Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-362-309-2010

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2010-11-22
Bylos Nr.: 1A-362-309-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
Nuteistasis: D. B., M. R.
Advokatai: Arūnas Koskus

Kategorijos

1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-362-309/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1., 1.2.14.5.2., 1.1.4.4.5., 1.2.18.10., 2.4.6.4.1., 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Redai Jončienei,dalyvaujant prokurorei Vladai Buivydienei,gynėjams advokatui Arūnui Koskuinuteistiesiems D. B., M. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Vlados Buivydienės, nuteistųjų D. B. ir M. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendžio, kuriuo

D. B. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. jai paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

D. B. įpareigota būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; per 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą ar jos dalį.

M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. - areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - areštu 41 (keturiasdešimt vienai) parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš D. B. ir M. R. solidariai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui Vytauto Dydžiojo g. 88, Kelmė, į. k. (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB bankas (duomenys neskelbtini) bankas, banko kodas 40100, (27 355.62) dvidešimt septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt penki litai, 62 ct. turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. (G.) nuteista už tai, kad žinodama, jog yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su M. R., iš anksto turėdama tikslą - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, susitarė, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius M. R. padės jai apgaule įgyti turtinę teisę į žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas - ją fiktyviai įdarbins UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pateiks žinomai neteisingus duomenis apie tariamai gautą darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko D. B. (G.) bus mokamos motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas.

D. B. (G.), vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su UAB (duomenys neskelbtini) direktorium M. R., pastarajam žinant, kad D. B. (G.) nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų, realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, siekiant padėti D. B. (G.) įgyti teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-03-03 darbo sutarties Nr. 32 pagrindu fiktyviai įdarbino ją UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 3000 Lt dydžio atlyginimą ir kaip darbdaviui pasirašius sutartyje, pasirašė minėtoje darbo sutartyje kaip darbuotoja, priimama į darbą.

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirba, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenis užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, 2008-03-03 pranešimą Nr. 55, apie D. B. (G.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad D. B. (G.) nuo 2008- 03-03 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, 2008-04-11 pranešimą Nr. 2491 apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. 1 ketvirtį (forma S AM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 3000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 1019,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-07-03 pranešimą Nr. 4502 apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 9000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3 058,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-10-13 pranešimą Nr. 12189 apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 3750,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 1 274,25 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

D. B. (G.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai - tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, darbo šioje įmonėje realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis ir ji neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. I, II, III ketvirčiais, 2008-08-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui, adresu Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė, pateikė prašymą Nr. PMTM - 268 skirti motinystės pašalpą kartu pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. 2008-07-28 įsakymą be numerio „Dėl nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo", kuriuo jis suteikė D. B. (G.) nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2008-08-08 iki 2008-12-11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus direktoriaus pavaduotoja G. Š., M. R. ir D. B. (G.) apgaulės įtakoje, manydama, kad D. B. (G.) turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-08-08 priėmė sprendimą Nr. SMTM-307 „Dėl D. B. teisės į motinystės pašalpą" už laikotarpį nuo 2008-08-08 iki 2008-12-11 skirti D. B. (G.) 4400 Lt dydžio motinystės pašalpą Remiantis šiuo sprendimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyrius, pervedant į D. B. (G.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, išmokėjo 3651,20 Lt motinystės pašalpą Dėl D. B. (G.) išmokėtos jai nepriklausančios motinystės pašalpos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui padaryta 4400,00 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, realiai bendrovėje nedirba, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas ir ji neturi teisės į vaiko priežiūros atostogas UAB (duomenys neskelbtini), 2008-12-11 priėmė įsakymą Nr. 2008/1 „Dėl išleidimo į vaiko auginimo atostogas", kuriuo nuo 2008-12-12 iki 2011-09-28 suteikė D. B. (G.) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti bei nurodė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenis užpildyti, pasirašyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, 2008-12-11 pranešimą Nr. 76 apie motinai(įmotei), tėvui(įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas(atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

D. B. (G.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai - tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, darbo šioje įmonėje realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų, žinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. I, II, III ketvirtį priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-12-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui, adresu Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė, pateikė prašymą Nr. PMTM-425 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. 2008-12-11 įsakymą Nr. 2008/1 „Dėl išleidimo į vaiko auginimo atostogas". Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) L. E., M. R. ir D. B. (G.) apgaulės įtakoje, manydama, kad D. B. (G.) turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-12-19 priėmė sprendimą Nr. SMTM - 474 „Dėl D. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" už laikotarpį nuo 2008-12-12 iki 2010-09-28 D. B. (G.) skirti 59 574,22 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Kelmės skyriui už laikotarpį 2008-08-08 iki 2010-02-28 į D. B. (G.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedus motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, t.y. 17 814,65 Lt, D. B. (G.) apgaule užvaldė jai nepriklausančią 17 814,65 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Dėl D. B. (G.) išmokėtos jai nepriklausančios motinystės (tėvystės) pašalpos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui padaryta 21 467,62 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

Tokiu būdu, D. B. (G.), M. R. padedant, apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės - 63 974,22 Lt dydžio svetimą turtą, t.y. 4400,00 Lt motinystės pašalpą ir 59 574,22 motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2008-08-08 iki 2010-02-28 savo naudai apgaule užvaldė 21 465,85 Lt dydžio svetimą turtą - jai nepriklausančias Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas - 3651,20 Lt motinystės ir 17 814,65 Lt motinystės (tėvystės) pašalpas, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui padaryta 25 867,62 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio turtinė žala.

Be to, D. B. (G.) nuteista už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. D. B. (G.), iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su UAB (duomenys neskelbtini) direktorium M. R., pastarajam padedant apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti, t.y. žinant, kad D. B. (G.) nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti VSDFV mokamų pašalpų, fiktyviai įdarbinus ją UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl to suklastojus tikrus dokumentus, pagaminus netikrus dokumentus ir juos panaudojus, ko pasekoje buvo įtvirtinti ir VSDFV Šiaulių skyriui pateikti žinomai melagingi duomenys apie D. B. (G.) tariamai gautą darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), pati suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl ko D. B. (G.) ir M. R. bendrų nusikalstamų veiksmų pasekoje D. B. (G.) apgaule įgijo teisę į žymiai padidintas iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, priskaičiuotas pagal tariamai gautas UAB „Dolmas" draudžiamąsias pajamas, ir dalį šių pašalpų užvaldė.

D. B. (G.), vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su M. R., žinodama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, turint tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, 2008-03-03 (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, ranka parašė prašymą priimti ją į UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigas ir šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtino savo parašu. Tokiu būdu D. B. (G.) suklastojo tikrą dokumentą;

D. B. (G.), vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdama pagal išankstinį susitarimą su M. R., žinodama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, turėdama tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis siekiant gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, M. R. padedant - 2008-03-03 kompiuterinės technikos pagalba atspausdinus darbo sutartį Nr.32, kuria D. B. (G.) įdarbinama UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose nustatant 3000 Lt dydžio atlyginimą, t.y. kurioje įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie D. B. (G.) įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) ir tariamai mokėtiną darbo užmokestį. M. R., kaip darbdaviui pasirašius sutartyje, patvirtinus ją įmonės antspaudu, pati sutartyje pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas. Tokiu būdu D. B. (G.) suklastojo tikrą dokumentą;

D. B. (G.), tęsdama nusikalstamą veiką, suprasdama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, turėdama tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis siekiant gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytoje vietoje ranka užpildė prašymą Nr. PMTM - 268 skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, ir 2008-08-08 šį prašymą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui, adresu Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė. Tokiu būdu D. B. (G.) suklastojo tikrą dokumentą ir j į panaudojo;

D. B. (G.), tęsdama nusikalstamą veiką, suprasdama, kad realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, turėdama tikslą tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, jai nustatytas atlyginimas yra nepagrįstai didelis siekiant gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai gautas draudžiamąsias pajamas, tiksliai nenustatytoje vietoje ranka užpildė prašymą Nr. PMTM-425 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis, ir 2008-12-11 šį prašymą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui, adresu Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė. Tokiu būdu D. B. (G.) suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

D. B. (G.), tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2008 m. kovo- 2008 m. liepos mėnesiais, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, patvirtindama įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamą atlyginimo išmokėjimą, pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo žiniaraščiuose ir kasos išlaidų orderyje, kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. nurodymu, pagal jo pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis, nežinodami apie M. R. ir D. B. (G.) susitarimą ir nusikalstamus ketinimus, bei nežinodami, kad D. B. (G.) realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jai darbo užmokestis UAB (duomenys neskelbtini) nepriklauso, užpildė UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimo žiniaraštyje Nr. 03 už 2008 m. balandžio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 04 už 2008 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 05 už 2008 m. birželio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 06 už 2008 m. liepos mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- 2008-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 36, kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 891,10 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. liepos-rugpjūčio mėn. už tariamai atliktą darbą, tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus.

