Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdymo eigoje antstolis išieškojo iš ieškovo J. M. 5516,97 Eur (iš kurių 4343 Eur skolai ir 1173,97 Eur vykdymo išlaidoms padengti). Kauno apylinkės teismo nutartimi 2019 m. spalio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2VP-25600-775/2019 buvo patvirtinta J. M. ir UAB „Luminor lizingas“ vykdomojoje byloje sudaryta taikos sutartis, pagal kurią J. M. sumokėjo UAB „Luminor lizingas“ 3725,95 Eur. Taikos sutartyje nurodyta antstoliui mokėtina 42,81 Eur vykdymo išlaidų suma, antstolio buvo išieškota 2019 m. spalio 2 d. buvo nurašyta 142,13 Eur, 2019 m. spalio 28 d. buvo nurašyta 799 Eur suma, o 2019 m. lapkričio 6 d. antstolis grąžino ieškovui 898,32 Eur. Iš viso iš ieškovo vykdant Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-292-775/2016 išieškota 9242,92 Eur ir pilnai padengtas įsiskolinimas pagal sprendimą.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-775/2016 skola buvo priteista solidariai iš ieškovo J. M. ir atsakovo A. K.. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Kadangi iš ieškovo pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje sumokėta 9242,92 Eur, todėl regreso tvarka įgyja teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti pusę sumokėtos sumos, tai yra, 4621,46 Eur.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-292-775/2016 priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ solidariai iš atsakovų J. M. ir A. K., 6766,15 Eur skolą ir nuostolius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“, buvo priteista iš J. M. ir A. K. po 576,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 t. b.l. 10 -15). Dėl skolos išieškojimo buvo kreiptasi į antstolių kontorą. Vykdymo eigoje buvo sudaryta taikos sutartis, kurią patvirtino teismas (1 t. b.l. 6, 7). Iš ieškovo buvo išieškota 9242,92 Eur (1 t. b.l. 2, 3, 9, 19, 20).

Atskovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas sudarydamas taikos sutartį įsipareigojo asmeniškai padengti esamą įsiskolinimą. Todėl ieškovui sutikus ir sumokėjus uždarajai akcinei bendrovei Luminor lizingas įsiskolinimą, o atsakovui nesutinkant, ieškovas neturi teisės reikalauti pusę sumokėtos sumos (1 t. b.l. 29, 30).

Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo matyti, jog skola iš J. M. ir A. K. buvo priteista solidariai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti.

Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovas prievolę įvykdė tinkamai ir pilnai. Ieškovas siekdamas nebedidinti išlaidų, vykdymo procese sudarė taikos sutartį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas sudarydamas taikos sutartį įsipareigojo asmeniškai padengti esamą įsiskolinimą. Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Atsakovas yra nurodęs atsiliepime, jog ieškovas jam yra skolingas 4000 Eur. Tačiau byloje įrodymų nepateikta, reikalavimas dėl skolos priteisimo nepareikštas, todėl teismas plačiau nepasisako dėl nurodytos aplinkybės.

Ieškovo ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinas 4621,46 Eur įsiskolinimas.

Ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 10,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, todėl ši suma priteisiama iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4621,46 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno euro 46 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4621,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 104,00 Eur (vieno šimto keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,85 Eur (dešimt eurų 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.