokių kitų veiksmų nebuvo. Akmenimis nemėtė. Po to nukentėjusieji išbėgo ant gatvės. Sustojo pilietis, važiavęs baltos spalvos automobiliu „VW Golf“. Nukentėjusysis prašėsi pagalbos. Jis priėjo ir pasakė, kad čia nieko nėra. Automobilis nuvažiavo tolyn. Tiksliai neprisimena, bet atrodo, jog nukentėjusieji nubėgo į kitą gatvės pusę. Atrodo, kad vienas iš nukentėjusiųjų nubėgo į viaduko viršų, o kitas nukentėjusysis nubėgo po viaduku. J. B. juos nusivijo. Kurį nukentėjusįjį nusivijo J. B. – neprisimena. Tada jis su P. P. nuėjo iki gatvės vidurio, tačiau grįžo atgal. Abu, vienu metu ir sugalvojo grįžti, niekas neišgąsdino, apsisuko ir ėjo. Nuo kelio vidurio grįžo, nes pagalvojo, kad jie jam nieko nepadarė. Kur tuo metu buvo J. B., nežino. Po to J. B. parbėgo. Po tiltu susitiko J. K., J. J.. Einant link namų, J. B. pasigavo kažkokį žmogų, kurį ėmė mušti. Jis puolė juos skirti, tačiau nukentėjusiojo nemušė. Pamatė atbėgančius policijos pareigūnus, kurių išsigandęs puolė bėgti. Bėgo, nes buvo nepilnametis ir neblaivus. Tačiau policijos pareigūnai jį pagavo. Po tiltu nukentėjusiojo nespardė. Spardė J. B. Nežino, ką matė policijos pareigūnai. Jis tikrai neužsimojo nukentėjusiems. P. P. visą laiką kartu buvo su juo. Jis nieko blogo nedarė. Taip pat negali pasakyti, kas primušė nukentėjusiuosius, nes nežino, gal J. B. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Savo vardu registruoto turto neturi. Šiuo metu nebedirba. Yra išlaikomas tėvų. Mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre, 2 kurse.
Kaltinamasis P. P. kaltu neprisipažino, parodė, kad jis, J. K., R. K., J. J., J. B. buvo pas jį pirtelėje, kur gėrė. Pritrūkus alaus, ėjo nusipirkti alaus iki degalinės, tačiau jo nebenusipirko. Buvo kažkiek išgėręs. Einant atgal, parduotuvės „Tau“ pusėje esančiu šaligatviu, priekyje pamatė einančius 2 žmones. J. B. su jais sukonfliktavo. Matė, kaip J. B. į juos mėtė akmenis, jis akmenų nemėtė. Vienas vyriškis užsikišęs ranką už striukės, sakė, kad šaus. Privažiavo mašina, šioje salėje esantis liudytojas, kuriam R. K. pamojo ranka važiuoti. Tada J. B. metė akmenis. Jis jokių akmenų nemetė bei neprašė atiduoti butelių. Kas prašė atiduoti alaus butelius, neprisimena, tačiau atrodo, kad J. B., nes jis arčiausiai jų stovėjo. Nukentėjusieji nubėgo per gatvę. J. B. ėmė juos vytis. Vienas nukentėjusysis nubėgo į viaduko viršų, kitas žemyn po viaduku. Tiksliai nežino, kurį iš nukentėjusiųjų nusivijo J. B., nes viskas vyko labai greitai. Tada jis su R. K. grįžo atgal, nes nebuvo jokio tikslo veltis į tą reikalą. Kelio jie neperėjo ir neužsimojo. Su J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu sutiko, nes jis sakė, kad jie perėjo pusę tilto. Viso tilto jis tikrai neperėjo. Be žodžių nuo Tilžės gatvės kilo mintis grįžti atgal. Grįžtant atgal, pamatė, kad J. K. su J. J. eina po tiltu. Paskui juos ir jie nuėjo prie medinio namo, esančio Verdulių gatvėje. Matė, kaip J. B. nusivijo laiptais kažkokį žmogų. Nuėjo pasižiūrėti, ką jis ten nusivijo. Trečią nukentėjusįjį, kuris gulėjo ant žemės, spardė J. B. Trečias nukentėjusysis tolokai buvo nuo jų. Jis nebėgo jo gelbėti ir jo nespardė. R. K. nuėjo išskirti. Kas sužalojo kitus nukentėjusius – nežino. Gal J. B. juos sužalojo. Nuėję prie to namo, pamatė atbėgančius žmones, išsigando ir pradėjo bėgti, nes buvo išgėręs, buvo naktis, nenorėjo aiškintis su policija, nenorėjo, kad po to skambintų tėvams. Pasislėpė, tačiau R. K. pagavo. Jis visą laiką buvo su R. K. Išsiskyrę nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais gali tikėti. Nežino, kodėl gerai prisimena, ką darė J. B., o neprisimena savo veiksmų. Šiuo metu mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre padavėju- barmenu 2 kurse. Gyvena su tėvais, kurie jį išlaiko. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, savo vardu registruoto turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2011-09-11 apie 1.00 val. nusipirkę du plastmasinius butelius alaus kartu su draugu K. N. ėjo Tilžės gatve nuo pietinio rajono link centro. Ėjo iš K. N. sesers pas jį. Prie viaduko pamatė grupę jaunuolių. Iš viso jų buvo 5-6 asmenys. Tačiau juos ant viaduko pasivijo trys jaunuoliai, kurie liepė atiduoti alų. Sakė, kad vieną butelį alaus jie pasiliktų sau, o kitą atiduotų jiems. Tačiau jie nesutiko atiduoti nei vieno butelio alaus. Nežino, kuris prašė atiduoti alų. Jis tų vaikinų nepažįsta, jiems nebuvo skolingas, jie užpuolė norėdami atimti daiktus ir alų, jų su K. N. nekabino. Prie jo buvo pribėgę trys jaunuoliai, tarp jų buvo R. K., jis buvo apsirengęs tamsius treningus su šviesiais brūkšniais. Ar prie jo buvo pribėgęs P. P., nežino. Iš pradžių mėtė akmenimis. Kuris jaunuolis mėtė, nežino, nes jų ten buvo daug. Gali būti, kad mėtė visi. Juos pamatę, kad išvengtų konfliktų, perėjo į kitą gatvės pusę. Teismo salėje iš tų trijų jaunuolių yra vienas vaikinas, tai kaltinamasis R. K., kurį pažįsta ir kuris tada buvo. Kai juos pradėjo mušti, buvo sustojęs automobilis, kurio vairuotojas signalizavo, iškvietė policiją. Jis buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Įvykio metu jis matė, kaip tas automobilis sustojo ir kaip prie to automobilio vairuotojo buvo pribėgę du jaunuoliai, kurie kažką jam sakė. K. N. buvo priėjęs prie to vairuotojo, prašė iškviesti policiją. Po to nieko neatsimena, nes buvo smūgiai, nuo kurių buvo apsvaigęs. Nežino, kas jį mušė, visi kartu. Buvo tamsu. Gatvėje nešvietė jokia lempa. Buvo mušamas rankomis, spardomas kojomis, visi sudavė smūgius. Jei galvoje padaryta 10 siūlių, tai tikrai mano, kad ne tik kojomis buvo mušamas, bet ir akmeniu. K. N. taip pat mušė, tačiau nematė, kas jį mušė. Jis taip pat buvo mušamas ir rankomis, ir kojomis spardomas. Jis nežiūrėjo, kaip jis buvo mušamas, nes jį patį mušė. Nuo smūgių buvo apsvaigęs, rankomis dengėsi galvą. Buvo dar vienas vaikinas šviesių trumpų plaukų. Teismo salėje to asmens nemato. Matė, kaip K. N. vejasi, jam smūgiuoja, pargriauna ir toliau jau gulintį muša. Jį tikrai mušė kaltinamasis R. K., jis jį gerai įsidėmėjo. R. K. jį spardė, mušė, paėmė jo mobilaus ryšio telefoną. Kai buvo mušamas, nejuto, kad būtų kraustomos kišenės. Kaip traukė telefoną – nejuto. Plėšė megztinį, tarpusavyje kalbėjosi „kad nieko nebeturi“. P. P. nebuvo prie jo priėjęs, taip mano, jis jo neatpažino. Jis matė tik R. K., jį atpažino ir policijos nuovadoje. Pirma atvažiavo policijos pareigūnai, po to greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje susiuvo galvą. Buvo nubrozdinimai, kraujosruvos, sutrenkta galva. Ligoninėje negulėjo, vaistų nevartojo. Tik po savaitės buvo nuėjęs iš galvos išsitraukti siūlų. Jie atėmė mobilaus ryšio telefoną „Vodafone“, kurio vertė 100 Lt, telefono įkroviklį, kurio vertė 16 Lt, 2 plastikinius butelius alaus, kurio vieneto vertė 7 Lt. Prašymo ikiteisminio tyrimo metu priteisti civilinį ieškinį nebuvo pateikęs, mano, kad dar pateiks.
