- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- e2-660-986/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03027-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- Valstybinės miškų tarnybos
- Atsakovas
- S. R.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui S. R. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybinė miškų tarnyba pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo S. R. priteisti 1767,60 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą, įpareigojant atsakovą priteistą žalą pervesti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke. Nurodė, kad miško savininkas S. R. 2017 m. vasario 15 d. savo miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos girininkijos 28 kvartale kirsdamas medžius pagal 2017 m. sausio 17 d. pateiktą pranešimą apie ketinimą kirsti mišką, be leistų iškirsti 12 beržų, savavališkai papildomai dar iškirto 33 žalius beržus ir 1 žalią baltalksnį. Neteisėtai iškirstų 34 žalių medžių bendrasis likvidinis tūris yra 14,73 m³. Šia neteisėta veika miškuose S. R. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20, 21 punktus, Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus ir padarė 1767,60 Eur žalą aplinkai. Dėl šios neteisėtos veikos miškuose S. R. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 str. 2 d. ir 2017 m. kovo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam skirta 560 Eur bauda, kurią S. R. sumokėjo. Tačiau ieškovas padarytos žalos aplinkai neatlygino motyvuodamas tuo, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ir atsakovo miško valdai 2017 m. vasario 14 d. buvo suderintas bei 2017 m. vasario 27 d. patvirtintas Miškotvarkos projektas 2017- 2026 metams. Atsakovas veikė neteisėtai, kadangi kirsdamas mišką neturėjo įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miškotvarkos projektas - tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Vidinės miškotvarkos projektai - miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti (Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. Dl- 406 „Dėl miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 2 p.). Taigi, miškotvarkos projektas nustato konkrečias ūkininkavimo priemones miške, o ne suteikia teise kirsti mišką. Vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, privačiuose miškuose be leidimo kirsti mišką ir be pateikto ir suderinto pranešimo apie ketinimą kirsti mišką, galima kirsti tik ribines linijas (1,5 metro į savo miško valdos pusę), sausuolius, vėjavartas ir vykdyti jaunuolynų ugdymą iki 20 metų medynuose. Taigi, paminėtu atveju nustatytas neteisėtas kirtimas užtraukia ne tik administracinę atsakomybę, bet ir prievolę atlyginti žalą miškui, kaip aplinkos objektui. Žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Metodikos priedo “Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai” 1.4.2 punktą, padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydis už neteisėtą neplyną augančių medžių nukirtimą IV miškų grupės miške yra 60 Eur už 1 kubinį metrą medienos. Kadangi neteisėtas miško kirtimas įvykdytas brandaus amžiaus beržyne, vadovaujantis Metodikos 2.1 punktu žala aplinkai skaičiuojama taikant dvigubą koeficientą.
Ieškovės atstovas A. P. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas 2017 m. sausio 16 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Kauno poskyrį dėl galimybės iš jam priklausančio miško išsikirsti medienos. Leidimas tokį kiekį medienos iškirsti buvo išduotas 2017 m. sausio 17 d., tai įrašant į tarnybos duomenų bazę. 2017 m. vasario 27 d. Valstybinėje miškų tarnyboje gautas pranešimas apie tai, kad vasario 25 d. buvo sustabdyta mašina su mediena, kurioje vežta mediena neatitiko pateiktos dokumentacijos. Jam asmeniškai buvo pavesta atlikti patikrinimą, kurį atliekant kartu S. R. vyko į įvykio vietą, su juo kartu atliko kirtimo, esančio S. R. miške, apžiūrą. Suskaičiavus kelmus nustatyta, kad iškirsti 45 beržai ir vienas baltalksnis. Iš šių medžių skaičiaus išskaityta 12 storiausių beržų, kuriuos S. R. turėjo teisę kirsti ir nustatyta, kad neteisėtai, neturint leidimo iškirsta 14,729 kietmetriai medienos. Kadangi S. R. miškas yra 4-os miškų grupės, padaryta žala yra mažiausia. S. R. jam atliekant patikrinimą miške aiškino, kad jam mediena buvo reikalinga statybai, iš jo paaiškinimo jis suprato, kad pats S. R. kirto mišką. Iš hektaro neturint miškotvarkos projekto, galima kirsti nedaugiau 3 kietmetrių per metus. Pats miškotvarkos projektas tėra tik ūkinių priemonių planas ir savaime leidimo kirsti miško nesuteikia. Pagal šiuo metu byloje esančią dokumentaciją, S. R. mišką kirsti (be 12 beržų) galėjo tik 2018 m., nes tik tada buvo kreiptasi ir išduotas leidimas. Pripažino, kad S. R. padarytas pažeidimas savo esme nėra labai grubus, be to miškas kirstas žiemos metu, paukščiai tuo metu neperi, duomenų, kad ten būtų buvę saugotinų lizdų, Tarnyba neturi. Pagal konkrečius sklypus jis medžių neskaičiavo, nes miške sklypų išskyrimas yra sudėtingas.
