Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-339-445/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-21
Bylos Nr.
1-339-445/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45979-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Nukentėjusysis
D. U.
Kaltinamasis
T. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-339-445/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45979-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.;1.1.8.1.1;1.1.8.6.6.; 1.1.8.10.3.;1.2.4.6.1.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 21 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,nukentėjusiajam D. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

T. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio - profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį (du nusikalstamos veikos epizodai)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 19.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui, tyčia, sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą D. U., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. U. nubrozdinimus viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat, T. R. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2018 m. lapkričio 2 d., apie 19.30 val., kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė du smūgius į galvos sritį D. U., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. U. odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlėje bei kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke, tai yra padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl D. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo 2018-09-22

Kaltinamasis T. R. kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino. Jis paaiškino, kad 2018-09-22 po 19 valandos, šalia savo namo, tvarkė sužadėtinės automobilį, valė dulkes, sėdėjo automobilio viduje. Matė D. U. einantį nuo parduotuvės. Priėjo U., pradėjo prašyti nuvežti į (duomenys neskelbtini), atsisakė, nes buvo neblaivus, purvinas. Atsisakius jis pradėjo įkyriai prašyti, siūlyti pinigus, atsisakius vežti už pinigus, pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais. Stengėsi nereaguoti į susidariusią situaciją, prašė pasišalinti, tačiau jis į tai nereagavo. Po kurio laiko išėjo sužadėtinė, atsisėdo į keleivio pusės priekinę sėdynę, pasakė, kad paruošta vakarienė, pasiūlė eiti namo. Dar kartą pasakė, kad negali nuvežti. Tada nukentėjusysis keikėsi, ėjo link automobilio, kalbėjo, kad reikia pasižiūrėti, kokį automobilį degins. Beeidamas į priekį susvirduliavo ir krūtine užgriuvo ant automobilio variklio dangčio. Susierzino, todėl paėmė D. už drabužių, pakėlė nuo kapoto, nesiliovus plūstis ir įžeidinėti, pastūmė ir jis griuvo atbulas ant kairio šono, pabiro plastmasiniai alaus buteliai. Atsikėlė, susirinko butelius ir murmėdamas nuėjo į namus. Kai tik jis atėjo, akivaizdžių sužalojimų ant D. U. veido nebuvo. Pastūmus D. U. griuvo ant nugaros, daugiau ant kairio šono, dar atsirėmė su ranka. Jokių sužalojimų nebuvo. Negali spėlioti, kaip atsirado sužalojimai. Stengiasi išvengti bendravimo su D.. (duomenys neskelbtini) gyvenu visą laiką. Kai pradėjo gyventi kaimynystėje, kitame name, prieš penkerius metus, iš viso gal kokią savaitę yra matęs D. U. blaivų.

Nukentėjusysis D. U. paaiškino, kad T. R. pažįsta, nes gyvena tam pačiam kaime, santykiai nebuvo blogi. 2018-09-22 paprašė R., kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini), o jis tai daryti atsisakė. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp Nr. 4 ir Nr. 2 namų. T. R. stovėjo prie savo BMW, tamsios spalvos mašinos. Mašinoje sėdėjo kažkokia panelė. Prašė, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini), siūlė pinigus. Žinojo, kad R. taksi paslaugomis neužsiima. Buvo stipriai neblaivus. Paprašė, kad pavežėtų ir pasiūlė 2 eurus. Prašė kokius 2 - 4 kartus. Eidamas nuo mašinos pasakė, kad jo buvusią panelę „nukalbins“, tada R. žengė kelis žingsnius ir trenkė kumščiu į veido kairę pusę. Nukrito ant žemės, vėliau pasikėlė ir nuėjo į namus, iškvietė policiją. Girtas buvo, todėl žvilgtelėjo, kas sėdėjo R. mašinoje. Smūgis buvo stiprus, nes nukrito. Krito ant šono, turėjo alaus paketą. Po įvykio su R. nebendravo. Nukentėjusiojo ūgis - 182 cm, o svoris - virš 70 kg.