Remiantis šiais suklastotais dokumentais ir M. R. ar jo nurodymu įgaliotų asmenų užpildytais, pasirašytais ir VSDFV Šiaulių skyriui pateiktais dokumentais, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, 2008-04-06 VSDFV Kelmės skyrius sprendimu Nr. SMTM-307 „Dėl D. B. teisės į motinystės pašalpą" ir 2008-12-19 sprendimu Nr. SMTM -474 „Dėl D. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" skyrė D. B. (G.) 4400,00 Lt dydžio motinystės pašalpą ir 59 574,22 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai turėtas draudžiamąsias pajamas, ko pasekoje D. B. (G.) užvaldė 25 867,62 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir dėl ko buvo padaryta žala VSDF biudžetui.

M. R., nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad bendrovė neturi finansinių galimybių mokėti darbo užmokesčio, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su D. B. (G.), padėjo jai apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra žinodamas, kad D. B. (G.) niekur nedirba ir nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, neturi bei ateityje neturės teisės gauti VSDFV mokamų pašalpų, fiktyviai - žinodamas, kad D. B. (G.) realiai nedirbs ir nustatydamas nepagrįstai didelį atlyginimą, įdarbino ją UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose ir pateikė VSDFV Šiaulių skyriui žinomai neteisingus duomenis apie jos socialinio draudimo pradžią ir apie nepagrįstai didelį gautą darbo užmokestį iš UAB (duomenys neskelbtini), tokiu būdu padėjo D. B. (G.) apgaule įgyti turtinę teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas pagal žymiai padidintas draudžiamąsias pajamas.

M. R., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su D. B., 2008-03-03 sudarė darbo sutartį Nr. 32, kuria D. B. (G.) fiktyviai, t.y. žinodamas, kad ji nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų, realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, siekdamas padėti D. B. (G.) įgyti teisę į žymiai ir nepagrįstai padidintas ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, įdarbino ją UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose nustatant jai nepagrįstai didelį 3000 Lt dydžio atlyginimą ir kaip darbdavys pasirašė sutartyje.

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirba, jai nustatytas atlyginimas yra nepagųstai didelis tikslu gauti žymiai padidintas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, nurodė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkantiems UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotiems asmenis užpildyti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, 2008-03-03 pranešimą Nr. 55, apie D. B. (G.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad D. B. (G.) nuo 2008- 03-03 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, 2008-04-11 pranešimą Nr. 2491 apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. I ketvirtį (forma S AM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 3000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 1019,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-07-03 pranešimą Nr. 4502 apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 9000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3 058,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2008-10-13 pranešimą Nr. 12189 apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu tariamai gavo 3750,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 1 274,25 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

D. B. (G.) tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai - tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, darbo šioje įmonėje realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis ir ji neturi teisės gauti iš VSDF biudžeto pašalpų, žinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotą darbo užmokestį 2008 m. I, II, III ketvirčiais, 2008-08-08 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui, adresu Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė, pateikė prašymą Nr. PMTM - 268 skirti motinystės pašalpą kartu pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. įsakymą be numerio „Dėl nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo", kuriuo jis suteikė D. B. (G.) nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2008-08-08 iki 2008-12-11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus direktoriaus pavaduotoja G. Š., M. R. ir D. B. (G.) apgaulės įtakoje, manydama, kad D. B. (G.) turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008-08-08 priėmė sprendimą Nr. SMTM-307 „Dėl D. B. teisės į motinystės pašalpą" už laikotarpį nuo 2008-08-08 iki 2008-12-11 skirti D. B. (G.) 4400 Lt dydžio motinystės pašalpą. Remiantis šiuo sprendimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyrius, pervedant į D. B. (G.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, išmokėjo 3651,20 Lt motinystės pašalpą. Dėl D. B. (G.) išmokėtos jai nepriklausančios motinystės pašalpos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui padaryta 4400,00 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

D. B. (G.), tęsdama bendrą nusikalstamą sumanymą, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai - tikslu tapti apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, darbo šioje įmonėje realiai nedirbo, jai nustatytas atlyginimas buvo nepagrįstai didelis ir ji neturi teisės gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpų, žinodama, kad VSDFV Šiaulių skyriui UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. nurodymu pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie jai UAB (duomenys neskelbtini) 2008 m. I, II, III ketvirtį priskaičiuotą darbo užmokestį, 2008-12-11 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui, adresu Vytauto Didžiojo g. 88, Kelmė, pateikė prašymą Nr. PMTM-425 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. R. 2008-12-11 įsakymą Nr. 2008/1 „Dėl išleidimo į vaiko auginimo atostogas". Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriaus vyriausioji specialistė (pašalpoms) L. E., M. R. ir D. B. (G.) apgaulės įtakoje, manydama, kad D. B. (G.) turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-12-19 priėmė sprendimą Nr. SMTM - 474 „Dėl D. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" už laikotarpį nuo 2008-12-12 iki 2010-09-28 D. B. (G.) skirti 59 574,22 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. VSDFV Kelmės skyriui už laikotarpį 2008-08-08 iki 2010-02-28 į D. B. (G.) asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedus motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, t. y. 17 814,65 Lt, D. B. (G.) apgaule užvaldė jai nepriklausančią 17 814,65 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Dėl D. B. (G.) išmokėtos jai nepriklausančios motinystės (tėvystės) pašalpos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui padaryta 21 467,62 Lt (įskaitant pajamų mokestį) žala.

Tokiu būdu M. R. padėjo D. B. (G.) apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės - 63 974,22 Lt dydžio svetimą turtą, t. y. 4400,00 Lt motinystės pašalpą ir 59 574,22 motinystės (tėvystės) pašalpą ir padėjo D. B. (G.) laikotarpiu nuo 2008- 08-08 iki 2010-02-28 apgaule užvaldyti 21 465,85 Lt dydžio svetimą turtą - jai nepriklausančias Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšas - 3651,20 Lt motinystės ir 17 814,65 Lt motinystės (tėvystės) pašalpas, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriui padaryta 25 867,62 Lt (įskaitant pajamų mokestį) dydžio turtinė žala.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. M. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas, reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, veikdamas kartu su D. B. (G.) ir iš anksto turėdamas tikslą padėti jai apgaule įgyti turtinę teisę į svetimą turtą ir jį užvaldyti - teisę į žymiai padidintas iš VSDF biudžeto mokamas motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, žinodamas, kad D. B. (G.) darbo UAB (duomenys neskelbtini) nedirbs, nustatydamas jai nepagrįstai didelį atlyginimą, žinodamas, kad bendrovė neturi finansinių galimybių mokėti D. B. (G.) nustatytą darbo užmokestį ir pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis VSDFV Šiaulių skyriui, suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

M. R., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą su D. B. (G.), 2008-03-03 nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino darbo sutartį Nr. 32, kuria D. B. (G.) įdarbinama UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose nustatant jai 3000 Lt dydžio atlyginimą, t.y. kurioje įtvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie D. B. (G.) įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini), kaip darbdavys pasirašė sutartyje, patvirtino ją įmonės antspaudu ir pateikė pasirašyti D. B. (G.) kaip į darbą priimamam darbuotojui. Tokiu būdu M. R. suklastojo tikrą dokumentą;

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba užpildė, savo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, parašu patvirtino ir 2008-03-03 pateikė VSDFV Šiaulių skyriui 2008-03-03 pranešimą Nr. 55, apie D. B. (G.) valstybinio socialinio draudimo pradžią (forma 1-SD) su jame įtvirtintais tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad D. B. (G.) nuo 2008- 03-03 priimta į darbą UAB (duomenys neskelbtini) ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Tokiu būdu M. R. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

M. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovę K. G., nurodė jai užpildyti, savo parašu patvirtinti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. I ketvirtį, su priedais. K. G., vykdydama M. R. nurodymą, nesuprasdama nusikalstamų D. B. (G.) ir M. R. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba 2008-04-11 atspausdino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, adresu Ežero 17, Šiauliai, 2008-04-14 pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. 60 apie apdraustuosius už 2008m. 1 ketvirtį (forma S AM) su priedais: 2008-04-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinė ataskaita (SAMF4 forma), 2008-04-11 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD forma), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu gavo 3000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 1 019,40 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu M. R. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

M. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovę K. G., nurodė jai užpildyti, savo parašu patvirtinti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybps Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį, su priedais. K. G., vykdydama M. R. nurodymą, nesuprasdama nusikalstamų D. B. (G.) ir M. R. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba 2008-07-03 atspausdino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, adresu Ežero 17, Šiauliai, 2008-07-03 pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. 63 apie apdraustuosius už 2008m. II ketvirtį (forma SAM) su priedais: 2008-07-03 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinė ataskaita (SAMF4 forma), 2008-07-03 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD forma), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu gavo 9000,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 3058,20 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu M. R. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

