Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl papildomos ventiliacijos įrengimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus). Be to, kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, toje pusėje, kurioje įrengtas san. mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija. Pažymi ir tai, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose, taigi, ir patalpų vėdinimas priklauso būtent nuo jų valios.

Kamerų atitikimą HN normos savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas. Iš 2020-02-25 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-545 matyti, kad kameroje Nr. 96 oro temperatūra tinkama. Iš 2020-01-27 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA-181 matyti, kad kameroje Nr. 24 šviestuvai tvarkingi, kameroje Nr. 46 atliktas sienų, tualeto zonos durų staktos, lango rėmo remoontas. oro temperatūra tinkama, pelėsio nėra. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovės atstovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

LVAT tokio pobūdžio bylose yra pasisakęs, kad nesant duomenų, jog kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje nesant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kai jose higienos normos pažeidimai nebuvo nustatyti, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normų (pvz., LVAT 2018-04-18 nutartis adm. byloje Nr. A-348/2018 ir kt.).

Atsakovės atstovas pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus. Taip pat prideda 2020-01-22 Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuotos kameros Nr. 64, 96, 26, 24, 31, bei 2021-01-27 Turto valdymo skyriaus pažymą Nr. 62-33, iš kurios matyti, kad iki pareiškėjo apgyvendinimo remontuota kamera Nr. 31. Tai patvirtina, kad kameros nuolat prižiūrimos, tvarkingos, remontuojamos. Matyti, kad į Šiaulių TI laikomų asmenų prašymus reaguojama nedelsiant, taigi, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ (galiojo iki 2020-12-22) 14.6- 14.11 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 36 punkte įtvirtinta, kad įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Normos). Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), veidrodis (1 vnt.). Pažymi, kad įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameras, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Specialios spintos rūbams teisės aktai nenumato, tačiau ŠTI kamerose yra įrengti kabliukai viršutinių rūbų pakabinimui, taip pat kamerose yra lentynos, tai patvirtina pridedamomis nuotraukomis bei Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos Nr. 62/08-265 duomenimis, iš kurių matyti lentynų išmatavimai. Taip pat atsakovaės atstovas nurodo, kad kamerose prie stalų įmontuotos kėdės arba suoliukai, be to, beveik visose kamerose stalai įrengti prie lovų, todėl galimybė valgyti, rašyti ir pan. prie stalo sudaryta. Tokiu būdu ne tik sudaromos galimybės patogiai rašyti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kad būtent jam, o ne kitiems asmenims tam tikrais momentais nelikdavo vietos prie stalo.

Kartu nurodo tai, kad jokie teisės aktai reikalavimo įrengti džiovyklas nenumato, tačiau iš pridedamų nuotraukų matyti, kad kai kuriose kamerose nutiestos virvės rūbams džiauti (matomi ir pakabinti skalbiniai), be to, skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant san. mazgo atitvarų. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede nustatytomis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Be to, siekiant kuo palankesnių galimybių rūpintis švara, vadovaujantis Šiaulių TI direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas tvarkos aprašas, pagal kurį sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis. Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę per tris mėnesius, o nuteistieji, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, turi teisę per šešis mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pabrėžia, kad suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė nešvarius drabužius perduoti išskalbti savo artimajam ar kitam asmeniui Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Bausmių vykdymo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Visa tai įvertinus konstatuoja, kad Šiaulių TI suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis, džiovinti ar gauti išdžiovintus tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems sutiekiamomis galimybėmis.

Pareiškėjas nurodo, kad trumpalaikio laikymo patalpose laikoma bent po 2-3 valandas, patalpoje būna 5-9 asmenys. Teigia, kad nėra kur atsisėsti, nėra ventiliacijos, todėl trūksta oro. Be to, šiose patalpose laikomi asmenys dažniausiai yra rūkantys. Teigia, kad negalėjo naudotis san. mazgu, nes jis atviras. Taip pat nurodo, kad kratos metu turėjo nusirengti, todėl buvo pažemintas jo orumas, daiktus teko dėti į nešvarias dėžes. Iki 2020-01-22 (kol galiojo Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės), į ŠTI atvykusių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų priėmimas, dokumentų patikrinimas ir įforminimas, uždarymas į trumpalaikio laikymo kameras ir kiti nustatyti veiksmai, kurie atliekami atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių, buvo reglamentuoti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Atlikus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte numatytus veiksmus, suimtieji ir nuteistieji, vadovaujantis 11 punktu, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK (LSP), esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, kuriose gali būti dar iki 2 val. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama jų medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Po to suimtieji ir nuteistieji iš šių kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Atsakovės atstovas pabrėžia, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą į nurodytą laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas įskaičiuojami į nurodytą laiką. Laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pradžioje asmenys laikomi trumpalaikio laikymo kamerose – TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Nuo 2020-01-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kt. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktą, atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Dalį skundžiamo laikotarpio kratos atlikimą reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija), patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 26 įsakymo Nr. V-325 redakcija) (galiojo iki 2020-04-04).

