- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-393-303-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01956-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Regina Pocienė, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- V. K., ir J
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Jolanta ČepukėnienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-393/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01956-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1.(S)
2012 m. gegužės 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 284 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas areštu keturiasdešimčiai parų.
BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies bei 65 straipsnio pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausme, galutinė subendrinta bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir J. S., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad jis viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį, t.y., 2010-07-10, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia buvusios mokyklos, nepadoriu elgesiu, kuris pasireiškė tuo, kad V. Š. iš parduotuvės atnešus nupirktą degtinę, pasakė jam, kad nupirko ne tokią degtinę, kokios prašė, ir sudavęs V. Š. vieną kartą ranka į galvos sritį, trikdė visuomenės rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-27 nuosprendį: išteisinti jį pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis viešosios tvarkos nepažeidė ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodo, jog V. Š. nupirkus ne tokios degtinės, kurios jis prašė, juokais ranka sudavė V. Š. į pakaušio sritį. Pastarasis jokių pretenzijų neturi. Tai priėmęs kaip draugišką pajuokavimą, toliau su visais gėrė. Pažymi, kad tokias aplinkybes patvirtino ir pats V. Š. Nurodo, jog nei V. Š., nei kitų buvusių asmenų nemušė, lentos nelaikė ir nedaužė.
Apelianto nuomone, jo veiksmai nepagrįstai buvo įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, kadangi jis viešosios tvarkos nepažeidė, necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė. Byloje tuo aspektu jokių įrodymų nesurinkta. Skunde pažymima, jog nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslai yra savarankiški subjektyviosios nusikaltimo sudėties požymiai, kuriuos būtina įrodinėti teisminio nagrinėjimo metu, tačiau tikslo įrodinėjimui bei motyvų nustatymui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo skirtas reikiamas dėmesys, o nenustačius šių požymių, negalima veikos teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad jis tikslo sumušti V. Š. ir pažeisti viešąją tvarką neturėjo, nes pastarąjį pažįsta nuo vaikystės, jie mokėsi vienoje klasėje.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog jis lentos nedaužė, tik šaukė, kad J. S. nemuštų P. K., nes pastarasis buvo nusiteikęs agresyviai. Šią aplinkybę patvirtino tiek P. K., tiek ir V. Š., nurodydamas, kad apeliantas gynė P. K. nuo J. S. agresijos. Taigi jis šūkavo, siekdamas apginti P. K., o ne pažeisti viešąją tvarką. Tuo tarpu alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje nesudaro baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog apeliantas savo veiksmais V. Š. atžvilgiu neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, tačiau užgauliai, tam tikra prasme žeminančiai išreiškė nepasitenkinimą nukentėjusiojo veiksmais, ir apelianto veiksmus vis tiek kvalifikavęs pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, padarė neteisingą išvadą bei išplėtė baudžiamojo nusižengimo, numatyto minėtame straipsnyje sąvoką. Nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 išdėstytomis nuostatomis: aprašant į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmę išvadą apie aplinkybių buvimą ar nebuvimą, teismo išvados, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstos, o abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuosprendį priėmęs teismas neanalizavo ir neaptarė subjektyvinės nusikalstamos veikos pusės požymių, dėl ko padarė klaidingą išvadą dėl apelianto kaltės pagal BK 284 straipsnio 2 dalį. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K- 670/2002 šiuo konkrečiu atveju nėra aktuali ir neturi teisinės reikšmės.
Apeliantas pripažįsta, kad alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje yra netoleruotinas, ir dėl tokio savo elgesio jis gailisi, padarė atitinkamas išvadas. Nurodo, kad jis dirba UAB „T.“ vadybininku, išlaiko 4 nepilnamečius vaikus, jo sugyventinė nedirba, nes prižiūri vaikus. Todėl jį pripažinus kaltu, esant minėtoms aplinkybėms, būtų padaryta didelė skriauda vaikams ir pažeisti teisingumo principai.
Teismo posėdyje nuteistasis V. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendis dalyje dėl V. K. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį naikintinas, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog V. K. nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalis).
Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia kaip visuomeninės rimties trikdymas, kuris gali būti padarytas dviem būdais: 1) vartojant necenzūrinius žodžius arba 2) nepadoriai elgiantis. Nepadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad V. K. viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį, t.y. 2010-07-10, apie 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia buvusios mokyklos, V. Š. iš parduotuvės atnešus nupirktą ne tokią degtinę, kokios jis prašė, sudavė pastarajam vieną kartą ranka į galvos sritį.
Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos baigtumas sietinas su nepadoraus elgesio, trikdančio visuomenės rimtį ar tvarką, pradžia. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje vertindamas V. K. atliktų veiksmų pobūdį, nuteistojo bei nukentėjusiųjų paaiškinimus, nenustatė, kad V. K. suduotas smūgis V. Š. sutrikdė viešąją rimtį ar tvarką. Teismo vertinimu V. K. suduoto smūgio tikslas nebuvo padaryti žalą asmens sveikatai ar pažeisti viešąją tvarką, tačiau tokiu veiksmu, teismo nuomone, buvo siekiama užgauliai, žeminančiai išreikšti nepasitenkinimą nukentėjusiojo V. Š. veiksmais, kadangi šis atnešė ne tokios, kaip kad jis buvo prašęs, rūšies degtinę. V. K. veiksmuose BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių buvimas argumentuojamas tuo, kad viešoje vietoje be jokios priežasties nukentėjusiojo atžvilgiu atlikti veiksmai – ranka suduotas nestiprus smūgis į galvos sritį, neatitinka visuomenėje priimtų elgesio normų, dėl ko gali būti sutrikdyta viešoji tvarka, sukeltas išgąstis aplinkiniams.
Tačiau įvertinusi teismo byloje nustatytas nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į BK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta. Viena vertus nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis veikė be aiškios asmeninės motyvacijos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad apelianto nepasitenkinimą sukėlė tai, kad V. Š. už pastarojo duotus pinigus, nupirko ne tokią degtinę, kurios šis buvo prašęs. Kita vertus, veiksmai, dėl kurių galimai kyla grėsmė, jog gali būti sutrikdyta viešoji tvarka, neįeina į nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Reikia pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. K. veiksmai visgi buvo susiję su nukentėjusiojo V. Š. kūno neliečiamumo pažeidimu, bei nustačius, kad tokius V. K. veiksmus lėmė pastarojo nepasitenkinimas tuo, kad V. Š. parduotuvėje nupirko ir atnešė ne tokią degtinę, kokios jis buvo prašęs, sudaro prielaidas apelianto veiksmus, padarytus V. Š. atžvilgiu kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nesant byloje kitų proceso dalyvių skundų dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio, neturi teisinio pagrindo bloginti nuteistojo V. K. padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis), atkreipiant dėmesį į tai, kad inicijuoti baudžiamąjį procesą V. K. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis turi galimybę, įstatymo nustatyta tvarka paduodamas dėl to skundą privataus kaltinimo tvarka (BPK 407 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: V. K. dėl kaltinimo, numatyto BK 284 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistą.