- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 1-36-487/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01956-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Nukentėjusysis
- P. K., V. Š.
- Kaltinamasis
- J. S., V. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2001-03-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
2. 2001-10-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 35 str., 43 str. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams su 1/4 dalies turto konfiskavimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-12 nutartimi nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-08-25 nutartimi veika iš BK 271 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. LR BK 178 str. 2 d. ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė bei panaikintas turto konfiskavimas, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6;
3. 2005-10-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d., 63 str. 5 d. 2 p. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
4. 2010-05-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) bauda;
5. 2010-06-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
6. 2011-01-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 3 d., 64 str. laisvės atėmimu 4 metams, šiuo metu atliekantis bausmę, teistumas neišnykęs,
V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, 10 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2005-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 2005-06-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 1 metams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-21 nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
3. 2008-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 4 d., laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant 6 mėnesių laikotarpyje būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.;
4. 2010-03-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5. 2010-05-27 Vilniaus misto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-27 ir 2010-03-26 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be pataisos inspekcijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per 6 mėnesius nuo 2010-05-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. K. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio 2010-05-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio vykdymo pradžios,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. K. viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį, o būtent:
jis 2010-07-10 apie 19.00 val. adresu Pašto g. 12a, Grigiškėse, Vilniuje, šalia buvusios mokyklos, nepadoriu elgesiu, kuris pasireiškė tuo, kad jis, V. Š. iš parduotuvės atnešus nupirktą degtinę, jam pasakė, kad nupirko ne tokią degtinę, kokios prašė, ir sudavė V. Š. vieną kartą ranka į galvos sritį, trikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis J. S., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2010-07-10 apie 19.00 val. adresu Pašto g. 12a, Grigiškėse, Vilniuje, šalia buvusios mokyklos P. K. liepė parodyti mobilųjį telefoną NOKIA 6303, P. K. nesutikus, jis įkišo ranką į kišenę ir ištraukė iš P. K. dešinės kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6303, 469 Lt vertės, po ko P. K. paprašius gražinti telefoną, jis rankos kumščiu sudavė P. K. vieną kartą į kairę veido pusę, pastarajam nugriuvus ant žemės, vieną kartą koja spyrė į pilvą bei rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, tuo pagal 2010-07-15 specialisto išvadą Nr. G 2236/10(01) padarydamas P. K. odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame kelyje, tokiu būdu padarydamas P. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei 469 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2010 metais (tiksliai mėnesio neatsimena) jis su V. K. ir A. B. gėrė šalia mokyklos. Pro šalį praeidinėjo V. Š., P. K. ir jų draugas J. Jis pasikvietė P. K., su kuriuo visą vaikystę draugavo. P. K. priėjo, o V. Š. su J. nuėjo toliau ant tilto. P. K. priėjo su alumi, o jie gėrė degtinę. Kaip prie jų prisijungė V. Š., jis neatsimena. Tik atsimena, kad su mašina privažiavo pažįstamas ir tada jie (jis, V. K. ir A. B.) nuvažiavo prie ežero. Išvažiuodamas jis P. K. pasakė, kad jei šis neturi kitų planų ir niekur neskuba, jo palauktų, kad jie išsimaudys ir grįš. Kartu prie ežero jo pasiimti negalėjo, nes mašinoje nebuvo vietos. Jie ežere išsimaudė, truputį išgėrė ir grįžo atgal. Kai grįžo atgal, ten buvo P. K. ir V. Š.. Tada jie vėl visi kartu gėrė alų, degtinę. Paskui pasibaigė degtinė ir V. Š. ėjo jos dar nupirkti. Jam atrodo, kad pinigų V. Š. davė V. K., bet, kiek davė, tiksliai negali pasakyti. Neblogai pagėrę, jie pradėjo laužyti lentas. Iš pradžių P. K. laikė, paskui - V. Š., taip pat ir jis laikė. Porą kartų priėjo iki to, kad vienas kitam į krūtinę mušė – jis mušė P. K., o šis mušė jam. Dėl telefono jis neturi supratimo, kas įvyko. Tikrai atsimena, kad buvo kažkokia kalba dėl 40 Lt ir kažkas buvo kalbama apie telefoną. Jis telefono nematė, bet, matyt, jis buvo, nes pas tyrėją jis matė, kaip V. K. P. K. telefoną atidavė. Jam atrodo, kad prie mokyklos P. K. tą telefoną pardavinėjo. Kodėl jis jį pardavinėjo, jis nežino. Gal todėl, kad galėtų jiems nupirkti degtinės. Kam P. K. siūlė telefoną, jis tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena. Jeigu tyrimo metu jis sakė, kad, ar jis, ar V. K. pasiūlė P. K. parduoti telefoną, kadangi baigėsi degtinė, tai taip ir buvo. Tada, tikriausiai, jis pasiūlė, nors dabar jau neatsimena, nes metai laiko praėjo. P. K., kaip dabar matyti, nesutiko, jei dabar yra teismo salėje. Tada, kaip supranta, P. K. sutiko parduoti telefoną, jeigu paėmė 40 Lt, bet parduoti jis norėjo už didesnę sumą. Ar paskui kas ėjo pirkti degtinės, jis neatsimena. Gal vėl ėjo V. Š.. Ar buvo kokių konfliktų dėl ne tokios nupirktos degtinės, jis neatsimena. Varžybos su lentomis vyko visą vakarą. Lentas laikė jis ir nukentėjusieji. Jis lentas laužė ir kojomis, ir rankomis. Nuo smūgių tiek V. Š., tiek ir P. K. buvo nukritę. Ant žemės buvo stiklų ir jie galėjo susižeisti, o ar susižeidė, jis negali pasakyti, nes buvo labai girtas, gėrė trečią dieną iš eilės. Daužydamas lentas, jis nenorėjo pataikyti nukentėjusiesiems ir juos sužeisti, bet galėjo pataikyti. Jis prisimena, kad jie ir be lentų lenktyniavo. Jis leido P. K. jam į krūtinę mušti ir šis jam trenkė. Jie buvo girti, žiūrėjo, kuris stipresnis, kvailiojo. Tuo metu jis svėrė apie 90 kg., sportavo. Jei jis būtų norėjęs mušti pasekmės būtų buvę rimtesnės, bet jis nemušė, nes nebuvo jokio tikslo mušti. Jis gal porą lentų sulaužė, o ar nukentėjusieji sulaužė kokią lentą, jis neatsimena - gal ne. Jeigu taip išėjo, kad P. K. telefono tikrai nenorėjo parduoti ir jei jis būtų kitą dieną pas jį atėjęs, jis būtų P. K. atsiprašęs ir grąžinęs telefoną. Jam nebuvo tikslo plėšti V. K., nebent kokia nesąmonė išėjo, nes buvo girti. Jie visą laiką draugiškai gyveno ir jam nebuvo priežasties mušti P. K.. Jis nepamena, kad būtų su P. K. mušęsis ir kad šis būtų prašęs grąžinti telefoną. Jam atrodo, kad jis V. Š. smūgių nesudavė, V. Š. galbūt galėjo nukristi ir susimušti, kai jam laikant, jis smogė į lentą. Gulinčio V. Š. jis tikrai nemušė. Jam matant, V. K. taip pat nemušė. Jis nematė, kad V. K. naudotų V. Š. atžvilgiu smurtą. Paskui P. K. pabėgo, o V. Š. nuėjo sau ir viskas. V. Š. galėjo nukristi tikrai ne vieną kartą, galėjo sužalojimai gautis ir nuo lentos. Kai jie daužė lentas, pašalinių žmonių aplink lyg ir nebuvo, nes krūmai užstojo nuo gatvės.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad J. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, vietą, kur 2010-07-10 jis išgėrinėjo kartu su V. K.. A. B., P. K. ir V. Š.. Jis paaiškino, kad pasibaigus alkoholiui, P. K. pasisiūlė parduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. V. K. sutiko nupirkti telefoną už 40 Lt. Už gautus pinigus P. K. nupirko degtinės, kurią jie visi toliau gėrė. Taip pat J. S. parodė vietą, kur jis paprašė P. K. palaikyti lentas, kad jis galėtų parodyti savo jėgą. P. K. lentas laikė kartu su V. Š. (t 1 b.l.65-69).
