Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. Š. kaltu neprisipažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną su žmona Honda CRV automobiliu važiavo pas dukrą į Karoliniškes. Greitėjimo juosta važiavo ilgokai, apie 120 metrų, maždaug 30-40 km/h greičiu, rodydamas kairįjį posūkį. Praleidus daug automobilių ir atsiradus galimybei, įvažiavo į pirmą eismo juostą bei padidino greitį (maždaug iki 60 km/h). Teigia, kad pradėdamas persirikiavimo manevrą buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, kadangi atstumas iki jį besivejančio automobilio buvo pakankamai didelis (apie 40 metrų). Persirikiavęs ir pavažiavęs apie 70-80 metrų per veidrodėlį pamatė, kad antroje juostoje važiuojantis automobilis (VW Polo) vingiuoja, pasiveja jo vairuojamą automobilį. Pagalvojo, kad šis automobilis nori persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Privažiavęs prie jo automobilio, VW Polo automobilis staiga trenkėsi į šaligatvio kraštą, apsisuko 90 laipsnių kampu ir trenkėsi į jo vairuojamą Honda CRV automobilį. Teigia, kad dėl avarijos nėra kaltas, kadangi kliūties VW Polo automobiliui nesudarė, o VW Polo vairuotoja važiuodama didesniu greičiu nei jis (apie 90 km/h), pakankamai greitai jį pasivijo ir be stabdžių pasuko į kairę, nesuvaldė savo automobilio bei trenkėsi į jo vairuojamą Honda CRV automobilį. Kodėl VW Polo vairuotoja nesuvaldė automobilio ir jo nepristabdė, nežino, kelia versiją, kad galbūt vairuotojai galėjo užstrigti koja ant pedalo.

Iškart po eismo įvykio duodamas paaiškinimą kaltinamasis V. Š. teigė, kad išvažiavęs iš šalutinio kelio į greitėjimo juostą ir pravažiavęs apie 50-60 metrų persirikiavo į pagrindinio kelio pirmąją juostą. Pavažiavęs apie 100 metrų šia juosta pamatė, kad iš kairės pusės važiuojantį sidabrinės spalvos automobilį pradėjo mėtyti, todėl jis pradėjo stabdyti ir tuo metu minėtas automobilis kliudė jo vairuojamo automobilio priekinį sparną ir priešais jį nulėkė į griovį, apsivertė ir atsistojo ant ratų (t. 1, b. l., 76).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-15 įtariamasis V. Š. duodamas parodymus teigė, kad važiavo greitėjimo juosta, o kai pirmoje eismo juostoje atsirado tarpas tarp automobilių – įvažiavo į šią juostą. Rikiuodamasis žiūrėjo per kairės pusės veidrodėlį ir matė, kad gale važiuojantis automobilis yra atsilikęs, jam atrodė, kad atstumas yra pakankamas persirikiuoti, tačiau šio atstumo tiksliau nurodyti negalėjo. Persirikiavus ir pavažiavus apie 80-100 metrų pirmąją eismo juosta, per priekinį šoninį langą pamatė, kad greta jo važiuojantis pilkos spalvos automobilis, važiuojantis antrąja eismo juosta, vingiuoja (važiuoja tai prie kelio atitvarų, esančių kairėje pusėje, tai prie jo automobilio). Ar tai buvo tas pats automobilis, prieš kurį rikiavosi, nurodyti negalėjo. Kadangi pilkos spalvos automobilis vingiavo, pagalvojo, kad jis nori persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, todėl pristabdė. Tačiau minėtas automobilis staigiai pasuko į dešinę link jo vairuojamo automobilio, todėl jis pradėjo stabdyti, tačiau antroje eismo juostoje buvęs automobilis kliudė jo vairuojamo automobilio kairį kampą. Stabdydamas pasuko vairą į dešinę pusę ir sustojo dešinėje pusėje ant žolės, prie stulpo. Tada pamatė, kad jį kliudęs automobilis yra nuvažiavęs į griovį. Teigė, kad kai važiavo greitėjimo juosta ir rikiavosi į pirmą eismo juostą, nepastebėjo, ar antroje eismo juostoje važiavo automobiliai (t. 1, b. l. 85).

