- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2-683-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00572-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- I. S., D. B.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų A. Š. ir A. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovų I. S. ir D. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų I. S. ir D. B. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl skolos priteisimo ir sandorio pripažinimo apsimestiniu, trečiasis asmuo R. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai I. S. ir D. B. (toliau kartu – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti apsimestine 2014 m. rugpjūčio 11 d. patalpos / buto su rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4-2741 dalį, kurioje nurodyta, kad šio nekilnojamojo turto pirkėja yra atsakovė A. Š., pripažįstant tikrąją sandorio šalimi (pirkėju) atsakovą A. Š.; priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovo I. S. naudai 22 500 GBP skolą, 2 250 GBP pelno palūkanas, 5 625 GBP kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo D. B. naudai 22 500 GBP skolą, 2 250 GBP pelno palūkanas, 5 625 GBP kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. Š. ir atsakovės A. Š. (toliau kartu – atsakovai) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. Š. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui A. Š. ir esančias pas atsakovą A. Š. arba trečiuosius asmenis 60 750 Didžiosios Britanijos svarų (toliau – ir GBP) dydžio ieškinio turtiniam reikalavimui užtikrinti; areštuoti atsakovei A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpą/butą su rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad ieškovai pateikė pakankamai svarių įrodymų ir argumentų (rašytinę paskolos sutartį, ieškovų asmeninių banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius piniginių lėšų perdavimą atsakovui A. Š.), kurie patvirtina ieškovų ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo A. Š., kad jų ieškinys turėtų būti tenkinamas. Atitinkamai ieškovai pateikė pakankamai faktinių ir teisinių argumentų, leidžiančių teigti, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4-2741 yra apsimestinė – pagal turimus duomenis atsakovė A. Š. neturėjo pakankamai piniginių lėšų ar kitos turto masės, leidžiančios jai be jokių apribojimų įsigyti brangų ginčo turtą. Šiuo atveju, ieškovai reikalauja iš atsakovo A. Š. priteisti 60 750 GBP, tokia suma jam, kaip fiziniam asmeniui, yra akivaizdžiai didelė, be to pažymėjo, kad atsakovo A. Š. tiksli turtinė padėtis nėra žinoma, išskyrus tik tai, kad šiuo metu jis turi nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė preliminariu ieškovų skaičiavimu tėra 4 435,50 Eur ir ieškinio pareiškimo dieną taikant Lietuvos banko skelbiamą euro ir GBP valiutų santykį 0,83810, atitinka 3 717,39 GBP. Pažymėjo, kad dėl aukščiau nurodytų aplinkybių kyla abejonės atsakovo A. Š. sąžiningumu bei tuo, kad teismui priėmus ieškovams galimai palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas dėl šio asmens nesąžiningumo gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas gali būti nebeįmanomas, todėl mano, jog teismas turėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad atsakovai yra suinteresuoti, jog atsakovė A. Š. negalėtų perleisti šį turtą kitiems asmenims, paslėpdama iš tokio sandorio gautas pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovų I. S. ir D. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nutarė areštuoti atsakovui A. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovo A. Š. turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. Š. ir esančias pas atsakovą A. Š. ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą) iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 60 750 GBP; areštuoti atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpą / butą su rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą) iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 60 750 GBP.