Ieškovės atstovė Ž. Ž. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovui buvo paskirta administracinė nuobauda, sprendimas yra įsiteisėjęs. S. R. prisipažino atlikęs neteisėtus veiksmus. Žala, kaip tai numato Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 4 punktas, yra padaryta. Atsakovas patvirtinęs miškotvarkos projektą dėl leidimo kirsti mišką kreipėsi tik 2018 m. Šios kategorijos bylose ieškovei reikia įrodyti neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių. Neteisėtų veiksmų faktas konstatuotas administracinio nusižengimo byloje, žalos dydis paskaičiuotas vadovaujantis teisės aktais, žala susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais. Patvirtino, kad miškotvarkos projektas nesuteikia teisės kirsti miško. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Miškas, kuriame iškirsti medžiai, priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Kadangi miškas yra brandus, todėl nusprendė jį kirsti. 2016 m. pradėjo ruošti dokumentus, atliko miško valdos inventorizavimą, kreipėsi į atitinkamas žinybas dėl leidimo kirsti mišką gavimo. Taip pat buvo parengtas ir miškotvarkos projektas 2017- 2026 metams, kuris suderintas 2017 m. vasario 14 dieną ir patvirtintas 2017 m. vasario 27 dieną. Pripažįsta, kad nutarime nurodytu laiku medžiai buvo kertami, tačiau dokumentai leisti kirsti medžius ir leidimas kirsti medžius buvo gautas po kelių dienų.
Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2017 m. sausio 16 dieną kreipėsi į privačių miškų tarnybą dėl leidimo kirsti miško išdavimo. Išsiaiškino, kad dalis miško yra brandus ir jį galima kirsti, tam reikalingas miškotvarkos projektas, kurį užsakė. Tarnyba jam išdavė leidimą kirsti 12 kietmetrių medienos. Kai 2017 m. vasario m. 14 d. miškotvarkos projektas buvo padarytas, jis jau visus medžius buvo iškirtęs. Medienos jam reikėjo dėl kilusio gaisro- ją buvo pasiskolinęs iš draugo ir turėjo grąžinti. Medžius kirto iš ten, kur galėjo būti atliktas plynas kirtimas. Nenumatė, kad dėl iškirstų medžių kils tokios problemos, kirto į priekį, nes ateityje miškas vis vien turėjo būti iškirstas. Turi spec. vidurinį išsilavinimą, kadangi anksčiau tvarkydavo miškus, jam teisės aktų reikalavimai yra žinomi, jis kirsdamas žinojo, kad tam yra reikalingas leidimas. Šiuo metu leidžiama kirsti miško dalis yra iškirsta, už ją gavo 7000 Eur pajamų. Turi problemų su stuburu, jam atliktos trys operacijos, šiuo metu vienintelės gaunamos pajamos invalidumo/netekto darbingumo pensija.