Liudytoja E. B. paaiškino, kad kaltinamasis T. R. yra jos sužadėtinis, santykiai su juo geri. D. U. nepažįsta. Išėjo į kiemą pakviesti T. vakarienės, rado ir nukentėjusįjį, kuris įkyriai prašė T. kažkur jį pavežti. Tai vyko apie 10 minučių, jai besėdint mašinoje prie T.. Po to nukentėjusysis pradėjo kabinėtis, pasipylė necenzūriniai žodžiai. T. ir nukentėjusysis pasitraukė nuošaliau ir nieko nematė, atsisukus pastebėjo, kad nukentėjusysis su buteliais gulėjo ant žemės, gulėjo ant nugaros ir kėlėsi. Nukentėjusysis buvo neblaivus. Tą kartą D. U. nebuvo užvirtęs ant automobilio. D. U. veidas nebuvo sužalotas.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. 2018-09-22 dirbo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu. Prisimena, kad važiavo į įvykį. Su U. buvo sunku susikalbėti dėl girtumo, akcentavo, kad jį sumušė ir nurodė konkretų asmenį. Aiškino, kad T. R. prašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini). Sakė, kad tokį savo prašymą pakartojo tris kartus ir visus tris kartus T. R. jį pavežti atsisakė. D. U. nurodė, kad paklausė T. R. kas sėdi automobilyje ir pasilenkė pasižiūrėti. Tuomet T. R. ėjo link jo ir trenkė ranka jam per veidą, pataikė į nosį. Aiškino, kad jis po suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, o pasikėlęs nuėjo į namus. Alkotesteriu D. U. buvo nustatytas 2,08 promilių girtumas. D. U. veidas buvo kruvinas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, kieme tarp(duomenys neskelbtini) Nr. 2 ir 4 automobilių stovėjimo aikštelėje buvo surastas T. R.. Jis aiškino, kad priėjo girtas D. U. ir pradėjo reikalauti nuvežti jį į(duomenys neskelbtini). Aiškino, kad jis tai kartojo keletą kartų. T. R. nurodė, kad D. U. eidamas šlaistėsi ir pradėjo ramstytis į jo automobilį. Nenorėdamas, kad D. U. padarytų žalos, jį pastūmė į šalį. Po pastūmimo D. U. nukrito ant žemės, tada atsikėlė ir nuėjo į namus.

Liudytoja G. P. paaiškino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. 2018-09-22 dirbo Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato vyriausiąja patrule. Su A. K. vyko pagal pranešimą dėl sumušimo. Surado nukentėjusįjį namuose, jis paaiškino, kad lauke, priėjus prie kaltinamojo automobilio ir paprašius jį pavežti, kaltinamasis jį sužalojęs. Nukentėjusiojo veidas buvo kraujuotas. Kaltinamasis buvo blaivus, o nukentėjusysis- neblaivus. Konfliktas įvyko, kai kaltinamasis atsisakė nukentėjusįjį pavežti.

Šalies argumentai

2018-09-22 D. U. protokole-pareiškime nurodė, kad 2018-09-22 apie 19.30 val., eidamas (duomenys neskelbtini), sutiko pažįstamą T. R., kurio paprašė pavežti iki (duomenys neskelbtini). T. R. atsisakė. Tada dar du kartus paprašė pavežti iki(duomenys neskelbtini). Šiam abu kartus atsakius, pasilenkė pasižiūrėti, kas sėdi automobilyje. Tuomet T. R. ranka trenkė jam per nosį. Nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, atsikėlęs grįžo į namus. (t.1, b.l. 18-22)

2018-09-22 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje. Aikštelės danga žvyruota, ji apaugusi krūmais, aplink keliuką žolė. Ant žolės, t.y. vietoje, kurią nurodė nukentėjęs, jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (t.1, b.l. 23-29)

2018-09-22 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-22, 20.12 val., patruliuojant kartu su vyr. patrule G. P., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją sumušė pažįstamas asmuo. Vyko į įvyki vietą ir aiškinosi aplinkybes. D. U. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Nr. ARFM-0234, patikros sertifikato Nr. 0817621, 20.15 val. buvo nustatytas 2,08 promil. girtumas. T. R. buvo nustatyta 0,00 promil. (t.1, b.l. 169)

2018-09-25 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-09-22 d. 20:06:55 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. 2018-10-18 apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad R. sudavė į veidą. Įvykis buvo kieme (duomenys neskelbtini). Pranešėjas - D. U.. (t.1, b.l. 176-181)

2018-12-20 parodymų patikrinimo vietoje metu D. U. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) tarp 2 ir 4 namų, kur jį 2018-09-22 vakare sužalojo T. R.. (t.1, b.l. 158-162)

2018-09-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 907/2018 (06) nurodyta, kad D. U. padaryta nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 60)