Nukentėjusysis K. N. parodė, kad 2011-09-11 apie 1.00 val. ėjo kartu su R. R. iš jo sesers nusipirkę du plastikinius butelius alaus Tilžės g. link centro. Truputį buvo išgėrę. Netoli parduotuvės „Tau“ pamatė ant šaligatvio 5 vaikinus. Jiems vaikinai liepė atiduoti alų. Perėjo į kitą gatvės pusės. Kai perėjo į kitą gatvės pusę, jis spėjo sustabdyti automobilį, kad iškviestų policiją. Prie to automobilio priėję vaikinai dar pasakė, kad mautų lauk iš tos vietos. Jie pradėjo juos vytis, mėtyti į juos akmenis. Atsisukęs pažiūrėti, pajuto smūgį į nosį iš akmens. Nuvirto į žolyną. Pribėgę ėmė jį spardyti, mušti, ko pasėkoje neteko sąmonės. Gerai prisimena vieną asmenį, kuris jį mušė, tai teismo salėje sėdintis R. K. Daugiau jis nieko nebematė. Toje vietoje buvo tamsu, lempos nebuvo apšvietę. Jis nuvirto į griovį, kur nuo smūgių neteko sąmonės. Prabudo, kai jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Jie jam ir pasakė, kad pagavo du vaikinus. Buvo jau atvažiavusi greitoji medicinos pagalba, kuri juos nuvežė į ligoninę. Ten juos sutvarkė ir nuvežė į policijos nuovadą atpažinti jaunuolių. Policijos nuovadoje buvo dar vienas vaikinas šviesiais plaukais su gobtuvu. Teismo salėje nemato to vaikino. Kitas vaikinas buvo tamsiais plaukais, tai R. K. Ar vien tik R. K. sumušė jį, negali pasakyti, nes nežino. Kaip šis vaikinas buvo apsirengęs, neatsimena. Atsimena, tik kad jis jį gatvėje mušė. P. P. nematė. Tamsoje matė tik vieną vaikiną šviesių plaukų, kitą tamsių, aukštą. Kiek iš viso tų vaikinų buvo, negali pasakyti, gal 5, gal 6. Į kitą gatvės pusę perėjo 3 vaikinai. Jis tik atsimena, kad jį mušė gal vienas, o gal keli vaikinai, o R. R. nusivijo du vaikinai, jį irgi mušė ir spardė. Tačiau tų vaikinų atpažinti negali. Ar vaikinai spardydami ko nors reikalavo, per patirtą stresą nieko negirdėjo. Prie jo buvo vienas vaikinas. Ar buvo prie jo daugiau vaikinų, negali atsakyti. Vienas vaikinas buvo tamsiai apsirengęs, bet nepamena, ar jis buvo su treningais. Policijos nuovadoje juos atpažino. Nejuto, kai buvo kraustomos kišenės, nes tuo metu buvo be sąmonės. Buvo sulaužyta nosis, padaryti nubrozdinimai, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje negulėjo, gydėsi ambulatoriškai. Vartojo antibiotikus, vaistus nuo skausmo. Nuo skausmo vartojo vaistus tada, kai užeidavo skausmai. Yra likę liekamieji reiškiniai, tai skauda galvą, nutraukti veido nervai, nejaučia pusės galvos, sunkiai kvėpuoja, nejaučia dantų, jie jautrūs, negali normaliai valgyti. Be to patyrė skausmą, šoką, stresą. Reiškia civilinį ieškinį. Buvo jam pagrobtas telefonas „NOKIA“, kurio vertė 210 Lt. Už sužalojimą, sukeltą skausmą prašo neturtinės žalos 10000 Lt. Todėl civilinis ieškinys viso 10210 Lt sumai.
Liudytojas R. D. parodė, kad kaltinamuosius atsimena. Dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje. Dirbo su patruliais R. Z., M. D., D. B. Gavo pranešimą, kad prie senojo viaduko iš pietinės pusės užpultas žmogus. Nusileidę viaduku, pamatė žmogų kruvinu veidu ir nubėgančius du jaunuolius. Jie su M. D. ėmė vytis, o kiti liko prie nukentėjusiųjų ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie bėgo, nors jie šaukė sustoti. Sulaikė du jaunuolius, trečias pabėgo. Jis labai gerai atsimena, kad sulaikė teismo salėje sėdintį jaunuolį R. K., o kitą sulaikė jo kolega R. Z. Jis R. K. atvedė iki policijos automobilio. Ar kokius daiktus pas jį rado, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, tuo metu geriau prisiminė visas įvykio aplinkybes, tvirtina juos, prašo jais remtis. Matė tris vaikinus, spardančius vieną gulintį žmogų, iš kurių 2 vaikinai buvo sulaikyti, vieną - R. K. sulaikė jis, kitą - J. B. sulaikė R. Z., o trečias pabėgo. Kiek atsimena R. K. buvo apsirengęs tamsiai. Neprisimena, ar su treningais buvo, ar be. Nuo įvykio vietos R. K. sulaikė kažkur už kilometro. Kur kolega sulaikė kitą asmenį, negali pasakyti, nes jis vienoje vietoje sulaikė, jo kolega – kitoje. R. K. nebuvo paleidęs iš akiračio. Jie sulaikė tuos asmenis, kurie spardė žmogų. Ta vieta, kur buvo spardomas žmogus, buvo prieblandoje, bet degė lempa. Veidą puikiai atsimena, nesumaišytų su kitu asmeniu.
Liudytojas D. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Dirba Šiaulių apskrities VPK patrulių rinktinėje. Tikslios datos neprisimena, dirbo keturiese jis, R. Z., M. D., R. D. Dirbdami radijo ryšiu gavo iš Šiaulių apskrities budėtųjų pranešimą, kad ties senuoju viaduku, pietinėje pusėje mušamas žmogus. Jiems atvykus, rado du nukentėjusiuosius. Matėsi akivaizdūs sumušimai. Kolegos nusivijo asmenis, kurie mušė. Jis pasiliko prie nukentėjusiųjų. Kiek asmenų buvo – neprisimena. Iš pradžių buvo du nukentėjusieji, paskui buvo priėjęs trečias. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė du sužalotus asmenis. Trečias atsisakė važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių, sakė, kad pretenzijų neturi. Jis patikrino jo dokumentus, ar nėra paieškomas, ir paleido. Prisimena, kad kolegos sulaikė du asmenis, kurie buvo pristatyti į policijos komisariatą. Kai kolegos sulaikė du asmenis ir juos atvedė, nukentėję patvirtino, kad tai tie asmenys juos sumušė. Ikiteisminio metu duoti parodymai teisingi, tvirtina juos ir prašo jais remtis, dabar taip gerai neprisimena. Jis buvo tik prie nukentėjusiųjų. Neprisimena, ar buvo spardomi žmonės.
Liudytojas V. B. parodė, kad jis nepažįsta nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų. Patį įvykį Verdulių gatvėje kažkiek prisimena. Jis ėjo iš draugo po viaduku, Verdulių gatve. Buvo naktis, kažkur po 12 valandos. Prasilenkė su keliais žmonėmis. Kiek buvo asmenų – neprisimena, buvo tamsu. Jie susiginčijo ir viskas. Atvažiavo policija. Jie nesimušė, tik susistumdė ir viskas. Neprisimena, ar gavo smūgį į nugarą. Gali būti, kad gavo tą smūgį. Po to pasirodė policija. Kiek atsimena, lyg ir vienas asmuo buvo sulaikytas. Jį taip pat nuvedė prie patrulių mašinos. Pretenzijų jis jokių neturi. Tų vaikinų pažinti negalėtų. Dabar kažkiek ir prisimena nukentėjusiuosius, kuriuos buvo privedę prie mašinos. Prie automobilio, kol jis stovėjo, sulaikytas asmuo jau sėdėjo patrulių mašinoje. Nežino, kaip tas asmuo atrodė. Negalėtų jo pažinti, nes ten buvo tamsu, jokių šviesų po tiltu nebuvo. Jis savęs nukentėjusiuoju nelaiko. Jis ir tardytojai sakė, kad į tą bylą jo netrauktų. Jis nieko tikrai neprisimena. Kada buvo prie automobilio, policija privedė ir sulaikytąjį asmenį, kurį vienas iš nukentėjusiųjų atpažino kaip juos užpuolusį asmenį. Girdėjo, kad iš nukentėjusiųjų vaikinų buvo paimtas telefonas, alaus butelis. Jų buvo tikrai ne vienas, tačiau kiek jų buvo – nežino. Prie jo kiek buvo vaikinų – neprisimena. Smūgių nuo tų vaikinų negavo. Jie ritosi ant žemės, negalima sakyti, kad tai buvo smūgiai. Vaikino, esančio teismo salėje su mėlyna striuke P. P., nėra matęs. Jis iš viso nei vieno negalėtų pažinti, nes nematė veidų.
Liudytojas M. D. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK patruliu rinktinės patruliu. Nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų neprisimena. Dirbo keturiese – jis, R. D., R. Z., D. B. Grįžus iš rajono išgirdo pranešimą, kad prie viaduko iš pietinės pusės mušami žmonės. Nuvykus, pastebėjo kelis sumuštus piliečius. Prie jų privažiavo automobilis, kurio markės ir spalvos – neprisimena. Galėjo būti automobilis „VW Golf“. Tas žmogus nurodė įtariamųjų pasišalinimo kryptį ir kaip jie apsirengę. Pradėjo tuos asmenis vytis. Kažkas iš kolegų prie viaduko sulaikė. Neprisimena, ar jis pats sulaikė kokį vieną asmenį. Negali ir apibūdinti tų asmenų. Kada vaikinai buvo sulaikyti, ar jis buvo prie automobilio - neprisimena. Jam atrodo, kad jis dar bėgo ieškoti kelių pabėgusių asmenų. Kiek buvo sulaikytų – neprisimena, tačiau tikrai ne vienas bėgo. Prašo vadovautis jo tarnybiniais pranešimais ir apklausos protokolais. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Prašo jais remtis.