Kaltinamasis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis su J. S. ir A. B. galimai 2010-07-10 gėrė degtinę prie rusų mokyklos, esančios Grigiškėse. Jiems sėdint, pro šalį praeidinėjo P. K. ir V. Š.. Su jais buvo dar kažkas, bet kas, neatsimena. P. K. ir V. Š. priėjo prie jų. Pastarieji turėjo alaus. Po to privažiavo jų pažįstamas ir tada jis, J. S. ir A. B. nuvažiavo prie ežero, kur pabuvo gal pusvalandį ir grįžo. P. K. ir V. Š. vis dar buvo prie mokyklos. Jie visi vėl gėrė, kol baigėsi degtinė. Tada jis paprašė V. Š., kad šis nueitų į šalia esančią parduotuvę ir nupirktų degtinės. Jis V. Š. davė pinigų. V. Š. nupirko ne tokios degtinės, kokios jis prašė, todėl jis sudavė V. Š. antausį į pakaušio sritį. Sudavė nestipriai, draugiškai. Paskui jie vėl gėrė ir kažkaip prasidėjo rungtynės su lentomis. Buvo lyg ir lažybos, kad išlaikys lentą. Iš pradžių V. Š. laikė lentą, paskui laikė P. K.. Gal laikė ir abu kartu, tiksliai neatsimena, o J. S. bandė mušti lentą kumščiu, norėdamas ją sulaužyti. Jie visi paeiliui tiek nukentėjusieji, tiek ir J. S. laikė lentą. Jis pats nelabai domėjosi, kas ten vyksta, nes su A. B. gėrė. Be to, tai jau seniai buvo ir jis nebelabai atsimena. Jis pats tose rungtynėse nedalyvavo. Jis nepastebėjo, kad J. S. smūgiuojant į lentą, nuo smūgių P. K. būtų pargriuvęs. V. Š. buvo parkritęs, nes neišlaikė, kadangi J. S. už jį yra žymiai stambesnis. Nuo minėtų smūgių į lentą ir kritimo, P. K. ir V. Š. galėjo susižaloti, nors kažkokių išorinių sužalojimų jis pats ir nepastebėjo. Ten buvo šukių, stiklų ir V. Š. krisdamas galėjo į jas susižaloti, nors akivaizdžių sužalojimų jis nepastebėjo, bet nelabai ir žiūrėjo. Kad J. S. būtų V. Š. ranka sudavęs į veidą ar krūtinę, jis nematė. Nukentėjusieji buvo išgėrę. Jie jau buvo išgėrę tada, kai jie visi susitiko. Jie dar su savimi atsinešė du butelius alaus po 2 l talpos. Kai baigėsi jų alus, nukentėjusieji kartu su jais pradėjo gerti jų degtinę. Kai grįžo iš ežero, gal apie 20 val., ir baigėsi degtinė, jis pasakė, kad reikia paimti dar vieną butelį. Tada kažkaip jie pradėjo šnekėti ir pokalbis pakrypo į tai, kad P. K. turi telefoną. Jis pats neprašė, kad P. K. jam parduotų. Pats P. K. pasakė, kad turi telefoną, kad gali jį parduoti už 100 Lt. Tada jis pasakė, kas gali už telefoną duoti 40 Lt, nes tik tiek pinigų tuo metu turėjo su savimi. P. K., kad ir nenorėdamas, nes telefoną jam padovanojo sugyventinė ar dėl to, kad kaina per maža buvo, vis tiek telefoną pardavė. P. K. nesakė, kad turi pinigų, jis sakė, kad jau ir alų pirko iš savo sugyventinės kortelės, tačiau kortelės jis nerodė. Tada kažkas nuėjo nupirkti dar vieno butelio degtinės. Gali būti, jog jam už 40 Lt pardavęs telefoną, degtinės pirkti antrą kartą ėjo ir P. K.. Kai kažkas grįžo su degtine, varžybos su lentomis jau nebevyko. Jie dar išgėrė ir išsiskirstė. Jis nuėjo su J. S. ir A. B., o V. Š. lyg ir nuėjo su P. K.. Jis V. Š. sudavė tik antausį, nestipriai ir sudavė tik juokais. Daugiau V. Š. jis nelietė, kiek prisimena, prie lentos taip pat nebuvo prisilietęs. Kaltę jis pripažįsta tik dėl to, kad jie viešoje vietoje gėrė ir rėkavo.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. K. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jis 2010-07-10 su J. S. ir V. K. gėrė degtinę bei parodė vietą, kur vėliau jie, grįžę iš ežero, prisėdo prie P. K. ir V. Š.. Paaiškino, kad pritrūkus degtinei, P. K. pradėjo kalbą apie galimybę parduoti telefoną. V. K. jį įsigijo už 40 Lt, o P. K. už gautus pinigus nupirko dar degtinės. Taip pat V. K. parodė vietą, kur susilažinę J. S. su P. K. laužė lentas. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo matyti likusios dvi lentos, tačiau įtariamasis paaiškino, kad įvykio dieną lentų buvo daugiau (t 1 b.l.112-116).
Nukentėjusysis P. K. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius jis pažįsta. J. S. jis pažįsta nuo vaikystės, V. K. taip pat pažįsta. Santykiai su abiem buvo normalūs. Datos nepamena, kažkur apie 19 val. jis, V. Š. ir A. J. nusipirko alaus ir nuėjo link tilto. Prie rusų mokyklos sėdėjo V. K., J. S., A. B. ir dar du vaikinai, kurių jis nepažįsta. J. S. jį pasišaukė. A. J. su V. Š. nuėjo toliau. A. J. jam sakė, kad neitų, kad paskui bus problemų. Jis priėjo, pasisveikino. Priėjo, kadangi buvo išgėręs ir nesitikėjo, kad ten bus tokios muštynės. Jis su J. S. visada gerai sutarė. Jie pradėjo gerti. Jis gėrė savo alų. Kažkuriuo momentu atėjo V. Š.. Jam atrodo, kad gal kitiems išvažiuojant prie ežero, V. Š. jau buvo atėjęs. Prie ežero važiavo J. S., V. K. ir A. B., kurie maždaug po valandos grįžo. Jis su V. Š. sėdėjo ir gėrė alų toje pačioje vietoje. Paskui V. K. paprašė V. Š. nubėgti į parduotuvę nupirkti degtinės, nurodė, kokios būtent rūšies pirkti. Pinigų degtinei pirkti davė V. K.. V. Š. nupirko ne tokios degtinės, kokios prašė V. K., todėl V. K. juokais, nestipriai sudavė V. Š. ties ausimi. Jis gal ir į pilvą sudavė kokį kartą ar du, bet juokais, nestipriai, sužeidimų nuo tų smūgių tikrai negalėjo atsirasti. V. K. tiesiog išsidirbinėjo, juokais tyčiojosi, stipriai jis jo nemušė. V. Š. bandė kažką sakyti, kad maždaug „Valera, užteks, baik“. V. K. juokėsi, su agresija V. Š. jis tikrai nemušė. Prie mokyklos gulėjo sudėtos lentos, jie pradėjo imti tas lentas, rungtyniauti, kas stipresnis, kas atlaikys smūgį. Jis ir V. Š. tas lentas laikė J. S.. Jie lentas palaikyti sutiko savanoriškai, nes J. S. pasakė, kad palaikytų ir pažiūrės, kokį smūgį gali atlaikyti. Kiek pamena lyg ir, kai lentą mušė J. S., jis lentą laikė su V. Š., o kai lentą mušė V. K., V. Š. vienas lentą laikė, o kiek kartų V. Š. buvo nukritęs, jis nežino – vieną kartą tai tikrai. Jam atrodo, kad V. K. tik vieną kartą į lentą mušė, bet jis nuo to smūgio nenukrito. J. S. į lentą mušė ranka, su koja į lentą nespyrė. Kai jis (P. K.) laikė lentą, nuo smūgio jis nukrito. Lenta jo neužgavo, bet, kai nukrito ant žemės, kur buvo stiklo šukių, nestipriai įsibrėžė kairio klubo srityje. Buvo mažas įbrėžimas ir jie toliau gėrė degtinę. Tada jam jo mergina parašė žinutę. Kai jis išsitraukė telefoną, šalia stovėjo J. S., kuris pamatė telefoną. Jis suprato, kad J. S. atims telefoną, todėl jį iš karto paslėpė. Po to J. S. jo gražiuoju paprašė parodyti telefoną, bet jis nesutiko duoti telefono, nes suprato, kad jį iš jo atims. Tuomet J. S. be grasinimų pats įkišo ranką į kelnių kišenę ir ištraukė telefoną. J. S. jo už marškinėlių nebuvo suėmęs, bent jau jis neatsimena to. Dabar visko tiksliai jis neatsimena. Paėmęs telefoną, J. S. paklausė V. K., ar jam patinka telefonas ir gal jis nori jį paimti kam nors dovanų. V. K. pasakė, kad jam telefonas nereikalingas ir kad atiduotų telefoną jam (P. K.), bet J. S. telefoną pasiliko sau. Jis prašė atiduoti telefoną, sakė, kad telefonas ne jam priklauso, sakė, kad kreipsis į policiją. Tai J. S. įsiutino ir jis sudavė jam į dešinės pusės skruostą delnu, dėl ko jis nugriuvo nuo bordiūro. Tada jis pabandė atsiimti telefoną iš J. S., bet šis sudavė jam antrą kartą kumščiu į krūtinės sritį. Jam nukritus, J. S. dar kartą spyrė koja į pilvą. Jis girdėjo, kaip V. K. sakė „J., baik, dar primuši, bus problemų, kam tau to reikia“, tačiau jis vis tiek pradėjo mušti. Tada jis pabėgo iš ten, nes jei būtų nepabėgęs, būtų blogai baigęsi. Jis girdėjo, kaip V. K. V. Š. sakė, kad jį pasivytų ir pasakytų, kad nesikreiptų į policiją. Tuo metu jis turėjo apie 400 Lt, todėl nebuvo reikalo parduoti telefono, o jei būtų norėjęs jį parduoti, tai būtų pardavęs brangiau ir su visais dokumentais. Pabėgęs iš įvykio vietos, jis ėjo į policiją, bet ten buvo uždaryta. Kai jis ėjo namų link, jį pasivijo V. Š. ir pasakė, kad J. S. ir V. K. sakė, kad jis net negalvotų kreiptis į policiją. Su V. Š. jie nuėjo į namus, kur jie viską papasakojo jo sugyventinei. Vėliau paskambino į policiją, kur jiems nurodė kreiptis į komisariatą. Jam įvykio metu buvo sudraskyta ranka, ties akimi buvo perdrėksta, ant veido ties akimi matėsi kraujo, o daugiau jis neprisimena. Į patikslinantį klausimą atsakė, kad įvykio metu jis buvo vidutiniškai girtas, bet viską puikiai prisimena. Taip pat uždavus patikslinančius klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad V. K. jam siūlė 40 Lt už telefoną, bet jis jų neėmė, pats turėjo pinigų. A. B. buvo įvykio vietoje, bet jis stovėjo nuošaliau ir nieko nedarė. Patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu jis sakė teisybę. Jis su visais gėrė tik alų, nes degtinės jis apskritai negeria.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nukentėjusiojo P. K. apklausos teisiamajame posėdyje metu jo duodamus parodymus lygino su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos, atliktos 2010-07-10, metu nurodė, kad 2010-07-10 apie 19.00 val. Pašto g. 12A, Grigiškėse, Vilniuje, einant kartu su draugu V. Š., prie jų priėjo iš matymo pažįstami du vaikinai J. S. ir V. K.. Priėjęs arčiau prie jo, J. S. be priežasties ištraukė iš jo dešinės pusės dėvimų šortų kišenės jam priklausantį mobilų telefoną NOKIA 6303, su TELE 2 išankstinio apmokėjimo kortele. Kai jis pasakė J. S., kad šis grąžintų mobilų telefoną, J. S. atsakė, jog nesiruošia nieko grąžinti ir iš kairės rankos kumščio trenkė du kartus į kairės pusės veido sritį. Jam nukritus ir bandant stotis, J. S. spyrė tris kartus į krūtinės sritį. Nusikalstamos veikos metu J. S., jam visą laiką grasino, vartojo necenzūrinius žodžiu. Nusikalstamos veikos metu J. S. draugas V. K. be priežasties mušė jo draugą V. Š. (t 1 b.l.13).
Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu antros apklausos, atliktos 2010-08-30, metu nurodė, kad 2010-07-10 apie 19.00 val. su draugu V. Š. „Cento“ parduotuvėje nusipirko keturis butelius alaus ir ėjo prie mokyklos, esančios netoli parduotuvės. Prie mokyklos sėdėjo V. K., J. S., A. B. ir dar du vaikinai, kurių jis nepažįsta. V. K. ir J. S. jis pažįsta senokai, nes gyvena viename kieme. A. B. taip pat pažįsta seniai, nes šis gyvena netoliese. J. S. jam liepė ateiti prie jo. Jis nenorėjo eiti, bet žinojo, kad išgėręs J. S. ima elgtis agresyviai ir gali jį dėl to sumušti ir jei neprieis, jam bus tik blogiau, bet to jų buvo penki, todėl jis su V. Š. prie jų priėjo. Ten su jais išgėrė alaus. Tuomet du vaikinai išėjo, o po kokio pusvalandžio atvažiavo automobilis Mazda 626. Tuomet V. K., J. S., A. B. sėdo į automobilį ir išvažiavo prie ežero. Maždaug po 40 min. nuo ežero grįžo J. S., V. K. ir A. B.. V. K. liepė V. Š. nueiti į parduotuvę ir nupirkti degtinės, nes šis esąs jauniausias, ir davė jam pinigų. V. Š. nuėjo ir nupirko degtinės, cigarečių ir užsigerti mineralinio. V. Š. grįžus, V. K. ėmė išsidirbinėti ir pasakė „ką tu čia nupirkai, aš ne tokios degtinės norėjau“, ėmė trankyti V. Š. per ausis, mušti per pilvą, žiūrėti koks pas šį „presas“. Tuomet jis pasakė V. K. baigti tas nesąmones, tačiau šis buvo parūkęs žolės ar ko pavartojęs, todėl tik juokėsi, ir į jo žodžius nereagavo bei liepė nesikišti. Tuomet J. S. liepė jo draugui V. Š. palaikyti lentą, norėdamas parodyti kaip sulaužys ją iš kelių smūgių, taip norėjo parodyti savo jėgą. V. Š. nuo stiprių smūgių į lentą nukrito. Vėliau jie toliau visi gėrė. Tuomet jam į mobiliojo ryšio telefoną atėjo SMS pranešimas, jis išsitraukė telefoną, atrašė sugyventinei, tuomet J. S. pamatęs, kad jis turi mobilųjį telefoną, paprašė duoti jį pažiūrėti, jis atsakė, kad neduos, nes niekam jo neduoda. Tuomet J. S. priėjo prie jo, paėmė viena ranka už marškinėlių ir liepė duoti, nes priešingu atveju trenks, jis atsisakė duoti, tuomet J. S. pats ištraukė iš jo kelnių dešinės kišenės telefoną ir pasakė, jog tai bus „dovana jam“. Jis pasakė J. S., kad šis turės rimtų problemų, todėl geriau grąžintų telefoną. Po šių jo žodžių J. S. kumščiu jam trenkė į veidą, nuo smūgio jis nugriuvo, bandė stotis, tačiau J. S. vėl ėmė jį mušti rankomis ir spardyti kojomis. Tuomet V. K. pasakė J. S., kad liautųsi mušti jį, nes dar užmuš. A. B. taip pat buvo apsvaigęs ir apsirūkęs, todėl tik žiūrėjo ir nieko nedarė. V. Š. liepė jam bėgti, nes bus blogai. Tada jis atsistojo ir atsisukęs pamatė J. S. laikantį rankose lentą, todėl ėmė bėgti, nes galvojo dar užmuš ir nubėgo prie poliklinikos, kuri yra netoli mokyklos, o vėliau norėjo kreiptis į įgaliotinius, todėl nubėgo į Grigiškių nuovadą, bet ši jau buvo užrakinta. Jo draugas V. Š. liko. Netrukus jis atėjo iki jo ir perdavė, kad J. S. su V. K. liepė sakyti, jog jis mobiliojo ryšio telefoną pardavė, o ne jie pagrobė. Prigąsdino jo draugą, jog geriau į policiją jis nesikreiptų. Kadangi nuovada nedirbo, tai jis su V. Š. apie 20.00 val. ar 21.00 val. grįžo pas jį į namus ir viską papasakojo savo draugei. Ši pasiūlė jam paskambinti 112. Jis paskambino ir buvo nukreiptas į Vilniaus m. 2 PK. Vėliau išsiėmė „abdukciją“ ir nuvyko į 2 PK parašyti pareiškimo (t 1 b.l. 18).
Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu trečios apklausos, atliktos 2011-02-22, metu patikslino jam J. S. suduotus smūgius, t.y. nurodė, kad, J. S. ištraukęs iš jo kišenės telefoną, trenkė jam kumščiu į veidą, kai nugriuvo, J. S. jam koja spyrė į pilvą ir tada rankos kumščiu stipriai trenkė į krūtinę (t 1 b.l.18).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. K. akistatos su įtariamuoju J. S. metu, į klausimą, kokiomis aplinkybėmis 2010-07-10 prarado telefoną, atsakė, kad jie visi kartu gėrė ir kai iš ežero grįžo V. K., J. S. ir A. B., V. K. V. Š. davė pinigų ir liepė nueiti nupirkti degtinės. Kai V. Š. grįžo su degtine, V. K. pradėjo sakyti, kad nupirko ne tokią degtinę ir juokais sudavė V. Š. per ausis. Tada jis (P. K.) gavo nuo savo sugyventinės žinutę ir išsitraukė telefoną. J. S. paprašė parodyti telefoną, bet jis nedavė, nes žinojo, kad jei paduos nebeatgaus. Tada J. S. pats ištraukė jam iš dešinės kelnių kišenės telefoną. Kai jis J. S. liepė atiduoti telefoną ir pasakė, kad šis turės nemalonumų, J. S. jam, trenkė kumščiu į galvą, dėl ko jis nukrito. Jam atsistojus, J. S. antrą kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Po to jis pabėgo, nes matė, kad J. S. jau buvo pasiėmęs lentą. J. S. akistatos metu paaiškino, kad jis P. K. nemušė, o ar paėmė telefoną neatsimena, nes buvo išgėręs (t 1 b.l.74-76).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos su įtariamuoju V. K. metu nukentėjusysis P. K. į klausimą, kokiomis aplinkybėmis 2010-07-10 jis prarado telefoną, nurodė, analogiškas aplinkybes, kaip ir akistatos su įtariamuoju J. S. metu. V. K. akistatos metu paaiškino, kad jis iš kalbos suprato, kad P. K. telefonas yra parduodamas, bet jis nesuprato, kaip tas telefonas atsidūrė pas J. S.. Jis padėjo pinigus toje vietoje, kur jie gėrė ir iš J. S. paėmė telefoną. V. Š. tada už tuos pinigus nuėjo ir nupirko degtinės, o jam grįžus jis (V. K.) juokais dėjo du kartus per pakaušį, nes parnešė ne tokios degtinės, kaip jis prašė. Akistatos metu įtariamasis V. K. paaiškino, kad J. S. davė V. Š. laikyti lentas, kurias J. S. daužė rankomis ar kojomis. Ar lentas laikė P. K., jis nematė. Jis J. S. sakė, kad baigtų nesąmones, kad prisižais. Į klausimą ar jį mušė V. K., P. K. atsakė, kad nemušė, net iš žodžių suprato, kad pastarasis jį gynė. Taip pat akistatos metu nukentėjusysis patvirtino, kad jis niekam nesiūlė pirkti telefono, nes jis turėjo pinigų. Į klausimą, ar V. Š. žaidė, laikydamas lentas, su J. S., P. K. atsakė, kad taip. J. S. paprašė V. Š. palaikyti lentas, nes norėjo parodyti savo jėgą. V. Š. nuo smūgio, laikydamas lentą, galėjo susižeisti. Jis nuo J. S. stiprių smūgių į lentą kelis kartus nukrito (t 1 b.l.121-123).
Iš protokolo – pareiškimo (t 1 b.l.9) matyti, kad P. K. 2010-07-11 pranešė policijos komisariatui, kad 2010-07-10 apie 19 val. adresu Pašto g. 12A, Grigiškėse, Vilniuje jam einant kartu su V. Š. prie jų priėjo du iš matymo pažįstami vaikinai – J. S. ir V. K., ir J. S., panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė iš jo šortų kišenės telefoną Nokia. Jis patyrė 469 Lt turtinę žalą. Telefono grobimo metu V. K. naudojo fizinį smurtą prieš jo draugą V. Š..
