Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-686-1204/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-03
Bylos Nr.
1-686-1204/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Nukentėjusysis
G. G.
Kaltinamasis
T. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-686-1204/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44142-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2024 m. liepos 3 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,nukentėjusiajai G. G.,kaltinamajam T. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta– (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

2023-01-23 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose 9 mėnesius ir 60 valandų nemokamų darbų;

2023-06-15 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir skirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 90 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 7 (septyniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant T. G. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 7 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

2023-09-06 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G., 2023 m. lapkričio 17 d., apie 01.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną G. G., kuri atsitrenkė į lovą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sugriebė jai už kaklo ir jį spausdamas, du kartus delnu smogė pastarajai į dešinės pusės veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. G. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2023-11-17 apie 01.05 val. – motina buvo išgėrusi, aš buvau savo kambaryje, buvau pasipildęs sąskaitą ir man nuskaičiavo, dėl to aš kambaryje garsiau užrikau, mama išgirdo, jai kažkas susimaišė, pradėjo skambinti policijai, aš išgirdęs, kad kviečiama policija, pasiėmiau telefoną ir pabėgau. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis T. G. nurodė, kad jei garsiau šūkteliu ar ne tokį žodį pasakau, iš karto sako, kad skambina policijai. Galiu ir nieko nedaryti, jei būna tėvai išgėrę ir taip panašiai kiekvieną dieną, užeina ir paskambina policijai. Tą dieną nei su tėvu, nei su mama alkoholio nevartojau. Nežino kodėl mama taip elgiasi, gal kad nesiieško darbo, kad mažai padedu, kad tinginys, gal nori tokiu būdu mane pasodinti į kalėjimą, kad sugadinti gyvenimą, taip atsikratyti. Kiek galiu tiek prisidedu prie išlaikymo, kitą kartą būna, kad negaliu prisidėti. Būdavo visaip, prisidėdavau ir neprisidėdavau. Metai ar du laukiu eilėje socialinio būsto. Neieškau darbo, nes nelabai sekasi, mažai patirties, nelabai išeina dirbti, buvau bandęs ne vieną kartą. Tą dieną išgirdau, kad mama iškvietė policiją, pasiėmiau telefoną ir pasišalinau. Aš jai nieko nedariau, iš karto išbėgau į lauką, kad nebūtų nesąmonių kaip ankščiau dėl veiksmų prieš tėvą. Nieko nebuvau daręs, paskambino policijai ir buvau apkaltintas. Tėvas pats puolė, aš gyniausi, bet taip viską „išvartė“, kad aš puoliau, aš tada skambinau į policiją, bandžiau aiškinti. Kai pasišalinau, grįžau po 2-3 val., nes paskambina į policiją, iškviečia, prišneka visokių dalykų, tai geriau aš pabėgu. Kai grįžau, ant mamos nemačiau sumušimo žymių. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad nėra lengva įsidarbinti, o fiziniam darbui reikia turėti sveikatos, kad galėtum visą dieną nešioti, kilnoti jeigu darbas prie statybų. Man nėra problemų su sveikata. Į posėdį pats neatvykau, nes taip tempiau laiką, kad kuo ilgiau užsitęstų bylos nagrinėjimas, nes man aišku kaip bus. Atvykus pareigūnams, neatrakinau durų ir jeigu aš būčiau nenorėjęs, būčiau ir nevažiavęs.