Nukentėjusioji V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną automobiliu VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Gariūnų. Automobilyje buvo viena. Kelio danga buvo sausa. Priekyje važiavo jos vyras, o ji paskui jį. Paskui ją važiavo kiti automobiliai. Visi sustojo prie šviesoforo, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui, visi automobiliai pajudėjo. Teigė, kad jos greitis buvo 70 km/h, greičio neviršijo, važiavo paskui savo vyrą saugiu atstumu. Iš Titnago gatvės į greitėjimo juostą įvažiavo automobilis Honda, džipas. Ji šiek tiek pristabdė, kad jis galėtų įvažiuoti į pirmą eismo juostą, bet jis nevažiavo. Pagalvojo, kad vairuotojas mato ją ir praleidžia, tada vėl padidino greitį iki 70 km/h. Pamatė, kad jis kirsdamas punktyrinę liniją minimaliu atstumu priartėjo prie jos, vos jos neišstumdamas. Pagalvojo, kad automobiliai susidurs, todėl pasuko vairą į kairę pusę. Tuo metu jos automobilio ratas trenkėsi į šaligatvio kraštą, automobilis tapo nevaldomas, pirmoje eismo juostoje galėjo kažkiek susidurti su Honda. Atsitrenkė į šaligatvį todėl, kad nestabdė, o bandė išvengti susidūrimo sukdama vairą. Po susidūrimo su šaligatviu sprogo padanga, automobilis slydo. Pajuto, kad automobilis verčiasi ir atsistojo ant ratų priekiu į Gariūnų pusę. Nukentėjusioji teigia, kad išliko sąmoninga, bet negalėjo išlipti iš automobilio. Kokiu greičiu važiavo automobilis Honda, nurodyti negalėjo. Po autoįvykio prie automobilio pribėgo jos vyras, dar keli jauni vaikinai. Vienas iš jų ją ramino. Gali būti, kad jis iškvietė medikus, gaisrininkus, kurie išvadavo ją iš automobilio. Po įvykio atvykę medikai išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, paėmė kraujo blaivumui nustatyti, atliko kitus tyrimus. Kitą dieną išrašė, bet nurodė kreiptis į šeimos gydytoją. Gruodžio mėnesį atlikus tomogramą paaiškėjo, kad lūžo du slanksteliai. Prašo priteisti moralinės žalos atlyginimui 6000 eurų. Kai įvyko eismo įvykis, nedirbo. Po įvykio gydėsi 4 mėnesius. 2 mėnesius buvo reikalingas padėjėjas, pati nieko negalėjo daryti savarankiškai. Teigia, kad dėl įvykio nukentėjo ne tik ji, bet ir visa šeima. Vėliau reikėjo nugalėti baimę, kai reikdavo sėsti vėl prie automobilio vairo. Vaikai iki šiol prisimena šį įvykį. Kai važiuoja pro tą vietą, sako, kad čia buvo avarija.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-01-12 nukentėjusioji parodė, kad 2014-11-16, apie 16.30 val., vairavo automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį P. M.. Važiavo Gariūnų gatve nuo Gariūnų link Lazdynų. Važiavo pirma eismo juosta iš dviejų. Buvo šviesus paros metas, geras matomumas. Važiuojamoji dalis - asfaltas, buvo sausas, buvo apsiniaukę, tačiau nelijo. Važiavo paskui savo vyrą, kuris taip pat važiavo Gariūnų gatve, pirma eismo juosta. Atstumas iki jo buvo apie 15-20 metrų. Važiavo iki 70 km/h greičiu. Ties sankryža su Titnago gatve pamatė, kad iš šalutinės Titnago gatvės į Gariūnų gatvę įvažiavo automobilis Honda, džipas, valstybinių numerių nepastebėjo. Šis automobilis važiavo priekyje, greitėjimo juostoje. V. A. pristabdė savo automobilį, kad Honda automobilis galėtų persirikiuoti ir įvažiuotų iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą, tačiau šis automobilis važiavo greitėjimo juosta toliau ir nesirikiavo. V. A. pamanė, kad Honda automobilio vairuotojas ją mato ir praleidžia, todėl važiavo toliau. Kai su juo susilygino, pastebėjo, kad atstumas nuo šio automobilio šono iki jos automobilio yra labai mažas ir šis automobilis rikiuodamasis artėja link jos. Vengdama susidūrimo staigiai pasuko vairą į kairę ir įvažiavo į antrą eismo juostą. Jos automobilį sumėtė ir ji grįžo vėl į pirmą eismo juostą. Pajuto, kad automobilis verčiasi. Apvirtęs automobilis sustojo ant ratų. Pribėgo jos vyras. Dar buvo daugiau žmonių, tačiau jų nepažįsta. Po kurio laiko atvyko greitoji pagalba ir ją pristatė į ligoninę. (b.1. 43-44).

Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji V. A. yra jo žmona. 2014-11-16 su vaikais važiavo Gariūnų gatve. Už jo kitu automobiliu važiavo žmona. Sustojo prie sankryžos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiavo toliau link miesto centro pirma eismo juosta. Leistinas greitis 70 km/val. Kaip minėjo, už jo važiavo jo paties žmona. Ją stebėjo per veidrodėlį. Leidžiantis nuo kalno, buvo greitėjimo juosta, į kurią staigiai įvažiavo automobilis Honda. Jis pavojingai priartėjo prie liudytojo vairuojamo automobilio. Su Honda greta važiavo apie 2-3 sekundes. Kad išvengti susidūrimo, paspaudė akseleratorių ir padidino greitį iki maždaug 80 km/h. Žmona atsiliko maždaug už 50 metrų. Išgirdo garsą ir pamatė, kad žmonos automobilis trenkėsi į bordiūrą, metėsi į dešinę ir vertėsi. Tuo metu buvo maždaug už 100 metrų. Sustojo kelkraštyje ir nubėgo prie žmonos. Vaikai liko automobilyje. Žmona buvo sąmoninga, prispausta automobilyje. Liepė jai nejudėti. Pribėgo vaikinas, kurio paprašė kviesti policiją, medikus, ugniagesius. Buvo šoke. Atvažiavo policija, medikai, ugniagesiai, kurie išlaisvino žmoną. Ją nuvežė į ligoninę. Vaikai labai pergyveno, ar mama gyva. Eismo įvykio schemos braižyme nedalyvavo, buvo su vaikais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014-11-16, apie 16.30 val., vairavo automobilį ir važiavo Gariūnų gatve nuo Gariūnų link Lazdynų. Važiavo pirma eismo juosta iš dviejų. Buvo šviesus paros metas, geras matomumas. Važiuojamoji dalis - asfaltas, buvo sausas, buvo apsiniaukę, tačiau nelijo. Paskui jį važiavo jo žmona. Ji taip pat važiavo Gariūnų gatve, pirma eismo juosta. Atstumas iki jos buvo apie 15-20 metrų, tai yra tarpas buvo apie 3-4 automobiliai. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Ties sankryža su Titnago gatve pamatė, kad iš šalutinės Titnago gatvės į Gariūnų gatvę įvažiavo automobilis Honda, džipas, valstybinių numerių nepastebėjo. Šis automobilis važiavo greitėjimo juostoje. Jis prisivijo V. A. ir buvo atsilikęs apie pusę automobilio kėbulo, važiavo šalia jo ir pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą. V. A. pagreitino savo automobilį, kad Honda automobilis galėtų persirikiuoti ir įvažiuotų iš greitėjimo juostos į pirmą eismo juostą. Kai pagreitino savo automobilį, Honda truputį atsiliko. V. A. pažiūrėjo pro kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad paskui jį važiavęs žmonos automobilis VW Polo staigiai įvažiavo į antrą eismo juostą ir staigiai grįžo atgal. Prieš pat jai įvažiuojant į antrą eismo juostą, išgirdo trumpą stabdymo garsą. Grįžęs į pirmą eismo juostą, VW Polo automobilis nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. V. A. iš karto sustojo, atbulas privažiavo atgal ir pribėgo prie žmonos. Ji buvo sąmoninga, sakė, kad jai skauda nugarą. Taip pat pribėgo kažkoks jaunas vyras, kurio V. A. paprašė, kad paskambintų telefonu 112. Honda vairuotojas prie jų priėjęs nebuvo, visą laiką buvo šalia savo automobilio. Po kurio laiko atvyko greitoji pagalba ir V. A. žmoną pristatė į ligoninę. Į įvykio vietą buvo atvykę gelbėtojai. (b.1. 51-52).

