Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-900-964/2016 pagal pareiškėjos N. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui I. E. dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei N. J., tretiesiems asmenims I. E., G. T. dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo patvirtinimo ir nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą pripažinimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja N. J. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2013 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių; atnaujinus procesą priimti sprendimą, kuriuo ieškovės N. J. ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo V. K. priešieškinį atmesti.Nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teisme atsakovas V. K. nuslėpė nuo teismo faktą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymu jam iš G. T. priteista 55 000 Lt skola, 5 proc. metinės palūkanos ir 413 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Teigė, kad tai yra nauja aplinkybė, kuri iki tol nebuvo žinoma nei ieškovei, nei teismui. Ji rodo, kad V. K. nesiruošė sudaryti pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties ir nutraukė ikisutartinius santykius dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo priteisiant jo sumokėtus pinigus sandoriui sudaryti iš G. T.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjos N. J. prašymo netenkino, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2013.Teismas nurodė, kad į šią bylą buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-22243-827/2011, taigi jokio teismo įsakymo nuslėpimo fakto nėra. Be to, teismas įvertino V. K. sąžiningumą skolos išieškojimo iš G. T. aspektu. Teismas sprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nors netiesiogiai, bet jau yra pasisakęs dėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės (ji iš esmės atitinka apeliacinės instancijos teismo vertintą atsakovo ketinimą išieškoti skolą), todėl pakartotinai nagrinėti šį klausimą nėra jokio pagrindo.Pažymėjo, kad nei iš pareiškėjos pateikto antstolės B. Palavinskienės 2016-08-23 patvarkymo dėl neįvykusių varžytynių, nei iš jos 2016-09-23 rašto negalima padaryti išvados, kad vykdomas išieškojimas iš G. T. V. K. naudai būtent pareiškėjos nurodyto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-22243-827/2011 pagrindu, nes tokia informacija nei viename iš nurodytų dokumentų nepateikiama. Priešingai, V. K. pridėtas prašymas atsiimti teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-22243-872/2011 ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo rodo, kad atsakovas priverstinio vykdymo pagal minėtą teismo įsakymą atsisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja N. J. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2013, užbaigtoje įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu.Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės nepakankamos procesui atnaujinti. Atsakovo kreipimasis į antstolius dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-22243-872/2011 priverstinio vykdymo yra naujai paaiškėjusi, ligi tol nuo teismo ir proceso dalyvių atsakovo slepiama aplinkybė. Atsakovas, neturėdamas jokio ketinimo sudaryti pagrindinę ieškovės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį siekė išsireikalauti G. T. už ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą sumokėtus pinigus.Pažymi, kad atsakovas prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus pateikė tik 2015 m. vasario mėnesį, po to kai teisminiai ginčai su ieškove pasibaigė atsakovo naudai.Teigia, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta preliminarioji sutartis niekaip negali būti laikoma pagrindine nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi. Atsakovas vengė sudaryti pagrindinę sutartį, priešingai, teismo įsakymo pagrindu siekė susigrąžinti pagal preliminarią sutartį sumokėtus pinigus. Tai akivaizdus atsakovo valios trūkumas sudaryti pagrindinę sutartį.

Atsiliepimu į pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą atsakovas V. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Prašo pareiškėjai skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą pareiškiant aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui V. K..

Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes jame nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo jau teismo įvertintos ankstesniuose sprendimuose.Teigia, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą yra aiškiai nepagrįstas, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas nepažeidžia ieškovės teisių ir įstatymų saugomų interesų, o prie prašymo pridėti įrodymai nepagrindžia proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.Akcentuoja, kad pareiškėjos tariamai nuslėptos aplinkybės yra aiškiai nurodytos sprendime ir teismo įvertintos. Teigia, kad ieškovė, pateikdama teismui aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, kuris grindžiamas tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą, todėl jai turėtų būti skirta bauda. Šioje byloje pareiškėja jau ne pirmą kartą teikia nepagrįstus ir pakartotinius prašymus dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas. Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau -CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodo, kad išnagrinėjus bylą jai tapo žinomos naujos, esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui turinčios aplinkybės, t. y. kad atsakovas V. K. slėpė nuo teismo ir proceso dalyvių Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-22243-872/2011 egzistavimo faktą ir kreipėsi į antstolius dėl teismo įsakymo priverstinio vykdymo. Apeliantės teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas, neturėjo jokio ketinimo sudaryti pagrindinę ieškovės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o siekė išsireikalauti G. T. už ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą sumokėtus pinigus.Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-22243-872/2011 buvo pateiktas byloje (t. 2, b. l. 64). Minėtas teismo įsakymas minimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, kuria byla perduota Panevėžio apygardos teismui iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (2 t., b. l. 44). Kad ieškovei buvo žinoma apie 2011 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymą akivaizdu iš jos į bylą pateiktų procesinių paaiškinimų (2 t., b. l. 53, 59). Taip pat byloje buvo pateikta ir žinoma informacija, kad antstolio Mindaugo Dapkaus kontoroje nuo 2012 m. vasario 29 d. vykdomas 2011 m. gruodžio 27 d. teismo vykdomasis dokumentas dėl 55 413 Lt išieškojimo iš G. T. atsakovui V. K., bet skola nėra išieškota, kadangi skolininkė neturi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą (t. 2, b. l. 63-65). Bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme atsakovas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo aplinkybes nurodė kaip siekį teisminiu būdu išieškoti iš G. T. sumokėtus 55 000 Lt ir šias lėšas perduoti tiesiogiai ieškovei. Šios bylos aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendime, todėl nei 2011 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymo egzistavimo faktas, nei atsakovo V. K. kreipimasis į antstolius dėl teismo įsakymo priverstinio vykdymo nėra naujai paaiškėję duomenys.Pareiškėjos pateiktas 2016 m. rugpjūčio 23 d. antstolės Brigitos Palavinskienės Patvarkymas dėl neįvykusių varžytinių bei siūlymo paimti neparduotą iš varžytinių turtą, kuriame vienas iš skolininkės G. T. išieškotojų nurodytas V. K., nurodomų aplinkybių naujumo nepatvirtina (t. 3, b. l. 72, 73). Pasibaigus teisminiams ginčams 2015 m. vasario 12 d. atsakovas kreipėsi į antstolį dėl 2011 m. gruodžio 27 d. teismo įsakymo atsiėmimo, kurį antstolis M. Dabkus išsprendė tik 2016 m. lapkričio 16 d. priimdamas Patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (t. 3, b. l. 100, 101). Tokie atsakovo veiksmai nesudaro pagrindo abejoti atsakovo sąžiningumu, nes ieškovei yra išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-13263-534/2013 dėl 50 375 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės G. T. ir pareiškėja turi tokias pačias galimybes kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo pati (t. 2, b. l. 56). Pirmos instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendime įvertintas atsakovo V. K. sąžiningumas skolos išieškojimo iš G. T. aspektu. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės jau buvo žinomos nagrinėjant bylą ir nekelia abejonių priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendime konstatavo, jog ieškovė N. J., valiniais veiksmais, faktiškai perduodama ginčo turtą atsakovui V. K., įsipareigojo parduoti jam žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, o atsakovas, naudodamasis perduotu turtu ir valdymu kaip savo, išreiškė valią nusipirkti minėtą turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos, t. y. įvertinus ieškovės ir atsakovo veiksmus, teismas padarė išvadą, kad 2011 m. balandžio 28 d. sutartis ir 2011 m. liepos 5 d. priedas yra pirkimo – pardavimo sutartis, o ne preliminarioji sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinio duomenų skirtumo nuo anksčiau turėtų nėra, todėl nėra pagrindo iš naujo svarstyti įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimu jau konstatuotų faktų ir šalių ginčijamo teisinio santykio teisinės kvalifikacijos, įsiteisėjusio teismo sprendimo išvados, ją pagrindžiančių faktinių ir teisinių argumentų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Šiuo atveju pagrindų procesui atnaujinti nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, ir visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19-732/2013 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad apeliantė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdama aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, vilkina procesą, prašo jai skirti 500 Eur baudą. Teismas su šiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Duomenų byloje, neabejotinai patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėja, pateikdama skundą yra nesąžininga, nėra. Pirmos instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo prašymo dėl proceso atnaujinimo tenkinti, negali suponuoti išvados, jog prašymą pateikusi pareiškėja piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.