M. R., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovę K. G., nurodė jai užpildyti, savo parašu patvirtinti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį, su priedais. K. G., vykdydama M. R. nurodymą, nesuprasdama nusikalstamų D. B. (G.) ir M. R. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba 2008-10-13 atspausdino ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, adresu Ežero 17, Šiauliai, 2008-10-16 pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą Nr. 71 apie apdraustuosius už 2008m. III ketvirtį (forma SAM) su priedais: 2008-10-13 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansinė ataskaita (SAMF4 forma), 2008-10-13 pranešimu apie apdraustųjų (be atieistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas (SAM3SD forma), kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) D. B. (G.) ataskaitiniu laikotarpiu gavo 3750,00 Lt pajamų, nuo kurių apskaičiuota 1274,25 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiu būdu M. R. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-07-28 nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino įsakymą be numerio „Dėl nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo", kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nuo 2008-08-08 iki 2008-12-11 D. B. (G.) išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų ir pateikė šį įsakymą D. B. (G.) Tokiu būdu M. R. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo;

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-12-11 nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba atspausdino įsakymą Nr. 2008/1 „Dėl išleidimo į vaiko auginimo atostogas", kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2008-12-12 iki 2011-09-28 suteikė D. B. (G.) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti ir pateikė šį įsakymą D. B. (G.) Tokiu būdu M. R. pagamino netikrą dokumentą ir j į panaudojo;

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovę K. G., nurodė jai užpildyti, savo parašu patvirtinti ir pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, esančiam adresu Ežero 17, Šiauliai, pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas(atšauktas) atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9-SD). K. G., vykdydama M. R. nurodymą, nesuprasdama nusikalstamų D. B. (G.) ir M. R. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio, tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuterinės technikos pagalba 2008-12-11 atspausdino, pasirašė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, adresu Ežero 17, Šiauliai, pateikė pranešimą Nr. 76, kuriame įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2008-12-12 iki 2010-09-28. Tokiu būdu M. R. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo;

M. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintos fiktyviai - tikslu apgaule užvaldyti svetimą turtą, realiai darbo nedirbo, 2008m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais, tikslesnis laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) vadovę K. G., nežinančią apie M. R. ir D. B. (G.) susitarimus bei pastarųjų asmenų nusikalstamus ketinimus, savo parašu patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) vadovės K. G. jo nurodymu ruoštus UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tai yra:

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 03 už 2008 m. balandžio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 04 už 2008 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 05 už 2008 m. birželio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- atlyginimo žiniaraštyje Nr. 06 už 2008 m. liepos mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 266,80 Lt darbo užmokesčio už tariamai atliktą darbą;

- 2008-08-07 kasos išlaidų orderyje Nr. KIO 36, kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) išmokėta 2 891,10 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. liepos-rugpjūčio mėn. už tariamai atliktą darbą;

- darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. balandžio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) 2008 m. balandžio mėn. tariamai dirbo 22 dienas, 176 valandas;

- darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. gegužės mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) 2008 m. gegužės mėn. tariamai dirbo 20 dienų, 160 valandų;

- darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. birželio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) 2008 m. birželio mėn. tariamai dirbo 20 dienų, 160 valandų;

- darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. liepos mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) 2008 m. liepos mėn. tariamai dirbo 22 dienas, 176 valandas;

- darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2008 m. rugpjūčio mėn., kuriame nurodyta, kad D. B. (G.) 2008 m. rugpjūčio mėn. tariamai dirbo 5 dienas, 40 valandų, tokiu būdu M. R. suklastojo tikrus dokumentus.

Remiantis šiais M. R. ar jo nurodymu įgaliotų asmenų užpildytais, pasirašytais ir VSDFV Šiaulių skyriui pateiktais dokumentais ir D. B. suklastotais dokumentais, kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, 2008-04-06 VSDFV Kelmės skyrius sprendimu Nr. SMTM-307 „Dėl D. B. teisės į motinystės pašalpą" ir 2008-12-19 sprendimu Nr. SMTM -474 „Dėl D. B. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą" skyrė D. B. (G.) 4400,00 Lt dydžio motinystės pašalpą ir 59 574,22 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotas pagal UAB (duomenys neskelbtini) tariamai turėtas draudžiamąsias pajamas, ko pasekoje D. B. (G.) užvaldė 25 867,62 Lt (įskaitant pajamų mokestį) svetimo turto - Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir dėl ko buvo padaryta žala VSDF biudžetui.

Be to, M. R. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą: M. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, remiantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. Id. nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, tyčia, žinodamas, kad D. B. (G.) UAB (duomenys neskelbtini) įdarbinta fiktyviai tikslu apgaule įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, t.y. žinodamas, kad D. B. (G.) darbo realiai nedirbo, 2008m. balandžio- rugpjūčio mėnesiais organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti UAB (duomenys neskelbtini) vadovei K. G., nežinančiai apie direktoriaus M. R. ir D. B. (G.) susitarimus ir nusikalstamus ketinimus bei nežinančiai, kad D. B. (G.) realiai UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie joms priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, ko pasekoje UAB (duomenys neskelbtini) vadovė įformino ir į UAB (duomenys neskelbtini) buhaherinę apskaitą įtraukė buhalterinės apskaitos dokumentus : 2008 m. balandžio-liepos mėn. 4 darbo užmokesčio žiniaraščius Nr. 03, 04, 05, 06, 4 avanso apyskaitas už 2008 m. balandžio- liepos mėn. ir 2008-08-09 kasos išlaidų orderį Nr. KIO 36, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos, t.y. nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkei D. B. (G.) priskaičiuotą 15 750,00 Lt ir išmokėtą 11 958,30 Lt atlyginimą. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Vlada Buivydienė prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendį: daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus palikti saugoti baudžiamojoje byloje; įpareigoti D. B. per 1 metus ir 2 mėnesius atlyginti pusę jai priteistos turtinės žalos; bausmes, paskirtas M. R. už atskiras nusikalstamas veikas, subendrinti vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1,2 p. nuostatomis.

Skunde nurodo, jog skundžiamąjį nuosprendį priėmęs teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - BK 63 str. 5 d. 1 p., 48 str. 6 d. 2 p. bei netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus, susijusius su BPK 304 str. 1 d. 5 p. ir 307 str. 6 d. 2 p. taikymu. Todėl, prokurorės nuomone, dėl šių pažeidimų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendis negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas, todėl keistinas. Nurodo, kad teismas, priimdamas 2010-07-26 nuosprendį, neišsprendė daiktinių įrodymų klausimo ir nuosprendyje apie tai nepasisakė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (LR BPK 328 str. 4 p.) ir dėl to 2010-07-26 nuosprendis keistinas. Taip pat nurodo, jog BK 307 str. 6 d. 2 p. nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas ir sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo ir teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiriami UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie šiuo metu yra saugomi ikiteisminį tyrimą atlikusioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje - FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriuje. BPK 91-96 str. reglamentuoja, kas yra laikomi daiktais ir dokumentais baudžiamajame procese. Atsižvelgiant į BPK 95, 96 str. 2 d., nuostatas, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai yra daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. BPK 94 str. nurodytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Nurodo, kad šio straipsnio 1 d. 3 p. nustato, jog dokumentai, turintys BPK 91 str. numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu. Pasak prokurorės, atsižvelgiant į tai, kad niekas nepareiškė prašymo dėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų perdavimo, jie paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Taipogi nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendžiu šioje baudžiamojoje byloje D. B. paskirta 1 m. 6 mėn. galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė bei nustatyti įpareigojimai būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir per 1 metus 2 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą ar jos dalį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajai pastarąjį įpareigojimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent LR BK 48 str. 6 d. 2 p., dėl ko buvo neteisingai paskirta bausmė (LR BPK 328 str. 1,2 p.). Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje D. B. paskirta laisvės apribojimo bausmė su minėtais įpareigojimais yra pagrįsta, paskirta tinkamai įvertinus aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui ir jos dydžio nustatymui. Tačiau įpareigojimas D. B. atlyginti turtinę žalą ar jos dalį paskirtas nenurodant, kokio dydžio žala ar jos dalis turi būti atlyginta. Prokurorės nuomone, teismas apsiribojo tik BK 48 str. 6 d. 2 p. įtvirtintos formuluotės, nurodančios tik įpareigojimo rūšį, perrašymu, tuo tarpu, atlygintinos žalos dydis turi būtų aiškiai ir tiksliai nustatytas atsižvelgiant į baudžiamosios bylos aplinkybes, įtakojančias nuteistojo galimybę šį apribojimą įvykdyti, bei siekiant BK 41 str. numatytų tikslų. Nurodo, kad, kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, VSDFV Kelmės skyriaus 27 355,62 Lt dydžio civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš D. B. bei M. R. ši suma priteista solidariai. Taigi teigia, kad nuosprendyje yra nurodyta ir alternatyva - galimybė D. B. atlyginti tik dalį turtinės žalos, suponuoja nuteistajai D. B. galimybę minimaliai vykdyti šį įpareigojimą, piktnaudžiauti susidariusia galimybe visiškai neatlyginti žalos motyvuojant tokį elgesį tuo, jog ji nėra saistoma tiksliu atlygintinos žalos dydžiu. Todėl, pasak prokurorės, atsižvelgiant į šiuos argumentus, įvertinus tai, jog LR BK 48 str. 6 d. nurodyti įpareigojimai, kurie skiriami asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, yra sudedamoji šios bausmės dalis, darytina išvada, kad D. B. paskirtas įpareigojimas per 1 metus 2 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą ar jos dalį darys šį įpareigojimą neįvykdomu ir tuo pačiu pati laisvės apribojimo bausmė neteks prasmės ir nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. Taigi, prokurorės nuomone, būtina tiksliai ir aiškiai nustatyti, kokio dydžio žalą nuteistoji turi atlyginti per nustatytą terminą. Nurodo, kad skundžiamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad D. B. darbo santykiai UAB (duomenys neskelbtini) buvo neteisėti, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos užvaldytos apgaule ir D. B. jas gavo neteisėtai dėl to šiuo metu ji neturi pragyvenimo šaltinio, todėl 2010-07-26 nuosprendis keistinas ir nustatytinas įpareigojimas nuteistajai per 1 metus ir 2 mėnesius atlyginti pusę jai priteistos turtinės žalos.