2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1118/2018 (06) nurodyta, kad D. U. padaryta nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir veidu atsitrenkiant į žemės paviršių, mažai tikėtina. Individualios žalojančio daikto savybės sužalojime neužsifiksavusios; ranka gali veikti kaip kietas bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant ranka. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 64)

Dėl D. U. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2018-11-02

Kaltinamasis T. R. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2018-11-02 tarp 19 ir 20 val. išėjo į lauką, į gatvės pusę parūkyti. Nuo judesio prie laiptų užsidega šviesa. Berūkydamas pamatė link (duomenys neskelbtini) einantį stipriai šlitinėjantį asmenį, kurio iš pradžių nepažino, po to, kai priėjo arčiau, pažino D. U., einantį link namų. Po kurio laiko išgirdo duslų garsą, nuėjo pažiūrėti, nes ten stovėjo jo darbo automobilis, taip pat ir nuosavas ir pamatė į darbo automobilį, į galinę dalį ranka atsirėmusį D. U., kuris su koja spyrė į mašinos galinį bamperį. Pribėgo ir pastūmė D. U. rankomis, jis užsimojo trenkti, tada instinktyviai sudavė smūgį dešine ir kaire ranka. D. U. atsitraukė, pradėjo koliotis. Dar atstūmė toliau, kad eitų link namų. D. U. kažką neaiškiai kalbėdamas apsisuko ir nuėjo į namus. Buvo instinktyvi savigynos reakcija į D. U. užsimojimą. Sudavė smūgius rankų kumščiais: dešine ranka - į kairį žandą, antrą smūgį - į kito žando sritį. Atstumdinėjo ir prašė pasitraukti. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam du smūgius į veido sritį. Su policijos pareigūnais tą vakarą bendravo praėjus pusvalandžiui po įvykio. Pats policijos nekvietė. Pripažįsta savo kaltę iš dalies, dėl to, kad sudavė minėtus 2 smūgius nukentėjusiajam. Į pastato sieną galvos netrenkė ir 10 smūgių tikrai nesudavė. Konfliktas vyko aikštelėje, prie namų.

Nukentėjusysis D. U. paaiškino, kad turi problemų dėl alkoholio. Geria beveik kasdien ir tai trunka apie dešimt metų. 2018-11-02 ėjo iš draugo, buvo tamsu. Pajuto smūgį, iš balso pažino R., kuris daužė ir trankė į sieną, paklausė ar pirmą kartą buvo mažai. Buvo sužalota veido sritis, galva. Buvo stipriai girtas. Aplinkybes atsimena. Viskas vyko prie daugiabučio, kuriame gyvena. Buvo sužalota nosis, galva, kakta, poakis. Sužalojo T. R.. Jį pažino iš balso, be to prie sienos apšvietė ir pažino. Aikštelėje buvo šviesus BMW, buvo tamsu, neatsimena visų mašinų. Tiksliai neprisimena, kiek smūgių R. sudavė. Kai grįžo į namus, motina paklausė už ką mane sumušė, kas atsitiko, pasakė, kad gavo už tai, kad pareiškimą parašė. Tą vakarą, kai apklausė, buvo išgėręs. Skaudėjo galvą, veidą, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po įvykio buvo praėjęs gal pusvalandis. Motinos sveikata ne kokia, jai virš 80 metų, trumpalaikė atmintis. Pareigūnams parodė vietą, kur buvo vienas ir kitas konfliktas. Stengiasi su R. nebendrauti.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį T. R. pažįsta, santykiai normalūs. Nukentėjusįjį D. U. pažįsta, santykiai geri. U. prašė padėti pjauti malkų, kai atėjo į namus, jo nebuvo, rado tik motiną. Po kurio laiko atėjo į namus U., buvo visas veidas kruvinas, paklausė, kas atsitiko, o jis pasakė, kad T. R. sužalojo. Po to atvažiavo du policininkai, viską surašė. Matė tik U. kruviną veidą. Įvykis buvo po lapkričio švenčių, tikslaus laiko neprisimena.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Buvo du įvykiai dėl sumušimo. Nukentėjusysis U. nurodė, kad jį sumušė T. R., buvo priimtas iš jo pareiškimas. T. R. nurodė, kad nukentėjusysis buvo priėjęs prie jo automobilio ir bandė kažką daryti. Automobilio neapžiūrėjo. Nebuvo kalbos, kad R. gynėsi nuo U..