Atsakovo atstovas adv. Raimundas Gargasas patvirtino, kad įstatymų reikalavimų reikia laikytis. S. R. buvo žinoma, kaip galima kirsti medžius. S. R. pripažino, kad leidimo pjauti medžių neturėjo, tačiau jis pjovė savo mišką, kuriam žala paskaičiuota pagal kamienus Jis nėra teisininkas, įstatymų žinovas. Kadangi S. R. žinojo, kad ten ateityje bus plynas kirtimas, ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties (toliau Miškas) nuo 2016 m. spalio 25 dienos nuosavybės teise priklauso atsakovui S. R. (e. b. l. 7- 8). Atsakovas S. R. 2017 m. sausio 16 d. kreipėsi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinį poskyrį su pranešimu apie ketinimus kirsti Mišką nurodydamas, kad Miškas bus kertamas neplynai savo reikmėms, iškertant 12 kietmetrių, 12 Beržų (žymėjimas „B“). Šio pranešimo pagrindu atsakovui poskyrio specialistas sekančią dieną, t. y. 2017 m. sausio 17 d. išdavė leidimą, tai patvirtindamas Rezoliucija (e. b. l. 6). Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. P. 2017 m. vasario 27 d. šios įstaigos vedėjo V. Š. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. P-2K-019, pagrindu tą pačią dieną atliko patikrinimą ir surašė Privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymą, kurioje fiksuoti neteisėti Miško kirtimai, pažymint kad iškirsti 45 beržai ir 1 baltalksnis, bei užpildė iškirstų medžių apmatavimo duomenų lentelę, su šio patikrinimo išvadomis atsakovas buvo supažindintas ir sutiko (e. b. l. 5). Kelmų matavimo aktas Miške, kuris surašytas dalyvaujant Miško savininkui, atsakovui S. R., taip pat patvirtina aplinkybes dėl šių medžių rūšių iškirtimo (apžiūrėti iškirstų medžių kelmai), jie išmatuoti (e. b. l. 9) ir nustatytų duomenų pagrindu surašytas biržės taksavimo aktas (e. b. l. 10), nurodant, kad iš Miško neteisėtu neplynu kirtimu, neišskiriant iš kurio konkretaus Miško sklypo (nurodant sklypus 12a, 16a, 17a, 18a, kurių bendras plotas 3,3 ha), iškirsti 33 beržai (žymėjimas „B“), 14,397 ktm., ir 1 baltalksnis (žymėjimas Bt), 0,032 ktm., bendras likvidinis medienos tūris 14,729 ktm. (e. b. l. 10). Paaiškindamas apie šį įvykį 2017 m. kovo 6 d. S. R. pripažino aplinkybę, kad iškirto daugiau medžių nei galėjo, nes jam reikėjo medienos statyboms, dėl pažeidimo gailisi (e. b. l. 11- 12). 2017 m. kovo 7 d. S. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ANK 273 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl to, kad S. R. Miške kirsdamas medžius, kurie buvo leisti kirsti pagal 2017 m. sausio 17 d. pranešimą apie ketinimą kirsti, neteisėtai be leidimo iškirto 33 beržus ir 1 baltalksnį, medžių tūris 14,73 ktm., šia veika buvo padaryta žala aplinkai. Neteisėtu veikimu S. R. pažeidė Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimus (e. b. l. 13- 14). 2017 m. kovo 13 d. už šį pažeidimą S. R. nubaustas 560 Eur bauda (e. b. l. 15- 16). Vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, 2014 m. gegužės 18 d., atsižvelgus į tai, kad įvykdytas neplynas brandaus miško kirtimas, kirtimas atliktas IV grupės Miške, buvo apskaičiuota aplinkai padaryta žala– 1767,60 Eur ir atsakovas pretenzija paragintas atlyginti aplinkai padarytą žalą (e. b. l. 17, 18), tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė (e. b. l. 19). Į bylą ieškovas taip pat pateikė Miško miškotvarkos projektą 2017- 2026 metams, kuris 2017 m. vasario 14 d. suderintas ir 2017 m. vasario 27 d. patvirtintas Valstybinėje miškų tarnyboje, iš kurio matyti, kad Miškas priskiriamas ūkinių miškų, t. y. IV miškų grupei, Miške išskirti sklypai 12a, 16a, 16b, 17a, 18a; miško sklypuose 17a ir 18a suprojektuotos ūkinės priemonės- plynas kirtimas (įskaitant beržo ir baltalksnio medžius (beržo 76 medžiai, baltalksnio 34 medžiai)), sklypuose 12a ir 16b- galimi atvejiniai ir atrankiniai kirtimai, kirtimus leidžiant nuo 2017 m. (e. b. l. 20- 25).
Teisinis reguliavimas, teismų praktika.
