Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,

kaltinamojo juridinio asmens XXX atstovams advokatams Vladimirui Buslovičiui, Violetai Bazienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atmestas prokuroro prašymas dėl laikinų procesinės prievartos priemonių taikymo kaltinamajam juridiniam asmeniui Darbo partijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-5-495/2013, kurioje kaltinamai pareikšti V. U., V. V., V. G., M. L. ir juridiniam asmeniui XXX.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą skirti traukiamam baudžiamojon atsakomybėn juridiniam asmeniui XXX laikinas procesinės prievartos priemones – laikinai apriboti juridinio asmens veiklą, uždraudžiant šiam juridiniam asmeniui iki nuosprendžio įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje imtis veiksmų tikslu pakeisti šio juridinio asmens teisinį statusą, t. y. likviduoti, reorganizuoti ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka pertvarkyti šį juridinį asmenį.

Prokuroras prašyme nurodė, kad pastaruoju metu viešai buvo paskelbta, kad kaltinamasis juridinis asmuo Darbo partija ir kita politinė partija „XXX" ketina susijungti į vieną politinę partiją. Reorganizavus trauktiną baudžiamojon atsakomybėn asmenį į naują juridinį asmenį, o trauktiną baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį išregistravus ir nutraukus jo veiklą, baudžiamoji atsakomybė taptų negalima, nes neliktų baustino juridinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką. Dėl šių priežasčių nebūtų galima pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų baudžiamojo proceso tikslų, o viešai skelbiama numatoma trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens XXX reorganizacija neabejotinai sukliudytų netrukdomą šios baudžiamosios bylos procesą ir nuosprendžio juridinio asmens atžvilgiu priėmimą.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi prokuroro prašymą dėl laikinų procesinės prievartos priemonių taikymo kaltinamajam juridiniam asmeniui XXX atmetė.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal BPK 389 straipsnio 3 dalį laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas ar laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas skiriamas tuo atveju, jeigu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui bei intelektinei nuosavybei. BPK 389 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nutartyje laikinai apriboti juridinio asmens veiklą uždraudžiama juridiniam asmeniui užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir įpareigojama uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį.

Juridinio asmens registravimo pažymėjime Darbo partijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra nurodyta politinė partija ir politinė organizacija, kurios pagrindinė veiklos rūšis yra politinių organizacijų veikla. Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, reglamentuojančiame juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija, steigimą, veiklą, teises, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ir pertvarkymo ypatumus, apibrėžta politinės partijos samprata. Politinė partija yra viešasis juridinis asmuo, turintis tikslą tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę (2 straipsnis). Kaltinamojo juridinio asmens XXX Statute veiklos nuostatos ir tikslai yra nustatyti kaip siekis įgyvendinti demokratiją, socialinį teisingumą, atsakomybę, kurti pilietinę visuomenę, dalyvaujant šalies vidaus politikoje.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad BPK 389 straipsnio nuostatos, gali būti taikomas tik tuo atveju kai byloje yra nustatytos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios būtinumą apriboti juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytą veiklą, nagrinėjamu atveju – dalyvavimą šalies vidaus politikoje. Teismas pažymėjo, kad BPK normos nenumato galimybės laikinai apriboti tokius kaltinamojo juridinio asmens veiksmus kaip jo teisinio statuso pakeitimas (likvidavimas, reorganizavimas). Tokių juridinio asmens veiksmų galimas atlikimas negali būti tapatinamas su tiesiogiai vykdoma juridinio asmens, nagrinėjamu atveju, politinės partijos, steigimo dokumentuose numatyta veikla.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnį, reorganizuojant juridinius asmenis sujungimo būdu, jie pasibaigia susivienydami į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. CK 2.98 straipsnis numato, kad pasibaigus reorganizuojamam juridiniam asmeniui, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant reorganizavimo sąlygų, pasibaigusio reorganizuoto juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teisių ir pareigų perėjimo, tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį ir skirti traukiamam baudžiamojon atsakomybėn juridiniam asmeniui XXX laikinas procesinės prievartos priemones – laikinai apriboti juridinio asmens veiklą, uždraudžiant šiam juridiniam asmeniui iki nuosprendžio įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje imtis veiksmų tikslu pakeisti šio juridinio asmens teisinį statusą, t.y. likviduoti, reorganizuoti ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka pertvarkyti šį juridinį asmenį.

