Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje atstovei Genovaitei Eidukienei,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio rajono savivaldybėje ieškinį atsakovams L. S. ir G. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tretieji asmenys D. L., L. P., A. V., T. S., Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, ir L. S. ieškinį atsakovui Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad G. P. nebendravo su savo sūnumi J., dėl ko visiškai nutrūko ryšys su juo, juo nesidomėjo, su sūnaus globėjais nebendravo, priteisto išlaikymo nemokėjo, tačiau rodė norą atkurti saugų emocinį ryšį su sūnumi, nepiktnaudžiavo alkoholiu, stengėsi susirasti darbą ir gyvenamąją vietą, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5277-1079/2020 laikinai G. P. buvo apribota tėvo valdžia vaiko J. P. atžvilgiu, jam nustatytas veiksmų planas laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiu: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) siekiant sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę; 3) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 4) mokėti vaikui priteistą išlaikymą.

Dėl įpareigojimo turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį – iš atsakovo G. P. pateiktos 2021 m. gegužės 5 d. Darbo sutarties Nr. 2484, SODROS duomenų bazės išrašų matyti, kad atsakovas nuo 2021 m. gegužės 6 d. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje suvirintoju, iki 2021 m. gegužės 6 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dirbo pavienius darbus.

Dėl įpareigojimo susitikti bendrauti su vaiku bent vieną kartą per savaitę, siekiant sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį – nuo 2020 m. gruodžio 16 d., kuomet buvo priimtas sprendimas laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią ir jam nustatytas veiksmų planas, atsakovas su sūnumi bendraudavo nuotoliniu būdu, bendraujant nuotoliniu būdu J. trumpai pakalbėdavo su tėvu, nes atsižvelgiant į jo amžių, jam sunku nusėdėti ir bendrauti. 2021 m. balandžio 30 d. įvyko tiesioginis G. P. ir sūnaus susitikimas, kurio metu atsakovas vengė kontakto su sūnumi, J. vis prašė globėjos eiti greičiau į namus, nei atsakovas, nei sūnus nenorėjo užsiimti bendra veikla. G. P. į susitikimą atnešė sūnui vaišių, pliušinių žaislų, kuriuos grįžus į namus globėja turėjo skalbti, nes žaislai buvo purvini. 2021 m. gegužės 11 d. buvo numatytas dar vienas atsakovo ir sūnaus susitikimas, tačiau jis neįvyko, priežastys nežinomos. Tėvo ir sūnaus ryšys yra nutrūkęs, nes, pasak J. P. globėjos, trečiojo asmens D. L., atsakovas sūnumi visai nesidomi, juo nesirūpina, nelanko, sūnui neskambina. J. žino apie tėtį G., tačiau jo nepasigenda.

Dėl įpareigojimo sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas – atsakovas kurį laiką savo būsto neturėjo, gyveno pas savo motiną, kuri nesutiko, kad atsakovas kartu su sūnumi gyventų jos namuose. Atsakovas G. P. teismui pateikė 2021 m. gegužės 5 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė išnuomojo G. P. dviejų kambarių ir virtuvės būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Ar minėtas būstas yra tinkamas vaikui saugiai gyventi, augti, vystytis, atsakovas nepateikė jokių duomenų.

Dėl įpareigojimo mokėti vaikui priteistą išlaikymą – nuo 2020 m. gruodžio 16 d. G. P. išlaikymą sūnui teikė labai epizodiškai, t. y. 2021 m. balandžio 15 d. sūnaus išlaikymui pervedė 40 Eur, o jam įsidarbinus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje iš jo gaunamo darbo užmokesčio buvo priverstinai išskaičiuota ir antstoliams pervesta 667,69 Eur. Savanoriškai atsakovas jokio išlaikymo sūnui neteikia.

G. P. buvo suteikta galimybė atkurti saugų emocinį tėvo ir sūnaus ryšį, tačiau jis, neatvykdamas į susitikimus su sūnumi, nebendraudamas su sūnumi nuotoliniu būdu, neskambindamas jam, nesiteiraudamas apie jo augimą, vystymąsi, sveikatą, ugdymą ir pan., nepalaikydamas ryšių su sūnaus nuolatine globėja, neaplankydamas jo, galimai, nutraukė, kad ir menką, ryšį su sūnumi. G. P. buvo įsipareigojęs sukurti tinkamas ir saugias sąlygas augti vaikui jo namuose, tačiau ilgą laiką atsakovas savo būsto neturėjo, gyveno pas savo motiną, kuri nesutiko, kad G. P. su sūnumi J. gyventų jos namuose, tik nuo 2021 m. gegužės mėnesio atsakovas išsinuomojo būstą (duomenys neskelbtini), tačiau jis nepateikė jokių duomenų, kad gyvenimo sąlygos nuomojame būste yra tinkamos vaikui saugiai, sveikai augti ir vystysis. G. P. buvo taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jis nors ir noriai bendradarbiauja, priima siūlomą pagalbą, bet tik iš dalies vykdo pagalbos plane numatytas priemones. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti tvirtą ir pagrįstą išvadą, kad G. P. nėra linkęs keistis, nėra pasiryžęs susigrąžinti vaiką į šeimą, be to, parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais.

Iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų akivaizdu, kad G. P., suteikus jam galimybę susigrąžinti sūnų J. P. į šeimą, jį auginti ir auklėti šeimoje, šia galimybe nepasinaudojo, teismo sprendimu patvirtintą veiksmų planą vykdė tik iš dalies, nenurodydamas jokių tokį jo elgesį pateisinančių priežasčių. G. P. nedėjo pastangų pakeisti susidariusią situaciją ir šiuo metu nėra jokių duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad G. P. vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina savo sūnumi J. ir nėra jokių duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Tai sudaro pagrindą G. P. neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus J. P. atžvilgiu. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas G. P. neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaiko interesus bei užtikrins jam tinkamas sąlygas augti, vystytis, apsaugos nuo galimos žalos dėl netinkamos vaiko priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendimas apriboti tėvo valdžią atitinka G. P. sūnaus teisėtus interesus, nes vaikas šiuo metu gyvena nuolatinių globėjų šeimoje, kurioje vaiku tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jo priežiūra, ugdymas, vaikas šeimoje jaučiasi saugiai.

Dėl motinos valdžios apribojimo

Ieškovės atstovės, atsakovės L. S., trečiųjų asmenų paaiškinimais, byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, kad L. S. piktnaudžiavo alkoholiu, būdama neblaivi negalėjo tinkamai pasirūpinti savo visais vaikais, kurie buvo paliekami vieni namuose, buvo neprižiūrėti, murzini, tačiau atsakovė parodė norą pakeisti savo gyvenimą ir susigrąžinti vaikus į šeimą, nes sutiko gydytis nuo priklausomybės ir gydėsi (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5277-1079/2020 L. S. buvo laikinai apribota motinos valdžia vaikų L. B., T. B., G. B., L. B., G. B. ir J. P. atžvilgiu, bei jai nustatytas veiksmų planas laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) bendrauti su vaikais bent vieną kartą per savaitę; 3) pakeisti gyvenamąjį būstą ir sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 4) mokėti vaikui priteistą išlaikymą.

Dėl įpareigojimo turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį – iš SODROS duomenų bazės išrašų matyti, kad atsakovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki šiol niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pragyvena iš gaunamos 140-153 Eur dydžio socialinės pašalpos. Atsakovė buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), gaudavo pastovias pajamas, tačiau grįžusi į Lietuvą niekur neįsidarbino ir jokių pajamų, apart socialinės pašalpos, neturi ir negauna.

Dėl įpareigojimo bendrauti su vaikais bent vieną kartą per savaitę – atsakovei išvykus dirbti į (duomenys neskelbtini) ji nuolatos bendravo su vaikais nuotoliniu būdu, t. y. susiskambindavo su vaikais telefonu ar bendraudavo per programėlę „Messenger“. Pasak T. B. globėjos, trečiojo asmens A. V., pas kurią gyvena ir L. S. dukra S. B., L. S. sūnui skambina retai, paskutinį kartą skambino T. B. prieš dvi dienas, tačiau atsakovė buvo išgėrusi, L. S. nelanko savo vaikų, jais nesidomi. L., G. ir G. globėja T. S. nurodė, kad atsakovė vaikų nelanko, jais nesidomi, vaikams skambina labai retai, nuo 2021 m. birželio mėnesio atsakovė vaikų niekada neaplankė. Pasak J. P. globėjos D. L., atsakovė sūnumi visai nesidomi, juo nesirūpina, nelanko, sūnui neskambina. J. žino apie mamą L., tačiau jos nepasigenda. Ugdymo įstaigos, kurias lanko atsakovės vaikai, informavo, kad atsakovė nesidomi vaikų ugdymu, jų pasiekimais, lankomumu ir elgesiu.

