Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui S. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2021 m. vasario 1 d. gautas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui S. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Atsakovo nuomonė teismui nebuvo išsakyta tiesiogiai, nes jis į posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu – procesinius dokumentus išsiuntus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismo šaukimą įteikus atsakovo motinai N. G.. Procesiniai dokumentai taip pat buvo išsiųsti ir įteikti atsakovo faktinėje gyvenamojoje vietoje Jungtinėje Karalystėje, todėl teismas laiko, jog teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai ir laiku, o civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalys susilaukė sūnaus L. N., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos sudarę nebuvo. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, kuri prižiūri vaiką, rūpinasi jo sveikata, ugdymu, buitimi, stengiasi vaikui sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, kai išvyko į Jungtinę Karalystę ir šalių ryšys iš esmės nutrūko. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo, kaip motinos, pareigas vaiko atžvilgiu, teismas neturi. Išvada teikianti institucija taip pat nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su motina – jos gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos vaikui gyvenimo sąlygos, namuose švaru, tvarkinga ir motina tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Todėl atsižvelgiant į institucijos išvadą, šalių paaiškinimus, nepilnamečio vaiko L. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove V. K., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes tai labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui L. N., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas.

Nors ieškovė vaiko išlaikymui reikalingos per mėnesį sumos rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau ją detalizavo, todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), maisto produktų, kitų prekių bei paslaugų kainas, ieškovės nurodytas sūnaus sveikatos problemas ir reikalingą gydymą, vizitus pas gydytojus, sprendžia, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių tenkinimui skiriama 380 Eur per mėnesį suma yra pagrįsta. Teismas atkreipia dėmesį, kad ši suma mažintina nepilnamečiui vaikui skiriamais „vaiko pinigais“, t. y. 100 Eur. Taip pat iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jo per savaitę gaunamos pajamos siekia 425–500 Eur atskaičius mokesčius ir spręstina, jog atsakovas yra pajėgus prisidėti finansiškai prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Todėl, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį (atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip esanti geresnė nei ieškovės), vaiko poreikius, iš atsakovo priteistinas nepilnamečio vaiko L. N., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymas periodinėmis 140 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis, kas užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, jo vystymąsi, normalias buitines sąlygas.

Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio 1 dalimi, 3.190 straipsnio 1 dalimi nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. K..

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Aiškindamas pirmiau nurodytas teisės normas, kasacinis teismas pasisakė, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia (be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovas išvyko į Jungtinę Karalystę, jis iš esmės nesirūpina vaiku, jo neauklėja, neprižiūri, neugdo sūnaus, nedalyvauja sūnaus gyvenime ir su juo nebendrauja. Tuo tarpu, kiek pavyksta susisiekti su atsakovu, ieškovė skatina tėvo ir sūnaus bendravimą, ji neprieštarauja, kad atsakovas be apribojimų bendrautų su vaiku, dalyvautų auklėjime, kiek tai nekenkia sūnaus interesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma nustatyti neribota nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia atsakovo teisių, o detalizuoti bendravimo tvarkos nėra tikslo. Teismas pažymi, jog ieškovė esant poreikiui turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti sūnaus auklėjime, jo ugdyme, bei kartu abejiems atsižvelgti ir į vaiko interesus. Ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku; taip pat trukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi per socialinius tinklus, ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Teismas pažymi, kad tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi vaiko teisių apsaugos principais.

Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų iš pradžių kreiptis į Tarnybą, o jiems nesusitarus ir į teismą dėl pageidaujamos tvarkos nustatymo (pakeitimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-4265-13778, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo 100 procentų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje turėjo būti sumokėtas 112,80 Eur žyminis mokestis, kurį sudaro 75 Eur už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo (100 Eur x 75 proc.) ir 37,80 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (140 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies, 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismui pateikta 2021 m. gegužės 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33Mr)PT-3349, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. K. valstybės patirtas išlaidas sudaro 198 Eur advokato užmokestis. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 198 Eur valstybės patirtos išlaidos advokato pagalbai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų išlaidos – 10,61 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 96 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, CK 3.192 straipsniu, 3.194 straipsniu, 3.196 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaiko – L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – motina V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po vieną šimtą keturiasdešimt eurų (140 Eur) per mėnesį sūnui L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. vasario 1 d. iki jo pilnametystės, kas mėnesį mokamą tiesiogiai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui L. N. išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas S. N. su sūnumi L. N. bendraus šalių susitarimu, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, užtikrinant vaiko saugumą, jeigu tai neprieštaraus sūnaus interesams.

Priteisti iš atsakovo S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus (198 Eur) už advokato teisinės pagalbos teikimą ieškovei. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos:

uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Priteisti iš atsakovo S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vieną šimtą dvylika eurų aštuoniasdešimt centų (112,80 Eur) žyminio mokesčio ir dešimt eurų šešiasdešimt vieną centą (10,61 Eur) už procesinių dokumentų įteikimą valstybei. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodytos aukščiau) nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.