Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių melioracija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5901-907/2016 pagal atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl dalies teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Garida“, G. R., V. R., UAB „Apsaga“, A. V. TŪB „Šoklio prekyba“, UAB „Trotas“, UAB „Dviguba investicija“, UAB „Vigidas Pack“, UAB „Pirmas fiksas“, V. L. įmonei, UAB „Landsale“, UAB „Lupra NT“ dėl valdymo gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu tenkino ieškovo J. S. ieškinį UAB „Šiaulių melioracija“ ir įpareigojo atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš servituto teritorijos, 2002 m. rugsėjo mėnesio Šiaulių savivaldybės įmonės „Šiaulių planas“ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos taškais 1-A-5-6-1, išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų; iš servituto teritorijos, 2011-03-15 A. S. IĮ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų.Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ pateikė teismui prašymą atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo įvykdymą iki ieškovas leis pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 ir perkelti ant jų 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas; pripažinti, kad ieškovas J. S. piktnaudžiauja teise, trukdydamas pareiškėjui disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 ir sandėliuoti jose Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendime nurodytas statybines medžiagas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas J. S. su prašymu nesutiko, nurodė, jog dėl nuosavybės teisių į aikšteles b5 ir b6 vyksta ginčas, civilinė byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, civilinė byla Nr. 2-51-291/2016 yra nagrinėjama teisme ir iki šiol nėra išnagrinėta, aikštelių priklausomybė nėra nustatyta. Prašė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti pareiškėjo atstovui advokatui A. K. (toliau – pareiškėjo atstovas) baudą, priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į Advokatų tarybą dėl drausminės bylos iškėlimo pareiškėjo atstovui, įpareigoti pareiškėjo atstovą pasitikrinti sveikatą, pateikti teismui psichiatro išvadą dėl tinkamumo eiti advokato pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo dalies įvykdymo atidėjimo, pripažinimo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovo J. S. prašymą dėl baudos skyrimo, atskirosios nutarties priėmimo ir įpareigojimo davimo, atmetė.Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ nurodytos aplinkybės nepriskirtinos prie išimtinių aplinkybių, galinčių suteikti jai teisę nevykdyti teismo sprendimo dar kurį laiką, nes teismo sprendimo įvykdymas ir taip yra užsitęsęs.Teismas nurodė, kad dėl sprendimo neįvykdymo yra kaltos abi šalys, nes abi piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ atstovo naudojimasis procesinėmis teisėmis nesudaro pagrindo laikyti jo nesąžiningu ir diskredituojančiu advokato vardą.Teismas nurodė, kad spręsti apie advokato sveikatos būklę nėra teismo kompetencija.Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Šiaulių melioracija“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl netinkamai buvo pritaikytos procesinės teisės normos.Teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi teismas padarė nepagrįstą išvadą konstatuodamas, jog apeliantė nėra aikštelių b5 ir b6 savininkė.Aikštelės b5 ir b6 po civilinės bylos Nr. 2-51-291/2016 grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nebėra reikalavimo dalykas.Teismas ignoruoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 7 straipsnio 1 dalyje aptartą skolininko teisę vykdyti sprendimą ekonomiškai, nemotyvuotai riboja atsakovo teisę disponuoti nuosavybe ir toleruoja ieškovo savavaldžiavimą. Teismo sprendimas neaiškus ir dviprasmiškas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. S. prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ atstovas advokatas A. K., siekdamas suklaidinti teismus, tyčia nenurodo visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo nekilnojamuoju turtu.Aplinkybė, kad aikšteles b5, b6 ir dalį aikštelės b7 UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė J. S., priėmė pinigus už aikšteles, tačiau aikštelių neišregistravo, nesudaro pagrindo teigti, kad aikštelės dabar priklauso UAB „Šiaulių melioracija“.Aplinkybes, kad aikštelės yra reikalavimo dalykas, patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-51-291/2016, kuria ginčo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų ir aikštelėms plane pažymėtoms b5, b6.Ieškovas J. S. teisėtu pagrindu (nuomos sutarties) valdo žemės sklypo dalį, kurioje yra aikštelės b5, b6 ir dalis aikštelės b7, todėl jį turi saugoti ir prižiūrėti.Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ nuomos pagrindu valdo žemės sklypo dalį valstybinės žemės sklype, į kurį gali perkelti statybines atliekas, įvykdant 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimą.Šiuo metu Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama byla pagal UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo į aikšteles b5 ir b6, teismo sprendimas šioje byloje nėra priimtas, todėl J. S. nėra taikomi jokie apribojimai ar suvaržymai naudotis minėtomis aikštelėmis.Ieškovo J. S. nuomos pagrindu valdomas ir prižiūrimas žemės sklypas, kuriame yra aikštelės b5, b6 ir dalis aikštelės b7, nuo 2012 vasario 27 d. nebuvo ir dabar nėra laisvas, jis yra aptvertas, ten yra saugomi mediniai padėklai, mikroautobusas, lengvasis automobilis, malkos.Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ jokių objektyvių priežasčių, susijusių su negalėjimu įvykdyti teismo sprendimą, nenurodė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Kiekvienas įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, kitaip neįmanoma būtų įgyvendinti teisingumo, atkurti pažeistos pusiausvyros.Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ betonines sijas ir plokštes, kurios yra besiribojančio žemės sklypo dalyje, turi galimybę perkelti ant nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) kitos dalies.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės UAB „Šiaulių melioracija“ prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, pagrįstumo ir teisėtumo.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes nurodydamas, kad apeliantė nėra aikštelių b5 ir b6 savininkė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. Byloje nustatyta, kad tarp proceso šalių šiuo metu vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje (civilinė byla Nr. 2-51-291/2016), iškeltoje pagal ieškovo UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinį dėl atsakovo J. S. įpareigojimo per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti aikšteles b5 ir b6 (duomenys neskelbtini), juosiančias metalo konstrukcijų tvoras bei leisti ieškovei naudotis ir disponuoti aikštelėmis b5 ir b6. Minėtoje byloje J. S. yra pateikęs priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Šiaulių melioracija“ pardavė, o jis nupirko stoginę – sandėlį ir kiemo aikšteles, pažymėtas b5 , b6 ir aikštelės b7 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad būtent minėtoje byloje yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl nuosavybės teisės į aikšteles b5 ir b6 (duomenys neskelbtini), galutinis sprendimas šioje byloje dar nėra priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl minėto nekilnojamojo turto teisinio statuso ir atsakovės galimybės ten perkelti gelžbetonines plokštes ir sijas iš servituto teritorijos, kol ginčas nėra išspręstas. Kaip jau ne kartą buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ji teismo sprendimo negali įvykdyti dėl susiklosčiusių itin nepalankių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė UAB „Šiaulių melioracija“ negalimumą įvykdyti teismo sprendimą sieja ne su savo išskirtine padėtimi, apsunkinančia sprendimo įvykdymą, o su kitos šalies veiksmais, kurie iš esmės negali turėti ir neturi jokios tiesioginės įtakos minėto teismo sprendimo įvykdymui; tuo labiau, kad UAB „Šiaulių melioracija, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, gali laisvai savo nuožiūra pasirinkti, kur perkelti teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas, o ginčas dėl aikštelių ir J. S. galimi veiksmai neleidžiant iškrauti plokštes į minėtas aikšteles, kurios po teismo sprendimo kitoje byloje priėmimo gali tapti jo valdymo, naudojimo ir disponavimo objektu, negali būti vertinami, kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ir trukdymas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą; tai neužkerta kelio sprendimo vykdymui ir nesudaro pagrindo jo nevykdyti, todėl nėra pagrindo atsakovės nurodytų sprendimo vykdymo atidėjimo priežasčių priskirti prie išimtinų aplinkybių.CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į byloje dalyvaujančių asmenų interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti byloje dalyvaujančių asmenų teisėti lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė buvo įpareigota per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš servituto teritorijos (duomenys neskelbtini) plane pažymėtos taškais 1-A-5-6-1, išgabenti 39 vienetus gelžbetoninių plokščių ir jų atliekų; iš servituto teritorijos, 2011 m. kovo 15 d. A. S. IĮ parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirstymo plane pažymėtos taškais 14-15-16-17-18-C-14, išgabenti 5 vienetus gelžbetoninių sijų ir jų atliekų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad praėjus daugiau kaip 10 mėnesių teismo sprendimas nėra vykdomas, atsakovė jau ketvirtą kartą kreipėsi į teismą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, prašydama sprendimo vykdymą atidėti iki ieškovas leis atsakovei disponuoti aikštelėmis b5 ir b6 ir perkelti ant jų 2015 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendime nurodytas statybines medžiagas. Darytina išvada, jog apeliantė, teikdama prašymą sprendimo vykdymą atidėti, turėjo pakankamą terminą sprendimo vykdymui geruoju, o apeliantės nurodytos priežastys atidėti sprendimo vykdymą ir pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo teismui šį prašymą tenkinti ir sudaryti galimybę neapibrėžtam laikui atidėti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog termino statybinių medžiagų perkėlimui pratęsimas reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą bei ieškovo ir trečiųjų asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, taip pat konstatuoja, jog atsakovė sprendimo vykdymo atidėjimo institutą naudoja ne pagal jo paskirtį, o kaip tam tikrą savo teisių gynybos būdą, kuris nagrinėjamu atveju yra netoleruotinas ir prieštarauja nustatytai bendrai teismo sprendimų vykdymo tvarkai.Apeliantės argumentai dėl ieškovo savavaldžiavimo nesudaro pakankamo pagrindo šiuo atveju priimti kitokį sprendimą, kadangi byloje nustatyta, jog savo procesinėmis teisėmis netinkamai naudojasi abi šalys, vienai pusei norint primygtinai perkelti statybines medžiagas į ginčo teritoriją, o kitai pusei trukdant pastačius automobilį.Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.