Vadovaujantis Instrukcijos VIII skyriaus nuostatomis, suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Nuo 2020-04-04 įsigaliojus naujai Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijai Nr. V-88, 143 punkte įtvirtinta, kad suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines. Šios Instrukcijos 144.1 papunktyje įtvirtinta, kad suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos. Papildomai paaiškina, kad visuminė krata atvykusiam į Šiaulių tardymo izoliatorių, taip pat išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atliekama suimtajam (nuteistajam) patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato.

Nurodo, kad krata ŠTI atliekama vadovaujantis minėtais teisės aktais, o tai, jog vonelės daiktams dėti švarios ir nuolat prižiūrimos, patvirtina faktas, jog nei vienas Šiaulių TI laikytas asmuo su skundais dėl jų neatitikimo reikalavimams į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą nesikreipė. Kadangi skundų, susijusių su kratų ir TLK sąlygomis negauta, šios patalpos netikrintos.

Taip pat nurodo, kad bendrojo naudojimo patalpos valomos vadovaujantis higienos- dezinfekcijos planais (šiuo atveju – Higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 metams).

Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP patalpos nėra jos priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą, gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti). Minėtose patalpose įrengti sanitariniai mazgai, jie iš trijų pusių atitverti ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgas atskirtas užuolaida. Be to, pažymi tai, kad asmenys, pagal jų žodinį prašymą, nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Šiose kamerose taip pat įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, visose kamerose atsisėdimui yra suolai. Tai patvirtina pridedamos nuotraukos.

Pažymi ir tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį nei gyvenamosiose, nei kitose patalpose nėra galimybės, tačiau vėdinimas galimas per langus (iš pridedamų nuotraukų matyti, kad langas pasiekiamame aukštyje), vėdinimą kontroliuoja patys suimtieji/nuteistieji, kurie yra toje patalpoje, o patalpoms esant tuščioms, esant poreikiui, langus atidaro pareigūnai ar patalpas prižiūrintys asmenys.

Nors pareiškėjas skunde teigia, jog laikino sulaikymo patalpose buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, atsakovas nurodo, kad laikino sulaikymo patalpose rūkyti draudžiama, tai numatyta Suimtųjų (nuteistųjų) patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-11-28 įsakymu Nr. 1/01-391 (su vėlesniais pakeitimais), 10.4 punkte, todėl, jei būtų pareigūnai pastebėję, jog asmenys rūko, apie tai būtų surašę tarnybinius pranešimus, o asmenims būtų taikytos drausminio poveikio priemonės. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovės atstovą, nurodydamas neteisėtus veiksmus, nėra. Kadangi rūkymas šiose kamerose yra draudžiamas, atsakovės atstovas neturi pagrindo atsakyti už neteisėtus kitų asmenų veiksmus. Be to, pats pareiškėjas nenurodo, kad būtų nerūkantis.

Pažymi, kad pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Taip pat atsakovės atstovas pabrėžė, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui atsirado neatitikimų tarp vartojamų sąvokų. Siekiant aiškumo nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pažymose su duomenimis apie kamerų plotus bei kamerose talpintų asmenų skaičių nurodomos TLK kameros yra trumpalaikio laikymo kameros, esančios režiminiame korpuse. Duomenų, kuriose trumpalaikio laikymo kamerose, esančiose administraciniame pastate, buvo laikomas pareiškėjas, nėra, kadangi įstatymų leidėjas neįpareigoja tokių duomenų fiksuoti. Taip pat nefiksuojami duomenys, kiek minėtose patalpose asmenų vienu metu laikoma, tačiau asmenys skirstomi taip, kad jiems tektų kuo didesnis tuo metu įmanomas plotas (tai priklauso nuo vienu metu į įstaigą atvežtų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus).