Prokuroras nesutinka su teismo išvadomis, kad BPK nenumato galimybės laikinai apriboti tokius kaltinamojo juridinio asmens veiksmus, kaip jo teisinio statuso pakeitimas (likvidavimas, reorganizavimas), ir kad tokių veiksmų atlikimas negali būti tapatinamas su tiesiogiai vykdoma juridinio asmens, nagrinėjamu atveju, politinės partijos steigimo dokumentuose numatyta veikla.

Skunde nurodoma, kad juridinio asmens likvidavimo, reorganizavimo veiksmai nėra betiksliai, jais siekiama tenkinti ir įgyvendinti politinės organizacijos narių tikslus ir siekius dėl dalyvavimo šalies politikoje formos. Politinės partijos veiksmai, siekiant pakeisti politinės partijos teisinį statusą (reorganizuoti ar likviduoti juridinį asmenį) priskirtina juridinio asmens veiklai, kuri gali būti laikinai ribojama esant BPK 389 straipsnio 3 dalyje numatytiems laikinų procesinės prievartos priemonių juridinio asmens atžvilgiu taikymo pagrindams.

Prokuroras taip pat nesutinka su teismo nuomone, kad juridinio asmens pasibaigimas jį reorganizuojant į naują juridinį asmenį, nebūtų kliūtis tokiam reorganizuotam juridiniam asmeniui taikyti ir baudžiamąją atsakomybę už pasibaigusio juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, kurios pagrindu teismas padarė išvadą, jog taikyti tokią laikiną procesinės prievartos priemonę nėra ir procesinės būtinybės.

Skunde nurodoma, kad sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimus, negalima į baudžiamąjį procesą tiesiogiai perkelti civilinio kodekso nuostatų ar taikyti teisės analogiją, civilinės atsakomybės principus pritaikant baudžiamojoje teisėje. Sprendžiant reorganizuoto juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimus, visų pirma reikėtų remtis BK 20 straipsnyje numatytų juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygų visuma, susieti kaltinamų fizinių asmenų veiksmus su reorganizuotu juridiniu asmeniu, nes juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė išvestinė iš fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės, be to, turėtų būti konstatuota juridinio asmens kaltė. Prokuroro teigimu, reorganizavus juridinį asmenį pasibaigtų juridinis asmuo, veikęs nusikalstamos veikos metu, būtų sukurtas naujas juridinis asmuo, arba trauktinas baudžiamojon atsakomybėn juridinis asmuo taptų kito juridinio asmens dalimi, reorganizuoto juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė būtų negalima, nes iš esmės pasikeitus juridinio asmens teisiniam statusui, kiltų nusikaltimo subjekto problema, taip pat naujo juridinio asmens kaltės problema, nes juridinis asmuo (šiuo atveju partija „XXX"), kuris taptų naujo juridinio asmens dalimi, arba prie kurio prisijungtų trauktinas baudžiamojon atsakomybėn juridinis asmuo (šiuo atveju XXX), negalėtų būti atsakingas už fizinių asmenų padarytas veikas, kurios buvo padarytos pasibaigusio juridinio asmens naudai ir interesais. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju būtina taikyti laikinas procesines prievartos priemones kaltinamajam juridiniam asmeniui XXX, nes reorganizavus Darbo partiją bei nutraukus juridinio asmens veiklą nebūtų galima pasiekti BPK 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų baudžiamojo proceso tikslų, t. y. priimti nuosprendį pasibaigusio juridinio asmens atžvilgiu. Viešai skelbiama numatoma trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens XXX reorganizacija neabejotinai sukliudytų netrukdomą šios baudžiamosios bylos procesą, todėl yra pagrindas taikyti procesinės prievartos priemonę, numatytą BPK 389 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamas V. G. ir kaltinamojo juridinio asmens XXX atstovai prašė skundą atmesti.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo kaltinamojo juridinio asmens XXX atžvilgiu taikyti BPK 389 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą, uždraudžiant juridiniam asmeniui XXX pakeisti šio juridinio asmens teisinį statusą, t. y. likviduoti, reorganizuoti ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka pertvarkyti šį juridinį asmenį.

Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Prievartos priemonių sistemoje kiekvienai iš jų yra keliamas konkretus taikymo tikslas ir draudimas prievartos priemonę taikyti kitu tikslu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškumo principas reikalauja, kad asmens teisių ir laisvių suvaržymo sąlygos pagal nacionalinę teisę turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžtos, kad asmuo galėtų atitinkamai numatyti su kokiais padariniais gali būti susiję jo veiksmai, taip pat kokioms sąlygoms esant jo atžvilgiu gali būti taikoma konkreti procesinė prievartos priemonė (pavyzdžiui žr., Sunday Times v. United Kingdom, no. 6538/74, Baranowski v. Poland, no. 28358/95, Laumont v. France, no. 4362/98 ir k.t.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas suponuoja pareigą teismui, priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su asmens teisių ir laisvių suvaržymu, kruopščiai tikrinti ir įvertinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas ir neteisėtas.

Taigi baudžiamajame procese prievartos priemonės, atsižvelgiant į tai, kad jų taikymas neabejotinai susijęs su svarbiausių asmens teisių, laisvių ir teisėtų interesų suvaržymu, gali būti taikomos griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atsižvelgiant į procesinių prievartos priemonių taikymo sąlygas, tikslus bei taikytiną prievartos priemonę įvertinus per proporcingumo principo prizmę.

BPK 389 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui gali būti paskirtos šios procesinės prievartos priemonės: laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas ir laikinas juridinio asmens veiklos apribojimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laikinas juridinio asmens veiklos sustabdymas ar apribojimas skiriamas tuo atveju, jeigu trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą, taip pat gali pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui bei intelektinei nuosavybei. Taigi išskirtini šie esminiai BPK 389 straipsnyje numatytų juridiniams asmenims taikytinų procesinių prievartos priemonių aspektai: šiomis procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užtikrinti netrukdomą baudžiamąjį procesą, užkirsti kelią juridiniam asmeniui pažeisti ūkininkavimo tvarką, padaryti žalos finansams, gamtai, visuomenės saugumui bei intelektinei nuosavybei; siekiant šių tikslų, juridinio asmens veikla, apibrėžta tam tikruose steigimosi ar kituose vidaus tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, gali būti laikinai apribota arba sustabdyta. Juridinio asmens veikla laikinai apribojama yra tada, kai juridiniam asmeniui uždraudžiama užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ir juridinis asmuo įpareigojamas uždaryti tam tikrą juridinio asmens padalinį. Teismų praktikoje paprastai ši procesinė prievartos priemonė skiriama siekiant uždrausti juridiniam asmeniui, kuriam pareikšti įtarimai ar kaltinimai padarius nusikalstamą veiką, verstis ta steigimo dokumentuose numatyta veikla, kurią vykdant galimai ir buvo padarytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui žr., Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-270-361/2008).

Šiuo atveju prokuroras prašo taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje kaltinamojo statusu dalyvaujančiai politinei partijai – XXX. Anot prokuroro, viešojoje erdvėje paskelbta informacija apie galimą kaltinamojo juridinio asmens XXX reorganizavimą susijungiant su kita politine partija, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis juridinis asmuo tokiu būdu siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi po reorganizacijos naujai susikūrusiai politinei partijai negalėtų būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už XXX inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamojo juridinio asmens XXX atžvilgiu būtina taikyti BPK 389 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – laikiną juridinio asmens veiklos apribojimą, uždraudžiant juridiniam asmeniui XXX pakeisti šio juridinio asmens teisinį statusą, t. y. likviduoti, reorganizuoti ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka pertvarkyti šį juridinį asmenį.

Pagal Politinių partijų įstatymo 2 straipsnį, politinė partija yra savo pavadinimą turintis, pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę. Iš byloje esančio XXX statuto nuostatų matyti, kad pagrindinis politinės partijos tikslas yra demokratijos, socialinio teisingumo, atsakomybės įgyvendinimas, pilietinės visuomenės sukūrimas. Statuto 2 dalyje apibrėžti XXX veiklos tikslai ir uždaviniai, kurie yra: demokratinės, modernios pilietinės visuomenės sukūrimas; pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, jų apsauga ir gynimas; nuosavybės neliečiamumo stiprinimas; visuomenės pastangų telkimas, siekiant Lietuvą įtvirtint kaip demokratinę, modernios civilizacijos ir turtingą valstybę Europos Sąjungoje bei pasaulyje; nuosekli šalies vidaus politika, kuri leistų realiai užtikrinti visuomenės narių teisinę lygybę, asmens laisvę ir atsakomybę, pagarbą šeimai ir nuolatinį šalies visuomenės gerovės kūrimą; pasiaukojamas darbas Lietuvos žmonių gerovei.

