Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S., (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą :

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – E. M. priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 55 000 Lt vertės, tyčia, piktnaudžiaudamas pažįstamos E. M. pasitikėjimu, susitarė su pastarąja nupirkti iš jos minėtą automobilį už 55 000 Lt, iš anksto pažadėjęs atsiskaityti grynaisiais pinigais po automobilio išregistravimo, ir, žinodamas, kad tokios pinigų sumos neturi ir savo pažado netesės, 2012-04-18 apie 13 val. kartu su E. M. atvyko į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą, Lentvario g. 7, Vilniuje, kur savo draugės A. D. vardu sudarė su E. M. minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo minėtą automobilį už sutartą sumą, o išregistravus minėtą automobil, E. M. pasakė, kad tokios didelės pinigų sumos su savimi nevežioja ir kartu su pastarąja minėtu automobiliu atvyko į Lavoriškes, Vilniaus raj., kur neva turėjo susitikti su nenustatytu verslo partneriu, skolingu jam 60 000 Lt, tačiau susitikimui neįvykus, nes pastarasis neva neatvyko, jis su E. M. nuvyko į degalinę „Statoil“, Ukmergės pl. 177, Vilniuje, kur, naudodamasis internetine bankininkyste nešiojamame kompiuteryje neva pervedė iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke “DnB”, į E. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke “Swedbank, 55 000 Lt, žinodamas, kad jo banko sąskaitoje minėtos pinigų sumos nėra, taip suklaidino E. M., kuri patikėjusi apgaule perdavė jam automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis 2012-04-19 16.08 val. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, Lentvario g. 7, Vilniuje, kartu su A. D. užregistravo šios vardu, ir, visiškai neatsiskaitęs su E. M., 2012-04-20 13.39 val., minėtą automobilį pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pardavė G. K. už 37 000 Lt, kuris tą pačią dieną buvo užregistruotas G. K. vardu, o į E. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, jis pervedė 5000 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – E. M. priklausantį automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 55 000 Lt vertės.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. S. kaltės nepripažino ir nurodė, jog nukentėjusiąją pažįsta nuo vaikystės. Internetinėje erdvėje ieškojo skelbimų dėl automobilio pardavimo, nes norėjo draugei A. D. nupirkti automobilį. Rado patikusį automobilį „BMW“. Susitarė susitikti su automobilio pardavėja. Susitikus paaiškėjo, jog automobilį parduoda jo pažįstama E. M.. Apžiūrėjus automobilį, nutarė jį pirkti, susitarė, jog pirks už 55000 lt. Po kelių dienų su nukentėjusiąja susitarė, jog automobilį pirks už grynuosius pinigus. Tuomet susitiko prie „Regitros“, kur sutvarkė automobilio pirkimo-pardavimo dokumentus. Automobilį „formino“ draugės A. D. vardu. Sutartyje nurodė, jog automobilį perka už 50000 lt., nors iš tikrųjų turėjo nukentėjusiajai sumokėti 55000 lt. po automobilio perregistravimo. Automobilio pirkimo metu jis pinigų neturėjo, tačiau tą dieną jo verslo partneris, kurio anketinius duomenis nurodyti atsisako, jam turėjo atiduoti 60000 lt. Su šiuo verslo partneriu jis susiskambino ir susitarė susitikti Lavoriškėse, kur perduos pinigus. Apie tai pasakė nukentėjusiajai, kuri sutiko važiuoti kartu. Nuvykus į Lavoriškes, jis kelis kartus skambino verslo partneriui, bet šis negalėjo ateiti, todėl pažadėjo jam pervesti pinigus į jo sąskaitą. Jis sutiko. Tuomet jis nukentėjusiajai pasakė, kad tuojau pat perves šiai į jos banko sąskaitą 55000 lt. Nukentėjusioji sutiko. Jis, naudodamasi internetine bankininkyste, E. M. akivaizdoje iš savo banko sąskaitos „padarė pinigų pavedimą“, nors tuo metu jo sąskaitoje pinigų nebuvo. Apie tai E. M. nesakė. Jis tikėjosi, jog verslo partneris jam pinigus perves, ir tuomet E. M. pinigų pavedimas pasieks. Kai E. M. pasakė, kad pinigus jau pervedė, ši jam atidavė automobilį. Kitą dieną jam paskambino nukentėjusioji ir pasakė, kad pinigų negavo. Jis žinojo, kad verslo partneris jam dar pinigų nepervedė, tačiau norėjo išlaikyti automobilį, todėl pasakė, kad sumokės dalimis. Nukentėjusioji nereikalavo, kad jis grąžintų automobilį. Su E. M. santykiai buvo geri, tad jis „tempė laiką“, aiškino kažką nukentėjusiajai, ką aiškino, dabar neatsimena, bet sakė pusiau teisybę. Balandžio mėnesį nukentėjusiajai pervedė 5000 lt., kuriuos pasiskolino. Vėliau pervedė dar 8000 lt. Automobilio E. M. negrąžino, nors dabar supranta, jog reikėjo grąžinti. Automobilį netrukus perrašė G. K., už tai gavo 37000 lt. Sandorį įtvirtino automobilio pirkimo pardavimo sutartimi, tačiau realiai tai buvo užstatas už paskolą. Tačiau gautų pinigų E. M. neatidavė, nes buvo skolingas ir kitiems asmenims, kurie kažkokiu būdu sužinojo, jog jis turi lėšų, ir fiziškai jį „prispaudė“, dėl to jis atidavė tiems asmenims 20000 lt. Likusius 17000 lt. panaudojo kitiems reikalams. Jis turi finansinių problemų su SODRA. E. M. nesakė, kad automobilį pardavė. Vėliau buvo susitikęs su nukentėjusiosios tėvu, kuriam išrašė 50000 lt dydžio vekselį. Tai buvo gegužės mėn.