Taip pat nurodo, kad teismas 2010-07-26 nuosprendžiu M. R. paskyręs bausmes už atskirus nusikaltimus, jas subendrino BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. pagrindu, t. y. apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes. Šio bausmių bendrinimo būdo taikymą teismas motyvavo tuo, kad visos nusikalstamos veikas, už kurių padarymą M. R. skundžiamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Tačiau, pasak prokurorės, kaip matyti iš kaltinimo M. R. dalis nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 300 str. 1 d. - suklastotų dokumentų realizavimas įtraukiant juos į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d. - suklastotų dokumentų įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą iš tiesų įvykdyti vienu metu ir tarp šių nusikaltimų veikų yra ideali nusikaltimų sutaptis, tačiau likusioje kaltinimo dalyje nusikalstamų veikų sutaptis yra reali, kadangi pats dokumentų suklastojimas (LR BK 300 str. 1 d.) ir sukčiavimas (LR BK 182 str. 2 d.) padaryti skirtingu laiku, todėl BK 63 str. 5 d. 1 p. teismo taikytas netinkamai. Tuo tarpu, prokurorė pažymi, kad pastarosios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, t. y. BK 300 str. 1 d. numatyta veika yra nesunki, o BK 182 str. 2 d. - sunki, todėl bausmės už šias veikas turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. taisyklėmis, todėl 2010-07-26 nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (LR BPK 328 str. 1 p.).

Taipogi nurodo, kad BPK 304 str. įvardija, kokie duomenys turi būti nurodyti nuosprendžio įžanginėje dalyje. Šio straipsnio 5 p. nurodyta, kad įžanginėje dalyje turi būti nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis. 2010-07-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad M. R. kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. Šie duomenys, pasak prokurorės, neatitinka baudžiamosios bylos duomenų, todėl ši klaida taisytina. Nurodo, kad tiek pranešime apie įtarimą M. R., tiek kaltinamajame akte nurodyta, kad M. R. kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir 222 str. 1 d. 2010-06-16 posėdžio metu valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 str., teismui įteikė prašymą pakeisti kaltinimą nuteistojo atžvilgiu ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 6 d.. 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. Teismas šį prašymą patenkino. Taigi nuo šio momento laikoma, kad M. R. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymu. Nurodo, jog iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių matyti, M. R. nuteistas už veikas pagal pakeistą kaltinimą, todėl nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyti BK straipsniai laikytini rašybos klaida ir ji apeliacinės instancijos teismo sprendimu ištaisytina.

Apeliaciniu skundu nuteistoji D. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Skunde nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai neištyrė šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, dalies jų visiškai neanalizavo, tuo padarė esminį BPK pažeidimą, nesivadovavo byloje esančiomis visomis faktinėmis aplinkybėmis, rėmėsi tik tomis aplinkybėmis, prielaidomis, kurios leistų priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Taipogi nurodo, jog teismas byloje esančių faktinių aplinkybių visumoje padarė šių faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas ir tokiu būdu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir dėl jos atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Nurodo, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, kadangi nuosprendyje paminėjo tik tuos įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl jos kaltės, tačiau nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus jos kaltę visiškai paneigiančius įrodymus. Teigia, jog nuosprendyje padaryta teismo išvada apie išankstinį piktavališką susitarimą su M. R. dėl apgaulės panaudojimo, gaunant valstybės lėšas, yra nepagrįsta, tai yra tik visiškai neįrodyta teismo prielaida. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog pagal suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką visos abejonės baudžiamojoje byloje turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, o prielaidos nelaikytinos tinkamais įrodymais. Teigia, kad teismo išvadą dėl iš anksto piktavališko susitarimo paneigia byloje esantys duomenys - kaltinamųjų, liudytojų parodymai. Taipogi nurodo, jog byloje yra duomenys, kad ji nei prieš ją įdarbinant, nei įdarbinus, t. y. darbo sutarties sudarymo metu, nežinojo apie savo nėštumą. Nurodo, jog darbo sutartis sudaryta 2008-03-03, o apie nėštumą ji sužinojo tik 2008-04-17 (b. l. 38). UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas R. K., o ne direktorius M. R. iki nuteistosios įdarbinimo su ja bendravo, iniciavo jos priėmimą (b. l. 30), pats, o ne direktorius (direktorius tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini)) su D. B. kalbėjosi dėl darbo (b. l. 30). Pirmiausia R. K. iki susitikimo su ja bendravo su jos tėvu, o tik vėliau su ja (b. l. 30). M. R. nurodė, jog tik grįžęs į Lietuvą susitiko su D. B. ir ją įdarbino (b. l. 38), apie D. B. nėštumą UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. R. sužinojo labai vėlai (b. l. 39). Vadybininkas R. K. apie D. B. nėštumą iki įdarbinimo ir įdarbinus nežinojo. Apie tai pastarasis sužinojo maždaug po 2 mėn. (b. l. 30) po įdarbinimo. Todėl, pasak nuteistosios, teismo padaryta išvada dėl D. B. piktavališko susitarimo su M. R. yra visiškai nelogiška, nes negalima iš anksto susitarti dėl aplinkybių, dėl jų pasekmių, jei apie tas aplinkybes nė nežinoma: D. B. ir M. R. susitikimas įvyko tuo metu, kai apie savo nėštumą net pati D. B. nežinojo. Ta aplinkybė jai tapo žinoma tik po įdarbinimo. Vadovaujantis teismo padarytomis išvadomis, apeliantė mano, kad jeigu M. R. ir būtų buvusi žinoma aplinkybė apie D. B. nėštumą, tai tam, jog nekiltų baudžiamoji atsakomybė, jis turėjo nepriimti jos į darbą. Nurodo, jog šios baudžiamosios bylos aplinkybės programuoja tokią situaciją, jog kiekviena besilaukianti moteris negali dirbti ir negali būti priimta dirbti į jokį darbą nėštumo laikotarpiu ir gauti susitarimu sulygto darbo užmokesčio, nes tai interpretuojama kaip pagrindas ir prielaida sukčiavimui. Teigia, kad jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo darbdaviui reikalauti iš priimamos į darbą darbuotojos pateikti pažymą, patvirtinančią ar paneigiančią nėštumą. Reikalavimo jai nereiškė ir darbdavys, todėl jos ir darbdavio atstovo veiksmuose nėra būtinųjų sukčiavimo požymių - tyčios ir savanaudiškų paskatų. Tam, kad būtų konstatuota tyčia, teismas nuosprendyje ne prielaidomis, o neginčijamai turėjo konstatuoti bendrovės direktoriaus žinojimą apie D. B. nėštumą, D. B. žinojimą apie savo nėštumą, jų suvokimą, įdarbinimą tik dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų gavimo.