4. Spręsdamas, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareikšto ieškinio matyti, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovų nesąžiningumą ir jų siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė A. Š., galimai veikdama sūnaus vardu, įsigijo ginčo objektą ir šiuo metu, tikėtina, galėtų šį turtą perleisti, įkeisti, suvaržyti, tokiu būdu apsunkindama ir galbūt būsimo ieškovams palankaus teismo sprendimo (ne)įvykdymą. Be to, ieškovai iš atsakovo A. Š. prašo priteisti 60 750 GBP, o tokia suma jam, kaip fiziniam asmeniui, yra akivaizdžiai didelė. Teismas pažymėjo, kad tiksli atsakovo A. Š. turtinė padėtis nėra žinoma, išskyrus tik tai, kad šiuo metu jis turi nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė preliminariu ieškovų skaičiavimu yra 4 435,50 Eur ir ieškinio pareiškimo dieną taikant Lietuvos banko skelbiamą euro ir GBP valiutų santykį 0,83810, atitinka 3 717,39 GBP.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovams palankus teismo sprendimas, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Atsakovai A. Š. ir A. Š. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Apeliantai teigia, kad ieškinys net preliminariai negali būti vertinamas kaip pagrįstas, nes ieškinio pagrįstumą ieškovai grindžia suklastotais duomenimis, t. y. „paskolos“ sutarties kopija (byloje nėra pateiktas jos originalas). Atsakovas neigia gavęs paskolą iš ieškovų. Pažymi, kad atsakovą ir ieškovus siejo verslo santykiai, o pinigus ieškovai atsakovui pervedė už jo suteiktas jiems paslaugas.
7.2. Nurodo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų faktiškai, o ne hipotetiškai pasunkėti ar tapti neįmanomu. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
7.3. Ieškovai prašymą grindžia atsakovų nesąžiningumu, tačiau be subjektyvaus ir deklaratyvaus ginčo situacijos aplinkybių vertinimo, nepateikia jokių atsakovų nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad ieškovai nėra kreipęsi į atsakovą su prašymu grąžinti menamai suteiktą paskolą, neteikė atsakovui jokių pretenzijų (atsakovas iki ieškinio pateikimo net nežinojo apie menamą paskolos sutartį), nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas būtų pateikęs atsisakymą ar vengtų pateikti. Atsakovas paskutinį kartą ieškovus matė 2014 metais.
7.4. Teigia, kad pinigai patekę į atsakovo sąskaitą tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, tapo pastarojo nuosavybe, todėl atsakovas savo lėšomis galėjo disponuoti kaip norėjo, tad mano, kad nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei A. Š., kuri nėra susijusi su ieškovais (pastarųjų nesiejo / nesieja jokie teisiniai santykiai). Atsakovė jokiuose sandoriuose su ieškovais nedalyvavo, ji nebuvo pasirašiusi jokių tarpusavio susitarimų ar patvirtinusi jiems kažkokius savo įsipareigojimus žodiniais susitarimais, todėl negali būti laikoma nesąžininga šalimi, nes butą įsigijo iš trečiojo asmens ir yra laikoma sąžiningu įgijėju.
7.5. Pažymi, kad pritaikius atsakovams ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovams būtų suteiktas pranašumas nepagrįstai varžant atsakovų teises.
Atsiliepimas
8. Ieškovai I. S. ir D. B. atsiliepimuose į atsakovų atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas teisingai įvertino, kad ieškovų ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ieškovai pasirinko galimą jų pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimų pagrindu išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė įrodymų, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su siekiamais užtikrinti ieškinio reikalavimais, taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) pagrįstai nustatyta.
8.2. Nurodo, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebūtina visiškai ir neginčijamai įrodyti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, pakanka vien tokios grėsmės galimybės. Ieškovų nuomone, jie pagrindė atsakovų galimą nesąžiningumą bei preliminariai įrodė, kad ateityje atsakovai galėtų siekti apsunkinti teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovams, įvykdymą. Nors ieškinio pareiškimo dieną byloje nėra konkrečių faktinių duomenų apie atsakovų akivaizdžius ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti esamą turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, tačiau netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovams nebūtų teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu jie nuspręstų taip pasielgti.
8.3. Pažymi, kad atsakovai ginčydami teismo nutartį, apsiribojo išgalvotais, melagingais teiginiais, neva paskolos sutartis suklastota, jie pirmą kartą matantys šią sutartį, pinigų pervedimą sieja su atsiskaitymu už atsakovo atliktus darbus, tačiau, kaip matyti iš atskirųjų skundų, byloje nepateikta absoliučiai jokių įrodymų, argumentų, reikšmingų sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
8.4. Ieškovai, atsižvelgdami į atsakovų poziciją supranta, kad šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas su iš to atsirandančiomis pasekmėmis iš esmės spręstinas bylą nagrinėjant teisme, tačiau kartu mano, kad atsakovų pozicija, ginčijant atsakovo sutartinius įsipareigojimus, yra reikšminga sprendžiant dėl pastarųjų elgesio atitikties sąžiningo elgesio standartui, bei svarbi būsimam galimai ieškovams palankiam teismo sprendimui ateityje įvykdyti.