Liudytojas J. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie gyvena tame pačiame rajone, yra jo draugai. Nėra piktuoju nei su vienu. Nukentėjusiųjų nepažįsta, jų nėra matęs. 2011-09-11 jis, J. B., J. K., R. K., P. P. iš degalinės ėjo nusipirkę alaus. Ėjo Tilžės gatve. Prie tilto sutiko du nepažįstamus asmenis, su kuriais J. B. susikivirčijo. Jie vieni kitus išvadino negražiais žodžiais. Prašė iš nepažįstamų asmenų alaus, kurio šie neatidavė. Jis matė, kad nukentėjusieji turėjo alaus, o ar ką turėjo tas žmogus, einantis po viaduku, nematė. Nukentėjusieji pasakė, kad turi ginklą. Tada J. B. pasiėmė akmenį ir metė į juos, jie metė akmenį atgal. Ar J. B. pataikė į nukentėjusiuosius – nematė. Nukentėjusieji taip pat nepataikė. Tada atvažiavo baltos spalvos mašina, kurio markė „Wolksvagen“. Prie tos mašinos pribėgo nukentėjusieji ir paprašė pagalbos. R. K. buvo nuėjęs prie mašinos, kuriai sakė važiuoti. R. K. buvo priėjęs tik prie mašinos. Nematė, ar ką būtų mušęs. Jis su J. K. stovėjo žemiau tilto „Tau“ prekybos centro pusėje. Tuo metu kiti buvo palipę ant tilto, o nukentėjusieji buvo perbėgę gatve. J. B. perbėgo gatvę, o P. P. su R. K. iki pusės buvo nuėję gatvę. Iš pradžių nukentėjusieji nubėgo į kitą gatvės pusę, o paskui vienas nukentėjusysis į viršų, kitas - po tiltu. B. nubėgo į viršų paskui vieną iš nukentėjusiųjų, jei neklysta R. R. Kur buvo kiti – nematė. Kur buvo R. K. su P. P., negali pasakyti, nes jis su J. K. stovėjo žemiau, po kalniuku. Ikiteisminio tyrimo metu nemelavo. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė. R. K. su P. P. nuėjo paskui vyrą, kuris ėjo po viaduku, o toliau jau nematė, ar sudavė smūgius. Po to visi kartu ėjo po tiltu. Atvažiavus policijos pareigūnams, jie pabėgo. Matė, kaip apačioje J. B. dar su kažkuo mušėsi. Ar mušė viršuje nukentėjusįjį R. R. – nematė. Atvažiavo policija, kuri sulaikė J. B. Kitą dieną sužinojo, kad sulaikė R. K.
Liudytojas R. Z. parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Dirbo su R. D., R. D. ir D. B. Prisimena muštynes, prisimena, kad sulaikė kažkiek asmenų, tačiau kiek neprisimena. Tvirtina savo anksčiau duotus parodymus, kuriais galima remtis. Atsimena, kad vieną asmenį sulaikė, tačiau kiek asmenų iš viso buvo sulaikyta – neprisimena. Asmenį sulaikė leidžiantis nuo viaduko link bėgių, toje pačioje pusėje, kur yra prekybos centras „Tau“. Jei neklysta, tai buvo du asmenys sulaikyti. Vieną jie vežė, kitą asmenį vežė kitas ekipažas. Kas buvo nukentėjusysis – nepasakys. Žino, kad jis buvo visas kruvinas. Negali pasakyti, kad būtent R. K. matė, nes šiuo metu neprisimena. Jeigu jis buvo vežamas, tai vadinasi tas žmogus ir buvo sulaikytas. Lygiai tą patį gali pasakyti ir apie P. P.
Liudytojas S. G. parodė, kad nei kaltinamųjų, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Važiavo iš pietinio mikrorajono į namus. Buvo jau sutemę, gatvės apšviestos. Važiuojant Tilžės gatve, prie „Ragainės“ mokyklos, ties viaduku, pamatė žmones, lakstančius po gatvę. Prie jo pribėgo vienas iš nukentėjusiųjų, kuris paprašė iškviesti policiją, nes buvo užpulti. Iš kaltinamųjų nei vienas nebuvo pribėgęs prie jo. Jie stovėjo ant šaligatvio. Jam tik pamojo ranka, kad važiuotų šalin. Nuvažiuodamas, automobilio šoniniame veidrodėlyje matė, kaip kaltinamieji nubėgo link nukentėjusiųjų. Kaltinamieji stovėjo toje pusėje, kur yra parduotuvė „Tau“. Nukentėjusieji buvo kitoje gatvės pusėje. Gatvę perėjo 2-3 jaunuoliai. Kadangi buvo jau užvažiavęs ant viaduko, nebematė, kaip kaltinamieji sudavė smūgius nukentėjusiems. Neprisimena, ar matė, kaip kaltinamieji užsimojo suduoti smūgius. Kadangi nenorėjo nukentėti, užvažiavo ant viaduko ir iškvietė policiją. Prie „Saulės miesto“ apsisuko ir grįžo į tą pačią vietą. Pasistatęs mašiną prie prekybos centro, nuėjo prie pareigūnų. Pravažiuojančių policijos pareigūnų nematė. Grįžęs pamatė stovinčias policijos ir greitosios pagalbos mašinas. Kuris nukentėjusysis jį stabdė, nežino. Nukentėjusysis sakė, kad buvo jie apmėtomi iš kažko. Nepasiskundė, kad būtų jie apiplėšti. Negalėtų apibūdinti vaikinų, užpuolusių nukentėjusiuosius. Kiek buvo tiksliai nukentėjusiųjų– neprisimena. Tačiau galėjo būti 2-3 nukentėję.
Liudytojas J. K., pasinaudodamas jam suteikta teise, atsisakė duoti parodymus.
Kaltinamojo įstatyminis atstovas A. K., apklaustas liudytoju, parodė, kad augina tris sūnus R., I., J. R. K. yra pats jauniausias. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbininku. Žmona nedirba. Gyvena name (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam R. K. gyvenimo sąlygos normalios, turi savo atskirą kambarį. Mokslai R. K. sekasi gerai, namuose jis ramus, geras vaikas. 2011 m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, apie 2.00 val. nakties paskambino R. K. Tačiau telefonas buvo išjungtas. Skambino, nes jau buvo vėlu, norėjo paklausti, kodėl dar ne namuose. Tuo metu J. K. grįžo ir pasakė, kad R. K. gali būti policijos nuovadoje. J. K. aiškino, kad su broliu nebuvo. Sėdo į mašiną ir nuvažiavo į policijos nuovadą. Ten sužinojo, kad R. K. suimtas už dalyvavimą muštynėse. J. K. jam sakė, kad tose muštynėse nedalyvavo. J. K. į namus parėjo prieš 1.00 val. nakties. Būdavo atvejų, kad R. K. į namus pareidavo vėlai. Labai senai R. K. buvo gavęs administracinę nuobaudą.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, jame nurodyta, jog palaiko civilinį ieškinį dėl 447,49 Lt žalos atlyginimo (3 t., 67 b. l.).
Be nukentėjusiųjų R. R., K. N., liudytojų J. J., V. B., S. G., R. D., R. Z., M. D. ir D. B., kaltinamųjų R. K. ir P. P. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
- 2012-07-11 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Zgierskytės – Strumilaitės nutarimu, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas įtariamųjų R. K. ir P. P. atžvilgiu iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 41-1-1513-11 atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 40-2-135-12 dėl to, kad įtariamasis J. B. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (1 t., 4-5 b. l.);
- 2011-09-11 R. R. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2011-09-11 apie 2.00 val. jis kartu su savo draugu K. N. ėjo Tilžės gatve nuo parduotuvės „Magija“ link centro. Ties Žaliūkių ir Tilžės gatvių sankryža juos su draugu užpuolė nepažįstamų jaunuolių grupė ir sudavė nenustatytą kiekį smūgių jam į įvairias kūno vietas bei pagrobė 2 plastikinius butelius alaus „Blindos“ – 14 Lt, jo mobilaus ryšio telefoną „Vodafone“ – 100 Lt, kuriame nebuvo jokios kortelės, telefono įkroviklį – 16 Lt. Po įvykio medikai susiuvo kirstines žaizdas apie 10 siūlių (1 t., 19-20 b. l.);
- 2011-09-11 K. N. protokolu – pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2011-09-11 apie 1.30 val. Šiaulių mieste, Tilžės gatvėje, ant senojo viaduko jį sumušė 4-5 nepažįstami jaunuoliai, kurie iš jo pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ – 200 Lt, kuriame buvo „Tele2“ „Pildyk“ kortelė – 10 Lt (1 t., 21 b. l.);
- 2011-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, Tilžės gatvėje prie senojo viaduko, ties Gaisrininkų draugija. Apžiūros metu įvykio vietoje rasta ir paimta betono nuolauža, rastos neišdžiūvusios kraujo dėmės, ištrypta žolė (1 t., 22-27 b. l.);
- 2012-02-14 daiktų pažiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vietoje rasta betono nuolauža, jokių išskirtinių požymių nematyti (1 t., 28-30 b. l.);
- 2011-09-23 garso įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas, gautas iš Informatikos ir ryšių skyriaus. Iš pokalbių išrašo matyti, kad S. G. pranešė budėtojui, kad ties senuoju viaduku, prie Ugniagesių draugijos pastato keturi jaunuoliai muša du jaunuolius, kad greitai prie jo pribėgo nukentėjusieji ir paprašė iškviesti policijos pareigūnus, kad vienas iš nukentėjusiųjų eina senuoju viaduku. Matė, kad vienas iš užpuolikų buvo apsirengęs juodai, keli buvo skustomis galvomis. Iš policijos pareigūnų pokalbių matyti, kad Verdulių gatve nubėgo trys jaunuoliai, po to pranešimas, kad du jau yra sulaikę, o dar du pasišalino iš įvykio vietos (1 t., 34-38 b. l.);