Apklausta teisme nukentėjusioji E. M. nurodė, jog 2012 m. balandžio mėnesį. Nusprendė parduoti savo automobilį „BMW“, dėl to facebook‘e įdėjo skelbimą. Jai parašė V. S., kuris nurodė, jog automobilis jį domina. Jie susiskambino, susitiko, pakalbėjo, kaltinamasis apžiūrėjo automobilį. Pasakė, kad dėl automobilio dar paskambins antradienį. Kai V. S. nusprendė pirkti automobilį, susiskambino, susitiko prie stoties, jis sakė, kad perka automobilį pramogoms. Sutarė dėl automobilio kainos – 55000 lt. Taip pat susitarė, kad automobilį registruos V. S. draugės vardu. Taip pat sakė, kad grynųjų pinigų reikia nuvažiuoti paimti iš jo draugo. Tada nuvažiavo į „Regitrą“, sutvarkė automobilio pardavimo dokumentus. Tuomet nuvažiavo į Lavoriškes paimti pinigų. Lavoriškėse V. S. kažkam skambinėjo, kalbėjosi ilgai, po to pasakė, kad geriau „padarys pinigų pavedimą“. Ji sutiko. Jos akivaizdoje kompiuteryje „padarė pavedimą“, ji atidavė automobilį. Ryte patikrino savo banko sąskaitą ir pamatė, kad pinigai nepervesti. Ji bankams paskambino pati, jai pasakė, kad pavedimų nėra. Ji paskambino V. S., šis pasakė, kad yra Baltarusijoje, ir kai grįš, viską sutvarkys. O paskui prasidėjo visokios pasakos. Ji skambindavo V. S. praktiškai kiekvieną dieną, o jis sugalvodavo visokių istorijų, tai negali grįžti, tai užblokuota SODRA, kad važiavo aiškintis į banką, bet jis buvo uždarytas, kad vėl išvyko į Baltarusiją, kur remontuoja jos automobilį, ir pan. Ji savo tėvui bijojo pasakyti, kad ją apgavo, todėl delsė, bet gegužės10 d. tėvui pasakė. Tėvui pasakyti važiavo kartu su V. S.. Šis tėvui sakė, kad pinigus tikrai surinks, tuo pagrindu surašė vekselį. Iš V. S. yra gavusi 5000 lt ir 8000 lt. 5000 lt. gavo pavedimu, aiškino V. S., kad pavedimas „praėjo“ tik 5000 lt., o 50000 kažkodėl „nepraėjo“. Jei ji būtų žinojusi, kad automobilio pardavimo metu V. S. neturi pinigų ir iš karto su ja neatsiskaitys, būtų automobilio nepardavusi. Perduodama V. S. automobilį, tikėjo, jog pastarasis jai visus pinigus pervedė.