2018-11-03 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio G. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-11¬02, 20.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas D. U. telefoninis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), jį sumušė kaimynas. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko D. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0249, patikros sertifikato Nr. 0817622, 21.13 val. buvo nustatytas 2,70 promil. girtumas. D. U. paaiškino, kad apie 19.30 val. kieme, prie namo Nr. 2, automobilių stovėjimo aikštelėje, jį sumušė kaimynas T. R., dėl ko jis patyrė skausmą. Ant D. U. veido, virš kairiosios akies bei ant nosies matėsi nubrozdinimai. Buvo bendrauta su T. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., jam tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21.34 val. buvo nustatytas 1,47 promil. girtumas. T. R. aiškino, kad apie 19.30 val. jam būnant kieme, tarp 2 ir 4 namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jis pastebėjo kaimyną D. U., kuris automobilių stovėjimo aikštelėje priėjo prie jo automobilio ir bandė kažką daryti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ko pasekoje T. R. trenkė mažiausiai tris kartus kumščiu D. U. į veido sritį. Šio konflikto bei muštynių pašaliniai asmenys nematė. (t.1, b.l. 67-70)

2018-11-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Tai vieta netoli daugiabučių namų Nr. 2 ir Nr. 4. Tarp šių namų yra automobilių stovėjimo aikštelė. Arčiau 4 namo stovi du lengvieji automobiliai. Įvykio vietoje nerasta tyrimui reikšmingų pėdsakų. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (t.1, b.l. 71-75)

2018-11-06 D. U. protokole-pareiškime nurodė, kad 2018-11-02 apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 2, T. R. sudavė jam ne mažiau kaip dešimt smūgių rankomis į veidą ir galvą ir paėmęs už striukės trenkė jo galvą ne mažiau penkių kartų į namo sieną. Dėl suduotų smūgių jautė didelį skausmą galvoje ir patyrė kūno sužalojimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir T. R. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. (t.1, b.l. 76-80)

2018-11-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1038/2018 (06) nurodyta, kad D. U. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos, galimai smūgiuojant užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (t.1, b.l. 60)

2018-11-07 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyrius pateikė 2018-11-02 d. 20:00:55 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotą pranešimą. 2018-11-29 apžiūrėjus pokalbio garso įrašą nustatyta, jog pranešimas buvo dėl to, kad veidą sudaužė kaimynas. Įvykis buvo kieme (duomenys neskelbtini). Pranešėjas - D. U.. (t.1, b.l. 184-188)

Liudytoja K. Ž. nurodė, kad jokių tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybių nematė, nežino ir negali nurodyti.

BK 2 str. 3 d. numato, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių

Kaltinamojo T. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam D. U. 2018-09-22.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas. Tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas (padarydamas) žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamasis tyčia sudavė rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą, ko pasekoje padaryti nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje ir sukeltas fizinis skausmas.

Nors kaltinamasis T. R. neigia sudavęs smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam ir taip jį sužalojęs, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje įrodyta. Pažymėtina, kad kaltinamasis turi teisę duoti sau palankius parodymus, o teismo pareiga yra juos vertinti kitų bylos duomenų kontekste ir spręsti, ar jais remtis kaip patikimais įrodymais. Nukentėjusiojo D. U. parodymai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo esme yra nuoseklūs ir vienodi. Nustatytos aplinkybės, kad iki šio įvykio kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo normalūs, tarpusavyje nekonfliktavo, nebuvo kitų išankstinių paskatų tarpusavio konfliktui sukelti.

Kaltinamasis T. R., liudytoja E. B. nurodė, kad iki įvykusio konflikto D. U. veidas nebuvo sužalotas, o po konflikto ant nukentėjusiojo veido aiškiai matėsi sužalojimas (veidas buvo kruvinas) ir tokias aplinkybes patvirtino į įvykio vietą pagal pranešimą atvykę vyriausieji policijos patruliai A. K. ir G. P.. Apie veido sužalojimą nukentėjusysis pranešė bendrajam pagalbos centrui, nurodydamas, kad jį sumušė T. R..

Kaltinamasis T. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusysis ėjo link automobilio, kalbėjo, kad reikia pasižiūrėti, kokį automobilį degins. Beeidamas į priekį susvirduliavo ir krūtine užgriuvo ant automobilio variklio dangčio. Susierzino, todėl paėmė D. už drabužių, pakėlė nuo kapoto, nesiliovus plūstis ir įžeidinėti, pastūmė ir jis griuvo atbulas ant kairio šono. Tokių aplinkybių nepatvirtino įvykio vietoje buvusi liudytoja E. B., kurios santykiai su T. R. yra geri, o tai reiškia, kad kaltinamojo nurodytos aplinkybės yra pasrinkta jo gynybinė versija, tokiais parodymais teismas negali vadovautis ir grįsti daromas išvadas.