Nukentėjusioji G. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, sutinka byloje duoti parodymus. Nurodo, kad 2023-11-17sūnus prieš ją tikrai smurtavo, bet jis ginasi, kad to nedaręs ir tai ne pirmas kartas, bet policiją iškviečiau pirmą kartą. Smurtas buvo panaudotas prieš mane ir anksčiau, nesuskaičiuoju kiek kartų. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji parodė, kad tą dieną vartojome visi trys alkoholį, kai grįžau iš darbo, tėvas su sūnumi jau gėrė alų, po to ir aš prisijungiau ir begeriant kilo žodinis konfliktas. Sūnus irgi gėrė, buvo keista, kad pripūtė nulius. Geriant prasidėjo piktumai, kodėl nesiieško darbo, nieko nepadeda, tik sėdi prie telefono, dėl valgymo nieko nesakau, bet tokių metų vaikinas jau turėtų būti dirbantis. Kai pasakai, kodėl nesiieško darbo, šoka į akis piktybiškai, yra paleidęs iš taburetės į galvą ir peiliu puolė, taip buvo praeitą mėnesį ir tai matė tėvas. Kažkiek laiko prisidėjo prie išlaikymo. Kai grįžo iš vaikų namų, jis turėjo pinigų ar buvo susikaupęs, ar valstybė jam išmokėjo, nesigilinau. Nemažai tada buvo prisidėjęs prie išlaikymo, malkų nusipirko kai savo kambarį pasistatė, gauna menką socialinę pašalpą. Šiuo metu visiška neprisideda aš maistą perku bendrai, bendrai valgome. Kai užsiminiau sūnui, kad jis neprisideda prie išlaikymo, jis, kaip visada, pridėjo koliotis, mane puolė ir sugriebė, trenkė ir stūmė, tiek pamenu. Kai stūmė, iš virtuvės per slenkstį atsidūriau kambaryje ir atsitrenkiau į lovą, į kurią galėjau susižaloti krisdama. Galėjau susižaloti ir dėl to, kad buvau neblaivi ir neišlaikiau pusiausvyros. Jis pastūmė ir sudavė kumščiu į skruostą 2-3 kartus, iš kurios rankos, neatsimenu, sudavė į vieną veido pusę. Po smūgių jautėsi patinimas ir lūpa buvo patinusi, buvo kraujo šiek tiek. Po tų 2-3 smūgių pasakiau, kad iškviesiu policiją, tada sugriebė už kaklo, taip norėdamas nutildyti. Kai atsitrenkiau į lovą, man skaudėjo, skausmą įvertinčiau 6-7 balais, smūgius į veidą vertina 7 balais. Kai sugriebė už kaklo išsikviečiau policiją, o kaltinamasis dingo, aš net nepastebėjau kaip jis dingo. Tvirtina, kad kai patyrė smurtą nuo sūnaus, tada skambino į policiją. Po įvykio žandas iš karto neištino, ar mėlynių neatsirado, tik po kelių dienų jautėsi, kad žandas yra patinęs, bet niekur nesikreipiau ir galvą kelias dienas skaudėjo ir vėmiau, nežinau, gal ir smegenų sukrėtimas buvo, kai kritau visu svoriu, dabar sunku pasakyti. Dėl girtumo visų aplinkybių nepamenu, bet pamenu, kad su sūnumi tikrai konfliktavome ir 2023 m. lapkričio 17 d. 1 val. nakties, kiek pamenu, gavau smūgius į veidą iš savo sūnaus. Buvo sukeltas fizinis skausmas 7 balų. Nukentėjusioji patikslino, kad ją pastūmus, kai ji buvo atsitrenkusi į lovą, sūnui pasakė, kad iškviesiu policiją, tuomet jis sugriebė už kaklo. Aš tuo momentu gulėjau ties ta lova ir aš stengiausi atsikelti, jis man griebė už kaklo, aš stengiausi atsikelti, ieškotis telefono, kad iškviesti policiją. Tuo momentu ir buvo smūgiai.

Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus, sutinka byloje duoti parodymus. Paaiškino, kad pamena 2023-11-17 įvykį. Kartu su sūnumi išgėrėme 3 bambalius alaus, 6 laipsnių stiprumo. Grįžo žmona ir ji prisidėjo. Po to aš nuėjau miegoti. Aš girdėjau, kad jie dėl kažko kivirčijosi, bet aš nekreipiau dėmesio. Po kiek laiko mane policija prikėlė ir viskas, tiek ir atsimenu. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nukentėjusioji sakė, kad sūnus prieš ją rankas kėlė, kad mušė, bet ant jos nieko nesimatė, tik ryte pametėme, kad buvo patinusi lūpa, kitų žymių nesimatė, buvo ir greitoji, ir policija. Kai atsikėliau sūnus buvo namuose, nebuvo niekur išėjęs. Namuose būna konfliktų, priežastys, kad sūnus vengia dirbti, kai pasakai, priešais puola ir kyla konfliktai. Kai buvo įkalinimo įstaigoje, buvo ramu, grįžo ir vėl viskas iš naujo. Galėjo nukentėjusioji būdama neblaivi atsitrenkti į lovą ir taip susižaloti, ji aiškino, kad kaltinamasis jai trenkė. Kai aš buvau prabudęs, girdėjau kad jie konfliktavo, paties sumušimo fakto nemačiau, tik girdėjau konfliktą, aš nesikišau, nes pastoviai taip būna, kai išgeria.