Nurodo, kad laisvės atėmimo vietų administracija esant poreikiui įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021 metams, be to, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas. Paskutiniai kenkėjų naikinimai aktualiu laikotarpiu atlikti 2020 m. vasario, gegužės, rugpjūčio bei lapkričio mėnesiais, o prašymų iš asmenų dėl kenkėjų naikinimo konkrečiose kamerose – negauta.

Atsakovės atstovas pažymi, kad neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Atsakovės atstovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose, taip pat jei patys nesikreipia su prašymais atlikti papildomą kenkėjų naikinimą. Be to, įstaiga jokių duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į medikus dėl sukandžiojimų neturi.

Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad ŠTI sudaryta galimybė išvėdinti patalpas per langus.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 25 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-545 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 21 d., b. l. 87–88) matyti, kad kameroje Nr. 96 oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-181 (patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 23 d., b. l. 113–114) konstatuota, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 24, 46, 96 Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas – kamerose esantys apšvietimo įrenginiai techniškai tvarkingi – turi apsauginius gaubtus. Kameroje Nr. 46 atliktas sienų, tualeto zonos durų staktos, lango rėmo remontas. Gyvenamojoje kameroje Nr. 46 Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punkto pažeidimas pašalintas – vizualiai matomų pelėsių nenustatyta. Taigi, iš pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas pašalintas, atlikti kiti kamerų remonto darbai, vizualiai matomų pelėsių nenustatyta, todėl pareiškėjo argumentai dėl šalčio, drėgmės, pelėsio ant lubų, nuo lubų krentančios kreidos, atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2021-01-27 pažymos „Apie atliktus gyvenamųjų kamerų patalpų remontus laikotarpyje 2020 m. sausio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn.“ (b. l. 57-58), Šiaulių tardymo izoliatoriaus Turto valdymo skyriaus 2020-01-22 pažymos „Apie 2019 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 59-67) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2019-2020 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 46 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas. El. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas; Nr. 31 – pilnas lubų, sienų, pertvaros remontas, dalinis grindų remontas. El. instaliacijos, vandentiekio vamzdyno, sanitarinių prietaisų remontas, baldų remontas; Nr. 64 – suremontuota WC pertvara, perglaistyta: lubos, sienos, perdažyta: lubos, sienos, pakabintos naujos spintelės, rūbų pakabos, sutvarkytas apšvietimas: sudėtos naujos dieninės lempos, du nauji dienos apšvietimo šviestuvai, perdažytos grotos, stalas, kėdės; Nr. 96 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 31 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 26 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 24 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 96 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai; Nr. 31 – elektros instaliacijos darbai: sumontuoti du dienos apšvietimo šviestuvai. Tai, kad kameros suremontuotos, tvarkingos, švarios, matyti ir iš pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukų (b. l. 92-97, 99).

Pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose, kuriose buvo po 5-9 asmenis. Nurodytos patalpos labai mažos, sanitarinis mazgas toje pačioje patalpoje, atviras, nėra durų, patalpoje nuolat tvyro nemalonus kvapas. Nurodytoje patalpoje yra rūkoma, nėra ventiliacijos ir reikia laukti 2-3 valandas, kol pareigūnai patikrina daiktus. Jis negalėjo atlikti gamtinių reikalų, nes nebuvo jokio privatumo, jautėsi suvaržytas. Atliekant asmens ir daiktų apžiūrą jautėsi psichologiškai pažemintas, nes ŠTI pareigūnai nurodė nusirengti nuogai, o daiktus dėti į nešvarias, tam nepritaikytas dėžes.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020-01-22) 10 ir 11 punktus, kol įforminami dokumentai bei bus atlikta krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, asmenys uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK (LSP), esančias administraciniame pastate. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų – pradžioje asmenys laikomi trumpalaikio laikymo kamerose – TLK, esančiose administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratas bei patikrinus jų daiktus, naujai atvykę suimtieji (nuteistieji) laikinai patalpinami į režiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras.