Žala aplinkai– tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmeniui, padariusiam žalą gamtai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios CK 6.246- 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-916/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui D.S., trečiajam asmeniui UAB „G“, dėl žalos aplinkai atlyginimo apibendrinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.
Dėl neteisėtų veiksmų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad medžius, dėl kurių iškirtimo prašoma priteisti žalą, atsakovo nuosavybės teise valdomame žemės sklype- Miške, iškirto pats atsakovas ar su trečiųjų asmenų pagalbą, t. y. miškas buvo iškirstas su jo žinia. Atsakovas taip pat pripažino, kad jis visus medžius buvo iškirtęs dar iki miškotvarkos projekto padarymo, o juos kirto tik iš Miško sklypų, kuriuose buvo galimas plynas kirtimas, t. y. iš brandžios miško dalies. Atsakovas taip pat pripažino, kad jam teisės aktų reikalavimai dėl miškų kirtimo yra žinomi, jam buvo žinoma, kad miško leidimui reikalingas leidimas, nes jis ir anksčiau tvarkydavo miškus. Taigi atsakovas iš esmės pripažino, kad neturėdamas leidimo Miško kirtimui ir jį kirsdamas, elgėsi neapdairiai, neatsakingai, nes jis turi pakankamai gyvenimiškos patirties, yra dirbęs miškuose. Tai, kokie reikalavimai yra taikomi norint kirsti mišką, atsakovui buvo žinomi patvirtina ir tai, kad jam buvo išduotas leidimas kirsti tik 12 ktm. medienos (iš hektaro miško savininkui be miškotvarkos projekto leidžiama išsikirsti iki 3 ktm. medienos kasmet, tačiau tam vis vien reikalingas leidimas), o dėl likusio miško iškirtimo jam buvo išaiškinta, kad reikalingas miškotvarkos projektas, kurį jis ir užsakė. Atsakovas S. R. pripažino, kad jis visus medžius buvo iškirtęs dar iki miškotvarkos projekto padarymo, tuo pačiu nurodydamas, kad juos kirto tik iš sklypų, kuriuose buvo galimas plynas kirtimas, t. y. iš brandžios miško dalies. Nors jam reikalavimai dėl miško kirtimo ir buvo žinomi (teismo posėdžio metu patvirtino žinojęs, kad tam reikalingas leidimas, t. y. vien miškotvarkos projekto nepakanka), tačiau jis juos pažeidė, motyvuodamas tuo, kad nemanė, kad dėl iškirstų medžių kils kokios nors problemos; be to ateityje miškas vis vien turėjo būti iškirstas (jam buvo žinoma, kad dalis miško yra brandus).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą, darytina išvada, kad yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai iškertant be leidimo Mišką. Miškų apsaugą ir su ja susijusius klausimus reguliuoja Miškų įstatymas, pagal kurio 9 straipsnio 6 dalį miško kirtimo teisėtumas siejamas su nustatyta tvarka išduoto leidimo, jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, gavimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau Nuostatai) (nauja redakcija, galiojanti nuo 2004 m. gegužės 29 d.) 19 p. nustatyta, kad leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai padaliniai. Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus, išskyrus numatytus 20.1.- 20.8 punktuose, tačiau net ir tuo atveju, norėdami vykdyti šių Nuostatų 20.3, 20.4, 20.5, 20.7 ir 20.8 papunkčiuose nurodytus kirtimus <..> privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra jų numatyti kirsti miškai. Tai reiškia, kad miško kirtimo teisėtumą privačiuose miškuose apsprendžia leidimo kirsti mišką Nuostatų nustatyta tvarka išdavimo faktas. Kadangi atsakovo atliktas kirtimas nepatenka nei į vieną kirtimų rūšį (patektų vieno baltalksnio iškirtimas (Nuostatų 20.4 punktas), tačiau ir tam, kaip minėta reikalinga gauti leidimą, dėl kurio net nebuvo kreiptasi), todėl atsakovo iš Miško iškirstų 33 beržų ir 1 baltalksnio iškirtimas, neturint tam kompetentingos institucijos išduoto leidimo pripažintinas neteisėtu. Be to ir atsakovas - miško savininkas - pripažino aplinkybę, jog tokio leidimo jis neturėjo, neginčijo, jog kirtimą atliko jis, neturėdamas leidimo, taigi jo neteisėti veiksmai, t. y. viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, yra įrodyti. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis nenumatė, kad dėl iškirstų medžių kils tokios problemos, miškas buvo brandus ir jis kirto į priekį, nes ateityje miškas vis vien turėjo būti iškirstas, neturi reikmės sprendžiant dėl civilinės atsakomybės sąlygos- neteisėtų veiksmų. Tai kad Miškui buvo rengiamus miškotvarkos projektas, kuriame nurodoma, kad miško kirtimas galimas nuo 2017 m., nelegetimuoja atsakovo veiksmų, nes kaip jau minėta brandžių žalių medžių kirtimui yra reikalingas nustatyta tvarka išduotas leidimas, o miškotvarkos projektas tėra tik konkrečių ūkinių priemonių planas nustatytam laikotarpiui ir savaime leidimo kirsti miško nesuteikia.