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2023-11-17 1.00 val. buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, nuvažiavome pasiaiškinti, moteriškė aiškino, kad sūnus ją pastūmė ir jai trenkė, kad skaudėjo, kad sukėlė jai fizinį skausmą. Sūnaus namuose nebuvo kai mes atvykome. Pamenu aiškino, kad pastūmė į sieną ir kad trenkė, vieną ar du kartus, trenkė kažkur į veido sritį. Prie lūpos matėsi truputį patinimas, paraudimas, kraujo nesimatė. Buvome iškvietę GMP kad apžiūrėtų. Atvykusi greitoji tuo metu nieko nenustatė. Nukentėjusioji buvo neblaivi, matėsi, kad tikrai buvo neblaivi, jai galėjo būti 2,15 promilių neblaivumas. Paskui išsikvietėme 2 ekipažą, kad padėtų surasti kaltinamąjį. Kaltinamąjį rado atvažiavęs kitas policijos ekipažas už kokio pusvalandžio, rado kažkur už kaimynų. T. G. nieko nenurodė, jam nustatinėjome neblaivumą, elgėsi ramiai, nebuvo išsišokimų prieš policiją.

T. G. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be nukentėjusiosios ir liudytojų teismui duotų parodymų, įrodyta ir bylos medžiaga:

2023-11-17 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023-11-17 apie 1:05 val. namuose (duomenys neskelbtini), blaivus T. G., gim. (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivią (2,15 promilės) motiną G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji, dėl sukelto fizinio skausmo GMP medikų apžiūrėta vietoje, į gydymo įstaigą nevyko (1 t., b. l. 9–14);

2023-11-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta t. y. virtuvė, krosnies kairėje pusėje. Padarytos įvykio vietos apžiūros nuotraukos (1 t., b. l. 18–26);

2023-11-17 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad G. G. sūnus T. G. sukėlė fizinį skausmą, vertinant balų skalėje nuo 1 iki 10, 10 balų skalėje. Skausmas buvo sukeltas tuo metu kai sūnus ją virtuvėje pastūmė į virtuvės sieną bei 2 du kartus iš rankos kumščio trenkė į dešinės pusės veidą. T. G. savo kaltę neigė (1 t., b. l. 27–30);

2023-11-17 G. G. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant G. G. ( gim. (duomenys neskelbtini)) dešinės pusės skruosto, viršutinėje dalyje matyti patinimas 4 cm x 5 cm plote (1 t., b. l. 68–72);