Apklaustas teisme liudytojas nukentėjusiosios tėvas V. M. nurodė, jog dukra pardavinėjo automobilį „BMW“ už 55000 lt. Dukra sakė, kad automobilį pavyko parduoti už minėtą sumą. Tik gegužės mėnesį dukra pasakė, kad V. S. su ja neatsiskaitė už parduotą automobilį, o tik pervedė 5000 lt., o paskui - dar 8000 lt. Tada jis buvo susitikęs su kaltinamuoju, šis sakė, kad turi problemų, ir kad savaitės bėgyje atsiskaitys, todėl kitą dieną pasirašė vekselį 50000 lt sumai. Jis reikalavo, kad grąžintų automobilį, tačiau V. S. pasakė, kad automobilis servise. V. S. sakė, kad pinigai yra banke, tačiau „SODRA“ areštavo. Minėjo, kad šiam skolingi verslo partneriai. Po to kaltinamasis buvo atvažiavęs pas jį į darbą, sakė, kad tuoj draugas atveš pinigus, bet draugas taip ir neatvažiavo.

Apklaustas teisme liudytojas G. K. nurodė, jog draugas L. K. jam paskambino ir pasakė, kad vienam pažįstamam reikia pinigų, ir šis turi automobilį. Jis įsitikino, kad siūlomas automobilis kainuoja 55000 ar 57000 lt. V. S. jo prašė, kad šiam paskolintų pinigų – 35000 lt., o kaip užstatą paliks automobilį „BMW“. Prašė, kad automobilio jis nepardavinėtų 2 mėnesius. Jis pasakė, kad taip nesutinka, pasakė, kad duos 37000 lt., ir kad automobilį pirks. „Regitroje“ dokumentus tvarkyti buvo nuvykę jis, L. K., V. S., ir automobilio savininkė – A. D.. Jis pareikalavo, kad automobilis būtų V. S. vardu. Todėl taip „Regitroje“ ir sutvarkė. Tuomet automobilį už 37000 lt. nusipirko iš V. S.. Šis sakė, kad automobilis yra gautas už skolas, todėl ir pardavinėjo. Su V. S. susitarė, jog automobilio jis nepardavinės 2 savaites, ir jei V. S. norės, galės tą automobilį brangiau iš jo išsipirkti. Tačiau automobilio V. S. neišsipirko. Nors vėliau norėjo išsipirkti automobilį, neva pervedė užstatą – 5000 lt., tačiau jis šių pinigų negavo, todėl automobilio V. S. negrąžino.

Apklaustas teisme liudytojas L. K. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, yra šį konsultavęs dėl telekomunikacijų. V. S. jam paskambinęs pasiteiravo, ar kas nors gali šiam paskolinti 35000 lt. Jis pasakė, kad reikėtų užstato. Po to V. S. supažindino su savo draugu G. K.. Šis susitarė su V. S., kad pinigus paskolins, tačiau kaip garantas bus perrašytas automobilis. Pinigų perdavimo faktą jis matė. Tuo metu dalyvavo ir A. D., nes šios vardu buvo registruotas automobilis. G. K. reikalaujant, iš pradžių automobilį A. D. perrašė V. S., o šis automobilį pardavė G. K..

Apklausta teisme liudytoja A. D. nurodė, jog įvykio metu gyveno su kaltinamuoju. Tuo metu ji turėjo seną automobilį, kurį reikėjo pasikeisti. V. S. turėjo skolininką, skolingą jam didelę pinigų sumą. V. S. pažįstama tuo metu pardavinėjo automobilį, ir V. S. automobilį nupirko. Kadangi buvo „uždėti areštai“ V. S. sąskaitoms, automobilį registravo jos vardu. Perkant automobilį ji nedalyvavo. Po to V. S. jai minėjo, jog žmogus jam nepervedė pinigų, dėl to automobilį reikia grąžinti savininkei. Kadangi savininkė automobilio nenorėjo priimti, buvo nuspręsta automobilį parduoti. Tai įvyko po poros dienų nuo automobilio įsigijimo.

