Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė, kuriai procesiniai dokumentai įteikti 2017 m. spalio 26 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (darbovietės administracijai), nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atsakovė ir VšĮ „Vilniaus butai“ 2007 m. gegužės 11 d. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N07/0166, kurios pagrindu nuomotojas (ieškovas) suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkei (atsakovei) ir jos šeimos nariams. Adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškinyje nurodoma, kad tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010 m. spalio 8 d. buvo sudaryta trišalė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo teikti šilumos energiją bei karštą vandenį Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, naudodamasi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), privalo už tai mokėti ieškovui mokestį, tačiau, kaip teigia ieškovas, šią pareigą vykdo netinkamai, todėl nuo 2016-06-01 iki 2017-07-31 susidarė 1 437,51 Eur skola už buto nuomą. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu dėl reikalaujamos priteisti sumos (CPK 178, 185 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 437,51 Eur skolą už būsto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 105,60 Eur delspinigius už termino sumokėti nuomos mokestį praleidimą, paskaičiuotus taikant 0,05 procento delspinigių dydį. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 34 punkte nustatyta, jog jei nuomininkas laiku nesumoka sutartyje numatyto nuomos mokesčio, jis privalo nuomotojui mokėti 0,05 procento nuo nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 105,60 Eur delspinigius už delspinigių paskaičiavimo lentelėje nurodytus laikotarpius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė už šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas nemokėjo tinkamai, todėl nuo 2016-04-01 iki 2017-03-29 susidarė 681,55 Eur dydžio skola. Byloje duomenų, kad atsakovė šią skolą būtų padengusi, nėra (CPK 178, 185 straipsniai), todėl remiantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovui iš atsakovės priteistina 681,55 Eur skola už šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 224,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinys, pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis 2 224,66 Eur sumai, patenkintas visa apimtimi, todėl už jį mokėtinas 50,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovei J. A. tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai: 1 437,51 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt septynių eurų, 51 euro ct) skolą už būsto nuomą, 105,60 Eur (vieno šimto penkių eurų, 60 euro ct) delspinigius, 681,55 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro, 55 euro ct) skolą už šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 224,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-10-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.