Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-09 nuosprendžio, kuriuo T. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu T. O., vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuoti nuo 2018-08-09.

Iš T. O. nuspręsta išieškoti automobilio „Honda Civic“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 590 Eur valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. O. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017-09-28, apie 0.32 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,67 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

5. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu nekeliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl T. O. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tik nesutinkama su teismo paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu. Būtent šiose ribose ir nagrinėjama baudžiamoji byla.

Dėl bausmės

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. T. O. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Asmuo padaręs šį nusikaltimą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. T. O. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis - 7 mėn. 15 d.), kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių.

8. Taigi, apylinkės teismas T. O. už šį nusikaltimą paskyrė pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, parinkdamas bausmės rūšį apylinkės teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad yra viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir apylinkės teismas nenustatė sunkinančių. Pažymėtina, kad T. O. nusikaltimą įvykdė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendis, kuriuo apeliantas nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 (dvi veikos) ir 4 dalis (veikos padarytos 2016-01-31, 2016-02-03, nuosprendis įsiteisėjo 2017-05-04)), nagrinėjamu atveju, tyčinė nusikalstama veika padaryta 2017-09-28, esant neatliktai bausmei, paskirtai pirmesniu nuosprendžiu bei neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, t. y. esant nusikaltimų recidyvui. Nuo 2015-03-24 recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali, tad į šią aplinkybę neatsižvelgia. Kita vertus, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos terminą, apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad T. O. naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas. Pažymėtina, kad nauja nusikalstama veika padaryta ne tik esant teistam, bet ir neatlikus pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiuo atveju yra itin svarbūs ir kiti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, o būtent tai, kad T. O. praeityje buvo baustas už vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio (2015-06-22 nutarimas), jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis ne kartą po to baustas už vairavimą automobilio neturint tam teisės, o vienas iš teisės pažeidimų (kaip ir nagrinėjama nusikalstama veika) padarytas bausmės, paskirtos 2017-04-13 nuosprendžiu, atlikimo metu (2015-11-19, 2016-01-28, 2016-03-03, 2016-03-10, 2017-06-08 nutarimai). Už minėtus ir kitus teisės pažeidimus buvo skiriamos piniginės baudos, tačiau duomenų, kad apeliantas jas vykdytų, byloje nėra (b. l. 40-45). Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-22 nutarties, kuria apeliantui laisvės apribojimo bausmė, paskirta 2017-04-13 nuosprendžiu, pakeista į areštą, matyti, kad T. O. be pateisinamų priežasčių visiškai nevykdė ar netinkamai vykdė ir minėtu nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų: per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; būti namuose teismo nurodytu laiku; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Apeliaciniame skunde T. O. nurodė, jog gydosi nuo priklausomybės ligų, tačiau jokių duomenų, galinčių patvirtinti šias aplinkybes apygardos teismui nepateikė. Išdėstytos aplinkybės rodo, jog T. O. skundo argumentai dėl noro taisytis yra labiau deklaratyvūs ir neatspindi realios situacijos. Priešingai, iš T. O. elgesio akivaizdu, jog T. O. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nuolat daro panašaus pobūdžio teisės pažeidimus, piniginės nuobaudos poveikio visiškai neturi ir jo nesulaiko nuo teisės pažeidimų darymo. Visa tai rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra teisingas. Ši bausmė, kurios terminas nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnės bausmės (bauda ar areštas), nagrinėjamu atveju, yra nepakankamos įtakoti nuteistojo elgesį ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.