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2012-04-18 13 val. E. M. pardavė automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. už 50000 lt. ( 1 t., b.l. 26)

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2012-04-20 12 val. A. D. pardavė automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. S. už 50000 lt. ( 1 t., b.l. 116 )

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog 2012-04-20 13.15 val. V. S. pardavė automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. K. už 50000 lt. ( 1 t., b.l. 126)

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, E. M. vardu 2008-01-30 užregistruotas automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2012-04-18 buvo užregistruotas A. D. vardu, o 2012-04-20 - G. K. vardu. (1 t., b.l. 100-101)

Iš E. M. banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2012-04-20 V. S. jai pervedė 5000 lt., o 2012-05-18 - 8000 lt. ( 1 t., b.l. 28-30, 48-49 )

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių bankų atliktų pavedimų kopijų matyti, jog iš V. S. DNB banke esančios sąskaitos į E. M. banko sąskaitą buvo atliktas pavedimas, nurodyta suma – 55000 lt., o 2012-05-06 - iš V. S. DNB banke esančios sąskaitos į E. M. banko sąskaitą buvo atliktas pavedimas, nurodyta suma – 50000 lt. ( 1 t., b.l. 31-32 ) Apklausta AB „DNB“ vadovo pavaduotoja finansininkė R. L. nurodė, jog apžiūrėjusi pateiktus dokumentus – pavedimų kopijas – gali paaiškinti, jog tai nėra patvirtinimas, kad pinigai pervesti į kito asmens sąskaitą, šiuos dokumentus galima pavadinti mokėjimo pavedimų ruošiniais, bet mokėjimo pavedimą V. S. galėjo bet kada atšaukti. ( 1 t., b.l. 34-35 )

Apžiūros protokole apžiūrėtas E. M. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N 80“, kuriame yra V. S. rašyti nukentėjusiajai SMS pranešimai : 1) 2012-04-25 16.13 val. „Labas. Parasysiu geriau. As Minske vis dar. Tikrinau banka – kaba rezerve. Kas per biesas nzn. Be manes asm. niekas nieko nenori aiskint... tikiuosi sian visus reikalus sutvarkyt cia ir ryte bent but VILN.„ 2) 2012-04-28 16.48 val. „ jis pats tik vakare grizta i vln ( karo policija kartais ji iskviecia neplanuotai) paskambins man kai grish, o as tau... pakentėk truputuka, Ernestut.“ 3) 2012-05-02 14.42 val. „labas dar karteli. Buvau banke, tai SODRA man apribojo sask. Net pranese, net ka. Dabar vaziuoju pas juos, viska sutvarkysiu, tada i banka pinigu ir tada pas tave kavos ( nes dar negeriau )“ 4) 2012-05-02 20.17 val. „ neatblokupota dar. Dienos pabaiga buvo, bet sake spes... bandysiu veliau dar pasiteiraut. Pranesiu“ 5) 2012-05-03 17.20 val. „ ka tik is banko – dar kaba spyna. As jau apskambinau SODRAS, banakus krc visus kas su tuo susijas : siryt Sodra atsiunte of. Sutikima, bankas sako, kad viska padarys iki savaitgalio, o siaip užtrunka savaitėle laiko. Nesamone