- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-301-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05533-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-01-06 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2019-09-20 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Panevėžio apygardos prokuratūros Viešo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2019-10-31 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti pareiškėjo S. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2019-09-20 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, bei Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrių įpareigoti imtis viešojo intereso gynimo priemonių ir inicijuoti teisės aktuose nustatytas procedūras (savavališkos statybos padarinių šalinimą - kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo ir kt.) teritorijų planavimo ir statybos srityje.
2. Nurodo, kad prokurorės priimtas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Jis kreipėsi į prokuratūrą dėl to, kad sklypo savininkė ir statytoja J. G., adresu (duomenys neskelbtini) r., vykdė gyvenamojo namo statybą ne pagal išduotą statybos leidimą, nes jį pastatė 2,36 m. atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) r.), kai teisės aktai nustato, kad atstumas iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai.
3. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prokurorus informavo, kad pažeidimai pagal S. B. skundus dėl J. G. namo statybų – nenustatyti. Tačiau ta pati Inspekcija jam yra pateikusi atsakymą, kad jo kreipimasis nebus nagrinėjamas remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pareiškėjui neaišku, ar patikrinimas buvo atliktas, ar ne, ar jo skundas apskritai buvo nagrinėjamas.
4. Pabrėžia, jog vien tai, kad 2012-12-18 surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą ir pastatas registruotas nekilnojamojo turto registre negali suponuoti išvados, kad pastatas pastatytas nepažeidžiant esminių statinio projektinių sprendinių, tuo labiau, kad pateikiami duomenys jog pastatytas stovi per arti gretimo sklypo ribos, t. y. 2,36 m. atstumu, kurį pagrindžia (duomenys neskelbtini) V. V. žemės sklypo ir statinių schema M 1:200 Nr. 1
5. Nurodė, kad jis pateikė faktinius duomenis, kad minėtas gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tačiau priimant skundžiamą nutarimą apie pateiktą įrodymą nutylimą ir remiamasi galimai suklastotų dokumentų turiniu.
6. Pareiškėjo vertinimu, buvo būtina išsireikalauti visus dokumentus, susijusius su J. G. namo statyba, o taip pat Inspekciją įpareigoti atlikti išsamų patikrinimą ir pateikti konkrečiais dokumentais grindžiamas išvadas apie pažeidimų buvimą ar nebuvimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-01-06 nutartimi atmetė pareiškėjo S. B. skundą.
8. Teismas pasisakė, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus.
Šalies argumentai
9. Teismas atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų, nurodė, kad pasisako tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą skundą, nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedūros, o ne pasisako dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas įvertinęs skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo argumentus, darė išvadą, kad prokurorė susipažino su pareiškėjo pateiktu skundu, papildomai išsireikalavo medžiagą iš VĮ Registrų centro Panevėžio padalinio bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, atliko išsamų tyrimą bei tinkamai pritaikė teisės aktus ginčo santykiams, todėl nėra pagrindo teigti, jog prokurorė, priimdama nutarimą, pažeidė procesines teisės normas ir normas reglamentuojančias skundo tyrimo tvarką.
11. Nustatęs, kad Panevėžio apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjo pateiktą skundą ir sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo, pagrindė surinktais įrodymais ir taikytinomis teisės normomis, teismas sprendė, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-01-06 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui.
13. Nurodo, kad teismas ginčijamą nutartį priėmė nesigilindamas į skundo turinį ir jo esmę. Jis nepasisakė dėl viešo intereso pažeidimo esmės, o tik vertino ar prokurorė spręsdama pareiškėjo skundą nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedūros ar procesinių pažeidimų.
14. Apeliantas pabrėžia, kad J. G. namas yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, namas stovi per arti gretimo sklypo ribos ir šis atstumas yra skundo esmė. Atstumo nesilaikymą patvirtina (duomenys neskelbtini) V. V. žemės sklypo ir statinių schema, kuri buvo pateikta prokuratūrai. Nurodo, kad jei nebuvo suprantama, kam šis įrodymas pateikiamas, prokurorai privalėjo papildomai apsiklausdamas skundą padavusį asmenį, o ne išvedžioti, kad pažymoje pateikiami atstumai iki sklypo ribos yra ne nuo S. B. priklausančių statinių.
15. Apelianto nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės prokurorai netikrino, o teismas taip pat nepasisakė apie prokurorų veiksmus tikrinant kuriame dokumente, nurodančiame J. G. namo atstumą nuo S. B. sklypo ribos - VĮ Registrų centras ar S. V. pažymoje – yra nurodomi faktiniai duomenys, kuriuos tik sulyginus ir patikrinus būtų galima daryti išvadas apie pažeidimo ir viešojo intereso buvimą ar nebuvimą. Prokurorai nepasisakė kokiais VĮ Registrų centro ar kitais gautais duomenimis yra paneigiama (duomenys neskelbtini) V. V. pažyma ir joje nurodomas esantis 2,36 m. atstumas nuo J. G. namo iki S. B. sklypo ribos.
16. Teigia, kad prokurorai atliko ne visus veiksmus, o teismas nesigilindamas faktinius duomenis sprendė, kad jie jokių pažeidimų nepadarė.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūra prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
18. Nurodo, kad apelianto skunde teismui suformuluotas prašymas įpareigoti prokurorą kreiptis į teismą negali būti bylos, pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešą interesą, nagrinėjimo dalyku.