2023-11-23 nukentėjusioji G. G. parodė, kad BK 82 str. 2 d. pagrindu jai išaiškinta teisė, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Parodymus prieš sūnų T. G. duos. Parodė, kad gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu R. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi T. G., gim. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu gyvena jai skirtame socialiniame name. 2023-11-16 grįžo blaivi po darbo vakare apie 21.00 val., namuose rado R. ir T. kambaryje, jie vartojo alų. Jie turėjo pakuotę bambalių alaus, nematė, kiek buvo išgėrę, tačiau abu atrodė apsvaigę nuo alkoholio. Paskui ji pavalgė ir nusipraususi, prisijungė prie jų ir kartu trise būdami kambaryje (svetainėje) vartojo alų. Jokių konfliktų tarp jų nebuvo, ėjo visi kartu parūkyti į virtuvę prie pečiaus, viskas buvo gerai. R. apie 00.00 val. (2023-11-17) nuėjo miegoti, jis atsigulė tame pačiame kambaryje (svetainėje-tai jų kambarys). Ji su T. nuėjo į virtuvę parūkyti, vėl sugrįžo į svetainę, dar išgėrė alkoholio (jie išgėrė 6 bambalius alaus 6 proc. stiprumo ir 2 butelius vyno). Vėliau T. pasiūlė nueiti dar kartą parūkyti, ji būdama virtuvėje, prie pečiaus sėdėjo ant kėdutės, T. irgi sėdėjo ant kedės priešais pečių. Ji rūkydama paklausė T., kodėl jis gaudamas pašalpą, neprisideda prie namų išlaikymo, jis labiausiai užpyko ant jos ir pradėjo sakyti jai: kokia ji per motina, jeigu prašo iš jo pinigų. Ji tai sakydama atsistojo ir ėjot link kambario, T. jai priekaištaudamas staigiai pašoko nuo kėdės ir priėjęs jai iš nugaros, vieną kartą abejomis rankomis, staigiu judesiu stipriai ją pastūmė, juto jo abejas rankas ties pečių sritimi. Pastūmimo metu ji tiesiog įlėkė į kambarį ir savo abejomis rankomis atsitrenkė į lovos galą. Ji nukritusi atsirėmė į lovos galą. Ji atsistojo ir veidu atsisuko į T. G., jis buvo jau kambaryje 0.5 metro atstumu nuo jos. Ji jam pasakė, kad dabar jis lėks lauk už tokius darbus, jis atsakė, kad ,,ką tu kurva kviesi mentus?“. Po to pasakymo T. G. viena ranka (negali pasakyti kuri ranka) sugriebė jai už kaklo ir stipriai paspaudė, po to iš karto atleido. Jai tuo momentu buvo sukeltas trumpalaikis skausmas, kurį įvertintų 3 balais iš 10. Po to kai paleido T. G. jos kaklą, jis du kartus delnu smogė jai į dešinės pusės veido sritį, jai tie sudavimai į veidą sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertintų 6 balais, po sudavimo skausmas truko keletą valandų, kitoje dienoje ji atsikėlusi ryte vėmė ir skaudėjo labai galvą, skausmą galvos jaučia iki dabar. Po to, kai T. jai sudavė, jis apsisuko ir nuėjo į savo kambarį ir nieko jai nebesakė. Ji pasiėmė savo telefoną nuo stalo (svetainėje) ir paskambino į 112, pranešė, kad T. smurtauja. T. niekur nebuvo išėjęs, paskui atvyko policija ir medikai, girdėjo, kaip T. pareigūnams šaltu veidu pasakojo, kad jis jai nieko nedarė. Atvykę medikai ją apžiūrėjo namuose, tačiau pas ekspertus nevyko ir nevyks. Jai R. G. minėjo, kad konflikto metu su T. G., miegojo ir jis nieko nematė, arba nenorėjo matyti. Ji matė, kad T. laikė stiklinę alaus, tačiau kaip jis gėrė, ji nematė, galimai jis sukčiavo ir negėrė, dėl kokių priežasčių, negali pasakyti, keista, kad jam buvo nustatytas 0.00 promilių. T. yra prieš ją smurtavęs, buvo kvietusi policija ir buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tik nepamena kada tas buvo, ikiteisminis tyrimas lygtais buvo nutrauktas jiems susitaikius. T. G. pastoviai ją ir R. terorizuoja sakydamas, kad jie nieko jam nepadarys ir jis galvoja, kad jeigu jau buvo jam atleista dėl smurto, todėl jis galvoja, kad gali išsisukti. Ji ir R. G. bijo T., nes jis yra tikrai neprognozuojamas, labai impulsyvus, greitai įsiplieskia. Civilinio ieškinio pateikimo tvarką baudžiamoje byloje jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereikš. Namuose nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 41–44);