toj musu Lietuvoj, varnele nuimt savaites reik... Tikrinsiu šiandien dar ryt. Kip reik, ten irgi uzsoksiu i banka jei šiandien nebus... Blyn, kaip lievai pries tave jauciuos“ 6) 2012-05-07 10.04 val. „ As apie 12 h prie kompo busiu, pranesi uis savo puses, informuosiu tave“ 7) 2012-05-08 18.33 val. „ Nu cia mazesne eile, atsistosiu ir lauksiu. Tu skambinai, buvau ne LT rysio zonoj. Ne palei pasieny gi kelias eina“ 8) 2012-05-09 06.12 val. „ atvesiu tau i darba, nepyk. Apie 12 h busiu. Noriu pamiegot bent pora val.“ 9) 2012-05-09 9.22 val. „ apie 13 h. Nesodink mobilaus, neturiu kur ikraut. Nr su pabaiga 109, tu skambinai? Garsa isjunges buvau“ 10) 2012-05-09 11.53 val. „ galiu veluot. Nepergyvenk“ 11) 2012-05-09 13.26 val. „ Nzn. Beveik Lietuvoj, o cia jau greitai viskas vyks“ 12) 2012-05-09 16.30 val. „ susitariau su pora zmoniu susitikt dėl E 17 ir 18 h, apie rezultatus informuosiu“ 13) 2012-05-09 16.30 val. „ Pirmas atkrenta. Po susitikimo su antru – parasysiu“ 14) 2012-05-09 19.38 val. „ Na antras pades, bet jis kaip atsarginis variantas, nes pas ji galiu paimt tik penktadieni vakare, arba 6dieni ryte... Laukiu atsakymo is 3 zmogaus. Kol Kaune esam, tai palauksiu“ 15) 2012-05-09 19.45 val. „As tuo tikiu ir stengsiuos kaip imanydamas. Bet zadet as negaliu, suprask... „ 16) 2012-05-09 20.04 val. „ iš LT niekur iki 6dienio nedingsiu tikrai. Siandien bandau cia kazka suorganizuot ( kad jau atvaziavau). Ryt Vln visai dienai liksiu, tad tikrai pasiekiamas busiu. Informuosiu veliau kas kaip“ 17) 2012-05-10 8.27 val. „Atejo buhaltere Pagaliau“ 18) 2012-05-10 13.44 val. „Kolkas jokiu. Kazkokius ten formalumus derino, kai skambinau ( pries 20 min). Kantriai laukiu. Apramino, kad nieko nereikia, ka sutarem“ 19) 2012-05-10 15.37 val. „ atsiusk savo tevo nr. del visa ko. Uzteks tau atsikalbinet uz mane“ 20) 2012-05-10 21.02 val. „ Klausiu, nes turiu dar viena varianta, kuri noreciau ir reiktu išnaudot. O ir su tevais geriau ryte susitikt o ne naktim. Leisk man tai padaryt“ 21) 2012-05-11 13.32 val. „As geriau tau parasysiu, perduok tevui. Su zmonem dabar negaliu kalbet. Susitariau del paskolos, pirmadienio ryta jums atwesh pn 20K lt, likusius per keleta dienu. Veliau. Paskambinisiu kai galesiu kalbet“ 22) 2012-05-15 14.10 val. „Turiu atvezt. Nenoriu su antstoliais zaist“ 23) 2012-05-15 14.13 val. „ Kur ir buvo. Tavo tevas aiskiai dave suprast kad reik pinigu, todel negaisinau laiko jos pasiimt. Ir taip nieko nespėju“ 24) 2012-05-15 20.30 val. „ Pakalbesim rytoj... Deja labai lievai jauciuosi pries tave ir nesugebėsiu normaliai reikst minciu. Turiu dar daug ka šiandien sutwarkyt kad ryt galeciau su jumis susitikt“ 25) 2012-05-15 20.34 val. „ As jums skolingas? Ta ir grazinsim. Kas vyks toliau – mano problemos. Viska ryt isspresiu, bus ir jums ramu, ir man“. ( 1 t., b.l. 38-46 )

