- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-10
- Bylos Nr.
- e2S-48-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-01017-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- K. S., R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija, "Conlex', VSDFV Panevėžio skyrius, "Panevėžio energija"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų K. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-9883-1173/2022 pagal pareiškėjų K. S. ir R. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai K. S. ir R. S. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus su prašymu nutraukti jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
2. Prašyme paaiškino, kad kiekvienai dukrai po 100,00 Eur per mėnesį sutarė atsižvelgdami į vaikų poreikius ir savo turtinę padėtį – vaikai yra ikimokyklinio ir pradinio amžiaus, specialiųjų poreikių neturi, o pareiškėjas R. S., kaip skyrium gyvensiantis tėvas, didesnio išlaikymo mokėti neišgalėtų. Nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma apie asmens valstybini socialinį draudimą patvirtina, kad per pastaruosius vienerius metus jis negavo jokių draudžiamųjų pajamų. Jam diagnozuotos ligos, dėl kurių jis jaučia skausmus juosmens srityje, tirpsta kojos, riboti judesiai. Kadangi dalinantis santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą gyvenamasis butas atitenka pareiškėjos K. S. nuosavybėn, pareiškėjas R. S. dėlto ateityje neišvengiamai patirs nuomos išlaidų, kai tokių išlaidų pareiškėja K. S. galės išvengti. Be to, nurodė, kad pareiškėjas R. S., priešingai nei pareiškėja K. S., turi daugiau nepilnamečių išlaikytinių, šią aplinkybę prašė patikrinti teismo jam prieinamoje duomenų bazėje.
3. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjos K. S. vardu registruotas 0, 0632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje, 2014 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau šis turtas yra vienos pareiškėjos K. S. asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo byloje jis nedalintinas. Teigė, kad šis nekilnojamasis turtas, kaip pareiškėjos asmeninė nuosavybė, registruotas todėl, kad pareiškėjai, kaip buvusiai vaikų namų auklėtinei, buvo skirta įsikūrimo pašalpa – tikslinė valstybės materialinė parama, už šias lėšas ji ir įsigijo aptariamą sklypą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2022 m. spalio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjams K. S. ir R. S. terminą iki 2022 m. spalio 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, išaiškino pareiškėjams, kad, nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog K. S. vardu registruotas 0, 0632 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje, 2014 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl šio turto nieko nepasisakyta ir nors prašyme nurodyta, kad minėtas žemės sklypas yra asmeninė pareiškėjos K. S. nuosavybė (įsigytas gavus tikslinę valstybės materialinę paramą – įsikūrimo pašalpą), jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Teismas, atsižvelgęs į žemės sklypo įsigijimo laiką, įregistravimo pagrindą, nesant duomenų, kad šis turtas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnį) pripažintinas asmenine pareiškėjos nuosavybe, sprendė, kad minėtas žemės sklypas turi būti įtraukiamas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių kaip dalintinas turtas.
6. Be to, nurodė, kad iš teismui pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad R. S. įsipareigoja teikti nepilnametėms dukroms A. S., E. S., Ė. S. išlaikymą po 100 Eur kievienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas įpareigojo pareiškėjus pateikti įrodymus apie jų turtinę padėtį (abiejų pareiškėjų), vaikų poreikius ir kitus duomenis, kad pareiškėjų sutartas 100 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, nepilnamečių vaikų poreikiams.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir grąžinti prašymo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7.1. Apeliantai teigia, kad nekilnojamojo turto registre, kaip juridinis faktas, nurodoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienos pareiškėjos K. S. asmeninė nuosavybė. Vadinasi, santuokos nutraukimo byloje jis nedalintinas. Viso kito santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto savininkais yra nurodyti abu pareiškėjai ir, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažymėta kaip juridinis faktas. Mano, kad tai pilnai atitinka CK 3.88 straipsnio 3 dalies teisinį reglamentavimą, o pirmos instancijos teismas, reikalaudamas sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į dalintino turto sąrašą, tiesiog ignoravo registro duomenų išsamumo ir teisėtumo prezumpciją. Pasak apeliantų, teikti įrodymų, kad sklypą pareiškėja K. S. įsigijo už tikslinės valstybės paramos lėšas, pareiškėjai neprivalėjo.