19. Priešingai nei nurodo apeliantas jo minima (duomenys neskelbtini) V. V. parengta S. B. žemės sklypo ir statinių schema yra įvertinta apskųstuose nutarimuose ir atsiliepime į skundą. Tai, kad padarytos išvados netenkino apelianto, nėra pagrindo spręsti, kad prokuroras šio įrodymo nevertino ir turi iš naujo aiškintis aplinkybes. Prokuroras turi teisę, tačiau neprivalo kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus žodžiu. Šiuo atveju nutarimai priimti surinktos rašytinės medžiagos pagrindu, vadovaujantis ginčui taikytinu teisiniu reglamentavimu.
20. Nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjo nurodomi galimi pažeidimai nesuponuoja viešo intereso, kurį gali ginti prokuroras. Pareiškėjo keliami klausimai susiję tik su J. G. asmenine nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytų statinių atstumu iki S. B. priklausančio sklypo ribos. Kad apelianto nurodyta faktinė situacija būtų reikšminga, ar ja būtų pažeidžiami kitų asmenų, visuomenės ar jos dalies, kurios interesą įstatymų nustatyta tvarka turėtų ginti prokuroras, interesai nagrinėjamoje medžiagoje, nenustatyta.
21. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, prokuroras neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, kaip to nori apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2019-08-27 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl statybos techninio reglamento pažeidimo ir viešojo intereso gynimo. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2019-09-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė aukštesniam prokurorui, kuris 2019-10-31 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą skundžiamą 2019-09-20 prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Apibendrinant pasisakytina, kad iš esmės šiais nutarimais prokurorai sprendė, jog pagal nagrinėjamoje medžiagoje nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas teisinis pagrindas prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones.
24. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. B. skundas dėl įpareigojimo prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
25. Kaip pagrįstai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Prokuroro Konstitucijoje įtvirtinta funkcija, pagal kurią jis gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus yra reglamentuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje. Ši teisės norma numato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
26. Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos.
27. Sutiktina su Panevėžio apygardos prokuratūros atsiliepime į atskirąją skundą išsakyta pozicija, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
28. Prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kaip patvirtina bylos duomenys, apeliantas nesutikdamas su prokuroro nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė paliko skundžiamą prokuroro nutarimą nepakeistą. Apeliantas savo teisę apskųsti prokuroro nutarimą įgyvendino ir teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui.
29. Tačiau priešingai nei vertina apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prokuroro veiksmų teisėtumą tikrino tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tik tokiu atveju, kai teismas nustato jog prokuroras nagrinėdamas skundą padarė proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą procesinį sprendimą.
30. Detaliau pasisakant, pažymėtina, kad teismas patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
31. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad prokurorė vertindama galimybę kreiptis dėl viešo intereso gynimo, išsireikalavo papildomų duomenų iš VĮ Registro centro ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad buvo atliktas išsamus teisinės situacijos analizavimas pateiktų ir išsireikalautų dokumentų kontekste, išvados yra plačiai motyvuotos ir priimtas sprendimas detaliai argumentuotas faktinių aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste.
32. Apelianto teiginiai, kad prokurorai atliko ne visus veiksmus, vertintini kaip deklaratyvūs. Pareiškėjo akcentuojama V. V. žemės sklypo ir statinių schema buvo analizuota ir vertinta. Apeliantas apart to, kad prokurorai jį turėjo papildomai apsiklausti, nenurodė kokie konkretūs veiksmai tūrėtų būti dar atlikti. Jis neišsakė jokių naujų argumentų, kurių prokurorai savo nutarimuose neįvertino, tad spręsti, kad jo pareiškimo tyrimas buvo formalus, neišsamus, nėra pagrindo. Vien tai, kad prokuroras įvertinęs surinktus duomenis, jam suteiktose kompetencijos ribose, nenustatė pagrindo pareiškėjo papildomai apklausai ir sprendė, kad pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones šiuo atveju nenustatytas, neleidžia konstatuoti procesinių teisės normų ar skundo tyrimo procedūrų pažeidimą.
33. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas turėjo pasisakyti apie prokuroro veiksmus tikrinant kuriame dokumente, nurodančiame J. G. namo atstumą iki pareiškėjo sklypo ribos – esančiame VĮ Registrų centras ar jo pateiktame (duomenys neskelbtini) S. V. pažymoje - yra nurodomi faktiniai duomenys, kuriuos sulyginus būtų galima daryti išvadas apie pažeidimo ir viešojo intereso buvimą ar nebuvimą. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis).
34. Tai, kad prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, nesudaro teisinio pagrindo teismui spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas ir teismas tokiu atveju negali vertinti konkrečių faktinių aplinkybių susijusių su ginčo esme, ko siekia apeliantas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą.
35. Apelianto dėstomos aplinkybės dėl kaimyniniame žemės sklype esančio statinio atstumų iki jo sklypo ribos, jo iniciatyva atliktų matavimų, vertinimas reikštų, kad teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir pasisakytų dėl ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme esmės, taip pažeisdamas prokuroro diskrecijos teisę kreiptis į teismą.
36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir aktualią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai prokuroro veiksmų teisėtumą tikrino tik proceso normų pažeidimo aspektu. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (LAT 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
37. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-01-06 nutartį palikti nepakeistą.