Iš „Asmenų, kirtusių Lietuvos respublikos sieną“ išrašo matyti, kad V. S. paskutinį kartą kirto LR sieną 2012-02-24 18.06 val. Kenos geležinkelio PKP. ( 2 t., b.l. 43-44 )

Iš vekselio kopijos matyti, kad 2012-05-11 V. S. išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo V. M. sumokėti iki 2012-05-14 50000 lt. ( b.l. 50 )

2012-05-16 poėmio metu iš UAB „Inchcape Motors“ paimtas automobilis BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo perduotas laikinai naudotis G. K. ( 1 t., b.l. 65-66, 94 -95 )

Iš vykdomojo įrašo kopijos matyti, jog notarė A. P. 2012-01-03 pagal paminėtą vykdomąjį įrašą reikalauja išieškoti iš P. M. vekselio turėtojui V. S. naudai nesumokėtą sumą – 133000 lt. ( 2 t., b.l. 162 )

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. S., panaudodamas apgaulę, įgijo svetimą, E. M. priklausantį didelės vertės turtą. Nors V. S. kaltės nepripažino ir nurodė, jog E. M. apgauti neketino, ir tik dėl susiklosčiusių aplinkybių nesumokėjo E. M. visos pinigų sumos už perduotą automobilį, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie kaltinamojo parodymai paneigti surinktu įrodymų visetu. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, V. S., žadėdamas pirkti jai priklausantį automobilį, iki sandorio sudarymo pažadėjo atsiskaityti už automobilį iš karto po sandorio grynaisiais pinigais. Sutikusi su tokiomis sąlygomis, E. M. pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis sandorio sudarymo metu automobilio vertę atitinkančių lėšų, t.y. 55000 lt. neturėjo, ir tą aplinkybę žinodamas, sąmoningai nukentėjusiajai nepranešė, ir apgavo pastarąją, nurodydamas, jog iš savo banko sąskaitos, kurioje iš tikrųjų nebuvo tokių lėšų, pervedė 55000 lt. į nukentėjusiosios banko sąskaitą, bei siekdamas, jog E. M. patikėtų apgaule, fiktyvų pinigų pavedimą įvykdė E. M. akivaizdoje. Patikėjusi apgaule E. M. perdavė V. S. automobilį. Pagal suformuotą teismų praktiką, esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinių teisinių santykių ir darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra esminės apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, siekiant jį užvaldyti. Nustatyta, jog V. S. tyčia nepranešė E. M., jog pats automobiliui pirkti reikiamos lėšų sumos neturi, ir šią sumą tikisi gauti ateityje iš kitų asmenų, kurie neva yra jam skolingi, ir kad pinigų pavedimą vykdė iš savo banko sąskaitos, kurioje tuo metu pinigų nebuvo. Taip šiuo atveju pasireiškė apgaulė. V. S. suvokė, kad tokia apgaule E. M. buvo suklaidinta, ir dėl to perdavė jam automobilį. E. M. nurodė, jog pinigų už parduodamą automobilį jai reikėjo tuoj pat, ir jei būtų žinojusi, kad V. S. sandorio sudarymo metu neturi pinigų ir tuoj pat neatsiskaitys už automobilį, būtų automobilio nepardavusi. Taigi V. S. panaudota apgaulė šiuo atveju buvo esminė, nes padarė įtaką nukentėjusiajai apsispręsti dėl automobilio pardavimo. Kaip matyti iš kaltinamojo veiksmų po automobilio užvaldymo, jis ir toliau naudojo apgaulę nukentėjusiosios atžvilgiu, siekdamas išlaikyti užvaldytą turtą, nes suvokdamas, jog lėšų atsiskaityti už automobilį neturi, E. M. kurį laiką melagingai žadėjo sumokėti pinigus, kurdamas sugalvotas istorijas, kurios įtikintų nukentėjusiąją, jog kaltinamasis reikiamas lėšas turi, kas matyti iš nukentėjusiosios parodymų bei kaltinamojo rašytų pastarajai SMS pranešimų. Be to, kad kaltinamasis, neatsiskaitęs su nukentėjusiąja už įgytą automobilį, neketino grąžinti nukentėjusiajai automobilio, įrodo ir tas faktas, kad praėjus 2 dienoms nuo automobilio užvaldymo, V. S. automobilį pardavė už žymiai mažesnę sumą - 37000 lt. G. K., o gautus pinigus panaudojo kitoms reikmėms, kaip pats nurodė, atidavė skolas kitiems asmenims. Tai, kad kaltinamasis po kurio laiko pervedė nukentėjusiajai 13000 lt. bei pasirašė 50000 lt neprotestuotiną vekselį nukentėjusiosios tėvui, jo kaltės nešalina, nes turtą įgijo apgaulės būdu, ir taip siekė jį išlaikyti. Dėl aukščiau išdėstyto V. S. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos respublikos BK 182 str. 2 d., nes apgaule įgijo didelės vertės ( viršijantį 250 MGL dydį ) turtą.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Spręsdamas V. S. bausmės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra neteistas, įvykdė tyčinį sunkų nusikaltimą, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Taigi įstatymų leidėjas vienintele bausme asmeniui, padariusiam minėtame straipsnyje įtvirtintą sunkų nusikaltimą, laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl V. S. už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, anksčiau neteistas, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-05-22 8.10 val. iki 2012-05-23 16.30 val. ( 2 paros, prilygintinos 2 laisvės atėmimo dienoms ).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos V. S. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Kadangi nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. taikytas nuosavybės teisių laikinasis apribojimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos respublikos BK 182 str. 2 d., ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant Pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ( 2 paras, prilygintinas 2 laisvės atėmimo dienoms ).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti V. S. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. S. taikytą nuosavybės teisių laikinąjį apribojimą panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.