2024-03-26 G. G. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodyta, kad ji tvirtina ankstesnius parodymus, jų nekeičia ir tvirtina, kad sūnus prieš ją tikrai smurtavo, jos atžvilgiu jis visą laiką agresyvus. Sūnus, dabar negali pasakyti, kada tiksliai grįžo iš įkalinimo įstaigos, bet galėjo būti maždaug prieš mėnesį laiko. Grįžęs sūnus jos atžvilgiu tapo dar labiau piktesnis, ją kaltina, kad ji jį nori pasodinti, bet pats nesikeičia, jokių išvadų nepadaro. Ji jo nenori matyti ir sutikti, bijo, kad jis ir vėl nesmurtautų tiek prieš ją, tiek prieš vyrą R. G., todėl ji atsisako, kad tarp jos ir sūnaus būtų atlikta akistata, kadangi ji jau viską papasakojo tyrėjai ankstesnėje apklausoje, taip pat liudijo ir vyras R. G.. Sūnus niekada neprisipažįsta esantis kaltas. Su ikiteisminio tyrimo byla susipažinti ji nepageidauja. Daugiau nieko pasakyti negali (1 t., b. l. 45–47);

2023-11-27 liudytojas R. G. parodė, kad BK 82 str. 2 d. pagrindu jam išaiškinta teisė, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktu klausimus. Parodymus prieš sūnų T. G. duos. Parodė, kad gyvena trise t. y. jis, G. G., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnus T. G., (duomenys neskelbtini), socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). 2023-11-16 19.00 val. apie val. kartu su sūnumi T. G., g. (duomenys neskelbtini) m., būdami virtuvėje vartojo alų, išgėrė dviese su T. apie 2 bambalius alaus, vėliau vakare apie 20.00-21.00 val. sugrįžo G. namo ir netrukus ji kartu su juo ir T. pradėjo vartoti alų, visi išgėrė 4 bambalius, buvo svetainėje. Jokių konfliktų nebuvo. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė eiti miegoti. G. su T. nuėjo į virtuvę toliau gerti alaus. Jis apie 23.00 val. atsigulė kambaryje (svetainėje) ir užmigo. Girdėjo, kad jie tarpusavyje būdami virtuvėje žodiškai konfliktuoja, tačiau nesikėlė, nes taip būna tarp G. ir T. dažnai. T. nuolatos puola, tiek ant G. G., tiek ant jo, jam nieko negalima pasakyti nei žodžio. Jis prabudo, kai išgirdo pokalbius garsius, jau buvo atvykusi policija. Po to, atvyko medikai, matė, kad jie virtuvėje bendravo su G. Girdėjo, kaip G. sakė medikams ir policijai, kad T. ją smaugė ir smogė į veidą, skundėsi, jog jai lūpa skaudėjo, nuo suduoto smūgio, kurį sudavė T. Matė, kaip virtuvėje T. pradėjo agresyviai vėl ant G. pulti, pareigūnai jam uždėjo antrankius ir išvežė į Šiaulių areštinę. Tą vakarą, kai išvyko pareigūnai su medikais jis nepastebėjo jokių patinimų ant G. veido, tačiau kitą rytą matė, kad G. G. viršutinė lūpa buvo patinusi, daugiau jokių patinimų, paraudimų nematė ant G. veido, žymių ant kaklo taip pat nematė. G. skundėsi, kad jai skaudą kairės pusės veidą, matėsi, kad viršutinė lūpa patinusi. Maždaug prieš mėnesį laiko T. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, nežino kokia jam liga nustatyta, tačiau jis specialiai negeria jam paskirtų vaistų. Jo elgesys pastaruoju metu labai agresyvus, jis pastoviai puola ant G. ir ant jo, jam nei žodžio negalima pasakyti. Jie su G. T. G. bijo, nenori, kad jis pas juos gyventų, tačiau išvyti jo niekaip nepavyksta, jis yra neprognozuojamas. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 57–61);

