Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorui Donatui Blinstrubiui, advokatui Eligijui Karbauskui, išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Kauno m., advokato Eligijaus Karbausko skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros IV skyriaus prokuroras D. Blinstrubis 2008-11-18 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu priimti nutartį laikinai, t. y. trijų mėnesių laikotarpiui, apriboti UAB (duomenys neskelbtini)ūkinę veiklą, uždraudžiant vykdyti kraujo donorystės veiklą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., bei įpareigoti laikinai uždaryti ten veikiantį minėto juridinio asmens struktūrinį padalinį – Klaipėdos mobilųjį punktą, ir nurodė, kad jame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 202 str. l d. dėl neteisėtos ūkinės veiklos. Šioje byloje juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įtariamas tuo, kad šios įmonės atsakingam asmeniui A. J. V. einant direktoriaus pareigas, turint teisę atstovauti bendrovei ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikiant juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini)vardu, jo naudai ir interesams, neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-02-07 įsakymo Nr. V-88 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-08-29 įsakymo Nr. 458 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 13:2001 „Kraujo donorystės įstaigos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 5.1 p., kuris numato, kad Kraujo centras – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka licencijuota sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys, atsakingi už kraujo ar jo komponentų surinkimą ir ištyrimą, neatsižvelgiant į tai, kokiam tikslui būtų naudojamas kraujas ar jo komponentai, arba, jei kraujas ir jo komponentai naudojami transfuzijai, – už kraujo ir jo komponentų surinkimą, ištyrimą, perdirbimą, laikymą ir paskirstymą“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymu Nr. V-156 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.3 p., kuris numato, kad licencijos turėtojas privalo užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-10-05 įsakymu Nr. V-791 patvirtinto Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas – higienos pasas, sąrašo 19 p., kuris numato, kad „kraujo perpylimo įstaigų ir kraujo bankų veiklai yra būtinas leidimas – higienos pasas“, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-10-05 įsakymu Nr. V-791 patvirtintų Leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių 2 p., kuris numato, kad juridiniams asmenims <...> verstis veikla, numatyta sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ūkinės komercinės veiklos rūšių, kurioms būtinas leidimas – higienos pasas, sąraše, leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotą leidimą – higienos pasą“, tyčia, laikotarpiu nuo 2008-05-16 iki 2008-10-01, versliškai, neturėdamas licencijos ir leidimo – higienos paso, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. vertėsi ūkine, t. y. kraujo donorystės, veikla. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2008-05-16 su UAB (duomenys neskelbtini)sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią išsinuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir šiose patalpose nuo 2008-05-16 per savo struktūrinį padalinį – Klaipėdos mobilųjį punktą – vykdo kraujo donorystės veiklą, t. y. ima kraują iš donorų, saugo kraujo ir jo komponentų atsargas, kraujo komponentus tiekia sveikatos priežiūros įstaigoms.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-12-05 nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir laikinai trijų mėnesių laikotarpiui – nuo 2008-12-05 iki 2009-03-05 – apribojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą, uždraudžiant kraujo komponentų saugojimą ir paskirstymą UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobiliajame punkte, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje nurodė, kad iš 2008-06-27 Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. D2-5970-(1.25.) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi išduotą įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau ši licencija suteikia teisę UAB (duomenys neskelbtini) teikti kraujo donorystės paslaugas (duomenys neskelbtini)Kaune, bei laboratorinės diagnostikos paslaugas (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) licencija vykdyti kraujo donorystės veiklą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išduota nėra. Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-02-07 įsakymo Nr. V-88 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-08-29 įsakymo Nr. 458 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 13:2001 „Kraujo donorystės įstaigos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 4.3. p. numato, kad kraujo donorystė – tai priemonių visuma, apimanti visuomenės telkimą duoti kraujo, donorų atranką, kraujo ar jo sudėtinių dalių paėmimo, paruošimo transfuzijai ar toliau perdirbti, saugojimo bei transfuzijos veiklą. Pagal to paties įsakymo 4.4. p. kraujo donorystės įstaiga yra sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys, licencijuoti visai kraujo donorystės veiklai arba daliai šios veiklos. Minėto įsakymo 5.1. p. numato, kad viena iš kraujo donorystės įstaigų rūšių yra Kraujo centras. Kraujo centras – tai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka licencijuota sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys, atsakingi už kraujo ar jo komponentų surinkimą ir ištyrimą neatsižvelgiant į tai, kokiam tikslui būtų naudojamas kraujas ar jo komponentai, arba, jei kraujas ir jo komponentai naudojami transfuzijai, – už kraujo ir jo komponentų surinkimą, ištyrimą, perdirbimą, laikymą ir paskirstymą. Be to, Valstybinės medicinos audito inspekcijos prie LR SAM Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje 2008-10-22 Nr. lA-234 (K-293) yra nurodyta, kad nuo 2008-04-01 UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobilusis punktas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas licencijos kraujo donorystei, vykdo dalį šios veiklos – kraujo komponentų saugojimą ir paskirstymą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobilusis punktas pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2995) 45 str. 3 p. nuostatą – teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje, bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.V-156 (Žin., 2007, Nr.31-1148) patvirtintų Asmens sveikatos įstaigų licencijavimo taisyklių 50.3 p. nuostatą – užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais. Kontrolės išvadoje yra nurodyta, kad nuo 2008-04-01 UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobiliojo punkto vykdoma veikla viršija Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-516 patvirtintų „Kraujo donorystės įstaigų kokybės sistemos standartų ir specifikacijų“ 3 p. nurodytą mobiliųjų punktų veiklą. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) padalinys Klaipėdos mobilusis punktas (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, ima kraują iš donorų, saugo kraujo ir jo komponentų atsargas bei kraujo komponentus tiekia sveikatos priežiūros įstaigoms, ši veikla atitinka anksčiau paminėto Kraujo centro, kaip stacionaraus padalinio, turinčio savo buveinę, vykdomą veiklą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-03-02 įsakymu Nr. V-156 patvirtintų Asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo taisyklių 50.3 p. numato, kad licencijos turėtojas privalo užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB (duomenys neskelbtini) licencija, suteikianti teisę vykdyti kraujo donorystės veiklą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išduota nėra, todėl ši veikla gali būti, kad yra vykdoma neteisėtai. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 202 str. 1 d., požymių. Teismas nutartyje pažymėjo, kad trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veikla gali būti, kad pažeidžia ūkininkavimo tvarką, nes nuo 2008-04-01 UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobilusis punktas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas licencijos kraujo donorystei, vykdydamas dalį šios veiklos – kraujo komponentų saugojimą ir paskirstymą, pažeidžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1998, Nr.109-2995) 45 str. 3 p. nuostatą – teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.V-156 (Žin., 2007, Nr. 31-1148) patvirtintų Asmens sveikatos įstaigų licencijavimo taisyklių 50.3 p. nuostatą – užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais, tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobiliojo punkto vykdoma veikla viršija Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-516 patvirtintų „Kraujo donorystės įstaigų kokybės sistemos standartų ir specifikacijų“ 3 p. nurodytą mobiliųjų punktų veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) yra skirtinos procesinės prievartos priemonės – laikinas ūkinės veiklos apribojimas uždraudžiant kraujo komponentų saugojimą ir paskirtymą UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobiliajame punkte.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas skundu prašo panaikinti 2008-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, nes mano, kad priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Advokatas nesutinka su teismo išvada, kad Klaipėdos mobiliojo punkto veikla yra licencijuojama, t. y. privaloma licencija kraujo donorystės veiklai, ir nurodo, kad Klaipėdos mobiliojo punkto veiklai licencija vadovaujantis teisės aktais yra nereikalinga. Mano, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamos tarnybos, taip pat ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, netinkamai aiškina ir taiko teisės aktus, reglamentuojančius mobiliųjų punktų veiklą. Šiuo metu dėl minėtos tarnybos veiksmų (aktų) yra nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nurodo, kad minėta tarnyba siekė sustabdyti (duomenys neskelbtini) licenciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-10-14 nutartimi tenkino UAB (duomenys neskelbtini) prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2008-09-17 sprendimą nuo 2008-10-20 sustabdyti UAB (duomenys neskelbtini) įstaigos sveikatos priežiūros licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) išduotos (duomenys neskelbtini), galiojimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinių poveikio priemonių taikymo UAB (duomenys neskelbtini), rėmėsi Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamų tarnybų neteisingais, nepagrįstas ir neteisėtais samprotavimais dėl teisės taikymo, o pats teismas teisės aktų, reglamentuojančių mobiliojo punkto veiklą, tiesiogiai nenagrinėjo ir nesiaiškino. Todėl teismas, remdamasis klaidingais aiškinimais, tiesiogiai nesiaiškinęs kraujo donorystės veiklą reglamentuojančių teisės aktų, neatsižvelgęs į tai, kad ginčas dėl Sveikatos ministerijos tarnybų yra perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, akto dėl licencijos sustabdymo galiojimas yra sustabdytas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Advokatas skunde pažymi, kad mobiliojo punkto sąvoka yra nustatyta Kokybės standartų 3 punkte ir yra apibrėžiama kaip „ne kraujo donorystės įstaigoje esanti, tačiau jos kontroliuojama laikina ar kilnojama kraujo ir jo komponentų surinkimo vieta“. Išskyrus šią sąvoką bei Kokybės standartų 14 punkte nustatytą reikalavimą, jog „patalpos, įskaitant mobiliuosius punktus, turi būti pritaikytos veiklai, tinkamai valomos ir prižiūrimos, siekiant sumažinti klaidų ir užkrėtimo riziką“, teisės aktai jokių specialiųjų reikalavimų mobiliųjų punktų teisiniam statusui, jų patalpų įrengimui, veiklos organizavimui bei šios veiklos vykdymui nenustato. Mobiliųjų punktų formos parinkimas priklauso nuo pačios kraujo donorystės įstaigos bei poreikio surinkti kraują ir kraujo sudedamąsias dalis. Vadovaujantis Kokybės standartų 5 punktu, teigiančiu, jog „kokybės sistema apima kokybės valdymą, kokybės užtikrinimą, nuolatinį kokybės gerinimą, darbuotojus, patalpas ir įrangą, dokumentavimą, kraujo ir jo komponentų surinkimą, ištyrimą ir perdirbimą, saugojimą, paskirstymą, kokybės kontrolę, kraujo komponentų išėmimą iš apyvartos, vidaus ir išorės auditą, sutarčių valdymą, neatitikimų ir vidaus patikrinimus“, UAB (duomenys neskelbtini) yra parengęs ir patvirtinęs Mobiliojo punkto bendruosius nuostatus (toliau – MP nuostatai), kuriuose yra nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) mobiliojo punkto uždaviniai, funkcijos, darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, mobiliojo punkto darbo organizavimo tvarka bei reikalavimai šio punkto dokumentacijai. Nuostatų 2 punkte yra numatyta, kad „(duomenys neskelbtini) MP nėra juridinis asmuo, filialas ar atstovybė“. Mobilusis punktas nėra ir negali būti juridinio asmens filialu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – CK) 2.55 straipsnio raidę ir esmę.