Liudytoja N. K. teismo posėdžio metu parodė, kad atpažįsta automobilių vairuotojus dalyvavusius eismo įvykyje. Prisimindama eismo įvykio aplinkybes parodė, kad maždaug prieš metus Gariūnų gatvėje įvyko eismo įvykis. Tą dieną apie 16 val. važiavo iš kaimo Trakų rajone Gariūnų gatve. Oras buvo geras. Priekyje už 100-150 metrų važiavo automobilis VW Polo. Iš Titnago gatvės važiavo džipas su įjungtu kairės pusės posūkio signalu. Nepristabdydamas džipas rikiavosi, trenkėsi į automobilį VW Polo, kuris išvažiavo į pirmą eismo juostą, po to į antrą ir vertėsi. Honda trenkėsi į VW Polo labiau priekiu. Kai VW Polo važiavo priekyje, Honda lindo įžūliai ir trenkėsi. Įvyko lyg ir automobilių susistumdymas. Liudytoja pagalvojo, kad Hondą vairuoja koks „piemuo“, kuris bet kokia kaina bando įlįsti. Nustebo pamačiusi, kad tai nelabai jaunas vyras. Ar atsitrenkė į atitvarą, ar buvo slydimas, susimėtymas, pasakyti negali. Teigia, kad važiavo maždaug 70 km/h. greičiu. Panašiu greičiu važiavo ir VW Polo, tolygiai, negreitėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2014-11-16, apie 16.00 val., važiavo automobilyje. Važiavo Gariūnų gatve link Oslo gatvės. Važiuojamosios dalies danga - asfaltas, buvo sausas. Buvo pavakarys, šviesus paros metas. Oro sąlygos geros. Ji važiavo pirma eismo juosta iš dviejų, apie 70 km/h greičiu. Leistinas greitis šiame kelio ruože yra 70 km/h. Priekyje, apie 100-150 metrų atstumu, pirma eismo juosta važiavo VW Polo automobilis, kuris važiavo panašiu greičiu. Matė, kad iš šalutinės Titnago gatvės, iš dešinės pusės, į Oslo gatvės greitėjimo juostą įvažiavo Honda automobilis. Honda važiavo kurį laiką greitėjimo juosta su įjungtu kairės pusės posūkio signalu, greta VW Polo automobilio. Honda automobilio vairuotojas norėjo persirikiuoti iš greitėjimo į pirmą eismo juostą ir nepristabdęs rikiuodamasis kliudė greta ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojantį VW Polo automobilį. Po šio susidūrimo VW Polo automobilis įvažiavo į antrą eismo juostą, tapo nevaldomas, grįždamas į pirmą eismo juostą vėl susidūrė su Honda automobiliu ir nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi. N. K. iš karto sustojo. Automobilio Honda vairuotojas priėjęs prie VW nebuvo, jis stovėjo prie savo automobilio. Sulaukusi policijos pasakė savo duomenis ir išvažiavo. (t. 1, b.1. 59-60)

Liudytojas M. F. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuodamas maždaug 70-80 km/h greičiu antrąja eismo juosta, matė pirma eismo juosta nuo kalno važiuojantį automobilį VW Polo. Greitėjimo juostoje atsirado Honda. Šie automobiliai susigretino. Honda iš greitėjimo juostos pradėjo negražiai lįsti į pirmą eismo juostą. VW Polo pasitraukė į kairę. Honda toliau jį spaudė, matė staigų judesį link VW Polo. Nematė, ar automobiliai lietėsi, ar nukentėjusioji tiesiog išsigando. Pamatė, kad staiga VW Polo automobilis atsidūrė antroje eismo juostoje ir automobilis tapo nevaldomas, grįžo į pirmą eismo juostą ir sukosi. Šis automobilis susimėtė ir nulėkė nuo skardžio. Nematė, ar trenkėsi į bordiūrą. Liudytojas važiavo antra eismo juosta maždaug dviejų automobilių atstumu už VW Polo. Vaizdo niekas neužstojo. Honda važiavo ta pačia kryptimi. Po