- 2012-07-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos Vidos Venckuvienės tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atlikta iš nukentėjusiųjų R. R. ir K. N. pagrobtų mobiliųjų telefonų IMEI kontrolė. Pagrobti telefonai nuo 2011-09-11 neveikia (1 t., 47, 49-58, 59 b. l.);
- 2011-09-11 nukentėjusiojo R. R. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad kartu su draugu K. N. 2011-09-11 apie 1 val. ėjo Tilžės gatve nuo pietinio rajono link centro. Prieš sustojimą, esantį prie „Šiaulių kelio“ įmonės pamatė 5 jaunuolių grupelę, perėjo į kitą gatvės pusę. Kai kitoje gatvės pusėje susilygino su vaikinais, jie pradėjo mėtyti akmenis. K. N. paklausė, ką daro ir nuėjo toliau. Priėjus Žaliūkių – Tilžės gatvių sankryžą, arčiau viaduko, juos pasivijo tie patys jaunuoliai, kurių veidų ir aprangos nematė, buvo tamsu ir jie pribėgo iš nugaros. Pribėgę vaikinai pradėjo mušti K. N., o jis bėgo link centro viaduku. Ant viaduko jį pasivijo trys jaunuoliai, vienas jų jam spyrė per kojas, jis nugriuvo ir tada visi pradėjo jį spardyti. Vienas iš vaikinų – tamsių plaukų, pilkos su juodos spalvos elementais sportine striuke, jį sulaikė policijos pareigūnai, liepė duoti „bambalį“, o kitą gali neštis pats, jis atsakė, kad nieko neduos ir tada visi vaikinai pradėjo spardyti jį kojomis. Jis rankomis užsidengė galvą, kažkas automobiliu sustojo ant viaduko, pradėjo signalinti ir vaikinai pabėgo. Dar kol vaikinai spardė vienas iš vaikinų nuplėšė treningą ir apkraustė kišenes, girdėjo kaip sakė „pideras, nieko netur, tik mobilų ir pakrovėją“. Kai vaikinai pabėgo, jis atsistojo ir ėjo, netrukus prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Viaduko apačioje buvo kitas pareigūnų ekipažas, kurie buvo sulaikę du jaunuolius. Jis atpažino tą vaikiną, kuris jam liepė atiduoti alų ir tą kitą jaunuolį. Jį sumušę vaikinai pagrobė jo mobilųjį telefoną „Vodafon“ 100 Lt vertės, pakrovėją 16 Lt vertės, bei du vienetus 2 litrų talpos „Blindos“ alaus, bendros 14 Lt vertės. Kitų vaikinų veidų nematė, atpažinti negalėtų, viskas įvyko labai greitai (1 t., 72-73 b. l.);
- specialisto išvada Nr. G 1224/11(04), iš kurios matyti, kad R. R. nustatyta muštinės žaizdos pakaušio srityje, kraujosruvos su nubrozdinimais dešinio peties srityje, krūtinės dešinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių; keturi – į pakaušio sritį, padarant žaizdas, vienas – į dešinio peties sritį padarant kraujosruvą su nubrozdinimu; vienas – į krūtinės dešinę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui (1 t., 82 b. l.);
- specialisto išvada Nr. G1223/11(04), iš kurios matyti, kad K. N. nustatyti nubrozdinimai nosies srityje, kraujosruva dešiniame žaste, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku. Nubrozdinimas, kraujosruva vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir griūvant (1 t., 90 b. l.);
- 2012-01-26 liudytojo V. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2011-09-11 naktį, jis neblaivus ėjo Verdulių gatve, prie jo pripuolė būrys nepažįstamų jaunuolių, vienas iš jų sakė, kad vaikšto po jų rajoną, tas pats vaikinas jį pastūmė ir pakišo koją, jis pargriuvo ant žemės, suprato, kad „gaus į galvą“, rankomis užsidengė galvą, pajuto vieną smūgį į nugarą ir viskas. Atsidengęs galvą pamatė, kad tą patį vaikiną, kuris jį pargriovė ant žemės, sulaikė policijos pareigūnai, matė, kad kiti 2-3 vaikinai nubėgo, o juos nusivijo policijos pareigūnai. Jis nuėjo prie policijos autobusiuko, tą vaikiną, kurį sulaikė, nuvedė policijos pareigūnas, prie policijos automobilio buvo dar du sumušti vaikinai. Kai prie jų privedė sulaikytą vaikiną, šie iš karto jį atpažino, kad tas vaikinas jį sumušė. Girdėjo, kad kažkuris iš nukentėjusiųjų pasakojo, kad iš jo atėmė mobilųjį telefoną, dar girdėjo kalbas apie alų. Jis niekam jokių pretenzijų neturi, savęs nukentėjusiuoju nelaiko. Nei vieno vaikino atpažinti negalėtų, po viaduku buvo tamsu (1 t., 94 b. l.);
- 2011-11-22 liudytojo S. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, kad S. G. parodė vietą, kur prie viaduko jį sustabdė vaikinas, kur stovėjo kiti vaikinai (1 t., 97-101 b. l.);
- 2011-09-19 liudytojo R. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-09-11 su patruliais R. Z., M. D., D. B. patruliavo mieste. Naktį apie 1.30 val. gavo pranešimą, kad prie Gaisrininkų draugijos, prie senojo viaduko muštynės. Prie senojo viaduko nuvyko pirmieji. Nuo miesto centro pusės ant viaduko žmonių nebuvo. Važiavo link Žaliūkių gatvės, į ją įsuko ir pamatė žmogų kruvinu veidu. Vyriškis pasakojo, kad jį sumušė. Prie jų privažiavo automobilis, pasakė, kad žmogų muša po viaduku, jis nebekreipė dėmesio į automobilį, greitai bėgo į vairuotojo nurodytą vietą. Perbėgo Tilžės gatvę, matė, kad M. D. bėgo iš kitos pusės – lindo po viaduku. Su R. Z. perbėgęs Tilžės gatvę, lygiagrečiai prekybos centro „Tau“ pamatė, tris asmenis spardančius vieną gulintį asmenį. Matė, kad spardė visi trys. R. Z. iš karto pribėgęs pagavo neaukštą vaikiną, kaip vėliau sužinojo – J. B., ar pas J. B. buvo kokių nors daiktų nežino, nes sulaikė R. Z., o jis vijosi nubėgančius du vaikinus. Vieną aukštą vaikiną pagavo Verdulių gatvėje, kitas vaikinas pro krūmus ir kiemus pabėgo. Pabėgusio vaikino veido bruožų neįsidėmėjo, matė kad buvo plikai skustas, žemesnis, už jo sulaikytąjį vaikiną, normalaus kūno sudėjimo, buvo apsivilkęs tamsius drabužius. Sulaikė vaikiną – R. K., kuris iš karto pasakė, kad yra nepilnametis, jam uždėjo antrankius. R. K. su savimi turėjo vieną mobilųjį telefoną, modelio neprisimena, alaus neturėjo. R. K. perdavė ekipažui „Alksna 42“, dirbo patrulis A. S. Iš viso buvo sumušti du vaikinai, nei su vienu iš jų nebendravo, ar buvo kas nors pagrobta nežino. Prie vaikino, kuris buvo spardomas po viaduku, pasiliko pareigūnai D. B. ir R. Z. Ar tuo metu, kai vijosi du vaikinus, šie bėgdami išmetė kokius nors daiktus nepastebėjo. Jis matė tris vaikinus spardančius vieną gulintį asmenį, du iš jų buvo sulaikyti, vienas pabėgo, aplink daugiau jokių vaikinų nematė (1 t., 102-103 b. l.);
- 2011-09-22 liudytojo R. Z. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-09-11 su patruliais M. D., D. B., R. D. patruliavo mieste. Naktį apie 1.30 val. gavo pranešimą, kad prie Gaisrininkų draugijos, prie senojo viaduko muštynės. Prie viaduko nuvyko pirmieji, atvažiavo nuo miesto centro pusės. Ant viaduko žmonių nebuvo. Pasukus į Žaliūkių gatvę išbėgo žmogus kruvinu veidu. Jie sustojo, jiems iš paskos atvažiavo šviesios spalvos automobilis, kurio vairuotojas sakė, jog jis paskambino į policiją. Tuo pačiu metu prie jų priėjo vyriškis kruvinu veidu pasakė, kad jį sumušė būrys vaikinų, apie tai, kad ką nors atėmė nieko neminėjo. Tuo metu nuo viaduko pusės iš tamsos išlindo dar vienas vyriškis, kiek matė, buvo kruvinu veidu ir kruvinais rūbais. Vyriškis sakė, kad jį taip pat sumušė tie patys vaikinai ir pasakė, kad vaikinai nubėgo po viaduku. Jis tuoj pat perbėgo Tilžės gatvę, bėgo link viaduko pamatė, lyg tai tris vaikinus kažką spardant. Per raciją pakvietė pastiprinimą. Nubėgęs prie spardomo vaikino sulaikė vieną vaikiną, kurį vėliau pristatė į policijos komisariatą, ir sužinojo, kad tai J. B. Jam sulaikant J. B. du ar trys vaikinai nubėgo link geležinkelio stoties, juos nusivijo patruliai R. D. ir M. D. Sulaikytą įtariamąjį J. B. ir nukentėjusįjį asmenį nusivedė prie policijos automobilio, kur stovėjo tie du nukentėję asmenys. Abu nukentėję asmenys iš karto atpažino sulaikytąjį J. B., sakė, kad J. B. yra vienas iš vaikinų, kuris juos sumušė, apie tai, kad ką nors atėmė nei vienas nukentėjęs nieko nesakė. Nukentėjusysis vaikinas, kurį spardė po viaduku sakė, kad neturi jokių pretenzijų, ant vaikino nesimatė jokių sužalojimų. To nukentėjusiojo vaikino asmens duomenis pasitikrino, jis neturėjo asmens dokumento, o turėjo lapą, kaip ką tik išėjęs iš įkalinimo įstaigos. Per raciją girdėjo, kad reikia pastiprinimo, todėl sulaikytąjį ir nukentėjusįjį paliko prie automobilio su pareigūnu D. B., o pats bėgo ta kryptimi, kur nubėgo kiti įtariamieji. R. D. per raciją pasakė, kad vieną sulaikė. Jis ieškojo kitų įtariamųjų, tačiau nieko neberado. Kai sulaikinėjo J. B. šis tuo metu spardė gulintį nukentėjusįjį. Tokių daiktų, kaip alaus „bambaliai“ nebuvo, būtų pastebėjęs, ką J. B. su savimi turėjo nežino, netikrino. J. B. rankos buvo surakintos už nugaros, išmesti jis nieko negalėjo (1 t., 104-105 b. l.);