Nukentėjusysis V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamuosius pažįsta. J. S. pažįsta, kadangi jis gyvena Grigiškėse, o V. K. pažįsta nuo vaikystės. Jam V. K. paskambino, pasiūlė išgerti. V. K., kai jie išgėrė, pasiėmė žmonos kortelę ir parduotuvėje ja atsiskaitė už keturis 2 l talpos alaus butelius. Paskui jie susitiko A. J., kuriam P. K. nupirko sidro. Kai jie ėjo, pamatė sėdinčius J. S., V. K. ir dar kažkokią kompaniją. P. K. pakėlė maišelį, pradėjo jį sukti virš galvos ir ėmė girtis nešamu alumi. J. S. pakvietus, P. K. nuėjo jų link. J. S. kvietė prieiti ir jį (V. Š.), bet jis nėjo, tačiau visą situaciją matė iš tolo. Jis iš tolo matė, kaip P. K. ten gėrė. Jis nežino, ar V. K. ir J. S. gėrė alų, bet, kai jie išvažiavo prie ežero, jis pasislėpė, kad jie jo nepamatytų. Tada, nešinas alumi, P. K. susitiko jį ir pasiūlė išgerti. Jie pradėjo prie mokyklos gerti. Po kiek laiko parvažiavo J. S., V. K. ir A. B.. V. K. jo paprašė, kad jis nueitų nupirkti degtinės ir cigarečių. Cigaretes jis nupirko tokias, kokių prašė, o degtinę nupirko ne tokią, todėl V. K. jam sudavė, dėl ko jis nukrito. V. K. pradėjo juoktis, sakė, kad ne tą degtinę nupirko ir davė jam ranka į pakaušį, bet nestipriai. Parneštą degtinę jie gėrė visi kartu, P. K. irgi gėrė. Paskui P. K. ištraukė telefoną, pradėjo rašyti savo sugyventinei. J. S. neėmė iš P. K. kišenės telefono. P. K. norėjo už 100 Lt parduoti tą telefoną, bet V. K. turėjo tik 40 Lt. P. K. sako, kad neatsimena, bet jis nuvažiavo mėlynu „Honda“ automobiliu, kurį vairavo nepažįstamas grigiškietis, nupirkti degtinės. P. K. telefoną pardavė, nes bijojo, kad žmona sužinos, kad pinigų kortelėje nėra. P. K. telefonus pardavinėjo, važiuodavo į Gariūnus, ten telefoną parduodavo, kad galėtų išgerti. P. K. nupirko degtinės ir jie visi toliau gėrė. Paskui jis kartu su P. K. laikė lentą. J. S., kuris yra sunkus, užsiiminėja boksu, trenkė kumščiu į lentą ir tada jis (V. Š.) su P. K. nukrito. Nuo suduotų smūgių į lentą jis susižalojo delną, alkūnes ir ausį, nes krito ant stiklų. Jo V. K. gulinčio nemušė, taip liepė sakyti P. K.. Paskui jis pats vienas laikė mažą lentą. P. K. iš pradžių nenorėjo telefono pardavinėti už mažą kainą, bet paskui pardavė. P. K. pradėjo gąsdinti kažkokiu autoritetu J. S.. J. S. tai nepatiko ir jis trenkė P. K. delnu į veidą. P. K. sėdėjo ant laiptelio - bordiūro ir, kai J. S. jam trenkė, jis nuo jo nukrito. J. S. jo nemušė. Taip, kaip sakė P. K., kad J. S. sugriebė už marškinėlių, tokio dalyko nebuvo, kadangi jis buvo nusirengęs. Jis pats (V. Š.) tuos marškinėlius ir laikė. P. K. ir J. S. pradėjo muštis, gerokai stumdėsi. Konfliktą pradėjo ne J. S., o P. K., nes kažkaip reikėjo susigrąžinti telefoną. Paskui P. K. pradėjo gąsdinti policija. Tada jis pasakė P. K., kad bėgtų. P. K. pasakė, kad eis į policiją. Paskui jie nuėjo pas P. K. žmoną. Iš ryto P. K. atbėgo pas jį ir pasakė, kad važiuotų į policiją. Įvykis buvo sekmadienį, o į policiją jie nuvažiavo pirmadienį. P. K. sakė: „sakyk taip, pasodinsim, nieko nebus“. Jis pats tyrėjo klausė, ar gali pakeisti parodymus, kai buvo pas tyrėją paskutinį kartą. Tyrėjas pasakė, kad jis galės parodymus pakeisti teisme. Buvo ir taip, kad P. K. buvo atvažiavęs pas tyrėją girtas. Jis savo auksinę grandinėlę užstatė į lombardą, o žmonai paskambinęs pasakė, kad jį laiko tyrėjai ir kad V. K. nurovė jam grandinėlę, kuri nukrito į kanalizaciją. V. Š. supranta, kad dabar negali meluoti ir dabar duoda teisingus parodymus. Jis į policiją ėjo tik todėl, kad jį P. K. įkalbėjo ir P. K. jam pasakė, kokias aplinkybes nurodyti. Jo parodymai, duoti tyrėjai yra išsamesni nei P. K., kadangi šis nuo alkoholio greičiau apgirsta ir gali nieko neatsiminti. Šiandien jis neatsimena, ką sakė tyrėjai, bet atsimena, kaip viskas buvo, ir šiandien duoda teisingus parodymus. Pinigų P. K. kortelėje gal ir turėjo, bet bijojo juos nuimti ir kad sužinos sugyventinė, todėl jis ir pardavė telefoną. L. G. jis papasakojo taip, kaip P. K. pasakė sakyti dėl telefono. P. K. galėjo pagąsdinti ir J. S. su V. K. tikrai telefoną būtų atidavę. P. K. paprašė jo meluoti. Jis vis patenka į kokią bėdą per P. K.. Ir tą kartą jis jam sakė neiti prie J. S. ir V. K.. Neteisingus parodymus jis davė, nes P. K. pažadėjo pastatyti išgerti, žadėjo pas žmoną paruošti stalą. Jis teismui tvirtina, kad tyrimo metu duoti parodymai yra melagingi, o teisme jis pasakoja tiesą. Prieš teismo posėdį jam niekas įtakos nedarė. V. K. jam davė tik vieną smūgį į pakaušį, bet tai buvo juoko forma, į pilvą jam nesudavė ir kojomis nespardė. J. S. jo nemušė, mušė tik į lentą. Visi sužalojimai atsirado krentant, kadangi jis buvo nukritęs kokius keturis kartus. Dėl sužalojimo krūtinėje jis nežino - gal lentą paleido ir J. S. pataikė ne į lentą, o į krūtinę, o gal lenta į krūtinę atsitrenkė. V. K. jam pinigų, kad tokius parodymus duotų, nedavė. Dėl kaltinamųjų veiksmų jis nenukentėjo, tik tiek, kad V. K. juokais per galvą sudavė, o paskui susižalojo krisdamas ir nuo lentų. Jis nei J. S., nei V. K. jokių pretenzijų neturi.
Išklausęs nukentėjusiojo V. Š. parodymus, nukentėjusysis P. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nežino, ar V. Š. yra prigąsdintas ar papirktas, tačiau prieš dvi savaites, kai buvo susitikę, V. Š. jam gyrėsi, kad V. K. jam davė pinigų. Kai buvo pas tyrėją, jis buvo išgėręs šiek tiek alaus. V. Š. irgi buvo išgėręs. Jie abu kartu važiavo ir jis V. Š. nieko neaiškino apie tai, ką šis turi sakyti tyrėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nukentėjusiojo V. Š. apklausos teisiamajame posėdyje metu jo duodamu parodymus lygino su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu pirmos apklausos, atliktos 2010-07-10, metu nurodė, kad 2010-07-10 apie 19.00 val. Pašto g. 12A, Grigiškėse, Vilniuje, einant kartu su draugu P. K., prie jų priėjo iš matymo pažįstami du vaikinai J. S. ir V. K.. Priėjęs arčiau prie jo, V. K. pradėjo jį įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais, penkis kartus rankomis trenkė jam į veidą, taip pat trenkė rankomis į krūtinę, dešine koja spyrė į veidą. Nugriuvus ant žemės, V. K. iš kojos 4 kartus sudavė į krūtinės sritį. Visą jo žalojimo laiką, J. S. žalojo jo draugą P. K.. J. S. priėjęs arčiau prie jo draugo P. K., be priežasties ištraukė iš jo dėvimų dešinės pusės šortų kišenės jam priklausantį mobilų telefoną NOKIA 6303, po to P. K. pasakė J. S., jog grąžintų jam mobilų telefoną, bet jis atsakė, jog nesiruošia nieko grąžinti ir iš kairės rankos kumščio, trenkė jam du kartus į kairės pusės veido sritį, dėl ko P. K. pargriuvo ant žemės grindinio (t 1 b.l. 31)
Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu antros apklausos, atliktos 2010-08-30, metu parodė, kad 2010-07-10 apie 17.00 val. jis su draugu P. K. ėjo į parduotuvę „Cento“, esančią netoli mokyklos, kurios tikslaus adreso nežino, pirkti alaus ir pamatė prie mokyklos sėdinčius J. S., V. K. su draugais. Jie vartojo alkoholį. J. S. ir V. K. jis pažįsta seniai, nes su V. K. mokėsi vienoje mokykloje, o su J. S. teko išgerti. Jam ir P. K. praėjus pro juos, J. S. liepė P. K. ateiti pas juos. Jis liepė neiti, tačiau P. K. atsakė, kad jeigu nenueis, bus dar blogiau, pagaus ir sumuš. P. K. nuėjo prie J. S., o jis liko savo vietoje ir stebėjo, kuo viskas baigsis. Tuomet kažkuris iš J. S. kompanijos liepė ateiti ir jam, tačiau jis vis tiek nėjo ir žiūrėjo, kas bus. Tuomet maždaug po pusvalandžio ar valandos, J. S., V. K. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo sėdo į automobilį Mazda 626 ir išvažiavo. Tada jis nuėjo prie P. K., kuris turėjo dar vieną butelį alaus. Jiedu šį butelį išgėrė. Maždaug po gero pusvalandžio grįžo J. S., V. K. ir trečias su jais buvęs vaikinas, kurie priėjo prie jų. J. S. liepė jam nueiti į parduotuvę ir parnešti degtinės, nes jis neva esąs jauniausias ir V. K. davė jam 40 Lt. Jis nuėjo į parduotuvę, nupirko degtinės, cigarečių ir mineralinio vandens užsigerti. Atnešė nupirktas prekes ir tuomet V. K. ėmė sakyti, ką jis čia nupirkęs ir ėmė jį mušti per ausis. Jis liepė V. K. liautis, tačiau šis nekreipė dėmesio ir mušė toliau V. Š. į pilvą, neva norėdamas patikrinti jo pilvo tvirtumą. Tuomet prie V. K. prisidėjo ir J. S., kuris taip pat ėmė jį mušti. Nuo J. S. smūgio į krūtinę jis pargriuvo, kadangi ant žemės buvo stiklų, susižalojo rankas. Jam po smūgių skaudėjo ausis, todėl jis nemano, kad taip V. K. padarė juokais. Per pakaušį V. K. jam nei karto nepliaukštelėjo. Vėliau praėjus vos keletui sekundžių po V. K. stiprokų smūgių delnais jam per ausis, šis dar jį priėjęs stumtelėjo, todėl jis pargriuvo ant žemės kur buvo stiklų ir galėjo susižeisti kairę ausį, alkūnes. Jam pargriuvus ant žemės, V. K. jam spyrė į pilvą, kiek kartų tiksliai dabar nepamena. Tuomet J. S. ir V. K. paliko jį ramybėje ir J. S. ėmė mušti P. K., taip pat neva norėdamas patikrinti šio pilvo tvirtumą. Vėliau J. S. iš kairėje pusėje esančios P. K. kišenės paėmė mobilų telefoną, iš šio ištraukė SIM kortelę ir sulaužė. Tuomet P. K. liepė J. S. telefoną grąžinti, teigdamas, kad priešingu atveju šiam blogai baigsis, nes telefonas jo žmonos. Po šių žodžių J. S. trenkė P. K. į veidą ir šis parkrito. P. K. atsistojęs bandė nuo J. S. gintis, tačiau prieš tokį nelabai ką galėjo padaryti. J. S. dar kartą trenkė P. K. į veidą, į pilvą. Po to P. K. ėmė bėgti nuo J. S., ir pasakė, kad kreipsis į Grigiškių nuovadoje dirbančius policijos pareigūnus dėl jo ir V. K. veiksmų. Tuo metu, kai J. S. mušė P. K., V. K. dar kartą buvo priėjęs prie jo (V. Š.) gulinčio ant žemės ir ėmė jį spardyti. Trečias asmuo, buvęs su J. S. ir V. K., nieko nedarė, tik žiūrėjo. Kai P. K. pabėgo, V. K. jam liepė nueiti pas draugą ir pasakyti, jog šis į policiją geriau nesikreiptų. Jau buvo apie 21.00 val., kai jis su P. K. nuėjo į Grigiškių nuovadą, tačiau ši buvo uždaryta, niekas nedirbo, todėl jiedu nusprendė eiti namo. Maždaug po savaitės jis sutiko V. K., kuris liepė jam iš policijos atsiimti pareiškimą, ir perduoti draugui P. K. padaryti tą patį. Po kelių dienų jis vėl sutiko V. K., kuris vėl prašė atsiimti pareiškimą, šį kartą siūlydamas už tai pinigų. Jis sutiko ir pažadėjo V. K. pareiškimą atsiimti, tačiau tik dėl to, kad šis nuo jo atstotų (t 1 b.l. 33-35).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos su įtariamuoju J. S. metu nukentėjusysis V. Š. į klausimą, kokiomis aplinkybėmis P. K. neteko savo telefono, atsakė, kad, kai J. S., V. K. ir dar vienas vyras grįžo iš ežero, V. K. jam kaip jauniausiam pasakė nueiti nupirkti degtinės. Kai jis grįžo nupirkęs degtinės, V. K. pradėjo sakyti, kad jis nupirko ne tokios degtinės ir ėmė mušti jį per ausis. Tada P. K. išsitraukė telefoną, nes jam parašė SMS ir vėl įsidėjo telefoną į kišenę. Tada J. S., pamatęs, kad P. K. turi telefoną, įkišo ranką į kišenę ir ištraukė telefoną. P. K. liepė atiduoti telefoną, tačiau J. S. neatidavė. P. K. pagrasino J. S., kad šis turės problemų ir tada J. S. trenkė P. K. iš rankos, pastarasis nukrito. Kai P. K. atsistojo, J. S. vėl jam trenkė, prasidėjo muštynės. Po to P. K. stengėsi pabėgti, o J. S. pasiėmė lentą ir norėjo pasivyti V. K.. Tuomet V. K. jam (V. Š.) trenkė į veidą ir pasakė, kad jis pasakytų draugui, jog šis niekur nesikreiptų. Į klausimą, ar J. S. naudojo smurtą prieš jį, V. Š. atsakė, kad jo specialiai nemušė tik, kai jis laikė lentą, o J. S. į ją trenkė, lenta jam atsitrenkė į krūtinę. Į klausimą, ar J. S. grasino P. K., kad jį sumuš, jei neduos telefono, V. Š. atsakė, kad negrasino.(t 1 b.l.70-73)
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos su įtariamuoju V. K. metu nukentėjusysis V. Š. į klausimą, kas 2010-07-10 jus sumušė ir kokiomis aplinkybėmis, atsakė, kad jis ėjo su P. K. pro mokyklą ir juos pakvietė J. S.. P. K. nuėjo, o jis nėjo ir pasislėpė. Vėliau jie visi išgėrinėjo, J. S. jį pasiuntė nupirkti degtinės, o jam grįžus V. K. rimtai ar juokais davė per ausis, sakydamas, kad jis ne tą degtinę nupirko. V. K. patvirtino, kad nestipriai trenkė du kartus į pakaušį. Į klausimą, kokiomis aplinkybėmis P. K. neteko telefono, V. Š. atsakė, kad P. K. stovėjo ir J. S. ištraukė iš jo kišenės telefoną, išėmė kortelę ir sulaužė. P. K. J. S. sakė grąžinti telefoną, kad turės problemų, tačiau J. S. nesiklausė ir pradėjo P. K. mušti. J. S. pasiėmė lentą ir tada P. K. pabėgo. Kalbos apie telefono pardavimą nebuvo, nes P. K. turėjo pinigų. V. K. akistatos metu paaiškino, kad jis pinigus už telefoną padėjo toje vietoje, kur jie gėrė. Į klausimą, ar žaidė su lentom su J. S., V. Š. atsakė, kad laikė lentas, nes J. S. paprašė, taip pat nurodė, kad jis galėjo susižaloti griūdamas. Į klausimą, ar V. K. mušė P. K., V. Š. atsakė, kad ne. Į klausimą, ar buvo toks momentas, kai V. K. ramino J. S., kad šis nemuštų P. K., atsakė, kad buvo ir V. K. liepė J. S. nusiraminti ir liautis (t 1 b.l.117-119).
Iš 2010-07-11 protokolo – pareiškimo (t 1 b.l.10) matyti, kad V. Š. pranešė policijos komisariatui, kad 2010-07-10 apie 19 val. adresu Pašto g. 12A, Vilniuje einant kartu su draugu P. K., prie jų priėjo iš matymo pažįstami du vaikinai – J. S. ir V. K., kurie prieš juos panaudojo fizinį smurtą. V. K. be jokios priežasties prieš jį panaudojo smurtą, o J. S. plėšimo būdu pagrobė iš P. K. mobiliojo ryšio telefoną.
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kaltinamuosius ir nukentėjusįjį P. K. pažįsta. Datos tiksliai neatsimena, tai buvo vasarą, apie 16.45 val. - 17.00 val. jis atėjo prie mokyklos, kur jau buvo V. K., J. S. ir P. K.. Ten buvo dar vienas vaikinas, bet jis iš karto išėjo. Jie su V. K., J. S., P. K. sėdėjo prie rusų vidurinės mokyklos Grigiškėse ir gėrė degtinę. Išgėrę vieną butelį apie 17.40 val. jie (jis, V. K. ir J. S.) nuvažiavo prie ežero. P. K. pasiliko, nes mašinoje nebebuvo vietos. Kai jie maždaug po pusantros valandos grįžo, P. K. tuo metu jau buvo su draugu - kitu nukentėjusiuoju V. Š.. Jie išgėrė dar degtinės, kuri baigėsi. Kadangi norėjosi degtinės daugiau, o P. K. visą vakarą gėrė už jų pinigus, jie pasiūlė P. K. juos pavaišinti. Tuomet, kadangi P. K. pats nebuvo prieš dar išgerti, pasidomėjo, kam galima parduoti telefoną „Nokia“ už 100 Lt. V. K. sutiko pirkti telefoną, nes jis turėjo 40 Lt. P. K. sutiko ir pats perdavė telefoną V. K.. Degtinės ėjo pirkti P. K. ir V. Š.. Jokių priekaištų dėl P. K. atneštos degtinės iš V. K. jis negirdėjo ir V. K. jokio fizinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu nenaudojo. Po to jie vėl gėrė, o paskui kažkas pasiūlė žaisti žaidimą, kas perlauš lentą, ją daužiant kumščiu. Lentą laikė P. K.. J. S. vieną kartą kumščiu trenkė į lentos vidurį, bet lenta nelūžo. Paskui jie pasikeitė, bet ir P. K. nepavyko lentos sulaužyti. Jie sudavė po vieną ar du smūgius. P. K. vieną kartą laikė lentą vienas, o kitą kartą su V. Š., ir tuomet J. S. į tą lentą sudavė du kartus. Nė vienas iš nukentėjusiųjų nenukrito, išsilaikė ant kojų. Nukentėjusiųjų niekas nevertė laikyti lentos, jie tai darė savo noru. Tada jis su V. K. toliau gėrė. Išgėrę nukentėjusiųjų atneštą degtinę (iš viso išgėrė du ar tris butelius), jie išsiskirstė į namus. Buvo maždaug apie 20.30 – 20.40 val. Nukentėjusieji pasiliko ir kur jie po to nuėjo, jis nežino. Jokių muštynių nebuvo. Jokių sužalojimų ant nukentėjusiųjų, kol ten buvo, jis nepastebėjo. Vėliau jis sužinojo, kad P. K. kreipėsi į teismą, nes iš jo neva buvo paimtas telefonas ir nukentėjusieji buvo sumušti. Tai jis sužinojo policijos komisariate, kai gavo iš tyrėjos šaukimą į apklausą.
Liudytojui nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t 1, b.l.44-45).
Liudytojas A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-07-10 apie 17.00 val. V. K. kvietimu jis atėjo prie rusų-lenkų mokyklos, kur buvo J. S., P. K., kurį jis taip pat pažįsta, nes šis gyvena netoli jo. Ten jis su buvusiais vaikinais išgėrė truputį degtinės, o vėliau su A. K. ir J. S. išvažiavo prie ežero. P. K. kartu neėmė, nes automobilyje daugiau nebuvo vietos. Pabuvę prie ežero, maždaug po pusantros valandos, apie 18.30 val. jie vėl grįžo prie mokyklos. Ten buvo P. K. su savo pažįstamu, kurio jis duomenų nežino. Jie visi išgėrė dar šiek tiek degtinės, o šiai pasibaigus, jis su V. K. ir J. S. pasakė P. K., jog dabar šis turi juos vaišinti, tačiau P. K. atsakė, kad neturi pinigų, tačiau turi mobilų telefoną, kurį gali kam reikia parduoti už 100 Lt. Tuomet V. K. sutiko nupirkti telefoną už 40 Lt, nes daugiau pinigų jis neturi. P. K. sutiko, paėmė pinigus ir nuėjo nupirkti degtinės. Tuomet kažkuris (ar J. S., ar P. K.) pasiūlė lažybas, kuris pirmas iš jų sulaužys kumščiais lentas. Liepė P. K. laikyti lentą, o J. S. visu smūgiu trenkė, vėliau buvo atvirkščiai. Kai antrą kartą reikėjo trenkti vėl J. S., P. K. lentą laikė kartu su savo draugu, nes lenta buvo didelė, o tuo metu jis su V. K. sėdėjo ir gėrė. Pasibaigus degtinei, apie 20.30 val. jie išsiskirstė. Nei V. K., nei J. S., nei jis P. K. ir jo draugo nemušė.