Nurodo, jog privataus juridinio asmens, šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini), veikla yra privati ir darbo sutarties šalys, t. y. darbdavys (UAB (duomenys neskelbtini)) ir darbuotojas (D. B.) turi visas jiems suteiktas teises dėl darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir nei vienas teisės aktas nenumato apribojimų dėl darbo užmokesčio dydžio, todėl susitarimas dėl 3000,00 Lt darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių yra tinkamas, neprieštaraujantis teisės aktams. Pagal Statistikos Departamento duomenis, skelbiamus viešai departamento internetinėje svetainėje, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje darbo sutarties sudarymo metu, taip pat buvo apie 3000,00 Lt. Taipogi nurodo, kad privatus juridinis asmuo turi teisę su darbuotoju sulygti kokio pobūdžio darbas ir kokiomis sąlygomis įmonėje bus atliekamas, taigi nurodo, kad su ja buvo sulygta, jog ji atsakinga už informacijos apie bet kokio nekilnojamojo turto pardavimą, pirkimą, mainus suradimą bei pateikimą darbdaviui. Taip pat nurodo, kad darbo sutartimi nebuvo sulygta, kad nuo darbdaviui perduotos informacijos kiekio priklausys darbuotojos jos darbo užmokestis, sulygtas darbo užmokestis - konkretus ir nekintantis kiekvieną mėnesį. Teigia, jog nurodytas faktines aplinkybes patvirtina liudytojų R. K. parodymai (b. l. 30: „darbo pobūdis..surasti bet ką, žemę, sodybą, butą..svarbu pradinė informacija"), nuteistojo M. R. parodymai (b. l. 38). Jos įdarbinimo tikslas, kad surastų pelningus taškus, paiešką vykdytų") nuteistosios D. B. parodymai (b. l. 38) „rinkdavau informaciją ir ją perduodavau R. K..."). Nurodo, kad darbuotojai, sugebantys atlikti panašaus pobūdžio darbą šioje įmonėje, t. y. tam tikros informacijos suradimas ir pateikimas įmonei, buvo reikalingi ir iki D. B. įdarbinimo ir jai dirbant: kitos vadybininkės, dirbusios 2007-2008 m šioje įmonėje darbas - statybinių prekių paieška, kainų palyginimas. Darbas buvo atliekamas turint panašias darbo sąlygas kaip ir D. B. (b. l. 31: liudytojos R. K. parodymai: „žiūrinėjai statybinių prekių čia Lietuvoje, kainas lyginau...važiuodavau į Norvegiją, konkrečios darbo vietos neturėjau, važinėjau"). Todėl apeliantė daro išvadą, kad įmonei turėti darbuotojus, renkančius tam tikro pobūdžio informaciją ir pateikiančius juos, buvo tikslinga. Teigia, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš liudytojo R. K., kaltinamųjų D. B., M. R. parodymų matyti, kad D. B. funkcija bendrovėje buvo tariamai ieškoti nekilnojamąjį turtą. Byloje esantys duomenys - liudytojų, D. B., M. R. parodymai, kaip tik patvirtina, kad D. B. faktiškai atliko turto paiešką, bet kokią su tuo susijusią informaciją perduodavo įmonės atstovams, o teismas, pasak nuteistosios, darydamas išvadą, jog darbas įmonėje faktiškai atliekamas nebuvo ir konstatuodamas darbo santykių fiktyvumą, rėmėsi ir M. R. parodymais, kur anot teismo, pastarasis davė parodymus, kad po priėmimo į darbą kaltinamoji neatliko jokių darbų, susijusių su nekilnojamojo turto paieška, ir specialisto, išvada, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra duomenų kokius konkrečius darbus ji atliko, ir anot teismo, R. K. taip pat negalėjo paaiškinti, kokie darbai tiksliai buvo atliekami. Nurodo, kad priešingai nei teigia teismas, M. R. davė parodymus, kurie paneigia teismo padarytą išvadą dėl darbo fiktyvumo, kaip antai, jis paaiškino, kad pinigai, kurie buvo mokami D. B., „..realiai atsipirko", „..tuo suteiktu informacijos kiekiu, atsipirko mums, už tą pinigų sumą, kurią jai sumokėjome, ta sodyba ant Dubysos kranto..atnešė planuotą pelną daugiau, nei tikėjomės", „..mes turėjome informaciją iš D. B." (b. l. 39, 40). Be to, nuteistosios nuomone, buhalterinės apskaitos dokumentuose duomenų apie konkrečiai atliktus darbus nebūvimas nepaneigia faktiškai dirbto įmonėje darbo, nes jokie įmonės vidaus dokumentai nenustatė informacijos surinkimo, ieškojimo ar pateikimo tvarkos, būdo. Mano, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad informacija buvo perduodama ir komunikacinėmis priemonėmis ir žodžiu susitikus su įmonės atstovais, tik dalies informacijos perdavimas nebuvo išreikštas materialia forma. Taipogi nurodo, jog D. B. veika neatitinka ir BK 300 str. l d. nusikaltimo požymių, nes ji neatliko nei vieno baudžiamajame įstatyme nurodyto draudžiamojo veiksmo, todėl nuteista pagal BK 300 str. l d. nepagrįstai. Be kita ko apeliantė nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkino civilinį ieškinį ir priteisė civilinio ieškovo naudai 27 333,62 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodo, jog Civilinio kodekso generalinio delikto principas reiškia, jog žalos faktas kartu reiškia žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą, kaltę. Nuteistoji nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kuriais atsirado žala VSDFV Kelmės skyriui, todėl neturi pareigos ją atlyginti. Teigia, kad sukčiavimo, kaip nusikaltimo, rezultatas - turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. D. B. teisę į motinystės pašalpą įgijo teisėtai, remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis (16 str. l d.), turėdama teisę į darbą, tą teisę realizuodama ir pasinaudodama valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, jos veikoje neteisėtumo nėra. Remiantis aukščiau išdėstytu, nuteistoji daro išvadą, kad apkaltinamajame teismo nuosprendyje išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio teismo pasisakymai ir padarytos prielaidos negali būti vertinami kaip įrodymai. Įrodymais pagal baudžiamojo proceso įstatymą gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR BPK 20 str.).

Apeliaciniu skundu nuteistojo M. R. gynėjas advokatas A. Koskus prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendį ir M. R. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį - išteisinti M. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika turinti šių nusikaltimų požymių.

Skunde nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. R. ir D. B. veikdami kartu siekė vieningo tikslo - neva apgaule įgyti turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas - nėra paremta jokiais įrodymais. Teigia, kad tiek D. B., M. R. apklausos protokoluose, tiek jų apklausos teisme metu, tiek liudytojų parodymuose (R. K.) nurodoma, kad iki darbo sutarties sudarymo apeliantai nebuvo pažįstami, visas darbo sąlygas, įskaitant ir būsimą darbo užmokesčio dydį D. B. derino su UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku R. K., o su M. R. ji susitiko tik pasirašant darbo sutartį, nes jis buvo įmonės direktorius. Apeliantas tęsdamas savo argumentus nurodo, kad M. R. daugiausia laiko dirbdavo Danijoje, net ir pradėjus D. B. eiti vadybininkės pareigas, su ja praktiškai nesimatydavo ir nebendraudavo, taigi teigia, kad jokio išankstinio susitarimo nebuvo ir negalėjo būti, o jokių įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius, apelianto nuomone, byloje nėra. Todėl, pasak apelianto, visiškai nepagrįstas ir neparemtas jokiais įrodymais teismo teiginys, neva M. R. iš anksto susitarė dėl minėtų nuskalstamų veikų padarymo su D. B.. Nurodo, kad sudarius darbo sutartį pati D. B. dar nežinojo, kad yra nėščia, ką apelianto nuomone patvirtina byloje esanti 2009-07-01 VšĮ Kelmės ligoninės pažyma, kurioje nurodyta, kad nuteistoji į šią įstaigą kreipėsi 2008-04-17, kur jai buvo nustatytas 14 savaičių nėštumas. Mano, jog tik šia pažyma galima remtis nustatant momentą, kada D. B. sužinojo apie savo nėštumą. Nurodo, kad jai įsidarbinant UAB (duomenys neskelbtini) jai pačiai dar nebuvo žinoma, kad laukiasi, jau net nekalbant, kad tai nebuvo žinoma jos darbdaviui M. R., su kuriuo ji nebendraudavo. Taipogi nurodo, jog visi kiti teismo samprotavimai apie nuteistosios neva žinomą nėštumą yra tik prielaidos, kurios neparemtos byloje ištirtų įrodymų visuma, ir tokiu būdu buvo pažeistas BPK 20 str. 5 d., pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas pažymi, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad bet kokie byloje esantys neaiškumai privalo būti traktuojami kaltinamojo naudai. Gynėjo nuomone, šiuo atveju Šiaulių miesto apylinkės teismui nesiremiant Kelmės ligoninės pažyma nėra įmanoma nustatyti, kada nuteistoji sužinojo esanti nėščia, dėl šios priežasties ši aplinkybė, pasak apelianto, privalo būti vertinama M. R. ir D. B. naudai, o BK 24 str. 6 d., šiuo atveju taikomas neteisėtai. Be kita ko nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas klaidingai vertina byloje esančius faktus ir įrodymus: 2008-03-03 D. B. darbo sutarties pagrindu buvo priimta į UAB (duomenys neskelbtini) eiti vadybininkės pareigas, darbo sutartimi jai buvo nustatytas 3000 Lt atlyginimas neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius apeliantės realiai gaunamas darbo užmokestis būdavo apie 2200 Lt, o nuosprendyje teismas nurodo, kad tokio dydžio atlyginimas yra nepagrįstai didelis, žymiai didesnis nei kitų įmonės darbuotojų ir nustatytas tik siekiant įgyti teisę į svetimą turtą. Tokie teismo teiginiai, apelianto nuomone, yra nepagrįsti, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys, kurie patvirtina, kad tuo metu, kai D. B. buvo priimta į UAB (duomenys neskelbtini) vidutinis darbo užmokestis nekilnojamojo turto sektoriuje tik labai nežymiai skyrėsi nuo nustatyto 2008-03-03 darbo sutartyje, o teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė. Teigia, jog lygindamas D. B. darbo užmokestį su kitų įmonės darbuotojų darbo užmokesčiu, teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog didžioji dalis įmonės darbuotojų nuolat vyksta dirbti į Daniją, dėl šios priežasties, pasak apelianto, realus jų darbo užmokestis kartu su pinigais, mokamais už komandiruotes, būdavo apie 4000 - 5000 Lt. Todėl, gynėjo nuomone, visiškai nepagrįstas Šiaulių miesto apylinkės teismo teiginys, neva D. B. darbo užmokestis žymiai skyrėsi nuo kitų įmonės darbuotojų. Taipogi apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad sudarius darbo sutartį, D. B. realiai nedirbo jokio darbo, o jos pareigų vykdymas buvo tik tariamas ir nurodo, kad pagrindinė nuteistosios pareiga UAB (duomenys neskelbtini) buvo rinkti informaciją apie apylinkėse parduodamą nekilnojamąjį turtą tikslu jį ateityje parduoti arba mainyti ir surinktą informaciją perduoti R. K.. Teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia sudaryti darbo sutartį, kurioje būtų numatyta, kad pagrindinė darbuotojo darbo funkcija - minėto pobūdžio informacijos rinkimas. Toks darbo pobūdis lemia tai, kad vykdant šią darbo funkciją reikia važinėtis po apylinkes, sekti skelbimus internete, spaudoje. Visa tai galima daryti ir namuose, naudojantis kompiuteriu bei internetu, ką nuteistoji dažniausiai ir darė, o darbo užmokestis jai buvo mokamas už surinktą informaciją. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad po nuteistosios įdarbinimo nebuvo sudaryta jokių sandorių, kadangi, pasak gynėjo, tai šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes nekilnojamojo turto sandorių sudarymą/nesudarymą gali lemti ir lemia daugelis aplinkybių, kurios visiškai nesusijusios su šia byla. Pažymi, kad praktiškai nėra įmanoma įmonės buhalterijoje fiksuoti, kada kokį veiksmą atlikdama savo darbinę funkciją t. y. rinkdama informaciją D. B. atliko, o viso baudžiamojo proceso metu net nebuvo patikrintas jos kompiuteris, iš kurio buvo siunčiama informacija R. K., tokiu būdu, apelianto nuomone, jau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi įmanomi veiksmai, kurie buvo reikalingi nustatinėjant tiesą byloje. Nurodo, kad iš šių ikiteisminio tyrimo veiksmų būtų galima matyti kada ir kokie duomenys buvo perduoti R. K. ir įvertinti tai šios baudžiamosios bylos kontekste.