Šalies argumentai
8.5. Ieškovai prašo priimti naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimą dėl pinigų pervedimo į atsakovo asmeninę banko sąskaitą tikslu sumokėti avansą butui įsigyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų ir rašytinių paaiškinimų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas.
Dėl įrodymų prijungimo
10. Ieškovai kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. šalių susirašinėjimą sms žinutėmis anglų kalba ir jų vertimą į lietuvių kalbą, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Iš šalių sms žinučių turinio matyti, kad šalys susirašinėjo apie pinigus, kuriuos ieškovai turėjo pervesti atsakovui, atsakovo sutikimas dėl mokamų procentų ir pan. Apeliantas A. Š. 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė naujus įrodymus Rašysenos eksperto A. B. 2022 m. rugpjūčio 10 d. konsultacinė išvada Nr. 20220810/01.
11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
13. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, be kita ko, turi aiškintis, ar prašomas priimti naujas įrodymas turės įtakos šalių ginčui išspręsti.
14. Įvertinus tai, kad šalių teikiami nauji rašytiniai įrodymai skirti pagrįsti tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, taigi nėra tiesiogiai susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principu, juos atsisakoma priimti.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
16. Pagal prima facie (liet. preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną šioje stadijoje atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan. Tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-927-798/2021).
17. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, nes nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovų pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas jiems palankus sprendimas.
19. Atsakovai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovai ieškinį grindžia suklastotais dokumentais. Atsakovas 2022 m. liepos 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovai ieškinį prieš atsakovą teismui rengėsi pateikti 2019 m., tačiau faktiškai pateikė tik 2022 m. Ieškovai neteikė ieškinio teismui 2019 m., nes neturėjo paskolos sutarties originalo.
20. Atsakovas neigia tarp šalių buvus paskolos teisinius santykius, nurodo, kad iš ieškovų gavo atlygį už jiems suteiktas paslaugas. Teigia, kad atsakovė įsigijo ginčo nekilnojamąjį turtą už atsakovo asmeninius pinigus.
21. Ieškovai 2022 m. liepos 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovai gyvena užsienio valstybėje, dokumentų originalų saugus ir kartu operatyvus pateikimas teismui dėl nurodytos priežasties yra objektyviai apsunkintas, būtent todėl visi civilinėje byloje dokumentai ieškovų teismui buvo teikiami suskaitmeninti. Visgi ieškovai, suinteresuoti teisingu bylos išnagrinėjimu organizavo paskolos dokumento originalo perdavimą savo atstovui, todėl informuoja teismą, kad planuojama paskolos dokumento originalo perdavimo ieškovų atstovui data yra 2022 m. liepos 30 d. ir atstovas, gavęs atsakovų ginčijamą paskolos dokumentą, nedelsdamas šį pateiks teismui. 2022 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutarties originalas buvo pateiktas teismui.
22. Šiuo konkrečiu atveju, bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą ir sandorio pripažinimo apsimestiniu įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovai pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jo faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes preliminariai pagrindžiančius dokumentus (paskolos sutartį, ieškovų banko sąskaitų išrašus, valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 29 d. išrašą, kuriame nurodoma, kad atsakovė 2014 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė A. Š. gali apsunkinti būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nes gali ginčo turtą perleisti, įkeisti, suvaržyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovo atžvilgiu grindė aplinkybe, kad iš jo prašoma priteisti 60 750 GBP yra didelė, o tiksli atsakovo A. Š. turtinė padėtis nėra žinoma, išskyrus tik tai, kad šiuo metu jis turi nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė preliminariu ieškovų skaičiavimu tėra 4 435,50 Eur ir ieškinio pareiškimo dieną taikant Lietuvos banko skelbiamą euro ir GBP valiutų santykį 0,83810, atitinka 3 717,39 GBP. Todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovams galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
25. Apeliantai su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ieškovai neįrodė grėsmės, jog ieškovams galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
26. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, dėl kurio prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; kt.).