Advokatas taip pat nurodo, kad teismas, spręsdamas prašymą taikyti procesines prievartos priemones ir darydamas išvadas, kad mobiliajam punktui yra reikalinga licencija, visiškai nesiaiškino, kad mobilusis punktas vykdo dvi imperatyviai nustatytas kraujo donorystės įstaigos funkcijas: 1) surenka kraują – pagal Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 115-2666) (toliau – Donorystės įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis kraują apibrėžia kaip „iš donoro surinktas kraujas, susidedantis iš plazmos ir ląstelinių komponentų (eritrocitų, trombocitų, leukocitų, kamieninių ląstelių) ir paruoštas transfuzijai ar toliau perdirbti“. Vadovaujantis šio įstatymo 5 straipsniu, kraujo donorystės įstaigos ima iš donorų kraują arba kraujo sudėtines dalis. Šią nuostatą taip pat patvirtina ir detalizuoja Kompensacijų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokėjimo kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių donorams taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 594 (Žin., 1997, Nr. 57-1299; 2004, Nr. 100-3708). Taigi mobiliajame punkte iš atėjusio donoro galima paimti kraują arba kraujo sudėtines dalis; surinkti kraujo komponentus – Donorystės įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia kraujo komponentus kaip terapiniam naudojimui skirtas sudėtines kraujo dalis (eritrocitai, leukocitai, trombocitai, plazma), kurios gali būti paruoštos įvairiais būdais. Vadinasi, kraujo komponentai negali būti imami iš donoro, kadangi turėtų būti pagaminami iš kraujo arba kraujo sudėtinių dalių perdirbus pastaruosius (Kokybės standartų 3 ir 21 punktai).