Nurodo, jog apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, kurioje Šiaulių miesto apylinkės teismas aptaria nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. bei 222 str. 1 d. objektyviuosius ir subjektyviuosius sudėties požymius, apsiribojama tik bendrojo pobūdžio teorinės informacijos apie šių nusikalstamų veikų sudėtį pateikimu, tačiau ši teorinė informacija nėra analizuojama santykyje su faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas tiesiog nurodo, kad M. R. ir D. B. veika atitinka minėtų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Apeliantas mano, kad byloje esantys įrodymai neįrodo visų nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių - nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų, o teismas nesiedamas BK nustatytų sudėties elementų su bylos faktais, priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Taipogi nurodo, kad teismui dėl visų išvardintų aplinkybių nepagrįstai pripažinus M. R. ir D. B. kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neteisėtai ir be pagrindo buvo patenkintas VSDFV Kelmės skyriaus civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, dėl šios priežasties ši nuosprendžio dalis, susijusi su civiliniu ieškiniu taip pat yra naikintina, o ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Iš visų aukščiau skunde išvardintų aplinkybių, apeliantas daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, įrodymų vertinimas bei padarytos išvados neatitinka realių faktinių bylos aplinkybių, todėl, apeliantas teigia, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo požymių.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, jų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė pašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkintini, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuratūros, nuteistųjų D. B. ir M. R. apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendis dėl D. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., ir M. R. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi kolegija daro išvadą, jog nuteistieji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisiamajame posėdyje ir apklausta kaip įtariamoji D. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad darbą jai padėjo susirasti jos tėvas, kuris pažinojo R. K.. Vėliau ji bendravo su R. K., su juo kalbėjosi dėl darbo sąlygų. R. K. pasakė, kad įmonė verčiasi butų, sklypų pirkimais ir kad įmonei reikia vadybininkų. Jos darbas buvo ieškoti nekilnojamojo turto Kelmės ir Raseinių rajonuose. Kadangi darbo sąlygos ją tenkino, ji sutiko įsidarbinti įmonėje vadybininke. Dėl atlyginimo dydžio ji tarėsi su R. K., nes M. R. dažnai būdavo išvykęs iš Lietuvos. Pokalbio metu sutarė, kad jai bus mokamas, atskaičius mokesčius, 2000 Lt atlyginimas. Su M. R. ji susitiko, kai pastarasis grįžo į Lietuvą 2008 m. kovo 3 dieną. M. R. ją ir įdarbino. Darbo sutartį pasirašyti atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Jos atlyginimas, neatskaičius mokesčių, sudarė 3000 Lt. Su M. R. darbo sąlygų neaptarinėjo. Nekilnojamojo turto ieškodavo važinėdama su mama po kaimus, stebėdama skelbimus skelbimų lentoje. Pastovios darbo vietos ji neturėjo. Daugiausiai dirbo namuose prie kompiuterio. Ieškodama naudingos informacijos, atsižvelgdavo į sekančius kriterijus: kad nekilnojamas turtas būtų prie vandens, būtų graži gamta, žemė būtų vertinga (jos derlingumas). Surastą informaciją perduodavo R. K. telefonu ir kai susitikdavo. Atlyginimą jai mokėjo R. K. grynais pinigais. Už išmokėtą darbo užmokestį pasirašydavo žiniaraščiuose, kuriuos jai duodavo R. K. (duomenys neskelbtini). Nežinojo koks jos atlyginimo skirtumas nuo kitų įmonės darbuotojų atlyginimo. Ji buvo suradusi vieną vertingą sklypą Bulovėnuose. Apie savo nėštumą (14 savaičių) sužinojo 2008 m. balandžio 17 d., kai prieš santuokos sudarymą, nuėjo medicininei apžiūrai. Apie neštumą sužinojo jau po įsidarbinimo. Šiuo metu nepamena ar M. R. jai mokėjo atlyginimą. Dienos metu dirbdavo, o į mokyklą atsiskaityti važiuodavo nuo 16 val. iki 21 val. Kartais pamokos baigdavosi ir anksčiau. Mokykloje lankomumą ne visuomet žymėdavo. Į mokyklą ją vežiodavo tėvai. Kai įsidarbino, gyveno pas tėvus (duomenys neskelbtini), o vyras – (duomenys neskelbtini). Būdavo įvairiai, gyvendavo ir pas tėvus, ir pas vyrą (3 t., b. l. 68-70, 76-77, 84-85, 88-89, 4 t. b. l. 37-38).

