Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13; 2.1.1.1.; 2.1.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.10.1; 2.3.1.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)

2018 m. gruodžio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi P. V. paskirtas papildomas BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) 2018 m. vasario 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 15 d., apie 2.00 val., Panevėžyje, Beržų ir Staniūnų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais nevykdydamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. vairavo automobilį, kai jam yra uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

Kaltinamasis P. V. savo kaltę pripažino visiškai ir teismo posėdžio metu parodė, kad su savo mergina buvo pas draugus svečiuose. Į svečius nuvežė draugė savo tėvų automobiliu, nes ji turi teises. Buvo kaip ir cepelinų balius. Draugei pasidarė labai bloga, pradėjo pykinti, draugė vėmė. Norėjo palikti mašiną ir eiti pėsčiomis, bet draugė pasisiūlė vairuoti. Nežino, kodėl draugei nekvietė medikų pagalbos. Draugė nenorėjo važiuoti ir į ligoninę. Kadangi draugė prastai jautėsi, vairavo pats, nors žinojo, kad uždrausta vairuoti transporto priemones. Nutarė, kad parveš namo pats, nes ten visai netoli, tik nuo Ramygalos g. iki Beržų g. Važiuojant sustabdė policija, nes vyko reidas. Toks atvejis po to, kai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, buvo vienintelis. Vairuodamas buvo blaivus. Nuosprendžiu skirtą baudą moka, kitus teismo skirtus įpareigojimus taip pat vykdo. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Probacijos tarnyba gavo nuosprendį, kuriuo P. V. buvo skirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė. P. V. priežiūra vykdoma nuo 2018 gegužės 22 d. Per tą laikotarpį nustatytas tik vienas baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas. Patikrinus pastebėtas pažeidimas, t. y. pastebėta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, nors jam tai daryti uždrausta. Po įvykio paėmė P. V. paaiškinimą, kuriame jis aiškino, kad draugei pasidarė bloga ir norėjo parvežti ją namo.

Iš Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veikos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. D. pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41581-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kadangi P. V. 2018 m. birželio 15 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, taip nevykdydamas jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 1-2).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-203-229/2018 kopijos matyti, jog šiuo nuosprendžiu P. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui (b. l. 11-14).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 19 d. patvarkymo kopijos matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-203-229/2018 įsiteisėjo 2018 m. kovo 14 d. (b. l. 10).

Iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. ir 2018 m. kovo 23 d. pranešimų matyti, kad minėtoje institucijoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-203-229/2018 gautas ir pradėtas vykdyti 2018 m. kovo 22 d., P. V. į probacijos tarnybos registrą įrašytas taip pat 2018 m. kovo 22 d. (b. l. 15, 16).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Kelių policijos tarnybos viršininko V. M. 2018 m. birželio 29 d. nutarimu P. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį nubaustas 700 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. birželio 15 d., 2.00 val., Panevėžyje, Beržų ir Staniūnų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 42-44).

Iš 2018 m. rugsėjo 19 d. Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos vyriausiojo specialisto A. G. nutarimo matyti, kad šiuo nutarimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinta P. V. administracinio nusižengimo byla ir teisena nutraukta, nes dėl P. V. 2018 m. birželio 15 d. įvykdyta neteisėtos veikos 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 52-53).

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal BK 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neginčijamai įrodo, jog P. V. 2018 m. birželio 15 d., apie 2.00 val., Panevėžyje, Beržų ir Staniūnų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais nevykdydamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. vairavo automobilį, kai jam yra uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme visiškai prisipažino kaltinime nurodytu laiku vairavęs transporto priemonę, nors žinojo, kad teismo nuosprendžiu jam yra paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Šiuos jo parodymus visiškai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, kad 2018 m. birželio 29 d. nutarimu P. V. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas 700 Eur bauda už tai, kad 2018 m. birželio 15 d., 2.00 val., Panevėžyje, Beržų ir Staniūnų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, iš to, kas aptarta, matyti, jog kaltinime nurodytos aplinkybės yra neabejotinai įrodytos, tačiau būtina įvertinti, ar tokios veikos pavojingumas yra pakankamas, jog ji būtų pripažinta nusikalstama veika.

Vertinant P. V. padarytos veikos pavojingumą yra akcentuotina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, jog vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Šioje byloje, kaip jau minėta aukščiau, neginčijamai įrodyta, kad esant įsiteisėjusiam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiui baudžiamojoje byloje Nr. 1-203-229/2018, kuriuo P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, kaltinamasis vairavo automobilį. Tačiau vertinant šio pažeidimo pavojingumą atsižvelgtina į tai, jog tokio pobūdžio pažeidimas buvo vienkartinis, P. V. buvo blaivus, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog po šio pažeidimo padarymo jis būtų dar kartą vairavęs kelių transporto priemonę. Teisme apklausti tiek P. V., tiek ir liudytoja L. P. nurodė, kad P. V. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šią baudžiamojo poveikio priemonę pažeidė tik vieną kartą, visus kitus teismo skirtus įpareigojimus vykdo tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad tokia veika yra vienkartinė, nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamojo poveikio priemonę P. V. pažeidžia sistemiškai ir piktybiškai.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad P. V. veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas pagal BK 243 straipsnį, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti baudžiamąją atsakomybę. Teismo vertinimu, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms P. V. veikoms, jį nubausti ir paveikti, kad asmuo laikytųsi įstatymų, nėra tikslinga taikyti jam kriminalinę bausmę, todėl turėtų būti svarstomas klausimas dėl jo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamasis išteisintinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamajam P. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį išteisinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.