- 2011-09-21 liudytojo M. D. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad 2011-09-11 su patruliais R. Z., R. D. ir D. B. patruliavo mieste. Naktį apie 1.30 val. gavo pranešimą, kad prie Gaisrininkų draugijos, prie senojo viaduko muštynės. Prie senojo viaduko jų ekipažas važiavo nuo centro pusės. Važiuojant viaduku nematė jokių žmonių, tik įsukus į Žaliūkių gatvę pamatė stovintį kruvinu veidu vyriškį, prie jo sustojo vyriškis pradėjo pasakoti, kad jį sumušė būrys jaunuolių, konkrečiai kas tokie neįvardijo, apie tai, kad būtų ką nors atėmę nesakė, arba nespėjo pasakyti, nes prie jų privažiavo šviesios spalvos automobilis „VW Golf“. Vairuotojas pasakė, kad tie vaikinai, kurie sumušė tą vyriškį, šalinasi po viaduku. Jis iš karto pradėjo bėgti po viaduku lygiagrečiai Tilžės gatvei, lindo po viaduku. R. Z. ir R. D. bėgo per Tilžės gatvę, kad apsupti įtariamuosius. Per raciją išgirdo R. Z. pranešimą, kad vieną turi, kiti šalinasi link geležinkelio. Jis su R. D. vijosi bėgančius vaikinus. R. D. vieną vaikiną sulaikė, uždėjo antrankius, jis bėgo ieškoti kitų, tačiau neberado. Kur buvo D. B. nematė. Su nukentėjusiaisiais nebendravo, ar buvo kas nors iš jų pagrobta nežino (1 t., 106-107 b. l.);
- 2011-09-19 liudytojo D. B. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2011-09-11, patruliavo su patruliais M. D., R. Z., R. D. Naktį gavo pranešimą, kad prie senojo viaduko muštynės. Ar ant viaduko buvo žmonių neprisimena. Įsukus į Žaliūkių gatvę prie jų priėjo vienas vyriškis, paskui priėjo antras vyriškis, jie buvo kruvinais veidais, pasakė, kad juos sumušė būrys vaikinų, kažkuris iš vaikinų minėjo, kad pasigedo savo mobiliojo telefono. Jis iškvietė greitąją med. pagalbą ir prie automobilio stovėjo su nukentėjusiaisiais. R. Z., R. D. ir M. D. nubėgo ieškoti įtariamųjų. Jis į tarnybinę knygelę užsirašė nukentėjusiųjų asmenų asmens duomens vienas buvo R. R., kitas – K. N. Tiksliai neprisimena, ar nukentėjusieji pasigedo vieno ar dviejų mobilių telefonų, jie telefono ieškojo toje vietoje, kur nukentėjusieji nurodė, kad juos sumušė. Telefono ar kokių nors jo priedų nerado. Netrukus patrulis R. Z. atvedė vieną įtariamąjį ir dar vieną nukentėjusįjį. Tiksliai nebeprisimena ar abu nukentėję, ar vienas iš karto nurodė, kad būtent sulaikytasis įtariamasis juos sumušė. Dar vienas nukentėjęs vyriškis, kuris buvo atvestas kartu su įtariamuoju, pateikė lapą su savo asmens dokumentais, tai buvo V. B. V. B. sakė, kad jokių pretenzijų niekam neturi, greitosios nereikia, jokių pareiškimų nerašys. Atvažiavo greitoji med. pagalba, išsivežė R. R. ir K. N., patikrino ar V. B. nepaieškomas ir jį paleido. V. B. apie sumušimo aplinkybes nieko nepasakojo, sumušimo žymių ant jo veido nematė. Per raciją girdėjo, kad buvo sulaikytas dar vienas įtariamasis. Pirmąjį sulaikytąjį vaikiną pristatė į policijos komisariatą, tai buvo J. B. (1 t., 108-109 b. l.);
- 2012-02-23 liudytojo J. K. apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2011 m. rugsėjo vidurys, jis, brolis R. K., draugai J. B., pravarde „Albanas“, J. J. pas P. P. pirtelėje gėrė alų. Alų išgėrę visi nuėjo į degalinę „Videra“ nusipirkti dar alaus, nusipirkę ėjo atgal pas P. P. Einant ties Ragainės gatve prisivijo du nepažįstamus vyriškius, matė, kad vyriškiai su savimi turėjo alaus „bambalius“. Kažkuris vaikinas iš jų kompanijos, kaip ir juokais tų vyriškių paprašė alaus. Vienas vyriškis į užantį užsikišo ranką ir pasakė, kad šaus, tada J. B. rakos kumščiu trenkė vienam vyriškiui, kur pataikė nematė, abu vyriškiai bėgo į kitą gatvės pusę. Vienas vaikinas bėgo po viaduku, kitas – ant viaduko. Tuo momentu privažiavo šviesios spalvos automobilis „Golf“, prie automobilio vairuotojo sugrįžo vienas nubėgantis vyriškis, ką sakė, negirdėjo. Ar prieš sustojant automobiliui ar dar ne J. B. į vyriškius mėtė iš akmenų, ar pataikė, nematė. Jis stovėjo toje viaduko pusėje, kur yra „Tau“ prekybos centras, stovėjo už viaduko beprasidedančių turėklų. Paskui vyriškį, kuris ėjo viaduku, nubėgo J. B. R. K. buvo priėjęs prie automobilio, automobilis nuvažiavo, o R. K. su P. P. nubėgo paskui vyriškį, kuris bėgo po viaduku. J. J. stovėjo netoli jo, jie nieko niekam nedarė, niekur nesikišo. Iš tos vietos, kur jis stovėjo su J. J., vaikinų nebesimatė, ką jie darė, nematė. Jis su J. J. ėjo namo. Greitai visi trys vaikinai - P. P., R. K. ir J. B. parbėgo, nei vienas vaikinas su savimi tokių daiktų kaip telefonų, pakrovėjų ar alaus neturėjo. Visi ėjo link Verdulių gatvės, J. B. nuo jų atsiliko. Kažkuriam vaikinui paskambino J. B., pasakė, kad pasigavo dar vieną narkomaną, sakė sugrįžti. Jie apsisuko, ėjo atgal, matė, kad po viaduku J. B. lyg stumdosi su vienu jam nepažįstamu vyriškiu, kol jie prie jų priėjo, vyriškis nugriuvo ant žemės ir J. B. jam spyrė, jie buvo visai šalia J. B., jis ir kiti vaikinai nieko nedarė, R. K. ėjo atitraukti J. B. nuo to gulinčio vyriškio ir tuo pačiu metu nuo „Tau“ prekybos centro pusės atbėgo policijos pareigūnai. Jis ėjo, kaip ir ėjęs toliau, o R. K., P. P. ir J. J. pradėjo bėgti, policijos pareigūnai juos nusivijo, vienas policijos pareigūnas sulaikė J. B. Jis niekur nesikišo ėjo ir nuėjo. Eidamas namo matė, kad policijos pareigūnai pagavo R. K., parėjęs namo apie tai pasakė tėvui. Tėvas važiavo į policijos komisariatą, R. K. buvo sulaikytas. R. K. ir J. B. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, jokių daiktų prie jų nebuvo. Kad nukentėję du vyriškiai turėjo alaus matė, tačiau alaus niekas nevogė, galvoja, kad per sumaištį alų galėjo pamesti. Kiek jis matė jokio telefono ar pakrovėjo nei R. K., nei P. P., nei J. B. su savimi neturėjo, nukentėję vyriškiai juos galėjo pamesti, arba taip keršydami už sumušimą apkalbėjo vaikinus. Jei kuris nors būtų pavogęs telefonus būtų pasigyręs (1 t., 110-111 b. l.);
- 2012-03-22 akistatos tarp J. K. ir P. P. protokolu, iš kurio matyti, kad J. K. parodė, kad R. K. ir P. P. nusivijo vieną iš užpultų vaikinų po viaduku, tačiau nematė, kas, kiek ir kam sudavė smūgių. P. P. sutiko su J. K. parodymais (1 t., 113-114 b. l.);
- 2012-03-07 akistatos tarp J. J. ir P. P. protokolu, iš kurio matyti, kad P. P. sutiko su J. J. parodymais, kad jis matė, kaip P. P. ir R. K. perėjo į kitą gatvės pusę, tačiau, ką jie ten darė - nematė (1 t., 134-135 b. l.);
- 2012-03-07 akistatos tarp J. J. ir R. K. protokolu, iš kurio matyti, kad R. K. sutiko su J. J. parodymais, kad R. K. buvo priėjęs prie sustojusio automobilio ir liepė važiuoti bei kad P. P. ir R. K. perėjo į kitą gatvės pusę, tačiau, ką jie ten darė - nematė (1 t., 140-141 b. l.);
- 2012-05-31 liudytojo J. J. (asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šioje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2012-05-23 nutarimu nutrauktas (1 t., 142-145 b. l.) apklausos protokolu, iš kurio matyti, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2011-09-11, buvo naktis, jis, P. P., J. K., R. K. ir J. B. ėjo iš degalinės „Videra“, esančios Tilžės gatvėje, šalia parduotuvės „Magija“. Visi buvo neblaivūs, dar nešėsi nusipirkę alaus. Ėjo link miesto centro pusės. Eidami netoli senojo viaduko susitiko du nepažįstamus vyrus, vienas iš tų vyrų turėjo du „bambalius“ alaus. J. B. su tais vyrais sukonfliktavo dėl alaus. Vyrai buvo pradėję lipti ant viaduko, vienas – aukštesnis iš vyrų šaukė „atšok, šausiu“, savo ranką buvo užkišęs už striukės. J. B. į tuos vyrus metė iš akmens ar skaldos gabalo, kurios buvo priberta šalia viaduko, ar pataikė nematė. Vienas iš vyrų akmeniu metė atgal į J. B., nepataikė. Visi kiti stovėjo ant šaligatvio nuo J. B. nutolę apie 5 metrus. Tilžės gatve nuo pietinės miesto pusės link centro važiavo baltos spalvos automobilis VW. Vienas iš vyriškių buvo Tilžės gatvės važiuojamojoje dalyje, stabdė pravažiuojantį automobilį. Automobiliui sustojus prie mašinos iš vairuotojo pusės priėjo R. K., girdėjo, kad sakė „važiuok“ ar kažką panašaus. Netoli stovėjo ir vyras, kuris stabdė automobilį, kažką šaukė. Automobilis nuvažiavo, abu