7.2. Apeliantų manymu, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl pareiškėjų sutartų santuokos nutraukimo sąlygų atitikimo teisėtiems vaikų interesams. Teigia, kad pirmos instancijos teismas pareiškimo trūkumu būtų galėjęs laikyti nebent atvejį, jeigu pareiškėjai iš viso nebūtų susitarę dėl išlaikymo, kurį nepilnamečiams vaikams teiks skyrium gyvensiantis tėvas R. S.. Mano, kad teismas privalėjo priimti prašymą, gauti vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, matydamas būtinybę — pasiūlyti mums pateikti papildomų įrodymų, rinkti įrodymus savo iniciatyva ir pan.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjams terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, kad pareiškėjai į sutartį turi įtraukti dar vieną žemės sklypą, taip pat pateikti duomenis apie jų turtinę padėtį (abiejų pareiškėjų), vaikų poreikius ir kitus duomenis, kad pareiškėjų sutartas 100 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, nepilnamečių vaikų poreikiams. Pareiškėjai su skundžiama nutartimi nesutinka, mano, kad neprivalo šalinti teismo nurodytų trūkumų, kadangi, visų pirma, žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, antra, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas neturėjo įpareigoti pareiškėjų teikti papildomus įrodymus, susijusius su vaikų išlaikymui skirtos sumos pagrindimu.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek teimui teiktą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tiek prie jo pridėtus rašytinius įrodymus bei šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
12. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. CPK 539 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be duomenų, nurodytų šio kodekso 135 straipsnyje, turi būti nurodyta: sutuoktinių gimimo metai; ar yra visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos; priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo; duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CK 3.126 straipsnis); reikalavimas dėl to, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo. Vadovaujantis CPK 539 straipsnio 2 dalimi, teismui kartu su prašymu nutraukti santuoką abiejų suktinių bendru sutarimu sutuoktiniai turi pateikti CK 3.53 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių(CK 3.52 straipsnio 2 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priedas. Šios sutarties turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
13. Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl spręsdamas prašymo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) bei specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje. Priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Tokios sutarties teisėtumo vertinimas, patikrinimas, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems formaliems reikalavimams (CPK 115 straipsnis), bet susijęs su bylos nagrinėjimu ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
14. Pareiškėjai nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria jie įpareigoti pateikti duomenis apie jų turtinę padėtį (abiejų pareiškėjų) bei vaikų poreikius. Pirmosios insancijos teismas skundžiamoje nutartyje įpareigojo pareiškėjus pateikti rašytinius įrodymus, kad pareiškėjų sutartyje sutartas 100 Eur išlaikymo dydis yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai, nepilnamečių vaikų poreikiams. Iš prie pareiškimo pateiktų raštytinių įrodymų matyti, kad šalys, kreipdamosi į teismą, pridėjo pareiškėjo duomenis socialinį draustumą, duomenis apie sveikatos būklę, be to, šalys prašė, kad teismas iš viešų registrų gautų duomenis apie kitus pareiškėjo išlaikytinius, tokią teisę teismui numato CPK 443 straipsnio 8 dalis. Pareiškime šalys taip pat paaiškino savo susitarimo dėl išlaikymo dydžio aplinkybes, t. y. nurodė, kad atsižvelgė į vaikų poreikius pagal jų amžių, atsižvelgė į pareiškėjo turtinę padėtį ir aplinkybes, susijusias su išlaidomis būstui, į pareiškėjo sveikatos būklę, į tai, kad pareiškėjas turi kitų išlaikytinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateiktas prašymo nutraukti santuoką bendru sutarimu turinys, vaikų išlaikymo dalyje, atitinka bendrus CPK 539 straipsnyje bei CK 3.53 straipsnyje nurodytus keliamus reikalavimus, todėl spręstina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėjus pateikti papildomus įrodymus apie savo turtinę padėtį bei vaikų poreikius ir nurodė to neįvykdymo pasekmes – pareiškimo grąžinimą pareiškėjams.
15. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas 2014 m. birželio 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, ir nors minėtas turtas įgytas pareiškėjams jau esant santuokoje, viešajame registre į šį turtą įregistruota asmeninė pareiškėjos nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, o faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai teigia, kad minėtas turtas buvo įgytas už pareiškėjos asmenines lėšas, o vieši duomenys registre patvirtina, kad pareiškėja išreiškė valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šie duomenys nėra nuginčyti, jie yra galiojantys. Šiuo konkrečiu atveju prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad jis neatitinka formaliųjų įstatymų reikalavimų, nustatytų procesinių dokumentų formai ir turiniui. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas į sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įtraukti pareiškėjos asmenine nuosavybe priklausantį turtą, prašymo priėmimo stadijoje, nėra teisėtas ir pagrįstas.
16. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismui kilus abejonių dėl tikrosios šalių valios, dėl galimų pretenzijų turto pasidalijimo klausimais, dėl tikrųjų šalių galimybių teikti vaikams išlaikymą ar realių vaikų poreikių nustatymo, jis gali imtis veiksmų pareiškėjų tikrajai valiai nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu. CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylas pagal XXXV skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Todėl esant abejonių ar teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka abiejų sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismas turi skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išklausyti pareiškėjų paaiškinimus šiais klausimais.
17. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinį procesą reglamentuojančias normas, susijusias su prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumų šalinimo institutu, todėl apeliantų atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo grąžinti nagrinėti iš naujo.