Taigi tiek iš Politinių partijų įstatymo, kuriuo XXX privalo vadovautis vykdydama savo veiklą, tiek iš šios politinės partijos statuto nuostatų matyti, kad kaltinamojo juridinio asmens tiesioginė veikla yra išimtinai susijusi su dalyvavimu valstybės politiniame gyvenime, įgyvendinant valstybės ir savivaldos valdžią. Tuo tarpu politinės partijos reorganizavimas tiek pagal Politinių partijų įstatymą, tiek pagal CK nuostatose įtvirtintą sampratą bei procedūrą, negali būti pripažįstama viena iš politinės partijos įprastinių veiklų. Antai, Politinių partijų įstatymo 9 straipsnyje, reglamentuojančiame politinių partijų pertvarkymą ir pabaigą, numatyta, kad politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia (reorganizuojamos ar likviduojamos) CK nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3, 4, 5 dalyse įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios politinės partijos pertvarkymo ir pabaigimo procedūrą. Pagal CK 2.95 straipsnį, juridinio asmens reorganizavimas yra juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Taigi pagal CK nuostatas, juridinio asmens reorganizavimas negali būti vertinamas kaip tokio juridinio asmens normali veikla, įtvirtinta ir jo steigimosi dokumentuose.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad politinės partijos reorganizavimas nėra kaltinamojo juridinio asmens veikla BPK 389 straipsnio prasme, numatyta XXX steigimo dokumentuose, kuriuose, kaip jau minėta, pagrindinė veikla yra įvardinta – dalyvavimas valstybės ir savivaldos valdyme bei politiniame gyvenime. Vadinasi, prokuroras, prašydamas uždrausti politinei partijai pakeisti savo struktūrą, BPK 389 straipsnio nuostatas aiškina plečiamai. Toks Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, kuriuose numatyta galimybė taikyti procesinę prievartos priemonę, susijusią su juridinio asmens teisių ir laisvių suvaržymu, yra negalimas. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad teismai turi galimybę tam tikrais atvejais, aiškinant teisės normą ir taikant bendruosius principus, ad hoc užpildyti teisės spragas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į aiškintinos normos reguliavimo dalyką, toks plečiamasis BPK nuostatų aiškinimas neabejotinai pažeistų bendruosius teisės principus, tokius kaip teisingumo, teisėtumo, proporcingumo, sąžiningumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Akivaizdu, kad demokratinėje valstybėje visi teisių ir laisvių ribojimai galimi tik įstatymo pagrindu, todėl teismai neturi galimybės taikyti analogijos, užpildyti teisės spragų ar pernelyg plečiamai aiškinti normos prasmę ir taikymo sąlygas, kai tai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinama XXX, galimai buvo padarytos vykdant juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą. Tuo tarpu prokuroro prašomi taikyti apribojimai šiuo atveju sudarytų kliūtis politinei partijai pakeisti savo statusą ir struktūrą. Tai reiškia, kad politinei partijai būtų apribota galimybė įgyvendinti ne jos steigimo dokumentuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose politinių partijų veiklą, tikslus ir uždavinius, o teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, taip pat teisė pertvarkyti, reorganizuoti, pabaigti politinės partijos veiklą; pastarosios teisės numatytos tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje, tiek Politinių partijų įstatymo 9 straipsnyje. Akivaizdu, kad prokuroro prašomų apribojimų, kurie nėra susiję su ta politinės partijos veikla, kurią vykdant galimai ir buvo padarytos nusikalstamos veikos, taikymas nebūtų proporcingas, teisėtas ir teisingas.

Kita vertus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su prokuroro skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią, vadovaujantis CK 2.98 straipsnio nuostatomis, net ir po įvykdytos reorganizacijos, naujai įsteigta politinė partija dar trejus metus yra atsakinga pagal pasibaigusio juridinio asmens prievoles, yra abejotina. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamoji atsakomybė yra konkrečios nusikalstamos veikos teisinis padarinys, todėl ji ir taikoma gali būti tik konkrečiam asmeniui, kuris pats tiesiogiai realizavo tos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tačiau pastaroji aplinkybė šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas kaltinamojo juridinio asmens XXX atžvilgiu taikyti BPK 389 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.