Dėl įpareigojimo pakeisti gyvenamąjį būstą ir sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas – atsakovė šiuo metu gyvena socialiniame būste, tačiau jis yra neprižiūrėtas, būstui reikalingas remontas. Grįžusi iš (duomenys neskelbtini), atsakovė ėmėsi veiksmų, kad sutvarkyti būstą, pritaikyti jį vaikų gyvenimui, tačiau ji ir vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, jau bylai esant teisme, buvo nustatyti keli nauji L. S. neblaivumo atvejai, atsakovė susidėjo su netinkama, taip pat linkusia į piktnaudžiavimą alkoholiu, kompanija. Teismo posėdžio metu L. S. nurodė, kad neturi galimybių auginti vaikus. Taigi, šiuo metu atsakovė neturi gyvenamojo būsto, kuris būtų tinkamas vaikams gyventi, mokytis ir vystytis. Nors savo ieškinyje atsakovė ir nurodė, kad reikalui esant pati išsinuomos vaikams gyventi tinkamą būstą Joniškyje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam siekiui įgyvendinti.

Dėl įpareigojimo mokėti vaikams priteistą išlaikymą – nuo 2020 m. gruodžio 16 d. L. S. išlaikymą vaikams teikė labai epizodiškai, t. y. tuo metu, kai ji buvo išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), ji vaikams teikė išlaikymą, tačiau ne pilną – už vasario mėnesį vaikams pervedė po 43 Eur, už kovo mėnesį pervedė 47,50 Eur, o grįžusi į Lietuvą atsakovė ir vėl neteikia išlaikymo vaikams.

Taigi, L. S. buvo suteikta galimybė susigrąžinti visus savo vaikus į šeimą, ji ėmėsi priemonių pakeisti savo gyvenimą – gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, išvyko dirbti į užsienio valstybę, kad galėtų teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau grįžusi į Lietuvą ir vėl pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebeteikti išlaikymo vaikams, apribojo savo bendravimą su vaikais. L. S. nusišalino nuo pareigos auklėti, prižiūrėti vaikus, prisidėti prie jų išlaikymo. Visos šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti tvirtą ir pagrįstą išvadą, kad L. S. nėra linkusi keistis, nėra tvirtai pasiryžusi susigrąžinti vaikus į šeimą, be to, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais, be to, neturinti galimybių auginti vaikus.

Iš byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų duomenų akivaizdu, kad L. S. suteikus galimybę susigrąžinti vaikus į šeimą, juos auginti ir auklėti šeimoje, ji šia galimybe nepasinaudojo, teismo sprendimu patvirtintą veiksmų planą vykdė tik iš dalies, nenurodydama jokių tokį jos elgesį pateisinančių priežasčių, be to, ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu. L. S. nedėjo pakankamai pastangų pakeisti susidariusią situaciją ir šiuo metu nėra jokių duomenų, jog esama padėtis gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad L. S. vengia atlikti savo pareigas vaikams, nesirūpina savo vaikais ir nėra jokių duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Tai sudaro pagrindą I. S. neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. atžvilgiu. Neterminuotas motinos valdžios apribojimas L. S. neprieštarauja įstatymams ir šiuo metu geriausiai atitiks vaikų interesus bei užtikrins jiems tinkamas sąlygas augti, vystytis, apsaugos nuo galimos žalos dėl netinkamos vaikų priežiūros ir auklėjimo (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Sprendimas apriboti motinos valdžią atitinka L. S. sūnų teisėtus interesus, nes vaikai šiuo metu gyvena nuolatinių globėjų šeimose, kuriose vaikais tinkamai rūpinamasi, vykdoma derama jų priežiūra, ugdymas, vaikai šeimose jaučiasi saugiai.

G. P. ir L. S. išaiškintina, jog neterminuotai apribojus tėvų valdžią, be atskiro jų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

G. P. ir L. S. taip pat išaiškintina, jog tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas arba pakeičiamas laikinu tėvų valdžios apribojimu pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).

Išlaikymo vaikams priteisimo klausimas nesvarstomas, nes išlaikymas J. P. iš L. S. ir G. P., išlaikymas L. B., T. B., G. B., L. B., G. B. iš L. S., jau yra priteisti 2020 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5277-1079/2020. Be to, 2021 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-893-1079/2021 ir 2021 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6455-1079/2021 visiems vaikams yra nustatyta nuolatinė globa, paskirti vaikų nuolatiniai globėjai, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su nuolatiniais globėjais.

Atsižvelgiant į tai, kad L. S. nurodė, kad nepalaiko savo ieškinio dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kad šiuo sprendimu motinos valdžia L. S. yra neterminuotai apribojama, todėl jos pareikštas ieškinys yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406, 408, 409, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), vaiko J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), vaikų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Išaiškinti atsakovams L. S. ir G. P., kad jiems išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atmesti L. S. ieškinį dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.