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei
27. Ieškovai prašė areštuoti atsakovei A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpą/butą su rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
28. Tais atvejais, kai ginčijami arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl tokiais atvejais grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sudaro pati galimybė nevaržomai disponuoti turtu, kuris yra restitucijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020 24 punktas ir jame nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika). Vertinama, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015 ir joje nurodyta teismų praktika).
29. Kaip nustatyta, šiuo atveju byloje ne tik prašoma priteisti iš atsakovo skolą, bet ir pripažinti apsimestine 2014 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4-2741 dalį dėl buto įsigijimo ir pripažinti atsakovą tikruoju buto savininku.
30. Pritartina atsakovei, kad ieškovai prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų ir siekti perleisti ginčo turtą ar jį apsunkinti, nepateikė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė konservacinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones ginčo nekilnojamam turtui, kadangi tokio pobūdžio priemonėms taikyti nereikia įrodyti šalies, kurios atžvilgiu ši priemonė taikoma, nesąžiningumo.
31. Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpą / butą su rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą), todėl šioje dalyje skundžiama nutartis paliktina galioti.
Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui
32. Ieškovai prašė areštuoti atsakovui A. Š. priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui A. Š. ir esančias pas atsakovą A. Š. arba trečiuosius asmenis 60 750 Didžiosios Britanijos svarų (toliau – ir GBP) dydžio ieškinio turtiniam reikalavimui užtikrintių esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovui A. Š. ir esančias pas atsakovą A. Š. arba trečiuosius asmenis 60 750 Didžiosios Britanijos svarų (toliau – ir GBP) dydžio ieškinio turtiniam reikalavimui užtikrinti.
33. Nagrinėjamu atveju ieškovai įrodinėjo atsakovo A. Š. nesąžiningumą – teigė, kad ieškovai suteikė atsakovui paskolą būstui įsigyti, tačiau šį būstą už ieškovų atsakovui pervestus pinigus įsigijo ne atsakovas, o atsakovė. Ieškovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, todėl ir tai apsunkina būsimo galimai jiems palankaus sprendimo įvykdymą.
34. Atsižvelgus į teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus dėl būtinybės įrodyti asmens, kurio atžvilgiu taikoma laikinoji apsaugos priemonė, nesąžiningumą siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo, spręstina, kad ieškovai nepateikė duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020). Kadangi vien sunki turtinė atsakovo padėtis ir(ar) ieškinio reikalavimų dydis nėra pakankami kriterijai taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-268-516/2019), spręstina, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu taikytos nepagrįstai.
35. Papildomai pažymėtina, kad ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo išlaikant proceso šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – yra perteklinė, neatitinka įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslų. Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas tik atsakovei nevaržo atsakovų teisių daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovui, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos ir atsakovo atžvilgiu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsakovui taikytas turto areštas, yra naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovų prašymas areštuoti atsakovui A. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovui A. Š. turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. Š. ir esančias pas atsakovui A. Š. ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą) iš esmės neviršijant reikalavimo sumos 60 750 GBP atmetamas, o kita nutarties dalis, kuria nuspręsta areštuoti atsakovei A. Š. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpą / butą su rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą) iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 60 750 GBP, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti laikinąją apsaugos priemonę areštuoti atsakovui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovui A. Š. turtines teises ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui A. Š. ir esančias pas atsakovui A. Š. ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti areštuotą turtą) iš esmės neviršijant reikalavimo sumos – 60 750 GBP, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų I. S. ir D. B. prašymą šioje dalyje atmesti.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 nutarties dalį palikti nepakeistą.