įvykio kvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2014-11-16, apie 16.30 val., vairavo automobilį ir važiavo Gariūnų gatve link Lazdynų. Važiavo antra eismo juosta iš dviejų. Buvo šviesus paros metas, važiuojamoji dalis - asfaltas, buvo sausas. Matomumas buvo geras. Ties sankryža su Titnago gatve yra greitėjimo juosta, skirta automobiliams, išvažiuojantiems iš Titnago gatvės ir įsiliejantiems į Gariūnų gatvę. Priekyje jo, apie 10-15 metrų atstumu, pirma eismo juosta važiavo automobilis VW Polo. Priekyje šio automobilio, taip pat pirma eismo juosta važiavo dar vienas automobilis. M. F. važiavo apie 70 km/h greičiu. VW Polo taip pat važiavo panašiu greičiu. Iš Titnago gatvės į greitėjimo juostą įvažiavo visureigis Honda. Šis automobilis važiavo greitėjimo juosta. Jokio posūkio signalo automobilyje Honda M. F. nematė. Važiuodamas greitėjimo juosta Honda susilygino su VW Polo automobiliu ir kurį laiką jie važiavo greta. Kai greitėjimo juosta baigėsi, Honda automobilis važiavo toliau. Pusė automobilio kėbulo buvo Gariūnų gatvės važiuojamojoje dalyje, pusė asfaltuotame kelkraštyje. Honda automobilis po truputį pradėjo važiuoti kairiau ir artėti link VW Polo. VW Polo automobilis po truputį pradėjo trauktis į antrą eismo juostą. Tarpas tarp šių automobilių buvo minimalus. Pamatė, kad Honda automobilis staiga pasuko į kairę. Ar jis kliudė VW Polo automobilį, nematė. Po šio manevro VW Polo staiga įvažiavo (metėsi) į antrą eismo juostą ir automobilis tapo nevaldomas. VW Polo slysdamas grįžo į pirmą eismo juostą ir kliudė Honda automobilio kairį priekinį kampą. Nuo šio smūgio automobilis Honda apsisukęs sustojo ant šaligatvio, o VW Polo nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. M. F. iš karto sustojo ir nubėgo prie VW Polo automobilio. Jį vairavo moteris. Ji buvo šoko būsenoje, matėsi kraujas, buvo sąmoninga. Po keleto akimirkų pribėgo kitas žmogus, kaip vėliau paaiškėjo – jos vyras. M. F. paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Sakė, kad yra prispaustų žmonių. Honda vairuotojas prie VW priėjęs nebuvo. Atvyko policija, po to, maždaug po 15 min., atvyko gelbėtojai ir greitoji pagalba. M. F. pasakė savo duomenis ir išvažiavo (t. 1, b.1. 55-56).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Oslo gatvėje, dešinėje kelio pusėje (link Savanorių pr.) ant vejos, statmenai važiuojamajai dalies. Atstumas nuo automobilio priekinės dalies iki važiuojamosios dalies krašto 0,6 m. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies iki gatvės apšvietimo stulpo 0,5 m., nuo galinio – 0,5 m. Nuo automobilio kairio šono iki sankryžos su Titnago gatve – 299,5 m. Nuo automobilio Honda, 18 m. atstumu link Savanorių pr., griovyje stovi automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio priekinio dešinės pusės rato ašies iki važiuojamosios dalies krašto 12,6 m., nuo galinio – 14,4 m. Griovio gylis – 1,8 m (t. 1, b.1. 14-15).

Automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui sulenktas kairės pusės priekinis sparnas, nusimontavusi kairės pusės priekinė padanga, nusimontavusi kairės pusės galinė padanga ir sulenkta galinė važiuoklė kairėje pusėje, deformuotas priekinis bamperis (1 t., b.1. 24-25).

Automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad automobiliui sulaužytas priekinis bamperis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, sulenktas variklio dangtis, sudužęs priekinis dešinės pusės žibintas, sudužęs priekinis stiklas, sulenktas stogas, sudužęs galinis stiklas, sulenktas bagažinės dangtis, sugadinta priekinė važiuoklė abiejose pusėse, sulenkti priekinis ir galinis dešinės pusės sparnai, sulenktos abi dešinės pusės durys, nulaužti abu galinio vaizdo veidrodėliai, sudužęs dešinės pusės galinių durų stiklas, sulenktas galinis dešinės pusės sparnas, sulenktos abi kairės pusės durys, sudužę priekinių ir galinių kairės pusės durų stiklai, sulenktas kairės pusės slenkstis, sulenkti kairės pusės statramsčiai, sulenktas kairys lonžeronas, sulaužytas priekinis panelis, sulaužytos vairuotojo ir priekinio keleivio sėdynės (1 t., b.1. 26-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9998/14(01) nurodyta, kad V. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.1. 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9998/14(01) nurodyta, kad V. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. išvadoje nurodyta, kad V. A. nustatytos paviršinės pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, krūtinės ir juosmens sumušimas, pasireiškęs krūtininio V ir VI slankstelių kūnų lūžiais, krūtininio V slankstelio geterinės ataugos lūžiu, krūtininiu II-VII dešinės pusės skersinių ataugų lūžiais, odos nubrozdinimai dešiniajame dilbyje, muštinė žaizda dešinės plaštakos pirmo piršto naginio pirštikaulio srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.1. 46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Š. išvadoje 2015-06-01 Nr. 11-473 (15) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia: automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja V. A., važiuodama apie 94 km/h greičiu link miesto centro, įvažiavusi į Oslo g. važiuojamosios dalies antrą eismo juostą, atsitrenkė į gatvės važiuojamosios dalies kairės pusės bordiūrą, po ko nesuvaldė automobilio, kuris, sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę ir, įslydęs į pirmą eismo juostą, priekiniu dešiniuoju kampu trenkė į šia juosta apie 64 km/h greičiu važiavusio automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. nusukinėjamo į dešinę, priekinį kairį sparną. Dėl smūgio automobilis Honda pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę, atbulas nuslinko nuo Oslo g. važiuojamosios dalies jos dešinėje pusėje ir sustojo ties gatvės apšvietimo stulpu padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Po susidūrimo su automobiliu Honda, automobilis VW Polo, toliau sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, judėdamas nuo kelio sankasos vertėsi per stogą ir nusivartaliojo į padėtį ant ratų, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

Automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė, tikėtina, Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmoje eismo juostoje.

Prieš eismo įvykį automobilis VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, iš Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, antros eismo juostos, slydo link važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o automobilis Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo buvo nusukinėjamas link Oslo g. važiuojamosios dalies dešiniojo krašto.

Automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo V. Š. veiksmai – iš greitėjimo juostos įvažiuodamas į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, nedavė kelio šia juosta artėjusiam V. A. vairuojamam automobiliui VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Automobilio VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos V. A. veiksmai – važiuodama apie 94 km/h greičiu, t.y. viršydama leistiną maksimalų 70 km/h greitį, atsiradus kliūčiai, nesaugiai manevravo automobilį, kuris atsitrenkė į bordiūrą, po to išslydęs į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, atsitrenkė į šia juosta važiavusį V. Š. vairuojamą automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada vairuotoja, važiuodama nedidesniu kaip leistinu maksimaliu 70 km/h greičiu ir neefektyviai stabdydama, turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į jos automobilio judėjimo juostą įvažiavusį automobilį Honda – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b. 1. 100-108).