Nuo 2020-01-22 įsigaliojus Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms, nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kt. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktą, atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimų“ 1 skyriaus Bendrosios nuostatos 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pagal paminėtos higienos normos III skyriaus Sąvokos ir jų apibrėžtys nuostatas, laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti.

Nurodytoje higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o LSP (TLK) patalpos nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa – patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2 punktą laikinojo sulaikymo patalpa – specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai, bet ne ilgiau kaip 5 valandas, laikyti). TLK nėra gyvenamosios patalpos, todėl maksimalus asmenų skaičius tokiose patalpose nėra nustatytas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-06-10 pažymos Nr. 60-15791 „Dėl D. B.“ (b. l. 42-49) matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus TLK-2 buvo 8 kartus. Iš LSP (TLK) – 2 kameros fotonuotraukos (b. l. 98) matyti, kad patalpa šviesi, švari, joje yra švarūs suolai, sanitarinis mazgas atitvertas iš trijų pusių ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o įėjimas į san. mazgą atskirtas užuolaida. Be to, įėjimas į sanitarinį mazgą yra šone (dešinėje) įėjimo durų atžvilgiu, patalpoje priešais įėjimą į sanitarinį mazgą yra ne suolai asmenims susėsti, o tuščia sienos dalis. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu. Taigi, toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina minimaliai būtiną privatumą, naudojantis pareiškėjui sanitariniu mazgu TLK-5 patalpoje. Taip pat iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad asmenys pagal jų žodinį prašymą nuvedami ir į atskirą tualeto patalpą, o tai visiškai užtikrina asmenų privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje, kurioje sanitarinis mazgas toje pačioje patalpoje, atviras, nėra durų, jis negalėjo atlikti gamtinių reikalų, nes nebuvo jokio privatumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu kratos atlikimą reglamentavo Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, kurios VIII skyriaus nustatė, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Nuo 2020-04-04 įsigaliojus naujai Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijai Nr. V-88, 143 punkte nustatyta, kad suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines. Šios Instrukcijos 144.1 papunktyje įtvirtinta, kad suimtojo (nuteistojo) visuminė krata privalomai atliekama suimtajam (nuteistajam) atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos.

Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad visuminė krata atvykusiam į Šiaulių tardymo izoliatorių, taip pat išvykstant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atliekama suimtajam (nuteistajam) patalpoje už mūrinės pertvaros arba kitoje atskiroje patalpoje už uždarytų durų, todėl kiti suimtieji (nuteistieji) asmens, kuriam atliekama krata, nemato.

Taigi, kratos Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat iš atsakovės atstovo atsliepimo matyti, kad atliekant kratą ŠTI vonelės daiktams dėti yra švarios ir nuolat prižiūrimos, pareiškėjas nei dėl kratų atlikimo, nei dėl netinkamų vonelių daiktams susidėti su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentą nesikreipė.

Iš administracinėje byloje esančio Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-02-03 įsakymu Nr. 20-511 patvirtinto „Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos – dezinfekcijos plano 2020-2021 m. m.“ matyti, kad bendrojo naudojimo patalpos, tame tarpe ir laikino sulaikymo patalpos, sanitariniai įrengimai valomi ir dezinfekuojami kasdien, atliekant kasdienius ir pagrindinius valymus, todėl pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo laikino sulaikymo patalpoje ir nešvarių vonelių atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikino sulaikymo patalpoje yra rūkoma. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-11-28 įsakymu Nr. 1/01-391 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (b. l. 76-79) (su vėlesniais pakeitimais, b. l. 80-82) 10.4 punktą, suimtieji (nuteistieji) privalo nerūkyti trumpalaikio laikymo kamerose. Jei būtų pareigūnai pastebėję, jog asmenys rūko, apie tai būtų surašę tarnybinius pranešimus, o asmenims būtų taikytos drausminio poveikio priemonės. Duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovės atstovą, nurodydamas, jog rūkoma trumpalaikio laikymo kamerose, nėra, todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų sanitarinis mazgas neturi lubų, durų, ventiliacijos, todėl fekalijų kvapas išeina į bendrą patalpą, kur visą parą turi būti atidaryti langai, kad patalpa išsivėdintų.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 51-52) matyti, kad kamerose Nr. 46, 26, 24, 31 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvarine konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,16 m. iki 2,32 m., kamerose Nr. 64, 65, 96 sanitarinis mazgas atitvertas OSB, kurių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,08 m. HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovės atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