2023-12-22 liudytoja E. S. parodė, kad teisės ir pareigos jai išaiškintos, jas suprato. Liudytojui priminta, kad ji yra įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį melagingą parodymų davimą. Parodo, kad 2023 m. lapkričio mėn. viduryje kartu su tyrėju G. P. dirbo Joniškio mieste, kai maždaug apie 01:00 val. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, vyko į (duomenys neskelbtini), vyko pas G., tie asmenys jiems žinomi, yra buvę įvykiuose tuo adresu. Jiems atvykus, sūnaus T. G. nebuvo, jis buvo kažkur pasišalinęs, o G. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, apsiverkusi, taip pat apsvaigusi nuo alkoholio (nepamena, kiek buvo nustatyta promilių girtumas) moteris buvo virtuvėje ir jiems pasakojo, kad sūnus T. G. (gyvenantis kartu su ja) ją pastūmė virtuvėje į sieną, bei du kartus ranka (neįvardijo kumščiu ar delnu) smogė G. į veido sritį. Apžiūrint nukentėjusiąją, matėsi ant dešinės pusės skruostikaulio patinimas ir paraudimas, daugiau ar buvo nustatyta sužalojimų, nepamena. G. G. verkdama pasakojo, kad T. G. suduoti smūgiai į veido sritį sukėlė jai skausmą, kurį įvertino 10 balų. G. pasakojo, kad bijo sūnaus, vis prašė, kad eitume jo ieškoti ir išvežti į Šiaulius. Pabendravus su R. (tiksliai nepamena vardo) G., jis minėjo, kad konflikto metu buvo kambaryje ir nieko nematė, girdėjo konfliktą, tačiau niekur nėjo, buvo kambaryje. Po, kurio laiko atvyko kolegos padėti ieškoti T. G., kurį rado už kaimynų namo. T. G. buvo blaivus, jis pasakojo, kad nieko nedarė, tik minėjo, jog mama išvarė jį iš namų, ir jis išėjo, kaltės nepripažino. Daugiau nieko neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 64–67);

Specialisto išvadoje Nr. G 1810/2023(04) nurodyta, kad G. G. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nėra. GMP medikų 2023-11-17 nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka „paviršinis nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 82);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso parodymuose 2023-11-17 užfiksuota, kad G. G. nustatytas 2,15 promilės neblaivumas, R. G. nustatytas 2,72 promilės neblaivumas, T. G. nustatytas 0,00 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 83–90);

2023-12-01 atlikta bendrojo pagalbos centro kvietimo apžiūra, kvietimo metu pranešėja G. G. teigia, kad konfliktuoja su sūnumi, jos dabar nemušė bet tuoj muš (1 t., b. l. 9–98);

2024-03-26 atlikta policijos pareigūnų vykusių į iškvietimą „body“ kamerų apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuotos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 101–105);

2023-11-17 įtariamasis T. G. parodė, kad kaltės nepripažįsta. Psichinėmis ligomis serga, tačiau įvardinti kokiomis ligomis, negali, fizinių sutrikimų neturi, psichiatrinėje įstaigoje yra gulėjęs, galvos traumų turėjo, teisės jam yra išaiškintos jas suprato. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitydamas ir gaudamas pranešimo apie įtarimą nuorašą, įtarimo esmę suprato. Tačiau dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nesutinka. Teisę turėti gynėją jam išaiškinta, šioje apklausoje jam gynėjas nereikalingas. Parodo, kad gyvena kartu su tėvais G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2023-11-17, negali pasakyti kiek buvo valandų, buvo nakties metas, namuose savo kambaryje tėvai vartojo alkoholį, mama G. buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, jis matė, kad ji nešėsi alų ir vyną. Paskui jis būdamas savo kambaryje, išgirdo kaip mama būdama savo kambaryje su R. G. garsiai kalbėjo, sakydama, kad jam iškvies policiją, nes jis yra neprognozuojamas, kad jai kažką darė, kalbėjo visokias nesąmones, kad jį policija išvežtų. Tai išgirdęs, kad mama planuoja jam kviesti policiją, jis apsirengė ir išėjo iš namų. Pavaikščiojo lauke, paskui grįžo namo, vėliau atvyko pareigūnai ir jį išvežė į Šiaulių areštinę. Tarp jo ir G. G. nebuvo jokio žodinio konflikto, jis jos nelietė, jos nestūmė į sieną ir nesudavė G. G. į veidą, kaip nurodyta jam pateiktame pranešime apie įtarimą. Iš kur atsirado paraudimas ant G. G. veido negali pasakyti, mano, kad ji pati save susižalojo. Ankščiau jis nėra smurtavęs prieš savo mamą G. G.. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis laikinai gyvens nesakys pas ką, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t. b. l. 16–19);