Dėl padarytos žalos paskaičiavimo.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu, gamtos išteklių naudotojai privalo neteisėta veika padarę žalos aplinkai padarytąją žalą atlyginti. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti paskaičiuota žala, nurodo, kad jis realios žalos gamtai jis nepadarė, o už padarytą administracinį teisės pažeidimą jau buvo nubaustas.
Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto Miško miškotvarkos projekto 2017- 2026 metams (e. b. l. 20- 25), Miškas priskiriamas ūkinių miškų, t. y. IV miškų grupei, Miške išskirti sklypai 12a, 16a, 16b, 17a, 18a; miško sklypuose 17a ir 18a suprojektuota ūkinė priemonė- plynas kirtimas (taip pat beržo ir baltalksnio medžių), sklypuose 12a ir 16b- atvejiniai ir atrankiniai kirtimai, leidžiant kirsti nuo 2017 m. Nors ieškovės atstovas nurodė, kad patikrinimo metu nebuvo aiškinamasi, kuriuose Miško sklypuose atlikti neteisėti Miško kirtimai, tačiau pats atsakovas patvirtino, kad kirtimus jis atliko sklypuose, kuriuose suprojektuoti brandžių medžių kirtimai. Valstybinės miškų tarnybos specialistas, nuvykęs į minėtą sklypą apžiūrėjo ir išmatavo nukirstų žalių medžių kelmų skersmenį (patvirtino, kad vertinta atsakovo naudai, t. y. atmesti stambiausi 12 beržų) ir pagal tai apskaičiavo nukirstų žalių medžių tūrį kietmetriais- 14,73 ktm. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių abejoti specialisto apskaičiavimu, su tokiu apskaičiavimu sutiko, todėl teismas daro išvadą, jog nupjautų medžių tūris buvo suskaičiuotas teisingai. Be to ir Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad neteisėtu miško kirtimu padarytos žalos atlyginimo bylose miškų pareigūnų pateikti duomenys pripažįstami tinkamais įrodymais šios kategorijos bylose (žr. pvz. LAT 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-472/2004), todėl byloje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo padarytos žalos dydį. Žala aplinkai buvo apskaičiuota vadovaujantis Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos Žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d.) (toliau Metodika). Žalos, padarytos miškui, dydžio įkainis IV grupės miškuose, kai įvykdomas neplynas kirtimas, yra 60 Eur už 1 m³ medienos, už iškirstą brandų ar pribręstantį mišką taikant dvigubą koeficientą (Metodikos 2.2. p., Metodikos skaičiavimo įkainių 1.4.2 p.). Taigi ieškovės apskaičiuota 1767,60 Eur (14,73 m³ x 60 Eur/m³ * 2 = 1767,60 Eur) žala yra teisinga.
Dėl priežastinio ryšio.
Byloje nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. minėtų medžių iškirtimas, taip pat patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, nes būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytas tiesioginis neigiamas poveikis miško būklei, dėl jų kilo žala aplinkai. Taigi laikytina įrodytu, kad būtent atsakovo veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, t. y. padaryta žala. Be to šios aplinkybės taip pat buvo užfiksuotos ir surašant atsakovui administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo atsakovas buvo nubaustas už padarytą neteisėtą veiką ir gamtai padarytą žalą. Šio nutarimo atsakovas neskundė, su jame nustatytomis aplinkybėmis sutiko, jų neginčijo. Todėl byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė ir egzistuojantį priežastinį ryšį.