vyrai visiškai perbėgo į kitą gatvės pusę, matė, kad vienas vyras bėgo į vieną pusę, kitas – į kitą. Paskui tą vyrą, kuris bėgo ant viaduko nubėgo J. B., jis su J. K. ėjo link prekybos centro „Tau“, kiek matė R. K. su P. P. greitai nuėjo paskui tą vyrą, kuris ėjo po viaduku, matė iki to momento kai R. su P. perėjo Tilžės gatvę, ką darė nematė, nes buvo žemiau viaduko. Kiek prisimena tuo metu daugiau automobilių Tilžės gatve nevažiavo. Matė, kad J. B. ant viaduko mušėsi su vienu vyru, kuris nešėsi alaus „bambalius“. R. K. su P. P. nuo jų stovėjo kitoje gatvės pusėje ant šaligatvio, ar buvo užlipę ant žolyno nematė. Su J. K. pradėjo eiti po viaduku, o netrukus atgal perbėgę Tilžės gatvę prie jų pribėgo P. P., R. K. ir J. B. Jis su J. K. ėjo po viaduku per skaldą. Kiek matė atbėgę P. P., R. K. ir J. B. su savimi neturėjo jokių daiktų, kaip alaus „bambaliai“, telefonų su pakrovėjais. Jie priėję nieko nepasakojo, ar mušėsi nepasakojo, visi ėjo link Verdulių gatvės. Ėjo padrikai, labiausiai atsilikęs buvo J. B. Jis su P. P. ėjo beveik šalia, kur buvo J. K. neprisimena, R. buvo šiek tiek atsilikęs nuo jų. Vieta po viaduku neapšviesta, buvo tamsu, apšvietimas krito nuo paties viaduko. Eidami prasilenkė su vienu nepažįstamu vyru ir J. B. su tuo vyru sukonfliktavo. Girdėjo, kad J. B. šaukė „o, čia tas...“ ir J. B. ar tai norėjo smūgiuoti, ar smūgiavo tam vyrui, link jų ėjo R. ir tuoj pat nuo viaduko atbėgo policijos pareigūnai. Jie išsigando ir pabėgo (1 t., 148-149 b. l.). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją liudytojas J. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir iš esmės davė analogiškus parodymus (1 t., 150-151 b. l.);
- asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2011-09-11 2.33 val. R. K. nustatytas 0,72 promilių neblaivumas (1 t., 163 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad R. K., P. P. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2011 m. rugsėjo 11 d., apie 1.30 val., Šiauliuose, ties Žaliūkių - Tilžės gatvių sankryža, veikdami kartu su bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius R. R. ir K. N., o būtent: mėtydami akmenis į nukentėjusiuosius R. R. ir K. N. bei akmeniu pataikydami nukentėjusiajam K. N. į nosį, pargriaudami K. N. ant žemės, rankų kumščiais ir kojomis suduodami nukentėjusiajam K. N. daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami nubrozdinimą nosies srityje, kraujosruvą dešiniame žaste, nosies kaulų lūžį, ir padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami vieninga tyčia pargriaudami nukentėjusįjį R. R. ant žemės ir rankų kumščiais bei kojomis suduodami daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami muštines žaizdas pakaušio srityje, kraujosruvas su nubrozdinimais dešinio peties srityje, krūtinės dešinėje, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais bendrais veiksmais atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą – R. R. priklausančius du 2 l talpos plastikinius butelius alaus „Blindos“ 7 Lt vertės, bendros 14 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Vadafone“ 100 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefono pakrovėją 16 Lt vertės, K. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 200 Lt vertės su UAB „Tele2“ pildyk SIM kortele 10 Lt vertės, viso pagrobė 340 Lt vertės svetimo turto. Teisiamajame posėdyje kaltinamieji R. K. ir P. P. kaltais neprisipažino, teigė, kad nukentėjusiuosius greičiausiai sumušė asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, kad jie nepaėmė jokio nukentėjusiesiems priklausančio daikto, nereikalavo atiduoti alaus butelių, į juos akmenų nemėtė, į kitą Tilžės gatvės pusę link Gaisrininkų draugijai priklausančio pastato nebuvo perėję ir nukentėjusiųjų nesivijo. Abu teigė, kad įvykio metu nuolat buvo kartu. Paminėtina, kad R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs ir išsamūs, R. K. juos ne kartą keitė. P. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl puikiai prisimena J. B. veiksmus, tačiau neprisimena savo veiksmų, be to, jo paaiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą su J. J. jis sutiko su J. J. parodymais, nes neva jis sakė, kad R. K. ir P. P. neperėjo per gatvę, nuėjo tik iki pusės gatvės, paneigiamas akistatos protokole užfiksuotais duomenimis (1 t., 134-135 b. l.) ir įrodo tai, kad P. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, yra nenuoseklūs, neišsamūs, prieštaringi. Be to, abu kaltinamieji negalėjo paaiškinti, kodėl abiems nukentėjusiesiems, vienam bėgant ant tilto, kitam- po tiltu, reikėjo bėgti nuo vieno užpuoliko – J. B., kodėl vienas iš nukentėjusiųjų, atsižvelgiant į tai, kad situacija neva nebuvo grėsminga, t. y., du nukentėjusiuosius vijosi tik vienas asmuo, jie galėjo apsiginti, tačiau prašė pagalbos iš įvykio vietoje pasirodžiusio pašalinio asmens, kodėl be žodžių abu sutartinai neva sugalvojo nebeiti į kitą gatvės pusę ir nebesivelti į muštynes. Jų paaiškinimai, kad bėgo nuo policijos pareigūnų, nes buvo naktis ir juos vijosi policijos pareigūnai, išsigando ar bijojo, kad praneš tėvams, yra nelogiški tuo atveju, jei kaltinamieji yra nekalti dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo. Tuo tarpu abu nukentėjusieji teigė, kad į kitą gatvės pusę prie jų perbėgo 3 vaikinai, iš kurių R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, naudojo jų atžvilgiu fizinį smurtą, du vaikinus, kurie buvo sulaikyti (R. K. ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas) jie gerai įsidėmėjo ir atpažino iš karto po įvykio ir policijos komisariate bei tai patvirtino teismo posėdžių salėje, trečio- P. P. negalėjo prisiminti, nes buvo tamsu, gerai nematė, jo neįsidėmėjo, tačiau patvirtino, kad juos mušė visi ir jų buvo tikrai ne vienas, be to, visi trys vaikinai mėtė į juos akmenis, kažkuris iš jų trijų prašė atiduoti alaus butelį, be to, R. R. juto, kaip kažkurie iš kaltinamųjų plėšė megztinį, tarpusavyje kalbėjo, kad jis nieko nebeturi, abu nukentėjusieji po užpuolimo ir sumušimo pasigedo jiems priklausančių mobilaus ryšio telefonų, R. R. pasigedo įkroviklio, alaus butelių. Nukentėjusiųjų parodymus, kad juos mušė trys asmenys, patvirtino liudytojai R. D., kuris matė kaip gulintį žmogų spardė trys asmenys, ir kuris buvo įsitikinęs, kad sulaikė vieną iš spardžiusių nukentėjusįjį asmenį, nes jį vydamasis nebuvo paleidęs jo iš akių, taip pat liudytojas R. Z., kuris patvirtino, kad matė 3 asmenis, spardančius vieną žmogų, kad abu nukentėjusieji buvo kruvinais veidais. Kad buvo sulaikyti plėšimą įvykdę asmenys, patvirtina taip pat tai, kad įvykio vietoje kitų žmonių nebuvo, o kad plėšimas buvo įvykdytas kaltinime nustatytu laiku patvirtina tai, kad iškart po įvykio buvo rastos nesukrešėjusio kraujo dėmės, betono gabalas (1 t., 22-27 b. l.). Kad į kitą gatvės pusę pas nukentėjusiuosius nuėjo 2-3 vaikinai, patvirtino liudytojas S. G., ir nors teisiamojo posėdžio metu jis neprisiminė, ar gatvę perėję asmenys užsimojo suduoti smūgius nukentėjusiesiems, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad matė, kaip kaltinamieji užsimojo nukentėjusiesiems (1 t., 97-101 b. l.). Be to, jis paaiškino, kad užvažiavo ant viaduko dėl to, kad nenorėjo nukentėti – vadinasi situacija įvykio vietoje buvo labai įtempta ir liudytojas suvokė, kad bus panaudotas fizinis smurtas arba jis jau yra naudojamas. Kad R. K. ir P. P. perėjo į kitą gatvės pusę, patvirtino J. K. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 110-111 b. l.). Tiek J. K. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir J. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iš nukentėjusiųjų buvo reikalaujama atiduoti alų, tačiau jie nesutiko tai padaryti. Kritiškai vertinti J. J. parodymai, kad matė, kaip R. K. ir P. P. perėjo tik iki pusės tilto, nes puikiai matė, kaip vienas nukentėjusiųjų nubėgo po tiltu, o kitas bėgo ant tilto į viršų, tačiau negalėjo prisiminti, kur tuo metu buvo R. K. ir P. P., nes neva nematė. Iš įvykių eigos akivaizdu, kad nukentėjusiųjų bėgimas turėjo sutapti su R. K. ir P. P. judėjimu, todėl nelogiška tai, kad J. J. matė, ką tuo metu darė nukentėjusieji, o nematė, ką darė kaltinamieji, kurie buvo žymiai geriau matomoje vietoje, nei nukentėjusieji. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu J. J. patvirtino, taip pat ir apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad abu kaltinamieji perėjo į kitą gatvės pusę pas nukentėjusiuosius (1 t., 148-149, 150-151 b. l.). Su tokiais jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu sutiko ir abu kaltinamieji (1 t., 134-135, 140-141 b. l.), nors teisiamojo posėdžio metu jie tai neigė, nurodydami, jog ne taip suprato, tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas laiko jų gynybine pozicija ir atmeta. Kad nukentėjusieji atpažino juos sumušusius ir sulaikytus asmenis – R. K. ir asmenį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas – patvirtino liudytojai V. B., R. Z., D. B.. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. ir P. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, neišsamūs, nelogiški, prieštaringi, kad kai kurių įvykio aplinkybių kaltinamieji negalėjo paaiškinti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų, kuriems buvo suduoti daugybiniai smūgiai į visas kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį, dėl ko jie ne viską prisimena, ir liudytojų R. D., D. B., V. B., M. D., R. Z., S. G. parodymai, atsižvelgiant į praėjusį nuo įvykio laiko tarpą, yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka vieni kitų parodymus ir juos papildo, taip pat atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi bei nenustatyta, kad jie nori neteisingai apkaltinti kaltinamuosius, nes policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tiesiogines pareigas, o S. G. – pašalinis asmuo, nesusijęs jokiais ryšiais nei su kaltinamaisiais, nei su nukentėjusiaisiais, nei vienų nepažinojo), todėl R. K. ir P. P. kaltės neigimas bei jos suvertimas teisiamajame posėdyje nedalyvaujančiam ir nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam asmeniui, taip pat jų teiginiai, kad jie nepaėmė jokio nukentėjusiesiems priklausančio daikto, nereikalavo atiduoti alaus butelių, į juos akmenų nemėtė, į kitą Tilžės gatvės pusę link Gaisrininkų draugijai priklausančio pastato nebuvo perėję ir nukentėjusiųjų nesivijo, vertintini kritiškai, kaip kaltinamųjų pasirinkta gynybos pozicija, ir atmestini, kaip neatitinkantys nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų bei kitų byloje esančių rašytinių įrodymų. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad 2011 m. rugsėjo 11 d., naktį apie 1.30 val., Šiauliuose, ties Žaliūkių - Tilžės gatvių sankryža du nukentėjusieji, eidami namo link centro, susitiko 5 neblaivių jaunuolių grupę, t.y., R. K., J. K., P. P., J. J. ir J. B., kurių iki įvykio nepažinojo, jų nesiejo jokie sutartiniai ir kitokie santykiai, kurių nukentėjusieji neprovokavo, iš kurių 3 (R. K., P. P. ir J. B.) sukonfliktavo su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji, stengdamiesi išvengti konflikto, perėjo į kitą gatvės pusę, po ko kažkuris iš jaunuolių pareikalavo atiduoti alų, po ko pradėjo mėtytis akmenimis, kurių vienas pataikė K. N. į nosį. Viską matė pro šalį važiavęs liudytojas S. G., kurio K. N. spėjo paprašyti iškviesti policiją, ir kuriam R. K. liepė važiuoti iš įvykio vietos. Po ko S. G. pasišalinus iš įvykio vietos, J. B. nusivijo tiltu aukštyn R. R., o R. K. ir P. P. nusivijo K. N. po tiltu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. su P. P. iš pradžių, pargriovę nukentėjusįjį ant žemės, naudojo fizinį smurtą prieš K. N. K. N. nekilo abejonių, kad įvykdant nusikalstamą veiką dalyvavo R. K., jis jį įsidėmėjo. Nors K. N. neprisimena, kad, atliekant nusikalstamus veiksmus, būtų dalyvavęs P. P., pats P. P. neigė, kad jis kam nors sudavė smūgius, tačiau jis tvirtino, kad visą laiką buvo kartu su R. K. R. K. taip pat patvirtino šiuos P. P. teiginius. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas P. P. teiginį, kad jis niekam jokių smūgių nesudavė, laiko P. P. pasirinkta gynybos pozicija ir atmeta, nes anot K. N., užpuolikų buvo ne vienas, jį mušė keliese, jam buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis, tai rodo jo sužalojimo mastas, jis nuo smūgių buvo praradęs sąmonę, o be R. K. ir P. P. prie K. N. daugiau nieko nebuvo, nes asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasak nukentėjusių ir kaltinamųjų, nusivijo ant tilto link centro bėgantį kitą nukentėjusįjį. Po įvykio K. N. pasigedo mobilaus ryšio telefono su jame buvusia SIM kortele. Po to R. K. su P. P. prisijungė prie J. B. ir visi trys kartu sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas R. R. Nors užpuolimo ir smurto naudojimo metu R. R. nejuto, kaip jam paimamas mobilaus ryšio telefonas su pakrovėju, tačiau juto, kaip buvo tampomas megztinis, taip pat girdėjo, kaip jį užpuolę asmenys kalbėjosi tarpusavyje, kad jis nieko daugiau nebeturi. Po įvykio R. R. pasigedo alaus butelių, taip pat jam priklausančio mobilaus ryšio telefono ir pakrovėjo. Iš nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių – iš nukentėjusiųjų buvo reikalaujama atiduoti svetimą, kaltinamiesiems nepriklausantį turtą (alaus butelį), po įvykio nukentėjusieji pasigedo jiems nuosavybės teise priklausančio turto (alaus butelių, mobilaus ryšio telefonų, iš kurių vienas buvo su SIM kortele, pakrovėjo), fizinis smurtas buvo panaudotas siekiant palaužti nukentėjusiųjų pasipriešinimą bei valią ir paimti jiems priklausantį turtą, kaltinamieji po įvykio įgijo galimybę disponuoti jiems nepriklausančiu svetimu turtu ir nors R. K. buvo sulaikytas iš karto po įvykio, tačiau P. P. iš įvykio vietos pasišalino nesulaikytas ir nei įvykio vietoje, nei pas R. K. nebuvo rastas svetimas nukentėjusiesiems priklausantis turtas, atlikus iš nukentėjusiųjų R. R. ir K. N. pagrobtų mobiliųjų telefonų IMEI kontrolę, paaiškėjo, kad pagrobti telefonai nuo 2011-09-11, t. y. nuo jų pagrobimo dienos, neveikia (1 t., 47, 49-58, 59 b. l.) – matyti, kad R. K. ir P. P. nusikalstama veika atitinka veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, požymius. Kadangi fizinio smurto padariniai - fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas – patenka į nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, dispoziciją, todėl papildomai nekvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį (2005-06-23 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 52, kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-319/2004). Plėšimo motyvai savanaudiški- ketinimas atimti iš nukentėjusiųjų jiems nuosavybės teise priklausantį alų. Noras atimti ir pasisavinti minėtą turtą atsirado dar iki smurto pavartojimo- kaltinamieji kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pamatė einančius du nukentėjusiuosius, kurie nešėsi alų, alų pareikalavo atiduoti, šiems nesutikus, jų atžvilgiu buvo pavartotas smurtas. Atlikdami nusikalstamus veiksmus, o būtent reikalaudami atiduoti alų, panaudodami fizinį smurtą, t. y., mėtydami į nukentėjusiuosius R. R. ir K. N. akmenis, akmeniu pataikydami K. N. į nosį, pargriaudami K. N. ant žemės ir rankų kumščiais ir kojomis suduodami daugybinius smūgius K. N. į įvairias kūno vietas, taip pat pargriaudami R. R. ant žemės ir suduodami jam rankų kumščiais ir kojomis daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, R. K. ir P. P. pagrobė svetimą nukentėjusiesiems priklausantį turtą, tai darydami suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y., jog panaudodami fizinį smurtą neteisėtai ir neatlygintinai siekia užvaldyti jiems nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkams bus padaryta materialinė žala, ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Be to, teismas pripažįsta, jog R. K. ir P. P., veikdami bendrais tyčiniais veiksmais kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veikė kartu bei pritarė vienas kito veiksmams, suvokė savo veiksmų bendrumą, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, todėl visi atliko vykdytojų vaidmenis ir veikė bendrininkų grupe. Teismas, įvertinęs kaltinamųjų objektyviai atliktus veiksmus, tyčios rūšį ir pagrobto turto vertę, pripažįsta, jog kaltinamųjų R. K. ir P. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, kaip baigtas plėšimas.