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas V. Š. teismo posėdžio metu palaikė savo išvadą. Parodė, kad jeigu automobilio VW Polo greitis būtų buvęs mažesnis negu 94 km/h, tokios situacijos net nebūtų, jis būtų galėjęs sustoti. Galbūt būtų buvęs tik koks nors slystamas kontaktas ar techninė avarija, bet ne apsivertimas. Toje situacijoje, jei važiuojant 70 km/h, nebuvo reikalo netgi efektyviai stabdyti, kad išvengti kontakto. Specialisto nuomone, buvo tik vienas automobilių kontaktas, kai automobilis VW Polo po kontakto su bordiūru, vairuotojui nusukus į dešinę, efektyviai stabdžius, judant tokia trajektorija, iš kairės į dešinę, trenkėsi į automobilio Honda priekinį kairį sparną. Palaikė savo išvadą ir teigė, jog pagrindinė automobilio VW Polo išvažiavimo į kairę pusę priežastis buvo automobilio Honda vairuotojas, kuris rikiuodamasis sudarė kliūtį bei sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tokioje situacijoje vairuotoja, važiuodama žymiai didesniu nei leidžiama greičiu, tiesiog nesuvaldė savo automobilio. Dėl ABS stabdymo sistemos paaiškino, kad esant šiai sistemai, automobiliai palieka stabdymo pėdsakus, tik niekas jų nemato, reikia turėti specialių žinių. Šiuo atveju judėjimas vyko ne tiesiai stabdant, o judant lanku, ir padanga deformavosi ne stabdant tiesiai, o deformavosi ir formavo pėdsaką daline šonine skersine. Judant tokia trajektorija, pabandžius 90 km/val. greičiu staigiai pasukti vairą ir stabdyti su ABS, matysis pėdsakai.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikta UAB „Impulsana“ specialisto V. M. išvada 2016-01-18 MV 2016-01 B, kurioje nurodyta, kad tiriamo eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio Honda CRV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. Š. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – įvažiuojant iš greitėjimo juostos į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, nedavė kelio šia eismo juosta artėjusiam V. A. vairuojamam automobiliui VW Polo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei susidūrė su šiuo automobiliu, dėl to automobilis VW Polo atsitrenkė į kairėje esantį bortelį, išslydo į pirmą eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu Honda bei nuvažiavo į dešinę šalikelę ir ten apvirto. Išvadoje taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo teigti, kad automobilio VW Polo vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 25-48).

UAB „Impulsana“ specialistas V. M. teismo posėdžio metu palaikė savo pateiktą išvadą ir nurodė, jog tarp automobilių buvo du kontaktai. Pagal pėdsakus ant automobilio VW Polo durelių galima spręsti, kad pirminis susidūrimas buvo automobilių šonais, susidūrimo metu automobilių Honda CRV ir VW Polo greičiai, tikėtina, buvo vienodi – apie 70 km/h. O prieš betarpišką antrą susidūrimą, VW Polo greitis turėjo būti 65 km/h, o Honda 45 km/h. Sprendžiant pagal eismo įvykio vietos palydovinę nuotrauką, liudytojų pateiktas aplinkybes, pirminis kontaktas įvyko ties greitėjimo juostos pabaiga, automobiliui Honda rikiuojantis. Reziumavo, kad automobilio VW Polo vairuotojos veiksmuose negalima nustatyti jokių prieštaravimų Kelių eismo taisyklių reikalavimams. Automobilio Honda veiksmuose buvo prieštaravimas Kelių eismo taisyklių reikalavimams, įvažiuojant ir persirikiuojant reikia duoti kelią gretima eismo juosta judančioms transporto priemonėms. Kadangi toks automobilių susilietimas įvyko tokioje padėtyje, kaip parodyta 12 pav. pirmoje padėtyje, vadinasi automobilio Honda CRV vairuotojas, išvažiuojant iš greitėjimo juostos, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui VW Polo. Tokie veiksmai buvo nepriimtini ir jie turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Kadangi automobilio VW Polo veiksmuose negalima nustatyti prieštaravimų Kelių eismo taisyklių reikalavimams, tai automobilio Honda CRV veiksmai ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Taigi, kaltinamasis V. Š. tvirtina, kad greitėjimo juosta jis važiavo apie 120 metrų, maždaug 30-40 km/h greičiu, rodydamas kairį posūkį, atsiradus galimybei, įvažiavo į pirmą eismo juostą bei padidino greitį (maždaug iki 60 km/h). Pradėdamas persirikiavimo manevrą buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, kadangi atstumas iki jį besivejančio automobilio buvo pakankamai didelis (apie 40 metrų). Persirikiavęs ir pavažiavęs apie 70-80 metrų per veidrodėlį pamatė, kad antroje juostoje važiuojantis automobilis (VW Polo) vingiuoja, pasiveja jo vairuojamą automobilį, o privažiavęs prie jo automobilio, VW Polo automobilis staiga trenkėsi į šaligatvio kraštą, apsisuko 90 laipsnių kampu ir trenkėsi į jo vairuojamą Honda CRV automobilį. Teigia, kad dėl avarijos jis nėra kaltas, kadangi kliūties VW Polo automobiliui nesudarė, o VW Polo vairuotoja važiuodama didesniu greičiu nei jis (apie 90 km/h), pakankamai greitai jį pasivijo ir be stabdžių stabdžių pasuko į kairę, nesuvaldė savo automobilio bei trenkėsi į jo vairuojamą Honda CR-V automobilį.