Liudytoja L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis P. K. yra jos sugyventinis, o kaltinamuosius ji pažįsta. 2010-07-10 apie 21 val. grįžęs namo P. K. su V. Š. papasakojo, kad jie ėjo iš parduotuvės ir prie mokyklos pastato susitiko J. S. ir V. K.. J. S. liepė prieiti ir tuo metu P. K. gavo iš jos žinutę. Jis išsitraukė telefoną, norėjo atrašyti, o J. S. paprašė parodyti telefoną. P. K. atsisakė telefoną parodyti, tuomet J. S. telefoną atėmė ir jį sumušė. Mėlynių ir kraujo buvo ant P. K. veido, kažkur ant kairio skruosto, tiksliai jau neprisimena, rankos buvo kruvinos, mėlynių, sumušimo žymių buvo ir ant kūno, kažkur ties šonkauliais, kažkur nugaroje, bet tiksliai kur, jau nebeatsimena. Marškiniai buvo suplėšyti. V. Š. buvo prakirsta kairė ausis, net teko siūti, kiek ji žino. Veidas jo taip pat buvo sumuštas. V. Š. kūno ji nematė, nes jis buvo su megztiniu. P. K. sakė, kad jį mušė vienas J. S., iš pradžių gal su kumščiu, o paskui su lenta. Kas sumušė V. Š., tiksliai ji nežino, tik jis pats minėjo, kad jį mušė V. K.. Už ką buvo sumuštas, nesakė. Jie policijai skambino du kartus, nes galvojo, kad policija pas juos atvažiuos, tačiau paaiškėjo, kad jie turi važiuoti patys į policiją ir rašyti pareiškimą. Telefonas, kuris buvo pagrobtas iš P. K., lyg ir buvo „Siemens“, bet ji tuo metu turėjo ir „Nokia“. Ji nežino, iš kurio telefono skambino į policiją. P. K. tą dieną turėjo telefoną „Nokia“, kurį pirko naują, neilgai prieš įvykį maždaug už 500 Lt. P. K. tą dieną turėjo pinigų kortelėje, kurioje galėjo būti apie 300 Lt. Kaip telefonas buvo paimtas iš P. K., ji nežino, bet P. K. jai sakė, kad telefoną iš jo atėmė. P. K. tą dieną buvo išgėręs, bet nedaug. Kitą dieną P. K. kreipėsi į policiją, važiavo pasidaryti abdukcijos, bet ji kartu su juo nevažiavo. Tą dieną, kai ji matė P. K. prieš įvykį, šis buvo sveikas ir nesužalotas. P. K. pabėgo anksčiau nei V. Š. ir nubėgo į Grigiškių komisariatą, bet ten buvo uždaryta. Paskui kažkur Grigiškėse jis susitiko su V. Š. ir jau tada jie abu atėjo pas ją. V. Š. minėjo, kad J. S. prigrasino jam, kad jis pasakytų, jog P. K. pardavė telefoną V. K. už 40 Lt, jeigu kas atsitiks, jei jis kreipsis į policiją. Tuo laiku, kai davė parodymus, ji detales prisiminė geriau, bet jai atrodo, kad ir dabar ji pasakoja tą patį.
Iš 2010-07-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (t 1, b.l.128).
Iš 2010-12-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303c“, juodos spalvos be SIM kortelės (t 1, b.l.129-131).
Po apžiūros pagal 2010-12-14 pakvitavimą mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6303c“ gražintas nukentėjusiajam P. K. (t 1 b.l.20).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-07-15 specialisto išvados Nr. 2236/10(01) matyti, kad P. K. padaryta odos nubrozdinimai veido kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kraujosruvos krūtinės kairėje pusėje ir kairiame dilbyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-10), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ir griuvimui. Nubrozdinimas dešinėje alkūnėje ir kraujosruva kairiame kelyje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. Sužalojimų būdingų savigynai nenustatyta (t 1 b.l.23-24).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-10-12 specialisto išvados Nr. 3793/10(01) matyti, kad neatmetama galimybė, kad P. K. sužalojimai veide ar krūtinėje galėjo atsirasti nuo lentos trauminio poveikio (t 1 b.l.26-27).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-07-15 specialisto išvados Nr. 2235/10(01) matyti, kad V. Š. padaryta: muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva kairės ausies srityje, kraujosruva su nubrozdinimu veido kairėje pusėje, kraujosruva su odos įdrėskimu krūtinėje, nubrozdinimai alkūnėse, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-07-10), paveikus kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, griuvimui. Nubrozdinimai alkūnėse galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu. V. Š. rankose savigynos žymių nekonstatuota (t 1 b.l.40-41).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-10-12 specialisto išvados Nr. 3794/10(01) matyti, kad neatmetama galimybė, jog V. Š. veido ar krūtinės sužalojimai galėjo atsirasti nuo lentos trauminio poveikio (t 1, b.l. 38-39).
Viešosios tvarkos pažeidimas
Kaltinamieji J. S. ir V. K. buvo kaltinami nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. padarymu, t.y. tuo, kad jie 2010-07-10 apie 19.00 val. adresu Pašto g. 12a, Grigiškėse, Vilniuje, šalia buvusios mokyklos, veikdami kartu, įžūliu elgesiu, patyčiomis, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, po to, kai V. K. pasakė, kad V. Š. iš parduotuvės atnešė ne tą degtinę ir 1 kartą rankomis sudavė per ausis, vieną kartą į pilvo sritį bei liepė nukentėjusiajam V. Š. laikyti rankose lentą ir du kartus rankomis ir kojomis trenkė į lentą norėdamas ją sulaužyti, J. S. ranka sudavė vieną kartą į veido sritį ir vieną kartą į krūtinę, nuo smūgio nukentėjusysis V. Š. nukrito ant žemės, ir į stiklus susižeidė ranką, gulintį nukentėjusįjį V. K. ėmė spardyti kojomis į pilvą, dešine koja spyrė į veido sritį, tuo pagal 2010-07-15 specialisto išvadą Nr. G 2235/10(01) padarydamas nukentėjusiajam V. Š. muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva kairės ausies srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu veido kairėje pusėje, kraujosruvą su odos įdrėskimais krūtinėje, nubrozdinimus alkūnėse, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, (pagal 2010-10-12 specialisto išvadą Nr. G 3794/10(01) neatmetama galimybė, kad veido ar krūtinės sužalojimai galėjo atsirasti nuo lentos trauminio poveikio), tokiais savo veiksmais, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, buvo nustatyta kita įvykių eiga, nei buvo pareikšta kaltinime pagal LR BK 284 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiųjų parodymai nuo pirmos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, iki pat apklausos teismo posėdžio metu kito, ir kiekvienos apklausos metu paaiškėdavo naujos įvykių aplinkybės arba nauja įvykių seka, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusieji pripažino, kad įvykio dieną jie buvo neblaivūs ir tai galėjo sąlygoti nevisiškai tikslų įvykių prisiminimą, spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą, nukentėjusiųjų visų apklausų metu duotus parodymus vertina kompleksiškai ir vadovaujasi tais nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra pagrįsti kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis.
Faktą, kad V. Š. parnešus degtinę iš parduotuvės, V. K. pareiškė priekaištą V. Š., kad šis parnešė ne tokią degtinę ir dėl to sudavė V. Š. į galvos sritį, patvirtino tiek pats V. K., tiek ir nukentėjusieji. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad, jam nupirkus ne tokią degtinę, kokios prašė, V. K. jam ranka sudavė per pakaušį, bet sudavė nestipriai, į pilvą jam nesudavė ir kojomis nespardė. V. K., apklaustas teismo posėdžio metu, pripažino, kad sudavė V. Š. į pakaušio sritį, tačiau nurodė, kad sudavė nestipriai, tik juokais. Kad V. K. V. Š. per galvą sudavė juokais, nestipriai, nurodė ir teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis P. K.. P. K. taip pat nurodė, kad V. K. gal ir sudavė V. Š. į pilvą, bet taip pat sudavė tik juokais be agresijos ir nuo tokių smūgių sužeidimų negalėjo atsirasti. Akistatų su įtariamaisiais metu (t 1 b.l.74-76, 121-123) nukentėjusysis P. K. taip pat nurodė, kad V. Š. parnešus degtinę, V. K. sudavė V. Š. per ausis tik juokais. Specialisto išvadoje (t 1 b.l.40-41) duomenų apie V. Š. sužalojimus pakaušio ar pilvo srityje nėra. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktais įrodymais yra įrodyta, kad V. K., priekaištaudamas dėl ne tokios, kokios prašė, degtinės parnešimo, sudavė į galvos sritį nukentėjusiajam V. Š.. Tiksliau nustatyti, į kurią galvos vietą buvo suduotas smūgis, iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės, kadangi ir pačių nukentėjusiųjų parodymai šiuo atžvilgiu nėra vienodi. Smūgių sudavimo į pilvą faktas taip pat nebuvo neginčijamai įrodytas, todėl jis šalintinas iš kaltinimo.
Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad V. K. liepė nukentėjusiajam V. Š. laikyti rankose lentą ir du kartus rankomis ir kojomis trenkė į lentą, norėdamas ją sulaužyti. Šio fakto nepatvirtino nei pats V. K., kuris nurodė, kad jis lentų laikyme ar daužyme nedalyvavo, bet tuo metu gėrė su A. B., nei nukentėjusieji. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. K. paaiškino, kad jis su V. Š. J. S. lentas laikė savanoriškai, vyko savotiškos jėgos rungtynės. P. K. akistatos su įtariamuoju V. K. metu taip pat neminėjo apie prievartinį lentų laikymą ir nurodė, kad J. S. paprašė V. Š. palaikyti lentas, nes norėjo parodyti savo jėgą (t 1 b.l.121-123).