Dėl iš atsakovo priteistinos žalos dydžio.
Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovas neprašė sumažinti priteistinų nuostolių dydį- ieškinio visiškai nepripažino, tačiau savo turtinei padėčiai patvirtinti 2018 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio metu pateikė pažymą, patvirtinančią jo gaunamas pajamas dėl nedarbingumo/invalidumo, kurios kas mėnesį yra 281,39 Eur. Atsakovas patvirtino, kad turi stuburo problemų, jam buvo atliktos 3 operacijos, dėl ko teismo procesas užsitęsė (atsakovo atstovas prašė paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius atidėti, nes dėl atsakovo ligos negalintis pateikti jo turimų dokumentų, turinčių reikšmės bylai). Aplinkybes, kad atsakovas turi didelių judėjimo sutrikimų, patvirtino ir jo elgesys teismo posėdžių metu- ieškovas sunkiai vaikšto pasiremdamas ramentu, taip pat apsunkinta jo galimybė sėdėti. Nors byloje nustatyta, kad atsakovas Miško kirtimą atliko suprasdamas, kad tam reikalingas leidimas, kurio jis neturi, tačiau paaiškindamas tokį savo poelgį nurodė, kad jam tuo metu buvo reikalinga mediena dėl įvykusio gaisro. Tai kad iškirsta mediena buvo vežama į lentpjūvę, patvirtino ir ieškovės atstovas A. P.. Atsakovo tvirtinimu jis skubėjo išsikirsti medieną kol tai leido gamtinės sąlygos, nes vėliau, išėjus įšalui, į mišką jau nebebūtų įvažiavęs. Byloje nustatyta, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, spręsdamas dokumentacijos, reikalingos miško kirtimui, klausimą, užsakė miškotvarkos projektą, kuris iš esmės buvo suderintas tuo pačiu metu, kaip ir atliktas neteisėtas kirtimas. Nors ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl Miško kirtimo teisėtumo fakto, tačiau neabejotinai yra reikšminga sprendžiant nuostolių dydžio šioje byloje klausimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas A. P. nurodė, kad jo nuomone S. R. neteisėti veiksmai nėra labai grubūs (palyginus su kitomis galimomis situacijomis, kai be leidimo iškertamas visas miškas ir pan.). Atsakovas jam skirtą baudą yra sumokėjęs. Neplynas kirtimas atliktas brandaus miško dalyje (būtent pagal brandžiam miškui taikomus tarifus paskaičiuotas nuostolių dydis, atsakovas taip pat pripažino, kad medžius kirto iš brandaus miško dalies), kurioje kirtimus, laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų (turint leidimą) nuo 2017 m. būtų buvę galima atlikti. Ši Miško dalis šiuo metu yra iškirsta (ieškovo atstovas šią aplinkybę patvirtino, o atsakovas patvirtino už Miško kirtimą 2018 m. yra gavęs pajamų). Saugomų lizdų, kitų saugomų buveinių šiame miške ieškovo atstovo teigimu nebuvo (ieškovo atstovo A. P. parodymai). Be to pats kirtimas buvo atliktas kirtimams neribojamu- žiemos metu. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes sprendžia, kad įvertinus visas šio klausimui reikšmingas aplinkybes pripažintina, kad pritaikius visiško nuostolių atlyginimo principą ir iš atsakovo priteisus pagal Metodiką apskaičiuotą žalą, kuri į anksčiau išdėstytas aplinkybes neatsižvelgia, teismui turint pareigą šios kategorijos bylose ne tik atsižvelgti į žalos apskaičiavimo metodikas, bet ir jas taikyti atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-50-916/2018), bei sprendžia, kad priteisus visą prašomą žalą, atsakovui atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių dėl jos sunkios turtinės padėties, be to ji nebūtų proporcinga padarytam pažeidimui. Įvertinus šias aplinkybes priteistinos žalos aplinkai dydis mažintinas iki 1000 Eur sumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje susidarė 2,78 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290), tačiau ieškinį patenkinus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268- 270 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur (vieną tustantį eurų 00 ct) padarytos žalos aplinkai atlyginimą ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, į. k. 302471705, šią sumą pervedant į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.