Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. G. paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, nuosprendžiu T. G. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, ir T. G. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuosprendžiu nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nurodyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos panaikinti T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios B. B. civilinis ieškinys visiškai tenkintas ir iš nuteistojo T. G. nukentėjusiosios B. B. naudai priteista 260 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo T. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteista 6 918,03 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo T. G. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteista 130,71 Eur turtinės žalos atlyginimo. Priteista iš nuteistojo T. G. valstybės naudai 96,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. G. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: jis 2021-10-14, apie 20.25 val., ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos m., prabėgdamas pro šaligatviu ėjusią B. B., sugriebė už pastarosios rankinės, kabojusios ant kairio peties, ir stipriai ją patraukė. Nuo tokių T. G. veiksmų nukentėjusioji B. B., neišlaikiusi pusiausvyros, parkrito ant šaligatvio, o T. G., nepaleisdamas rankinės, du kartus stipriai patraukė ją į save ir tokiu būdu, padarydamas nukentėjusiajai kairio žastikaulio artimosios dalies lūžimą, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagrobė B. B. rankinėje buvusius daiktus: 4 raktų ryšulį, 10 Eur vertės, korekcinius akinius rudos spalvos dėkle, bendros 200 Eur vertės, 20 Eur. Taip jis panaudodamas fizinį smurtą pagrobė B. B. priklausantį 230 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (nuteistasis prašo sušvelninti bausmę, taikyti BK 66 straipsnį ir įskaityti į bausmę kardomojo kalinimo laiką, subendrinti bausmes). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimą ar nebuvimą. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. G. skyrė griežčiausią savo rūšimi, artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) kito žmogaus nuosavybei, kurio papildomas objektas yra žmogaus sveikata, šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į tai, jog minėtą nusikaltimą T. G. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), yra ne kartą teistas, daugiausia už smurtinius ir turtinius nusikaltimus (t. 2, b. l. 134–144). Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, todėl pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs aptartas T. G. apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus geriausiai įgyvendinta jam paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą apskaičiuotam sankcijos vidurkiui. Teismas taip pat įvertino tai, jog nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, jog T. G. nusikalto neatlikęs jam Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrino su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas neatliktos bausmės dalį.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam T. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu T. G. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog nei apeliantui už BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, nei galutinė subendrinta bausmė, nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog net nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra šiek tiek mažesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į tai, jog naują tyčinę nusikalstamą veiką T. G. padarė būdamas ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas arba panašias nusikalstamas veikas (anksčiau jam jau ne kartą buvo skirta ir pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė), teisėjų kolegija neabejoja, kad bausmės sušvelninimas apeliantui neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

9. Nors apeliantas akcentuoja, kad visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijos vidurkiui, tačiau šio vidurkio neviršijančios, skyrimą, taip pat lėmė tai, kad jam buvo taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir 3 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Dar kartą vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Taip pat apeliantas yra neteisus teigdamas, jog šioje byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog T. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, todėl pagrįstai pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodydamas jokių motyvų prašo subendrinti bausmes. Tačiau apeliantas nenurodo, kokias būtent bausmes jis prašo subendrinti, o skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad bausmės jam buvo pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti šį jo prašymą.

11. Nuteistasis prašo taikyti jam BK 66 straipsnio nuostatas ir „į bausmės laiką įskaičiuoti išbūtą laiką nuo 2021-10-15 iki nuosprendžio įteikimo dienos“. Šis apelianto prašymas yra nepagrįstas, nes jis šioje byloje nebuvo suimtas, o nuo 2021-10-15 atliko laisvės atėmimo bausmę paskirtą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-13 nuosprendžiu, todėl taip pat negali būti tenkinamas.

12. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. BK 66 straipsnyje yra reglamentuojamas kardomojo kalinimo (suėmimo) įskaitymas į paskirtą bausmę.

13. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog įstatymų leidėjas aiškiai suformulavo nuostatą, kad asmeniui padarius naują nusikalstamą veiką prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik neatliktos bausmės dalis, todėl tokiais atvejais nėra teisinio pagrindo į subendrintą bausmę dar kartą įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo). Be to, kaip minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju naują nusikalstamą veiką, už kurią jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. G. padarė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šioje byloje jam nebuvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis atliko bausmę (duomenys neskelbtini) paskirtą Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-13 nuosprendžiu. Todėl skundžiamu nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą T. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę teismas pagrįstai vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrino su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021-07-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas tik dalį neatliktos bausmės.

14. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant T. G. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. T. G. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padaryto nusikaltimo, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą atmesti.