Ikiteisminio tyrimo metu P. K. buvo nurodęs, kad lentas jam liepė laikyti J. S., tačiau taip pat nurodė, kad po lentų daužymo jie visi toliau gėrė ir tai teismui kelia abejonių dėl prievartinio lentų laikymo ir leidžia daryti išvadą, kad lentų laikymas ir daužymas iš esmės buvo savanoriški. Duomenų apie tai, kad nukentėjusiesiems lentas būtų liepęs laikyti V. K., kaip nurodyta kaltinamajame akte išdėstytame kaltinime, byloje nėra. Iš nukentėjusiojo P. K. parodymų išplaukia, kad lentų daužymo iniciatorius buvo J. S., o, pasak P. K., V. K. į lentą galimai mušė tik vieną kartą. V. Š. posėdžio metu nurodė, kad V. K. žaidimuose su lentom nedalyvavo. Tokiu būdu teisminio bylos nagrinėjimo metu faktas, kad V. K. liepė nukentėjusiajam V. Š. laikyti rankose lentą ir du kartus rankomis ir kojomis trenkė į lentą, norėdamas ją sulaužyti, nepasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinime taip pat buvo nurodyta, kad J. S. ranka sudavė vieną kartą į veido sritį ir vieną kartą į krūtinę V. Š. ir šis nuo smūgio nukrito ant žemės ir į stiklus susižeidė ranką. J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems visiems išgėrus, buvo prasidėjusios varžybos su lentomis. Iš pradžių lentas laikė P. K., paskui - V. Š., taip pat ir jis laikė. J. S. nurodė, kad porą kartų buvo priėję iki to, kad jie lenktyniavo ir be lentų - vienas kitam į krūtinę mušė. Jis mušė P. K., o šis mušė jam. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. Š. nurodė, kad J. S. trenkė kumščiu į lentą ir tada jis nuo smūgio nukrito ir susižalojo delną, alkūnes ir ausį, nes krito ant stiklų. Jis nurodė, kad tiesiogiai į kūną J. S. jo nemušė.
Tokiu būdu iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų matyti, kad byloje surinktais įrodymais nėra įrodyta, kad J. S. sudavė tiesioginius smūgius V. Š. į veidą bei krūtinę, siekdamas nukentėjusiajam padaryti fizinę žalą. Byloje tik įrodyta, kad J. S. sudavė smūgius į lentą, kurią laikė V. Š., kuris nuo smūgių nukrito ir galimai tuo metu susižalojo. Tai, kad V. Š. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo trauminio lentos poveikio yra nurodyta ir specialisto išvadoje (t 1 b.l.38-39). Nenustačius, jog J. S. sudavė tiesioginius smūgius V. Š. į veidą bei krūtinę, siekdamas nukentėjusiajam padaryti fizinę žalą ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, laikytina, kad nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo, požymių, todėl J. S. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas (LR BPK 302 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinime pagal LR BK 284 str. 1 d. taip pat buvo nurodyta, kad V. K. gulintį nukentėjusįjį V. Š. ėmė spardyti kojomis į pilvą, dešine koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. gulinčio jo nemušė. V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors apie tai jis kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau taip jam liepė sakyti P. K.. Teismas pažymi, kad ir P. K. teismo posėdžio metu nenurodė, kad V. K. būtų mušęs gulintį V. Š.. Pats V. K. gulinčio V. Š. mušimo faktą nuolat neigė. Specialisto išvadoje (t 1 b.l.40-41) duomenų apie V. Š. sužalojimus pilvo srityje nėra, o tokie sužalojimai turėjo neabejotinai atsirasti, jei į pilvą būtų buvę suduoti tyčiniai smūgiai kojomis. Nesant neginčijamų įrodymų, kad V. K. gulinčiam V. Š. sudavė smūgius kojomis į veidą bei į pilvą ir atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės traktuojamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, laikytina, kad aplinkybė dėl to, kad V. K. gulintį nukentėjusįjį V. Š. ėmė spardyti kojomis į pilvą, dešine koja spyrė į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, nepasitvirtino ir ji taip pat šalintina iš kaltinimo.
Tokiu būdu teismas laiko, kad, ištyrus byloje surinktus įrodymus, yra įrodyta, kad V. K., V. Š. iš parduotuvės atnešus nupirktą degtinę, jam pasakė, kad nupirko ne tokią degtinę, kokios prašė, ir sudavė V. Š. vieną kartą ranka į galvos sritį. Teismas iš V. K. atliktų veiksmų pobūdžio (suduotas vienkartinis, palyginus nestiprus smūgis), padarinių (nenustatyta, kad šiuo smūgiu buvo padaryta žymesnių sužalojimų) ir paties kaltinamojo bei nukentėjusiųjų paaiškinimų, daro išvada, kad smūgio tikslas nebuvo padaryti žalą asmens sveikatai ar pažeisti viešąją tvarką, tačiau tikslas buvo užgauliai, tam tikra prasme žeminančiai išreikšti nepasitenkinimą nukentėjusiojo veiksmais, parnešus ne tos rūšies degtinę. Smūgis buvo suduotas viešoje vietoje, kurioje turi teisę lankytis asmenys ir kurie bet kuriuo metu galėjo ten ateiti. Pagal susiformavusią teismų praktiką veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Byloje nėra nustatyta, kad V. K. suduotas smūgis sutrikdė viešąją tvarką ar rimtį, tačiau jo veiksmai neabejotinai sukėlė pavojų, kad visuomenės rimtis ir tvarka gali būti sutrikdyta. V. K., suduodamas smūgį V. Š. suvokė, kad tokie jo veiksmai padaryti viešoje vietoje be rimtos priežasties yra netinkami, neatitinkantys visuomenėje priimtų elgesio normų ir tokiais veiksmais gali būti sutrikdyta viešoji tvarka, sukeltas išgąstis aplinkiniams ir norėjo taip elgtis. V. K. atlikti veiksmai buvo susiję su nukentėjusiojo kūno neliečiamumo pažeidimu, atlikti mokyklos teritorijoje šviesiu paros metu, kur bet kada galėjo užklysti kiti asmenys, nustatyta, kad kartu su visa kompanija buvusiam kitam nukentėjusiajam - P. K. V. K. elgesys kėlė susirūpinimą, todėl toks V. K. elgesys pripažintinas nepadoriu ir trikdančiu viešąją tvarką. LR BK 284 str. 2 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tokiu būdu laikytina, kad V. K. veiksmuose yra LR BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis, todėl jo veiksmai iš LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuotini į LR BK 284 str. 2 d.
J. S. pareikštame kaltinime pagal LR BK 180 str. 1 d. buvo nurodyta, kad jis 2010-07-10 apie 19.00 val. adresu Pašto g. 12a, Grigiškėse, Vilniuje, šalia buvusios mokyklos, priėjo prie P. K. ir liepė parodyti mobilųjį telefoną NOKIA 6303, P. K. nesutikus, J. S. sugriebęs jam už marškinėlių, pagrasino jį sumušti ir ranka ištraukė iš P. K. dešinės kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6303, 469 Lt vertės, iš jo išėmė SIM kortelę ir ją sulaužęs išmetė, po ko P. K. paprašius gražinti telefoną, jis kairės rankos kumščiu sudavė P. K. vieną kartą į kairę veido pusę, pastarajam nugriuvus ant žemės, vieną kartą koja spyrė į pilvą, P. K. mėginant atsistoti, J. S. dešinės rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, nuo smūgio nukentėjusysis pritūpė ir tuo metu J. S. jam spyrė vieną kartą į nugarą, tuo pagal 2010-07-15 specialisto išvadą Nr. G 2236/10(01) padarydamas P. K. odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame kelyje, tokiu būdu padarydamas P. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei 469 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl telefono jis neturi supratimo, kas įvyko. Tikrai atsimena, kad buvo kažkokia kalba dėl 40 Lt ir kažkas buvo kalbama apie telefoną. Jam atrodo, kad prie mokyklos P. K. tą telefoną pardavinėjo. Jeigu tyrimo metu jis sakė, kad, ar jis, ar V. K. pasiūlė P. K. parduoti telefoną, kadangi baigėsi degtinė, tai taip ir buvo. Jam nebuvo tikslo plėšti V. K., nebent kokia nesąmonė išėjo, nes buvo girti.
Teismas nustatė, kad J. S. teismo posėdžio metu, pasakodamas apie įvykius, susijusius su P. K. priklausančio mobiliojo ryšio telefono pagrobimu, nuolat minėjo, kad tiksliai neatsimena aplinkybių, nes buvo girtas. Posėdžio metu J. S. nurodė, kad jis nepamena, kad būtų su P. K. mušęsis ir kad šis būtų prašęs grąžinti telefoną. J. S. akistatos su nukentėjusiuoju P. K. metu nurodė, kad jis P. K. nemušė, o ar paėmė telefoną, neatsimena, nes buvo girtas (t 1 b.l.74-76). Tokiu būdu J. S. kategoriškai nepaneigė, kad nemušė P. K., bet nurodė, kad to nepamena. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, J. S. parodymus teismas vertina kritiškai ir aplinkybes dėl telefono pagrobimo vertina, vadovaudamasis nukentėjusiojo P. K. parodymais, kurie yra iš esmės vienodi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teismo posėdžio metu.
Teismo posėdžio metu P. K. nurodė, kad J. S. jo gražiuoju paprašė parodyti telefoną, o kai jis nesutiko duoti telefono, J. S. be grasinimų pats įkišo ranką į kelnių kišenę ir ištraukė telefoną. Jis neatsimena, kad J. S. jam būtų suėmęs už marškinėlių. Teismas nustatė, kad P. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad J. S. jam paėmė už marškinėlių ir sakė duoti telefoną, nes priešingu atveju jam trenks, tačiau šių parodymų teisme P. K. nepatvirtino. Ikiteisminiame tyrime akistatos tarp nukentėjusiojo P. K. ir įtariamojo J. S. metu (t 1 b.l.74-76) P. K. nurodė, kad J. S. ištraukė telefoną iš kišenės, tačiau akistatos metu nukentėjusysis P. K. nieko neminėjo apie tai, kad J. S., prieš paimdamas telefoną, būtų panaudojęs smurtą ar grasinimus. Kitų duomenų apie tai, kad J. S., prieš išimdamas telefoną iš P. K. kelnių kišenės, jam grasino ar buvo suėmęs už marškinėlių, nėra, todėl laikytina, kad šios faktinės aplinkybės byloje nepasitvirtino. P. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam paprieštaravus J. S. dėl telefono paėmimo, J. S. sudavė delnu į dešinės pusės skruostą, dėl ko jis nugriuvo nuo bordiūro. Kai jis pabandė atsiimti telefoną iš J. S., šis sudavė jam antrą kartą kumščiu į krūtinės sritį, o jam nukritus, J. S. dar kartą spyrė koja į pilvą. Tokiu būdu teismas laiko, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais yra įrodyta, kad J. S., įkišęs ranką, ištraukė telefoną iš P. K. kelnių kišenės, ir tik vėliau, P. K. jam pagrasinus, kad turės nemalonumų, jei neatiduos telefono, jis sudavė smūgius P. K..