2023-12-04 įtariamasis T. G. papildomoje apklausoje parodė, kad kaltės nepripažįsta. Teisės ir pareigos jam išaiškintos ankstesnėje apklausoje, jas suprato. Parodo, kad tvirtina duotus parodymus, kuriuos davė būdamas areštinėje 2023-11-17. Savo parodymų nekeis. Prieš mamą G. G. jis nesmurtavo. G. G. nestūmė, ji į lovos galą nebuvo atsitrenkusi, ir jis jai smūgių į veido sritį nesudavė, kaip parašyta pranešime apie įtarimą. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 45–48);

2024 m. vasario 1-27 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-60/2024 nurodoma, kad T. G. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti objektyvius parodymus, gali atlikti bausmę ir skirti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (2 t., b. l. 1–6).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas – tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad T. G. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – asmeninio konflikto metu tyčia pastūmė savo motiną G. G., kuri atsitrenkė į lovą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sugriebė jai už kaklo ir jį spausdamas, du kartus delnu smogė pastarajai į dešinės pusės veido sritį. Šias išvadas teismas daro įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.

Kaltinamasis T. G. kaltinimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. fizinio skausmo sukėlimo savo motinai G. G. neigė, savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. G. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu. Nors kaltinamasis T. G. kaltę neigia, nurodydamas, jog prieš nukentėjusiąją savo motiną G. G. nesmurtavo, nes jo namuose nebuvo, šiuos parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Iš bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, jog G. G. teigia, kad konfliktuoja su sūnumi, jos dabar nemušė bet tuoj muš. Teismas nemano, kad netikslumas dėl sumušimo momento yra esminis. Pastebėtina, kad G. G. teismo posėdyje patikslino, jog policiją kvietė tuomet, kai ji buvo pastumta ir atsitrenkusi į lovą, sūnus ją sugriebė už kaklo ir du kartus kumščiu smogė pastarajai į dešinės pusės veido sritį. 2024-03-26 atlikta policijos pareigūnų vykusių į iškvietimą „body“ kamerų apžiūra, o apžiūros protokole užfiksuotos įvykio aplinkybės, kurios patvirtina, kad sūnus sudavė porą kartų kumščiu į dešinę veido sritį ir pabėgo. Teismo įsitikinimu šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai yra objektyvūs ir iš esmės sutampa su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Kad G. G. patyrė sužalojimus įrodo ir 2023-11-17 asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad ant G. G. dešinės pusės skruosto, viršutinėje dalyje matyti patinimas 4 cm x 5 cm plote (1 t., b. l. 68–72). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje liudytoja E. S. patvirtino, kad jiems atvykus, sūnaus T. G. nebuvo, jis buvo kažkur pasišalinęs, o G. G. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, apsiverkusi, taip pat apsvaigusi nuo alkoholio, moteris buvo virtuvėje ir jiems pasakojo, kad sūnus T. G. (gyvenantis kartu su ja) ją pastūmė virtuvėje į sieną, bei du kartus ranka (neįvardijo kumščiu ar delnu) smogė G.i į veido sritį. Apžiūrint nukentėjusiąją, matėsi ant dešinės pusės skruostikaulio patinimas ir paraudimas. Liudytojas R. G. patvirtino, kad matėsi, jog G. G. viršutinė lūpa buvo patinusi. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta, jog G. G. sužalojimus būtų patyrusi kitoje vietoje, kontaktuodama su kitais asmenimis. Darytina išvada, kad ant nukentėjusiosios veido užfiksuoti sužalojimai atsirado būtent T. G. pastūmus motiną, o pastarajai atsitrenkus į lovą, ir sugriebus už kaklo sudavus du smūgius kumščiu G. G. į veido sritį. Neabejotina, kad toks kaltinamojo veiksmas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Visų aptartų įrodymų kontekste pažymėtina, jog kaltinamojo nurodytos aplinkybės bei savo kaltės neigimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, nesutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis T. G., kaip jau minėta, savo kaltę neigė, nurodė, jog jis motinos nemušė, nes jis būdamas savo kambaryje, išgirdo kaip mama būdama savo kambaryje su R. G. garsiai kalbėjo, sakydama, kad jam iškvies policiją, nes jis yra neprognozuojamas. Tai išgirdęs, kad mama planuoja jam kviesti policiją, jis išėjo iš namų.