Todėl pagal teisės aktus mobiliųjų punktų veikla apima kraujo arba kraujo sudėtinių dalių (eritrocitų, trombocitų, leukocitų, kamieninių ląstelių) paėmimą iš donorų ir pagamintų kraujo komponentų surinkimą iš kraujo donorystės įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą šiais kraujo komponentais, ja UAB (duomenys neskelbtini) turi teisę verstis. Minėtai veiklai įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijos vykdyti kraujo donorystės įstaigos veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gauti neprivalo.

Advokatas nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turi šiuo metu galiojančią ir jam suteikiančią teisę teikti asmens sveikatos priežiūros (kraujo donorystės) paslaugas Licenciją, o mobiliojo punkto veiklos vykdymui neturi būti išduodama atskira asmens sveikatos priežiūros įstaigos licencija teikti kraujo donorystės įstaigos paslaugas. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) veikla nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, o tuo labiau nėra vykdoma jokia neteisėta veikla.

Taip pat mano, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesinės prievartos priemonės taikymą juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 389 straipsnyje yra nurodyta, kad juridinio asmens veiklą laikinai sustabdo ar laikinai apriboja prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi. Šiuo atveju teismui motyvuotą prašymą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo turėjo pateikti prokuroras ir jame turėjo būti pateikti konkretūs argumentai, kad trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens veikla ar ja užsiimančių darbuotojų veiksmai gali sukliudyti normalų baudžiamosios bylos procesą, taip pat sudaryti galimybę atsirasti naujoms nusikalstamoms veikoms, pažeidžiančioms ūkininkavimo tvarką, padarant žalą finansams, gamtai, visuomenės saugumui ir intelektinei nuosavybei. Lietuvos Respublikos BPK normose aiškiai ir neginčijamai įtvirtinta, kad vienintelis pagrindas procesinių prievartos priemonių taikymas juridiniam asmeniui yra galimas tada, kai yra pagrįstų duomenų apie tai, jog trauktino juridinio asmens veikla gali sukliudyti netrukdomą baudžiamosios bylos procesą ir pažeisti ūkininkavimo tvarką padarant žalos saugomoms vertybėms. Pažymėti, kad prokuroras teikdamas teismui prašymą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo UAB (duomenys neskelbtini) nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl juridinio asmens veikla gali trukdyti baudžiamajam procesui. Vienintelis prokuroro motyvas buvo, kad juridinio asmens veikla yra pavojinga visuomenei. Tačiau šis motyvas nebuvo argumentuotas ir pagrįstas jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais. Jis buvo formaliai grindžiamas tik Sveikatos apsaugos ministerijų tarnybų raštais, dėl kurių ginčas yra sprendžiamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Todėl mano, kad prokuroro pateiktas pagrindas juridinio veiklos apribojimui nėra pagrindas taikyti procesinių prievartos priemonių juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos BPK 389 straipsnio prasme, todėl skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis turėtų būti panaikinta.

Taip pat pažymi, kad teismas spręsdamas klausimą dėl procesinės prievartos priemonės taikymo juridiniam asmeniui išėjo už prokuroro prašymo ribų, nes priimdamas nutartį prokuroro prašymą tenkino visiškai kitais pagrindais, motyvais, nei teismo buvo prašoma. Teismas prašymą tenkino, nurodydamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla pažeidžia ūkininkavimo tvarką. Šioje byloje UAB (duomenys neskelbtini) yra pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio l dalį. Todėl šiuo atveju teismas priimdamas nutartį dėl procesinių prievartos priemonių ją pagrindė kaltinimą grindžiančiais duomenimis, kurie nėra ištirti teismo posėdžio metu ir šioje byloje nėra įrodyti. Šiuo atveju teismas priimdamas skundžiamą nutartį iš esmės pasisakė dėl ikiteisminio tyrimo baigties, t. y. teismas UAB (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu be teismo, o tokie veiksmai yra neteisėti. Mano, kad teismas priimdamas nutartį dėl procesinių prievartos priemonių taikymo neturėjo teisės pasisakyti ir jos grįsti pareikštame įtarime nurodytomis aplinkybėmis. Įmonei pareikšti įtarimai nėra įrodyti, o aplinkybės, nurodytos įtarime, yra nagrinėjamos teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, atsižvelgiant į tai, kad mobilusis punktas yra kraujo donorystės įstaigos struktūrinis padalinys, neturintis specifinio savarankiškumo ir nelaikomas juridinio asmens filialu CK 2.55 straipsnio prasme ir vykdantis savo veiklą už kraujo donorystės įstaigos ribų, jis nėra atskirai licencijuojamas, o vykdoma veikla patenka į kraujo donorystės įstaigos licencijoje numatytos veiklos apimtį, veikla nepažeidžia ūkininkavimo tvarkos, vykdo visuomenei naudingą darbą, aprūpina sveikatos priežiūros įstaigas kraujo komponentais, nedaro žalos bei finansams, nei visuomenei, nei kitiems įstatymų saugomiems gėriams, bei į tai, kad juridinio asmens veiklos apribojimas taikytas nesant Lietuvos Respublikos BPK 389 straipsnyje nustatytų pagrindų, neatsižvelgiant į procesinių prievartos priemonių paskirtį bei teismui peržengus prašymo ribas, skundžiamą nutartį grindžiant neleistinais ir neįrodytais faktais.