Pareiškėjas argumentų dėl privatumo pažeidimo gyvenamosiose kamerose nenurodė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje esančiose kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukose (b. l. 92-97, 99) matyti, jog nei vienoje kameroje įėjimai į sanitarinius mazgus nėra įrengti priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas kameros stebėjimo langelis. Įėjimai į sanitarinius mazgus yra šone (kairėje arba dešinėje) arba iš kameros vidinės pusės (kamera Nr. 64, b. l. 95) įėjimo durų atžvilgiu, taip pat kamerose priešais įėjimus į sanitarinius mazgus yra ne gultai, o tuščia sienos dalis ar siena su pastatomomis lentynomis daiktams susidėti. Šiaulių tardymo izoliatoriuje sanitariniai mazgai kamerose atitverti mūrinėmis sienelėmis arba OSB, kurių aukštis ženkliai aukštesnis nei 1,50 m., o įėjimai atitverti durimis arba užuolaidomis. Atsižvelgiant į tai, jog sanitarinis mazgas yra atskirtas aukštomis mūrinėmis, OSB atitvarinėmis konstrukcijomis ir kt., o įėjimas yra atitvertas durimis (kameros Nr. 31, 46) arba neperšviečiamomis užuolaidomis, šiuo atveju pareiškėjo negalėjo matyti nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai, jam naudojantis sanitariniu mazgu, todėl buvo užtikrintas pareiškėjui minimaliai būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-882-662/2020, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-622/2020 ir kt.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Šiaulių TI pastatytas iki šių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Taip pat iš kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 92-97, 99), todėl įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nenustatyti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nėra džiovyklės ir spintelių rūbams susidėti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, kurių 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius. Pagal šias normas kamerose, be kita ko, turi būti spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), veidrodis (1 vnt.).

Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti kabliukai viršutinių rūbų pakabinimui, taip pat kamerose yra pastatomos lentynos, tai patvirtina Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažyma Nr. 62/08-265 (b. l. 53-56) ir kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, fotonuotraukos (b. l. 92-97, 99).

Teisės aktų reikalavimai įrengti džiovyklas gyvenamosiose kamerose nenumato, tačiau iš kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, matyti, kad kad kai kuriose kamerose (pvz.: kameros Nr. 26, 31, b. l. 92-93) nutiestos virvės rūbams džiauti ir pakabinti skalbiniai. Taip pat skalbinius galima džiauti ant radiatorių, ant san. mazgo atitvarų (pvz.: b. l. 46, 64, 94-95), o vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems išduodama švari patalynė bei rankšluosčiai, taip pat įstaigoje nemokamai skalbiami bei džiovinami suimtųjų/nuteistųjų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 priede nustatytomis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėnesius išduodami skalbimo milteliai. Mokiems suimtiesiems/nuteistiesiems sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Taip pat pagal į bylą pateiktą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019-09-04 įsakymu Nr. 1/01-209 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių, asmeninės patalynės skalbimo ar cheminio valymo paslaugos už asmenines lėšas įsigijimo, organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (b. l. 83-86) sudaryta galimybė mokiems suimtiesiems bei nuteistiesiems naudotis mažiausią paslaugų kainą pasiūliusios įmonės skalbimo ar cheminio valymo paslaugomis.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje yra daugybė blakių, kurios kandžioja kūną.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Iš 2020 m. vasario, gegužės, rugpjūčio ir lapkričio mėnesių „Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) darbų atlikimo (registravimo) žurnalo“ duomenų (b. l. 72-75) matyti, kad planiniai nariuotakojų kenkėjų stebėjimai vykdomi, o esant poreikiui vykdomas ir kenkėjų naikinimas.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Juo labiau, pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui nei dėl jo gyvenamosiose kamerose neva buvusių blakių, o iš asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 14-24) matyti, kad jis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus medikus ar slaugytojus dėl blakių sukandžioto kūno nesikreipė.

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė psichologinius išgyvenimus, dvasines kančias, sukrėtimus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-06-04 pažymos Nr. 61-1687 (b. l. 50) matyti, kad pareiškėjas D. B. bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.