Kaltinamasis nurodė, kad jis pastūmė nukentėjusįjį, kuris griuvo ant nugaros, daugiau ant kairio šono, dar atsirėmė su ranka. Jokių sužalojimų nebuvo. Liudytoja E. B. nurodė, kad matė nukentėjusįjį gulintį ant nugaros. 2018-12-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1118/2018 (06) nurodyta, kad D. U. padaryta nubrozdinimai viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje. Sužalojimas padarytas veikiant lūpų sritį kietu buku žalojančiu daiktu ir galėjo būti padarytas nukentėjusiojo nurodytu laiku – 2018-09-22 bei būdu – suduodant smūgį rankos kumščiu į veido sritį. Sužalojimo padarymo galimybė, griūnant ir veidu atsitrenkiant į žemės paviršių, mažai tikėtina. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Nėra jokio pagrindo tikėti ir daryti išvadą, kad nukentėjusiajam D. U. nustatytas sužalojimas buvo padarytas griūnant ir veidu trenkiantis į žemės paviršių. Kaltinamojo T. R. parodymai, kad nukentėjusysis D. U. griuvo atbulas ant kairio šono, nepatvirtina aplinkybių, kad tokiu būdu jam buvo padarytas nustatytas kūno sužalojimas. Liudytoja E. B. nurodė, kad nukentėjusysis D. U. gulėjo ant nugaros. Nei vienu iš kaltinamojo ar liudytojos E. B. nurodytu būdu negalėjo būti padarytas nustatytas sužalojimas D. U.. Nukentėjusysis D. U. iš karto po jam padaryto sužalojimo skambino bendruoju pagalbos centro telefonu, pranešdamas, kad jam R. sudavė į veidą ir bėga kraujas. Į vykio vietą atvykus policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė įvykio aplinkybes – sužalojo kaimynas R., trenkdamas ranka į veidą.

BK 140 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis T. R. veikė tiesiogine tyčia, suduodamas smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius jo sveikatai, t. y. kad sutrikdys nukentėjusiajam sveikatą, tačiau konkrečių padarinių nesiekė, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).

Nukentėjusysis D. U. išreiškė savo skausmo pojūtį, nurodydamas, kad nuo smūgio jam bėga kraujas, tai nebuvo lengvas plaukštelėjimas į veidą, dėl to jis kreipėsi pagalbos į policiją. Teismas nustatė, kad kaltinamasis sudavė stiprų smūgį nukentėjusiajam, nes nuo šio veiksmo nukentėjusysis nukrito ant žemės, dėl padaryto sužalojimo pradėjo bėgti kraujas. Teismo medicinos ekspertui apžiūrint nukentėjusįjį 2018-09-24 jis nurodė, kad jaučia skausmingumą čiuopiant nosies nugarėlę, kairio skruosto srityje. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, o kaltinamasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, turintis gyvenimišką patirtį, suvokė, jog stipriai suduodamas rankos kumščiu nukentėjusiajam į veidą sukelia jam fizinį skausmą, ir to norėjo, t. y. veiką padarė tyčia. Nusikalstama veika baigta.

Kaltinamojo T. R. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam D. U. ir 2018-11-02.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusysis ir kaltinamasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra. Teismas kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus ir jų patikimumą vertina byloje surinktų įrodymų visumos kontekste. Tokiais atvejais, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. U. parodymais, nes jis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą.

Kaltinamasis T. R. parodė, kad pamatė į darbo automobilį, į galinę dalį ranka atsirėmusį D. U., kuris su koja spyrė į mašinos galinį bamperį. Pribėgo ir pastūmė D. U. rankomis, o jis užsimojo trenkti, tada instinktyviai sudavė smūgį dešine ir kaire ranka. Taigi kaltinamasis pripažįsta sudavęs smūgius ranka nukentėjusiajam. Pagal kaltinamojo aiškinimus, jis matė einantį ir stipriai šlitinėjantį asmenį, vėliau atsirėmusį į automobilio galinę dalį ir spiriantį į mašinos galinę dalį, pribėgo ir iš karto pastūmė nukentėjusįjį, t.y. veiksmas aktyvus, kuris nukreiptas ne gintis, bet pulti, o toks elgesys savaime galėjo sukelti nukentėjusiajam reakciją gintis. Kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis atliko kokius nors smurtinius, puolamuosius veiksmus, vien tik užsimojimas ranka, po to, kai buvo pastumtas kaltinamojo, negali būti vertinamas vienareikšmiškai, kaip pasirengimas pulti kaltinamąjį. Kitos nustatytos aplinkybės – automobilis nebuvo apgadintas, tiek apžiūrėjus pačiam kaltinamajam, tiek atvykusiems policijos pareigūnams, kelia pagrįstas abejones ar buvo kokie nors nukentėjusiojo veiksmai, siekiant gadinti svetimas transporto priemones.