Teismo posėdyje advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-05 nutartis dėl laikino (3 mėnesių) UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos apribojimo, uždraudžiant kraujo komponentų saugojimą ir paskirstymą bendrovės Klaipėdos mobiliajame punkte, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, yra teisėta bei pagrįsta.

Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.V-516 patvirtintų „Kraujo donorystės įstaigų kokybės sistemos standartų ir specifikacijų“ 3 p. yra nurodyta, kad mobilusis punktas – ne kraujo donorystės įstaigoje esanti, tačiau jos kontroliuojama laikina ar kilnojama kraujo ir jo komponentų surinkimo vieta. Iš šios sąvokos išplaukia, kad mobilusis punktas yra kraujo donorystės įstaigos kilnojama arba laikina buveinė, skirta kraujo ar jo komponentų surinkimui, tačiau mobiliajame punkte minėto sveikatos apsaugos ministro įsakymo prasme surinktas kraujas negali būti saugomas ir perskirstomas, kadangi šias funkcijas atlieka pati kraujo donorystės įstaiga, kaip sveikatos priežiūros įstaiga ar jos padalinys, licencijuoti visai kraujo donorystės veiklai arba daliai šios veiklos. Tokia išvada yra akcentuojama net kelių tarnybų prie Sveikatos apsaugos ministerijos dokumentuose, pavyzdžiui, 2008-08-28 pareigūnų komisijos, sudarytos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pažymoje ( b. l. 103–106, t.1), 2008-10-22 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje ( b. l. 122–125, t. 3). Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) padalinys Klaipėdos mobilusis punktas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ima kraują iš donorų, saugo kraujo ir jo komponentų atsargas bei kraujo komponentus tiekia sveikatos priežiūros įstaigoms, ši veikla viršija mobiliojo punkto funkcijas ir atitinka kraujo centro, kaip stacionaraus padalinio, turinčio savo buveinę, vykdomą veiklą, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-02-07 įsakymo Nr. V-88 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-08-29 įsakymo Nr. 458 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 13:2001 „Kraujo donorystės įstaigos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ 4.3 p. nurodytą kraujo donorystės veiklą, o tokiai veiklai jau yra reikalinga licencija, kurios Klaipėdos mobilusis punktas kaip UAB (duomenys neskelbtini) padalinys neturi. Tai reiškia, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobilusis punktas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neturėdamas licencijos kraujo donorystei, vykdo dalį šios veiklos – kraujo komponentų saugojimą ir paskirstymą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (Žin., 1998, Nr. 109-2995) 45 str. 3 p. nuostatą – teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigai išduotoje licencijoje bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.V-156 (Žin., 2007, Nr.31-1148) patvirtintų Asmens sveikatos įstaigų licencijavimo taisyklių 50.3 p. nuostatą – užsiimti licencijoje nurodyta veikla tik licencijoje nurodytais adresais. Byloje surinkta ir kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobilusis punktas veikia ne kaip mobilusis punktas, o faktiškai kaip padalinys ar filialas (mobilusis punktas įsikūręs 510,14 m² užimančiose patalpose, b. l.15, t.3, jame dirba 40 darbuotojų, b. l. 17, t. 3, punktas turi atitinkamą įrangą – maišytuvus, maišymo prietaisus, izoterminius konteinerius, analizatorius, šaldiklius ir šaldytuvus, užlydymo aparatus ir pan., b. l.122–125, t. 3).

Be to, pažymėtina, kad apylinkės teismo priimta nutartis laikinai – trijų mėnesių laikotarpiui – apriboti UAB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mobiliojo punkto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ūkinę veiklą, uždraudė kraujo ir jo komponentų saugojimą ir paskirstymą, o ne apskritai sustabdė šios bendrovės veiklą.

Apylinkės teismas nutartyje nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) veikloje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 202 str. 1 d. Tai jokiu būdu nereiškia, jog yra vertinami įrodymai ir daroma kategoriška išvada apie juridinio asmens kaltę.

Esant anksčiau minėtoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis pripažintina teisėta ir paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.