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp įtariamojo V. K. ir nukentėjusiojo P. K. metu, V. K. nurodė, kad įvykio dieną jis iš kalbos suprato, kad P. K. telefonas yra parduodamas, bet jis nesuprato, kaip tas telefonas atsidūrė pas J. S.. Jis padėjo pinigus toje vietoje, kur jie gėrė ir iš J. S. paėmė telefoną. Šie duomenys taip pat rodo, kad telefonas pirmiausia pateko pas J. S. ir tik po to jis atiteko V. K..
P. K. nurodė, kad jis įvykio dieną turėjo pinigų, todėl jam nebuvo tikslo parduoti telefono. Šį faktą patvirtino ir liudytoja L. G., kurios kortelę pasiėmęs turėjo P. K.. Tai, kad įvykio dieną P. K. turėjo su savimi pinigų iš esmės patvirtina ir teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. Š. duoti parodymai, kad P. K. buvo pasiėmęs sugyventinės kortelę ir ja atsiskaitė už alų parduotuvėje.
Visos minėtos aplinkybės paneigia kaltinamųjų versiją, kad P. K. pats pardavė telefoną V. K..
Nukentėjusysis V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad J. S. neėmė iš P. K. kišenės telefono, pats P. K. norėjo telefoną parduoti už 100 Lt, tačiau nukentėjusysis V. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, teismui patvirtino, kad P. K. pradėjus gąsdinti J. S. kažkokiu autoritetu, J. S. trenkė P. K. delnu į veidą, dėl ko P. K. nugriuvo. Šie parodymai iš dalies patvirtina aplinkybę, kad telefonas iš P. K. buvo paimtas prieš jo valią, o ne nupirktas, kadangi P. K. siekė atsiimti telefoną iš J. S., tačiau šiam nepatiko jo atžvilgiu išsakyti grasinimai ir dėl to jis panaudojo fizinį smurtą P. K. atžvilgiu.
V. Š. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad P. K. galėjo pagąsdinti J. S. su V. K. ir šie tikrai telefoną būtų atidavę, tačiau teismui toks V. Š. samprotavimas atrodo nelogiškas, kadangi kam P. K. turėtų gąsdinti J. S. ir V. K., kad pastarieji grąžintų jam telefoną, jei jis, pasak V. Š., pats savo noru telefoną pardavė. Tokiu būdu V. Š. parodymai duoti teisme yra prieštaringi.
Teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad jo parodymai, duoti tyrėjai yra išsamesni nei P. K., nes pastarasis greitai apgirsta. V. Š. pats nurodo, kad jo parodymai duoti tyrėjai yra išsamesni nei P. K. parodymai, tačiau teisme jau duoda kitokius parodymus ir dar nurodo, kad ką sakyti pas tyrėją, jam nurodė P. K.. Tokie V. Š. teiginiai yra prieštaraujantys vieni kitiems. V. Š. parodymų, duotų teisme, teisingumu taip pat verčia abejoti ir jo teisme išsakytas teiginys, kad jis teismo posėdžio dieną neatsimena, ką sakė tyrėjai, bet atsimena, kaip viskas buvo įvykio dieną ir teismo dieną duoda teisingus parodymus. Teismas konstatuoja, kad tai, jog asmuo neatsimena, ką sakė tyrėjai, bet tiksliai atsimena įvykio, įvykusio prieš metus ir kurio metu jis buvo neblaivus, detales ir nors ir teigia, kad neatsimena, ką sakė tyrėjai, bet teigia, kad jo duoti tyrėjai parodymai yra išsamesni nei kito nukentėjusiojo tyrėjai duoti parodymai, kelia pagrįstų abejonių asmens teisme duotų parodymų teisingumu.
Iš akistatos tarp nukentėjusiojo V. Š. ir įtariamojo J. S. protokolo matyti, kad akistatos metu V. Š. nurodė, kad J. S. ištraukė telefoną iš P. K. kišenės ir nurodė, kad J. S. prieš V. K. pradėjo naudoti smurtą (trenkė iš rankos, dėl ko P. K. nukrito, o pastarajam atsikėlus, trenkė dar kartą), tik tada, kai P. K. pagrasino J. S., kad šis turės problemų.
Teismas, nustatydamas įvykių seką, nesiremia liudytojo A. B., kadangi A. B. parodymai neatitinka esminių kitais duomenimis patvirtintų įvykio aplinkybių. A. B. nurodė, kad jis atėjo prie mokyklos, kur jau buvo V. K., J. S. ir P. K., nors pagal kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus prie mokyklos iš pat pradžių buvo A. B., V. K. ir J. S. ir tik vėliau priėjo P. K., o dar vėliau – V. Š.. Taip pat A. B. nurodė, kad P. K. sutiko parduoti telefoną V. K. ir pats jį perdavė V. K.. Tuo tarpu pats kaltinamasis V. K. paaiškino, kad jam telefoną perdavė J. S.. Šį faktą patvirtina ir nukentėjusiojo P. K. paaiškinimai. Taip pat V. B. nurodė, kad, kai vyko daužymas į lentas nei vienas iš nukentėjusiųjų nenukrito ant žemės, nors tai yra paneigta ne tik kaltinamųjų, bet ir pačių nukentėjusiųjų parodymais.
Teismas, spręsdamas, kokie konkrečiai smūgiai buvo suduoti P. K. bei kokia seka jie buvo suduoti, vadovaujasi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-07-15 specialisto išvada Nr. 2236/10(01), kurioje užfiksuoti P. K. padaryti sužalojimai (t 1 b.l.23-24), taip pat P. K. teisme duotais parodymais, kurie iš esmės atitinka specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl spyrio į nugarą, kadangi ji nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Šio smūgio teismo posėdžio metu nenurodė ir pats nukentėjusysis. Taip pat teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę dėl kaltinime tiksliai nurodytų kaltinamojo J. S. rankų (dešinės ar kairės), kuriomis J. S. nukentėjusiajam sudavė atskirus smūgius bei aplinkybę dėl kaltinime nurodytų smūgio į krūtinę ir spyrio į pilvą tikslios padarymo sekos, kadangi šios aplinkybės, nors ir nustačius pačių smūgių sudavimo faktą, nėra neginčijamai nustatytos, t.y. tiksliai nenustatyta, kuria ranka suduoti smūgiai ir kuris iš smūgių (ranka į krūtinę ar koja į pilvą) buvo padarytas pirmiausia. Atsižvelgiant į tai, kad smūgiai buvo padaryti vienas po kito, nukentėjusysis neabejotinai dėl jų patyrė išgąstį ir stresą, todėl galėjo jų padarymo mechanizmo ir eigos tiksliai neįsidėmėti, o veiksmų, kuriais pasireiškia fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, eiliškumas ir jų atlikimo mechanizmas nekeičia kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Esmės veikos kvalifikacijai galėtų turėti tik skirtingas padarytų sužalojimų sunkumo laipsnis.
Tokiu būdu aptartais įrodymais yra įrodyta, kad J. S. 2010-07-10 apie 19.00 val. adresu Pašto g. 12a, Grigiškėse, Vilniuje, šalia buvusios mokyklos P. K. liepė parodyti mobilųjį telefoną NOKIA 6303, P. K. nesutikus, jis įkišo ranką į kišenę ir ištraukė iš P. K. dešinės kelnių kišenės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6303, 469 Lt vertės, po ko P. K. paprašius gražinti telefoną, jis rankos kumščiu sudavė P. K. vieną kartą į kairę veido pusę, pastarajam nugriuvus ant žemės, vieną kartą koja spyrė į pilvą bei rankos kumščiu sudavė į krūtinės sritį, tuo pagal 2010-07-15 specialisto išvadą Nr. G 2236/10(01) padarydamas P. K. odos nubrozdinimus veido kairėje pusėje, dešinėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir kairiame kelyje, tokiu būdu padarydamas P. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei 469 Lt turtinę žalą.
Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad, paėmęs telefoną, J. S. iš jo išėmė SIM kortelę ir ją sulaužęs išmetė, nepasitvirtino, todėl ji šalintina iš kaltinimo.
Nustačius, kad smurtą J. S. P. K. atžvilgiu naudojo, ne prieš paimdamas telefoną, bet po to, kai P. K. siekė iš jo paimtą telefoną atsiimti, t.y. smurtas naudotas, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą, konstatuotina, kad J. S. veiksmų kvalifikacija nesikeičia ir jie atitinka LR BK 180 str. 1 d., kadangi pagal susiformavusią teismų praktiką, jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo galutinai neužvaldžius, panaudojamas smurtas, siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas.
Nukentėjusieji civilinių ieškinių byloje nepareiškė.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamųjų asmenybes, aplinkybes.
Kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. K. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė dvejais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų nėra padaręs teigiamų išvadų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant griežčiausią - arešto - bausmę, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo LR BK 49 str. 3 d. nustatyto bausmės vidurkio.
Kadangi nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, paskirta bausmė LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausme.
Kaltinamojo J. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis J. S. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas penkis kartus, nuosprendžio priėmimo metu yra teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų nėra padaręs teigiamų išvadų, todėl bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant griežčiausią – laisvės atėmimo – bausmę, jos dydį, vadovaujantis LR BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje nustatyto bausmės vidurkio.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir į galutinę subendrintą bausmę įskaitytina Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
J. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į galutinę subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-01-27.
J. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
V. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 2 d. ir nubausti areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti ir vykdyti nuosprendį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo (o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.