Teisiamajame posėdyje ir apklaustas įtariamuoju M. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) įsigijimo iki bankroto paskelbimo jis buvo įmonės direktoriumi. Pagrindinė įmonės veiklos sritis buvo statybos darbai Danijoje. Lietuvoje R. K. ilgą laiką užsiima nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu, tarpininkavimu. Šią veiklos sritį turėjo ir UAB (duomenys neskelbtini). Lietuvoje įmonės vardu dirbo R. K.. R. K. vertėsi nekilnojamojo turto prekyba, o ne tik UAB (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario mėnesį R. K. jam pranešė, kad reikia įdarbinti asmenį, kuris vietoje žinotų padėtį apie nekilnojamojo turto pardavimą ar pirkimą. Tokiam pasiūlymui jis pritarė, ir liepė palaukti, kol sugrįš į Lietuvą. Grįžęs sužinojo, kad ketinama įdarbinti D. B.. Jis kaltinamąją ir įdarbino. D. B. turėjo vykdyti nekilnojamojo turto paiešką. Tuo metu įmonė turėjo pelno iš nekilnojamojo turto prekybos. Priimant į darbą D. B., ypatingų reikalavimų darbuotojui nebuvo. Atrankos etapų nedarė, nes to nereikėjo. Jis, kaip vadovas, sutiko, kad D. B. būtų mokamas 2000 Lt per mėnesį atlyginimas, atskaičius mokesčius. Atlyginimo dydį nustatė pasitaręs su R. K.. Mokamas atlyginimas vėliau atsipirko. Apie D. B. nėštumą, priimant ją į darbą nežinojo, apie tai sužinojo praėjus nemažai laiko. Už D. B. Socialinio draudimo įmokas sumokėjo tik už vieną mėnesį. Už kitus mėnesius už D. B. Sodrai įmokų nemokėjo, nes Danijoje turėjo nemokių klientų ir suprastėjo įmonės finansinė padėtis. Įmonėje įgytas turtas perspektyvoje turėjo būti parduotas ir jie toliau ieškojo pirkėjų. D. B. atlyginimą mokėjo R. K. grynais pinigais. Daugumai darbuotojų alga mokoma per bankus. D. B. ne vieną kartą trūko sumokėti pinigų, todėl buvo padaręs pašto perlaidas. Sodrai nesumokėjo įmokų, nes pirmoje eilėje mokėjo darbuotojams. Jie privalėjo išlaikyti darbuotojus. Atleidimo lapeliai darbuotojams buvo įteikti gegužės mėnesį. Kadangi nepakakdavo pinigų apyvartai, todėl pats asmeniškai ne vieną kartą yra ėmęs paskolas, kad galėtų padengti apyvartines lėšas. Jis manė, kad pirmiausia reikėjo atsiskaityti su žmonėmis, o ne su Sodra, mokesčių inspekcija. Per D. B. darbo laikotarpį buvo suradę karjerą, įgiję sodybą prie Bazilionų. Perpardavinėjant nekilnojamąjį turtą, įmonė turėjo naudos. Pavasarį naudos įmonė neturėjo. Įmonei darbuotojų veikla buvo nenaudinga, tačiau naudinga greičiausiai R. K.. Kai jau informaciją apie nekilnojamą turtą turima, finansavimą surasti yra kitas etapas. Įmonės įstatuose ši veikla buvo numatyta. UAB (duomenys neskelbtini) steigėju yra jis. Įmonę pirko iš K. G.. Įmonės darbuotojams darbo užmokestis, kartu su komandiruotpinigiais sudarydavo apie 5000-6000 Lt. K. G. įdarbinta jo iniciatyva. Jie su K. G. apsitarė, kad reikia pagalbos tvarkant, administruojant dokumentus. Jis, kaip įmonės vadovas, kažkokių pareigų R. K. nesuteikė. Savo reikalus, susijusius su darbuotojais, jis tvarko Danijoje. Nežino ar Lietuvoje buvo kalba apie atlyginimo sumažinimą D. B.. Algas sumažino visiems darbuotojams, o D. B. turbūt ne. Oficialiai gal ir turėjo būti sumažinta alga D. B., bet ne jis susitarė dėl tokios algos, ne jis gali ir mažinti. Darbo sutartį pasirašė jis, todėl taip išeina, kad su ja susitarė jis. Nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. jis skolino įmonei lėšas. Įdarbino D. B. tuo laikotarpiu ateities planams, perspektyvai. R. K. sakydavo, kad Danijoje realaus pelno nebus, pelnas yra čia Lietuvoje su visais nekilnojamaisiais turtais, tam ir buvo įdarbinta D. B.. Sodyba ant Dubysos kranto yra įsigyta D. B. pagalba. Šis sandėris atnešė planuoto pelno daugiau, nei buvo sumokėta atlyginimo D. B.. Daugiau sandorių nebuvo atlikta nuo Bulovėnų sodybos įsigijimo momento. Nuo kovo 3 d. sandorių nebuvo. D. B. dirba nuo kovo 3 d. Sunku pasakyti, ar įmonė turėjo pelno, nes nekilnojamojo turto R. K. pardavęs buvo daug. Vienokius ar kitokius pelnus įmonė turėjo. Po Bulovėnų sodybos įgijimo įmonė pinigų už turtą nebuvo gavusi. Buto keitimo sandoris vyko 2008-02-20. D. B. tuo metu įmonėje nedirbo. Įmonė turėjo finansinių problemų, bet jis yra toks žmogus, kuris pirmą atsiskaito su darbininkais. Įmonėje apyvartinės lėšos atsirasdavo, kai buvo paimtos kelios paskolos, klientai atsiskaitė už darbus. Pinigai buvo pervedami į jo asmeninę sąskaitą. Iš savo asmeninės sąskaitos jis pinigus pervesdavo bendrovės labui. Į jo asmeninę sąskaitą, o ne į įmonės sąskaitą vesdavo pinigus, nes įmonei buvo problemų, negalėjo ten pervesti. Tuo momentu taip buvo reikalinga padaryti, nes vieną kartą buvo areštuota įmonės sąskaita. Nepamena iš kokių pinigų buvo mokamas D. B. atlyginimas. Jo įsitikinimu, darbo užmokestis buvo mokamas iš įmonės, o ne iš jo asmeninių pinigų (3 t., b. l. 28-29, 35-36, 47-48, 4 t. b. l. 38-40).

Dėl įrodymų vertinimo ir D. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str. 2 d., M. R. veikos kvalifikavimo pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d.

Pagal BPK 20, 301 straipsnių nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, įrodymų vertinimas baudžiamojoje byloje ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo prerogatyva. Teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti įrodymai ir jų vertinimo motyvai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylą išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-381/2010).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., o M. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad D. B., žinodama, jog yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, tačiau turėdama tikslą - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, papasakoja M. R. apie savo tikslus, prikalbino jį ją fiktyviai įdarbinti, mokėti nepagrįstai didelį atlyginimą, o M. R. su tuo sutiko ir taip jie iš anksto susitarę padarę nusikalstamas veikas.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, iš skundžiamo nuosprendžio, teismas nepasisako dėl nuteistųjų D. B., M. R., liudytojo R. K., kitų byloje esančių įrodymų, o nuosprendyje remiasi tik nuteistuosius kaltinančiais įrodymais, taip nelygindamas parodymų tarpusavyje, tuo pažeisdamas BPK 20 str. nuostatas, kas, kolegijos nuomone, ir turėjo esminės reikšmės priimant skundžiamą nuosprendį.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis 2K-206/2009).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad D. G. (B.) 2008-03-03 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą priimti ją dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose (2 t., b. l. 73). 2008-03-03 sudaryta darbo sutartis Nr. 32, tarp D. G. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamai direktoriaus M. R., kuria D. G. priimama dirbti vadybininkės pareigose 5 darbo dienas per savaitę 8 val. per dieną, mokant 3000 Lt dydžio darbo užmokestį (2 t., b. l. 74-76). Iš santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS, matyti, kad G. B. ir D. G. susituokė 2008-05-10. Po santuokos G. pavardė pakeista į B. (2 t., b. l. 80).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Sudarytoje darbo sutartyje nuteistieji D. B. ir M. R. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Taigi, iš paminėto matyti, jog nuteistoji D. B. buvo priimta dirbti vadybininke bei matyti tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ji darbo metu privalo būti įmonės buveinėje (2 t., b. l. 74-79), jos pareiga buvo ieškoti nekilnojamąjį turtą ir teikti informaciją apie jį įmonės darbuotojui R. K., ką patvirtina nuteistųjų D. B., M. R., liudytojo R. K. parodymai.

UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta, kad D. B. 2008-04-01 – 2008-08-07 dirbo po 8 val. per dieną, nuo 2008-08-08 ties jos pavarde žymima raidė „G“ (2 t., b .l. 83-99).

Iš aptartų aplinkybių matyti, jog vadybininkės pareigų atlikimas nereikalavo nuteistajai D. B. būti įmonės būstinėje. Nuteistoji D. B. nurodo, kad ji nekilnojamojo turto ieškodavo važinėdama po Kelmės ir Raseinių rajonus, studijavo skelbimus ir apie tai informuodavo R. K., kuris įmonėje buvo atsakingas už nekilnojamojo turto paiešką, mainus, pardavimą. Liudytojas R. K. patvirtino, kad informaciją apie nekilnojamąjį turtą nuteistoji D. B. jam perduodavo. Ar nuteistosios D. B. perduota informacija apie nekilnojamąjį turtą įmonė pasinaudojo ar nepasinaudojo, nėra reikšminga aplinkybė, kuri turėtų lemiamos reikšmės įrodyti, kad nuteistoji D. B. jokių darbo funkcijų neatlikdavo, nes pagal darbo sutartį, ji neprivalėjo to turto realizuoti. Pažymėtina ir tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo veikianti įmonė, užsiiminėjo įvairia veikla, joje dirbo be nuteistosios ir daugiau darbuotojų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistoji D. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamas nuteistasis M. R. būtų sudarę fiktyvią darbo sutartį, t. y., kad D. B., žinodama, jog yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su M. R., iš anksto turėdama tikslą - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Paminėtina tai, kad tiek D. B. (3 t., b. l. 68-70, 76-77, 84-85, 88-89, 4 t. b. l. 37-38), tiek M. R. (3 t., b. l. 28-29, 35-36, 47-48, 4 t. b. l. 38-40), nuo pat pirmos apklausos iki bylos nagrinėjimo teisme, šias aplinkybes neigė, o kitų byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų jų nurodytas aplinkybes, nėra.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistoji D. B. parodė, kad prieš įsidarbindama, apie savo nėštumą nežinojo ir nei R. K., nei nuteistojo M. R. neprašė ir su jais nesitarė dėl jos fiktyvaus įdarbinimo ir neteisėto padidinto atlyginimo gavimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nuteistosios parodymus patvirtino ir nuteistas M. R. ir liudytojas R. K..