Teismo vertinimu, kaltinamojo teiginiai apie jo nebuvimą namuose konflikto metu vertintina tik kaip gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai. Liudytojas R. G. parodė, kad apie 23.00 val. jis atsigulė kambaryje (svetainėje) ir užmigo. Girdėjo, kad jie tarpusavyje būdami virtuvėje žodiškai konfliktuoja, tačiau nesikėlė, nes taip būna tarp G. ir T. dažnai. Pati nukentėjusioji G. G. tvirtina, kad konfliktas kilo tuo metu, kai ji paklausė sūnaus, kodėl jis gaudamas pašalpą, neprisideda prie namų išlaikymo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvykusio konflikto metu kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis iš įvykio pasišalino po smurto prieš motiną panaudojimo. Kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas galima spręsti ne tik iš pačios nukentėjusiosios parodymų, bet ir iš to, jog iš karto po nusikalstamų veiksmų panaudojimo jos atžvilgiu, kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino, jį policijos ekipažas rado už kaimynų namo. T. G. policijos pareigūnams pasakojo, kad nieko nedarė, tik minėjo, jog mama išvarė jį iš namų, kas iš esmės prieštarauja paties kaltinamojo nurodomai versijai.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – T. G. jau teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui ir 2 kartus už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui, teistumas neišnykęs. Kaip pastaraisiais ir šiuo atveju, konfliktas tarp artimų asmenų – tėvų ir pilnamečio jų vaiko, vyksta dėl sūnaus finansinio neprisidėjimo prie namų išlaikymo. Teisiamajame posėdyje išklausius kaltinamojo pozicijos, teismas vertina tai, kad pats kaltinamasis T. G. suvokia ir pripažįsta tarp tėvų kylančio konflikto esmę, tačiau darbo sąmoningai nesiieško, savo elgesio kritiškai nevertina, nededa pastangų situacijai pakeisti, apsiriboja lengvabūdiškais pasiteisinimais.

2024 m. vasario 1-27 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-60/2024 nurodoma, kad tiriamojo T. G. elgesyje itin ryškios nuolatinio impulsyvumo su labai žemu dirglumo slenksčiu tendencijos, komplikuojančios ne tik tiriamojo adaptacines, elementarių santykių palaikymo galimybes, bet ir implikuojančios labai didelę smurtinio elgesio riziką.

Byloje esanti rašytinė medžiaga, liudytojų parodymai patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai – savo motinai sukeldamas fizinį skausmą. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo T. G. atlikta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, t. y. atitinka sudėtį, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.

Prokuroras siūlė kaltinamajam T. G. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: nežymus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui (BK 140 straipsnio 2 dalis), priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – T. G. jau teistas už nežymų sveikatos sutrikdymą kitam asmeniui ir 2 kartus už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 117–121), naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). T. G. baustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 122–130), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 133).

Teismas laiko, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą paskiriant straipsnio už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą minimalią bausmę – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir amžių, teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai T. G. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam įpareigojimus, t. y. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į T. G. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 17 d., 02.30 val., iki 2023 m. lapkričio 17 d., 13.05 val. (1t., b. l. 50–55), t. y. viena para.

Kaltinamajam T. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2 t., b. l. 20–23, 27–29).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC įrašais, laikoma prie ikiteisminio tyrimo bylos viršelio, paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į T. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. lapkričio 17 d., 02.30 val., iki 2023 m. lapkričio 17 d., 13.05 val., t. y. vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, T. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant T. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. G. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos arčiau nei nustatytu atstumu ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su BPC įrašais, laikomą prie ikiteisminio tyrimo bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Diana Jakubėnė