Kaltinamasis T. R. nurodė, kad buvo jo instinktyvi savigynos reakcija į D. U. užsimojimą. Tačiau vertinant tai, kad vietovė buvo atvira, pirmas fizinis kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko dėl kaltinamojo veiksmų, jo vertinimas dėl savigynos yra nepagrįstas, nes nenustatytos aplinkybės, kad buvo būtinybė vartoti smurtinius, puolamuosius veiksmus – stumti nukentėjusįjį, o be to kaltinamasis turėjo galimybę nesiartinti prie nukentėjusiojo ar atsitraukti. Buvo reali galimybė žodžiais pasiaiškinti ar atitraukti nukentėjusįjį, jeigu vertino, kad gali būti sugadintas svetimas turtas, o ne jėga stumti ir suduoti smūgius. Natūrali žmogaus reakcija yra gintis. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis žinojo, kad nukentėjusysis nėra agresyvus, smurtaujantis asmuo, kadangi 2018-09-22 jam buvo sudavęs smūgį ir sužalojęs, o nukentėjusysis nepuolė muštis ar smurtauti. Kaltinamasis T. R. pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius rankų kumščiais: dešine ranka - į kairį žandą, o antrą smūgį - į kito žando sritį (specialisto išvadoje nurodytas sužalojimai odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir nosies nugarėlėje bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies viršutiniame voke).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškė mušimu (smurtavimu), padarant nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. R. atliko smurtinius veiksmus – sudavė ne mažiau du smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam žmogui smūgį, naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, nusikalstama veika baigta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam T. R. mažintina kaltinimo apimtis dėl suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičiaus (įrodyta, kad sudavė du smūgius, o ne dešimt smūgių į galvą) ir, kad ne neįrodyta, jog ne mažiau kaip penkis kartus jo galvą trenkė į pastato sieną. Aplinkybės, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė daugiau kaip du smūgius, nenustatytos ir neįrodytos. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam D. U. sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Tokios aplinkybės patvirtintos kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais.

Taip pat byloje neįrodyta aplinkybė, kad 2018-11-02 kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Aplinkybės, kurios neįrodytos surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, vertinamos kaltinamojo naudai.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Tokios aplinkybės byloje nenustatytos, kaltinamasis neigia sudavęs smūgį rankos kumščiu nukentėjusiajam 2018-09-22 ir pripažįsta sudavęs du smūgius nukentėjusiajam 2018-11-02, tačiau nepripažįsta tokius veiksmus atlikęs tyčia.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

Kaltinamajam T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina, kad nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Nukentėjusysis D. U. įkyriai, provokuojančiai kibo prie kaltinamojo pildyti jo pageidavimus, suteikti jam pavežėjo paslaugas, bandė stebėti, kad sėdi kaltinamojo automobilyje. Kitu atveju nukentėjusysis be jokio reikalo ėjo ir lietė kaltinamajam darbo funkcijoms vykdyti duotą automobilį.

Kaltinamojo t. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.).

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skiriama bausmė individualizuojama.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs, kad kaltinamasis T. R. padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, šių nusikalstamų veikų nejungia vieningas tyčinis sumanymas, anksčiau neteistas, baustas už administracinius nusižengimus transporto srityje ir turėjo galiojančią nuobaudą, dirba ir turi legalų pajamų šaltinį, parenka jam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Teismas taip pat nustato skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį.

BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus arba gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismas tokias nuostatas ir taiko bausmės paskirtimi.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikyti BPK 140 str. pagrindu. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297- 299, 301- 305, 307- 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti jam bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. U. nežymaus sveiktos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo 2018-09-22 ) skirti laisvės apribojimą keturiems (4) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl D. U. nežymaus sveiktos sutrikdymo padarymo 2018-11-02) skirti laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą devyniems (9) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti T. R. pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką – devynis (9) mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėjas Dalis Žilionis