Kadangi kaltinime negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 40), teismas tikslina kaltinimą ir iš kaltinimo šalina bendrininko J. B. vardą ir pavardę, kaltinime nurodydamas, kad R. K. ir P. P. padarė nusikalstamą veiką veikdami vieninga tyčia kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas (1 t., 4-5 b. l.).
Kaltinime yra nurodyta, kad nusikaltimas įvykdytas ties Žaliukų – Tilžės gatvių sankryža, Šiauliuose, tačiau Šiauliuose nėra Žaliukų gatvės, o yra Žaliūkių gatvė, kuri ribojasi su Tilžės gatve ir su ja sudaro sankryžą. Minėtas rašymo apsirikimas ištaisytinas, nurodant, kad nusikaltimas įvykdytas ties Žaliūkių – Tilžės gatvių sankryža, Šiauliuose.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas kaltinamiesiems R. K. ir P. P. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. K. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, t. y., jam nesuėjus aštuoniolika metų, todėl jo atžvilgiu taikytini nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 str. 1 d.).
R. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Nors pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad buvo išgėręs, tai patvirtina asmens blaivumo testas (1 t., 163 b. l.), tačiau kaltinamasis neigia savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, taip pat neaišku, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką, todėl ši aplinkybė nepripažintina R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamasis R. K. neteistas, jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-584-616/2013 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 t., 47, 48, 49-50 b. l.), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 51, 52, 53 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, nes nepilnametis bendrauja su asmenimis, vykdančiais administracinius teisės pažeidimus (2 t., 57 b. l.), R. K. šeima nėra įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, R. K. yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos (2 t., 62-63 b. l.), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre padavėjo ir barmeno specialybės, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigimai ( 2 t., 65 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 72, 75 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 67 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra (2 t., 68 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (2 t., 69 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriuje nesigydė (2 t., 71 b. l.), jo vardu yra registruotų transporto priemonių nėra (2 t., 76 b. l.).
Apysunkis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įvertinus tai, kad R. K. anksčiau neteistas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, mokosi, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtinas areštas, nes tai bausmės rūšis, kuri laikoma nesusijusi su laisvės atėmimu, kurio terminas nustatytinas didesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 straipsnio 4 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, R. K. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-09-11 1.25 val. iki 2011-09-11 10.35 val. (1 t., 164-165 b. l.) (1 para), laikant, kad atlikta 1 para arešto.
Kaltinamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 179, 180 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
P. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas. P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 1 p.). Nors pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad buvo kažkiek išgėręs, tačiau kaltinamasis neigia savo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, taip pat neaišku, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių asmens neblaivumą, todėl ši aplinkybė nepripažintina P. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamasis P. P. neteistas (2 t., 79 b. l.), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 80, 81 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas teigiamai (2 t., 84 b. l.), mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre padavėjo ir barmeno specialybės, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigimai ( 2 t., 85 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (2 t., 87 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro registre nėra (2 t., 88 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (2 t., 89 b. l.), jo vardu yra registruotų transporto priemonių nėra (2 t., 92 b. l.).
Apysunkis nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įvertinus tai, kad P. P. anksčiau neteistas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, kad jis padarė vieną baigtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtinas areštas, nes tai bausmės rūšis, kuri laikoma nesusijusi su laisvės atėmimu, kurio terminas nustatytinas didesnis nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis.
Kaltinamajam P. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 193, 194 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 210 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 87 b. l.), o civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateikė civilinį ieškinį dėl 447,49 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 62-66 b. l.). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - kartu su baudžiamąja byla pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti tą žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir nagrinėjamas kartu su byla esant šioms trims sąlygoms: 1) kai padaryta fiziniam ar juridiniam asmeniui žala; 2) kai kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) kai tarp kaltinamojo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.
Byloje K. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 210 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 87 b. l.). Kaltinamieji su K. N. pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko. Turtinė žala K. N. atsirado dėl to, kad R. K. ir P. P. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pagrobė 200 Lt vertės „Nokia“ mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele „Pildyk“ 10 Lt vertės. Neturtinės žalos prašo todėl, kad jam buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų, jis įvykio metu patyrė šoką, skausmą, stresą, jam lūžo nosies kaulas, vartojo antibiotikus, vaistus nuo skausmo, yra liekamieji reiškiniai – skauda galvą, yra nutraukti veido nervai, dėl ko jis nejaučia pusės galvos, sunkiai kvėpuoja, nejaučia dantų, jie jautrūs, negali normaliai valgyti. Byloje nustatytos visos trys sąlygos: kaltinamieji atliko neteisėtus veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl kurių nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui atsirado žala - jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamųjų neteisėti veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą nukentėjusiajam, ir buvo nesunkaus sveikatos sutrikdymo tiesiogine ir pagrindine priežastimi, t.y. byloje įrodyta, kad tarp neteisėtų veiksmų ir nusikalstamos veikos padarinių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl R. K. ir P. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. N. privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą – 210 Lt, kuri iš R. K. ir P. P. nukentėjusiojo K. N. naudai priteistina solidariai. Be to, dėl R. K. ir P. P. neteisėtais veiksmais padarytos žalos K. N. patyrė skausmą, šoką, jam buvo sutrikdyta sveikata ilgiau nei 10 dienų, jam buvo sulaužytas nosies kaulas, nutraukti veido nervai, yra liekamieji reiškiniai- skauda galvą, nejaučia pusės galvos, sunkiai kvėpuoja, nejaučia dantų, jie jautrūs, negali normaliai valgyti, todėl prašė priteisti iš kaltinamųjų 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė įtampa, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, t.y. jos fakto civilinis ieškovas neturi įrodyti, nes neturtinės žalos faktas preziumuojamas, tačiau būtina nustatyti reikalaujamos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes, 2) žalą padariusio asmens kaltę, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį, 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, 5) kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Neturtinė žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus teisinius įstatymo saugomus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli, dėl ko K. N. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. K. N. nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam atsirado pasekmės, t.y. dvasinio ir fizinio pobūdžio pakenkimai - jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, jis patyrė skausmą ir šoką, yra liekamieji reiškiniai- skauda galvą, yra nutraukti veido nervai, dėl ko jis nejaučia pusės galvos, sunkiai kvėpuoja, nejaučia dantų, jie jautrūs, negali normaliai valgyti, t.y. liekamieji reiškiniai nėra trumpalaikiai, jie tęsiasi ilgą laiką. Kaltinamieji R. K. ir P. P. nusikaltimus padarė sąmoningai suvokdami, kad bus padaryta žala nukentėjusiajam, ir to siekdami, t.y. veikė tyčia, todėl, pagal susiformavusią teisminę praktiką, veikiant tyčia, t.y. siekiant, kad nukentėjęs patirtų pažeminimą, stresą, dvasinius išgyvenimus, jam būtų sukeltas fizinis skausmas, yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala, nei neatsargios kaltės atveju, todėl neturtinės žalos dydis turi būti atitinkamai didesnis. Kaltinamieji yra darbingi, bet nedirbantys, neturintys jokių pajamų, šiuo metu abu kaltinamieji mokosi, jų nusikalstama veika padaryta turtinė žala yra nedidelė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sužalojimus, dėl kurių kreipėsi į gydytojus ir vartojo vaistus, į ilgalaikius liekamuosius reiškinius, į tai, kad patirto sužalojimo pasekmės negrąžinamos, sveikatos sutrikimai trunka ilgą laiką, tai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą, kad sužalojimai buvo padaryti kelių asmenų, veikiant bendrininkų grupe, dėl ko nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis ir padaromi sunkesni sužalojimai, į tai, kad minėti sužalojimai, dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl R. K. ir P. P. kaltės, kad kaltinamieji mokosi, yra jauno amžiaus, neturi turto ir pajamų bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas, t.y. tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamųjų solidariai priteisiant 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir likusioje dalyje ieškinį atmetant.
Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 447,49 Lt turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamieji nesutiko su civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareikštu civiliniu ieškiniu. K. N. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 322,28 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, o R. R. VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė suteikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas už 125,21 Lt, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, viso apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto 447,49 Lt už sveikatos priežiūros paslaugas. Minėta suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsniu, 6.290 straipsniu, pripažintina turtine žala, nes būtent dėl kaltinamųjų R. K. ir P. P. nusikalstamų veiksmų K. N. ir R. R. buvo laikinai nedarbingi ir priversti kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jiems buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa prie LR sveikatos apsaugos ministerijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išmokėjo aukščiau nurodytą sumą VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei. Atsižvelgiant į tai, kad tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, į tai, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalos žmonių sveikatai, privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 4 str., 5 str., 29-34 str.), kurias sveikatos priežiūros įstaigoms apmoka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., 33 str. 1 d. 1 p., LR Sveikatos sistemos įstatymo 76 str.), bei į tai, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (LR CK 6.280 str. 1 d.), todėl iš kaltinamųjų R. K. ir P. P. solidariai Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 447,49 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - betono nuolauža ir kompaktinis diskas su garso įrašu, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 41-1-1513-11, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 41-1-1513-11.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nuspre ndžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti areštą 40 (keturiasdešimt) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-09-11 1.25 val. iki 2011-09-11 10.35 val. (1 parą), laikant, kad atlikta 1 para arešto.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti areštą 55 (penkiasdešimt penkių) parų.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. P. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Solidariai iš R. K. ir P. P. priteisti K. N. 5210 Lt (penkis tūkstančius du šimtus dešimt litų, 00 ct) žalos atlyginimo.
Solidariai iš R. K. ir P. P. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos 447,49 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus, 49 ct) žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- betono nuolaužą ir kompaktinį diską su garso įrašu, palikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 41-1-1513-11.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.