Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas V. T. atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje; tęsti darbą, netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dirbti arba pradėti mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš V. T. priteista 40 eurų civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

7. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju prokurorė apeliaciniu skundu prašo ištaisyti apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytas teisės taikymo klaidas sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo bei nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo klausimus.

8. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas, taikydamas V. T. bausmės vykdymo atidėjimą, neteisingai vadovavosi BK 92 straipsnio nuostatomis. Patikrinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis konstatuotina, kad V. T. buvo pilnametis ne tik skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, tačiau ir nusikalstamą veiką jis padarė būdamas 19 metų amžiaus, tai yra būdamas pilnametis. Todėl, atidedant bausmės vykdymą, jam turėjo būti taikomos ne BK 92 straipsnis (reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiams), bet BK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės, tai yra BK 75 straipsnis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiuos argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas BK 92 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paliekant galioti visus jam parinktus įpareigojimus. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nuteistajam atidedant bausmės vykdymą yra paskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad realiai jam paskirti įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnyje, o ne baudžiamojo poveikio priemonės, todėl šioje dalyje nuosprendis patikslinamas.

9. Skunde keliamas klausimas ir dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad prokurorė šį klausimą kėlė ir pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu, prašydama nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu BK 64 straipsnio pagrindu. Tačiau Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendyje dėl šio prokurorės argumento iš viso nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė esant pagrindui bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. ir 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiais.

10. Nagrinėjant skundą nustatyta, kad V. T. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį bausmę yra atlikęs. Tą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teismų sistemos Liteko duomenys). Vadovaujantis BK 64 straipsniu yra bendrinamos tik visiškai ar iš dalies neatliktos bausmės, todėl nėra pagrindo bendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su atlikta bausme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjęs, V. T. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2017 m. sausio 22 d, veika) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2017 m. liepos 3-4 d. veika) laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu. Šios bausmės subendrintos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmės vykdymą BK 92 straipsnio pagrindu atidedant vieneriems metams. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą (2019 m. vasario 5 d. veika). Teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ši bausmė nėra subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl prokurorės prašymas dėl bausmių bendrinimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžius, pagrįstas.

12. BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, taisyklės. Skundžiamu nuosprendžiu V. T. yra nuteistas už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kuri padaryta po to, kai ankstesniu, o būtent 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė nebuvo atlikta, todėl turi būti taikomos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 64 straipsnyje.

13. V. T. teistas už nesunkaus nusikaltimo (BK 178 straipsnio 1 dalis) ir dviejų apysunkių (BK 180 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis) įvykdymą. Padaryti nusikaltimai priskiriami gretimoms kategorijoms (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). Sprendžiant kokį bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo būdą (sudėjimo ar apėmimo) parinkti, kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, turi būti vertinama atskirų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, lyginama veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir kt. V. T. padarytais nusikaltimais, už kuriuos jis nuteistas abiem aptariamais nuosprendžiais, buvo pažeista tas pats teisinis gėris – nuosavybė, tas pats nusikaltimo dalykas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nusikaltimai, paskirti skirtingais nuosprendžiais, savo pavojingumu iš esmės skiriasi. Iš nuosprendžių matyti, kad visų padarytų sunkiausių nusikalstamų veikų pavojingumą teismai vertino panašiai: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK178 straipsnio 2 dalį – taip pat 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri sumažinta vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai, kurie yra priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, savo pavojingumu iš esmės nesiskiria. Todėl aukštesnysis teismas bendrina skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su subendrinta bausme paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę, ir nustato subendrintą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bendrinant bausmes atsižvelgiama į BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendį pakeisti:

V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 mėnesiams ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolika) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1-2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nebent tai susiję su mokslu, darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigoje;

2) tęsti darbą, netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dirbti arba pradėti mokytis;

3)dalyvauti elgesio pataisos programoje;

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.