Pastebėtina tai, kad nuosprendyje teismas nepasisako, kuo grindžia savo išvadą, kad D. B. prieš pradėdama dirbti žinojo, jog yra nėščia ir siekdama apgaulės būdu savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą apgavo liudytoją R. K. ir sukurstė M. R. padaryti nusikalstamą veiką. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, šią pirmosios instancijos teismo formaliai konstatuotą išvadą atmeta ir konstatuoja, jog tiek nuteistieji, tiek liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neigė žinoję apie nėštumą, kitų duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo išvadą, byloje nėra, priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji D. B. tik 2008-04-17 kreipėsi į VšĮ Kelmės Konsultacinės poliklinikos ginekologo kabinetą ir jai buvo nustatytas 14 savaičių nėštumas (1 t. b. l. 64). Iš ko seka išvada, jog darbo sutarties sudarymo metu nuteistoji D. B. buvo 8 savaičių nėštumo, kas suponuoja išvadą, kad ji apie nėštumą galėjo ir nežinoti, tuo labiau nuteistasis M. R. ir liudytojas R. K. niekaip negalėjo pastebėti nuteistosios D. B. nėštumo.

Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje remdamasis UAB (duomenys neskelbtini) atlyginimų žiniaraščių duomenimis nurodo, kad įmonėje dirbantiems asmenims buvo priskaičiuoti atlyginimai 2008 m. balandžio – 2008 m. rugpjūčio mėn. 2008 m. balandžio – liepos mėn. D. B. priskaičiuota po 3 000 Lt, išmokėjimo suma nurodyta 2 266,80 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota 750 Lt, išmokėjimo suma – 624,30 Lt. Tuo tarpu UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkams R. K. ir V. M., direktoriui M. R. priskaičiuota po 1 041 Lt, išmokėjimo suma nurodyta – 840,57 Lt (2t., b. l. 100-104) ir konstatavo, kad nuteistajai D. B. buvo nustatytas žymiai didesnis atlyginimas nei tuo metu nustatytas kitiems įmonės darbuotojams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali ir ją atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 204, 187 straipsniai), bet nereguliuojami maksimalūs darbo užmokesčio dydžiai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis ar kitos to straipsnio dalys konkretaus darbo užmokesčio dydžio nenustato, o tik deklaruoja teisingo apmokėjimo už darbą principą, šiuo principu neįteisintas ir nuosprendyje minimas aiškiai per didelis nuteistosios D. B. darbo užmokestis. Nuosprendžiu deklaruojamas vienoje įmonėje darbuotojų darbo užmokesčio lygiavos principas būdingas socializmo politinei doktrinai, pasisakančiai už socialinę lygybę ir teisingumą, visuomeninių grupių turtinės ir visuomeninės padėties sulyginimą arba suartinimą. Skirtingose visuomeninėse–ekonominėse formacijose apmokėjimo už darbą principai skyrėsi ir skiriasi šiuo metu, jie priklauso nuo kiekvienos valstybės vykdomo ekonomikos procesų reguliavimo sistemos, nuo valstybės ekonominių galimybių konkrečiu laikotarpiu. 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuriuo nustatyta kompensuojamo uždarbio, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, apskaičiavimo tvarka (6 straipsnis), apribojimų uždarbio dydžiui pinigine išraiška nenustatyta. Iš paminėtų nuostatų darytina išvada, kad drausti darbdaviui už darbą privačioje struktūroje mokėti daugiau negu kitiems toje pačioje įmonėje dirbantiems asmenims, nors ir už panašų darbą, reikštų neteisėtą tokių asmenų nuosavybės teisių varžymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimą, todėl ta aplinkybė, jog nuteistajai D. B. buvo nustatytas didesnis atlyginimas nei tuo metu nustatytas kitiems įmonės darbuotojams, neduoda pagrindi teigti, kad nustatytas nuteistosios D. B. atlyginimas, kuris tuo metu buvo didesnis nei kitiems įmonės darbuotojams nustatytas atlyginimas, buvo padidintas tikslu – apgaule įgyti turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas.

Iš bylos duomenų matyti, jog Šiaulių apygardos teismo 2009-01-14 nutartimi, UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pelningai dirbo tik veiklos pradžioje, 2007 m. turėjo 604 864 Lt pajamų, 289 958 Lt pelno, o 2008 m. buvo patirtas 676 398 Lt nuostolis. Su UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo nebeatsiskaitinėti užsakovai, dėl konkurencijos sumažėjo vartotojų paslaugų, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, kas visai sustabdė įmonės veiklą. 2008-12-10 dienai bendrovė turėjo 60 493 Lt vertės turto, o jos finansiniai įsipareigojimai sudarė 436 933 Lt (2 t., b. l. 20-21). Taipogi iš VSDFV Šiaulių skyriaus rašto matyti, kad nurodytas 2009-07-01 UAB (duomenys neskelbtini) kreditorinis įsiskolinimas VSDFV Šiaulių skyriui sudarė 57 919,44 Lt, iš jų 55 420,02 Lt įmokų ir 2 499,42 Lt delspinigių. Įmokos už apdraustuosius nemokamos nuo 2008 m. balandžio mėn. (1 t., b. l. 68). Iš UAB (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2008 m. matyti, kad už šiuos metus bendrovė deklaravo 675 672 Lt nuostolių (1 t., b. l. 140-143). Paminėtina tai, kad ir šių nurodytų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ir tiesiog konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuteistosios D. B. įdarbinimo metu buvo sunkioje finansinėje būklėje, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šią nemotyvuotą apylinkės teismo išvadą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB (duomenys neskelbtini) 2007 m. turėjo 289 958 Lt pelno. Apie įmonės finansinę padėtį rezultatai suvedami sekančių metų pradžioje, t. y. 2008 m. Nuteistoji D. B. pradėjo dirbti 2008 m. kovo 3 d., t. y. tuo metu, kai įmonės finansiniai rodikliai buvo geri ir nebuvo jokių požymių, apie artėjančią ekonominę krizę, ir tik vėliau, užsakovams ėmus neatsiskaitinėti su UAB (duomenys neskelbtini) įmonės rodikliai ėmė blogėti, kas kolegijos nuomone, paneigia, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuteistosios D. B. įdarbinimo metu buvo sunkioje finansinėje būklėje.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad darbo sutartimi nustatytas nuteistosios D. B. atlyginimas nebuvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis UAB (duomenys neskelbtini) finansinių galimybių.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., o M. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, kad D. B., žinodama, jog yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, tačiau turėdama tikslą - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, papasakojo M. R. apie savo tikslus, prikalbino jį ją fiktyviai įdarbinti, mokėti nepagrįstai didelį atlyginimą, o M. R. su tuo sutiko ir taip jie išanksto susitarę padarė nusikalstamas veikas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Tai, kad D. B. ir M. R. iš anksto susitarę, turėdami tikslą apgauti VSDFV, suklastojo ir panaudojo dokumentus – prašymą priimti į darbą, prašymą skirti motinystės pašalpą, darbo sutartis, atlyginimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderį, tam, kad D. B., pasinaudojusi tais dokumentais, neteisėtai įgytų teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, neįrodyta, nes tokia tyčia nei vieno, nei kito veiksmuose nenustatyta.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi nenustatyta, kad M. R. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukęs suklastotų, tikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus, todėl M. R. veiksmuose nėra ir Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Remiantis išdėstytu, D. B. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., M. R. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., išteisintini, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, kad apylinkės teismas, priimdamas 2010-07-26 nuosprendį, neišsprendė daiktinių įrodymų klausimo ir nuosprendyje apie tai nepasisakė, dėl ko pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus (BPK 328 str. 4 p.). Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu tiriami UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie šiuo metu yra saugomi ikiteisminį tyrimą atlikusioje ikiteisminio tyrimo įstaigoje - FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriuje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 6 d. 2 p., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl daiktinių įrodymų likimo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai perduotini UAB (duomenys neskelbtini) turto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini).

Taipogi apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, kad apylinkės teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodė M. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų straipsnius. Kaip nustatyta BPK 304 str. 5 p., nuosprendžio įžanginėje dalyje turi būti nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis. Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-26 nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, kad M. R. kaltinamas įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. Tačiau šie duomenys neatitinka baudžiamosios bylos duomenų, kadangi 2010-06-16 posėdžio metu valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė, vadovaudamasi BPK 256 str., teismui įteikė prašymą pakeisti kaltinimą nuteistojo atžvilgiu ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., teismas šį prašymą patenkino, taigi nuo šio momento laikoma, kad M. R. buvo kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., padarymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalių matyti, jog M. R. nuteistas už veikas pagal pakeistą kaltinimą, todėl nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodyti BK straipsniai laikytini rašybos klaida, kuri ištaisytina nurodant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje, kad M. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. B. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. - išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

M. R. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. - išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

M. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Vlados Buivydienės 2009 m. birželio 23 d. nutarimu nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpį, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kelmės skyriaus civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus – UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti UAB (duomenys neskelbtini) turto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini)“.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Irena IvanovienėNijolė Matuzevičienė