Nukentėjusioji V. A. teigia, kad jos greitis buvo 70 km/h, greičio ji neviršijo, važiavo paskui savo vyrą saugiu atstumu. Kai iš Titnago gatvės į greitėjimo juostą įvažiavo automobilis Honda, ji šiek tiek pristabdė, kad jis galėtų įvažiuoti į pirmą eismo juostą, bet jis nevažiavo. Pagalvojo, kad vairuotojas mato ją ir praleidžia, tada vėl padidino greitį iki 70 km/h. Tuo metu ji pamatė, kad jis kirsdamas punktyrinę liniją minimaliu atstumu priartėjo prie jos, vos jos neišstumdamas. Pagalvojo, kad automobiliai susidurs, todėl pasuko vairą į kairę pusę. Tuo metu jos automobilio ratas trenkėsi į šaligatvio kraštą, automobilis tapo nevaldomas, pirmoje eismo juostoje galėjo kažkiek susidurti su Honda. Atsitrenkė į šaligatvį todėl, kad nestabdė, o bandė išvengti susidūrimo sukdama vairą. Po susidūrimo su šaligatviu sprogo padanga, automobilis slydo.

Kelių eismo taisyklių 112 punkto eismo įvykio metu galiojusi akto redakcija nustatė, kad jeigu yra greitėjimo juosta, skirta įvažiuoti į kelią, vairuotojas privalo važiuoti ja ir įsilieti į transporto srautą, duodamas kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Toks reglamentavimas reiškia, kad prieš įsiliedamas į transporto srautą iš greitėjimo juostos vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai padaryti bus saugu. Kaltinamasis nurodo, jog jis prieš pradėdamas persirikiuoti buvo įsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės to nepatvirtina. Įvertinus tai, kad buvo šviesus paros metas, kelio danga buvo sausa, jis turėjo galimybę teisingai įvertinti, ar nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams. VW Polo važiavo pirmąja eismo juosta, į kurią ir rikiavosi V. Š., taigi, turėjo jį praleisti. Liudytojai N. K. ir M. F. patvirtino, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam pavojingai priartėjus nukentėjusiosios vairuojamas VW Polo prarado stabilumą, ji staigiai pakeitė kryptį, dėl ko atsitrenkė į kairį važiavimo kryptimi kelkraščio bordiūrą, buvo atblokšta atgal, trenkėsi į kaltinamojo vairuojamą Honda, išlėkė į dešinįjį kelkraštį, ten vertėsi ant stogo ir vėl atsistojo ant ratų. Kaltinamojo V. Š. veiksmų nepriimtinumas konstatuotas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto V. Š. išvadoje Nr. 11-473(15). Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2015-06-30 nutarimu Nr. 10N-33168107-15 V. A. buvo pripažinta pažeidusi Kelių eismo taisyklių 127, 128 punktų reikalavimus ir padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Ji nubausta už tai, kad ji 2014-11-16, apie 16.18 val., Vilniuje, Oslo – Titnago g., vairuodama automobilį buvo neatsargi ir neatidi, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, važiuodama apie 94 km/h greičiu, t. y. viršydama leistiną maksimalų 70 km/h greitį (LTEC specialisto išvada Nr. 11-473(15)), atsiradus kliūčiai, nesaugiai manevravo automobilį, kuris atsitrenkė į bordiūrą, po to išslydęs į Oslo g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link miesto centro, pirmą eismo juostą, atsitrenkė į šia juosta važiavusį V. Š. vairuojamą automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi Nr. II-8-119/2016 V. A. skundas atmestas, o nutarimas paliktas nepakeistas. Vilniaus apygardos teismo 2016-04-14 nutartimi V. A. apeliacinis skundas taip pat atmestas. Taigi, nutarimas, kuriuo V. A. pripažinta pažeidusi kelių eismo taisykles – viršijusi greitį, važiavusi 94 km/h greičiu, kai leistinas greitis 70 km/ha, ir nesaugiai manevravusi, – yra įsiteisėjęs, todėl laikomas įrodymu.